Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-4570-998/2023

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-12-21
Bylos Nr.: e2-4570-998/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Diana Bučienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Sunprojektai“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės Mano, uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Baltija
Advokatai: Aivaras Gilys, Eglė Arlauskytė

Kategorijos

2.6.8.1Sutarties samprata ir sutarčių rūšys
2.6.8.6Sutarties turinys (sutarties sąlygos)
2.6.8.7Sutarčių forma ir galia
2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
2.6.8.9Sutarčių vykdymas
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
2.6.18.1Bendrosios rangos sutarties nuostatos
2.6.18.3Statybos ranga
2.6.18.6Kiti su ranga susiję klausimai
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Civilinė byla Nr. e2-4570-998/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02334-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.1; 2.6.8.6; 2.6.8.7; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.8.11.1; 2.6.18.1; 2.6.18.3; 2.6.18.6; 3.1.7.6.; 3.2.3.1; 3.2.6.1.; 3.2.6.5 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Bučienė,sekretoriaujant Ritai Bružinskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sunprojektai“ atstovui advokatui Aivarui Giliui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano būstas Baltija atstovei advokatei Eglei Arlauskytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sunprojektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Baltija dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: priteisti iš atsakovės 13 884,75 Eur skolą, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (13 884,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 313 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad 2019 m. gruodžio 16 d. su atsakove sudarė techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau Sutartis), pagal kurią įsipareigojo parengti statinio – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektavimo užduotį bei paraiškas prisijungimo sąlygoms ir specialiems reikalavimams gauti, techninį darbo projektą, vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugas (Sutarties 1.1 punktas), o atsakovė įsipareigojo atliktus projektavimo darbus priimti ir už juos atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Sutarties 2.4.6, 2.4.7 p.). Sutartyje numatyta bendra projektavimo paslaugų kaina 16 335 Eur (su PVM). Šalių sudarytą Sutartį atsakovė 2022 m. rugsėjo 26 d. pranešimu vienašališkai iš dalies nutraukė nuo 2022 m. spalio 2 d., nurodydama, kad UAB „Sunprojektai“ netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus (vėluoja suteikti paslaugas). Ieškovė nurodo, kad atsakovei pateikė 2022 m. vasario 10 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą, 2022 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą, Serija (duomenys neskelbtini), 13 884,75 Eur (su PVM) sumai. Nurodytą atliktų darbų aktą atsakovė priėmė ir patvirtino savo parašu. Atsakovė atsisako apmokėti už faktiškai atliktų projektavimo paslaugų dalį argumentuodama tuo, kad techninio darbo projekto dokumentacija, kuriai nėra išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, negali būti laikoma tinkamu darbų rezultatu, nes projektavimo sutarties objektas nėra pasiektas, o tokios dokumentacijos turėjimas pats savaime atsakovei nesukuria jokios pridėtinės vertės. Ieškovės teigimu, atsakovės neapmokėtas skolos likutis už faktiškai atliktas projektavimo paslaugas sudaro 13 884,75 Eur. Ieškovė pažymi, kad atsakovės dalinis Sutarties nutraukimas niekaip nepaneigia pareigos sumokėti už faktiškai atliktus projektavimo darbus – parengtą statinio projektavimo užduotį bei paraiškas prisijungimo sąlygoms ir specialiems reikalavimams, bei techninį darbo projektą. Atsakovė, neigdama prievolę mokėti skolą, iš esmės argumentuoja tuo, kad ji (ieškovė) vėlavo atlikti sutartas paslaugas, o techninio darbo projekto dokumentacija, kuriai nėra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, negali būti laikomas tinkamu paslaugų rezultatu. Tuo pačiu atsakovė neneigia šalių susitarimo dėl darbų atlikimo (Sutarties vykdymo) dalimis ar etapais. Sutinka su atsakove, kad Sutartimi ji siekė gauti galutinį paslaugų rezultatą – gyvenamojo namo projektą bei statybą leidžiantį dokumentą, tačiau, ieškovės vertinimu, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad šalys nesitarė dėl darbų etapų (darbų atlikimo dalimis). Priešingai, Sutartyje nėra nustatyta paslaugų apmokėjimo sąlygos – apmokėjimo po statybą leidžiančio dokumento gavimo. Sutarties 3.5 punkto nuostatos leidžia daryti išvadą, kad buvo sutartas darbų atlikimas etapais, t. y. už tiekėjo tinkamai ir faktiškai užsakovui suteiktas paslaugas apmokama suderintu paslaugų teikimo ir apmokėjimo grafiku. Šiuo atveju šalių buvo atskirai susitarta dėl statinio projektavimo užduoties bei paraiškų prisijungimo sąlygoms ir specialiesiems reikalavimams gauti rengimo paslaugos termino, pradžios–pabaigos datos, paslaugų (etapo) kainos. Lygiai taip pat atskirai buvo sutarta ir dėl techninio projekto parengimo atsiskaitymo sąlygų. Sistemiškai vertinant Sutarties sąlygas, akivaizdu, kad šalys sutarė dėl projektavimo paslaugų atlikimo etapais, taip pat dalinių (etapų) mokėjimų. Juo labiau, iš Sutarties 3.5–3.7 punktų nuostatų matyti, jog darbų perdavimo–priėmimo aktai, kurių pagrindu išrašomos sąskaitos, atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.704 straipsnio 1 punkto nuostatas, pagal kurias šalys turi teisę susitarti dėl darbų ar atskirų jų etapų apmokėjimo. Paslaugų priėmimo–perdavimo akto forma pateikiama Sutarties 4 priede, kurį įforminant nurodoma visų suteiktų (nuo Sutarties pradžios įvykdytų) paslaugų pavadinimai ir jų kaina. Pagal Sutarties 3.5 punktą, šalys susitarė, kad paslaugų bei projektinės dokumentacijos perdavimas vykdomas šalims pasirašant perdavimo– priėmimo aktą. Atitinkamai paslaugų (etapo) suteikimo data laikoma data, kai užsakovas pasirašo dvišalį paslaugų priėmimo–perdavimo aktą. Ieškovė nurodo, kad projektavimo paslaugų (jų dalies) bei projektinės dokumentacijos perdavimui įforminti pateikė atsakovei pasirašyti projektinės dokumentacijos 2022 m. vasario 10 d. perdavimo–priėmimo aktą. Nors ginčo atveju, įformindamos nurodytą aktą šalys ir nesilaikė nustatytos formos, tačiau iš jo turinio visiškai aišku, kurių būtent projektavimo paslaugų etapų perdavimą–priėmimą šalys patvirtino. Jame nurodytas konkretus paslaugų etapas – parengtas techninis darbo projektas. Atsakovė šį perdavimo–priėmimo aktą pasirašė, perduodamą projektavimo paslaugų etapo rezultatą priėmė, patikrino, jokių trūkumų nenustatė ir pretenzijų tuo metu nereiškė. Aktas pasirašytas ieškovės vadovės – direktorės J. G.. Atsakovės vadovė parašu patvirtino gavusi akte nurodytą jos (ieškovės) parengtą projektą, todėl yra pagrindas išvadai, kad pagal šalių pasirašytą Sutartį, techninio darbo projekto parengimo etapas (vertė 10 800 Eur) buvo atliktas ir perduotas atsakovei. Nėra abejonių ir dėl kito atlikto (be kurio projekto parengimas negalimas) paslaugų etapo – projektavimo užduoties ir paraiškų parengimo (vertė 675 Eur). Todėl, ieškovės teigimu, ji turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti skolą už nurodytas faktiškai atliktas paslaugas (jų etapus) pagal Sutartį iki jos nutraukimo. Ieškovė taip pat nurodo, kad papildomai iš akto turinio matyti, jog atlikto projektavimo paslaugų etapo rezultatą įvertino ir ekspertai, t. y. techninis darbo projektas atsakovei perduotas su gauta teigiama ekspertizės išvada. Todėl parengtas techninis darbo projektas atitinka nustatytus esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentus, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Kaip pagrindinį atliktų pagal Sutartį paslaugų trūkumą atsakovė nurodo neišduotą statybą leidžiantį dokumentą. Atsižvelgus į šalių tarpusavio teisinių santykių esmę bei pobūdį, nutrūkus šalių sutartiniams santykiams iki šio projektavimo paslaugų etapo (būtent statybą leidžiančio dokumento gavimas Sutartyje numatytas atskiru paslaugų etapu), atsakovė negali atsisakyti vykdyti atsiskaitymo prievolę už iki sutarties nutraukimo faktiškai atliktas projektavimo paslaugas, t. y. įstatyme nustatyta, kad rangovas (ginčo atveju ieškovė) tokiais atvejais taip pat turi teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Įstatymo nuostata lemia atsakovės pareigą nutrūkus Sutarčiai atsiskaityti už faktiškai atliktas projektavimo paslaugas. Pagal šalių sudarytą Sutartį ji (ieškovė) turi teisę gauti atlyginimą už atliktų paslaugų dalį.

3. Dėl palūkanų priteisimo ieškovė nurodo, kad atsakovė nėra įvykdžiusi prievolės, todėl privalo mokėti 8 procentų dydžio procesines palūkanas. Per bylinėjimosi laiką atsakovė naudojasi jai (ieškovei) priklausančiomis lėšomis, gauna iš to naudos, tuo pažeisdama jos interesus, todėl pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos, kaip minimalūs nuostoliai, todėl iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio palūkanos nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4. Dėl išieškojimo išlaidų kompensavimo ieškovė nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą, todėl iš atsakovės priteistina įstatyme numatyto minimalaus dydžio išieškojimo išlaidų kompensacija, t. y. 40 Eur.

Atsiliepimas

5. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo atmesti ieškovės ieškinį dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tarp ginčo šalių 2019 m. gruodžio 16 d. buvo sudaryta Techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (Sutartis). Sutartyje ieškovė įsipareigojo parengti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) techninį darbo projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, o ji (atsakovė) už šias tinkamai suteiktas paslaugas įsipareigojo sumokėti fiksuotą Sutarties priede Nr. 2 numatytą 16 335 Eur kainą. Šalys susitarė, kad Sutartį sudaro dokumentų rinkinys į kurį įeina: 1.1.1. pagrindinė sutartis; 1.1.2. paslaugų techninė specifikacija; 1.1.3. užsakymo sąlygos ir tiekėjo pasiūlymas; 1.1.4. kalendorinis paslaugų teikimo ir atsiskaitymo už jas grafikas; 1.1.5. specialistų, paskirtų vykdyti sutartinius tiekėjo įsipareigojimus, sąrašas; 1.1.6. techninė (projektavimo) užduotis, kiti projekto rengimo dokumentai, pateikti užsakovo; 1.1.7. investicijų planas; 1.1.8. sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentai; 1.1.9. draudimo polisai. Šie dokumentai laikomi neatskiriama Sutarties dalimi bei pagal Sutarties 1.1. punktą nustatomas toks dokumentų (jų dalių) pirmumas, t. y. kiekvienas paskesnės eilės dokumentas turi žemesnę galią nei prieš jį nurodytas dokumentas. Ieškovės ieškinyje minimi Sutarties vykdymo etapai ir juos sudarantys darbai yra nurodyti Sutartyje bei aukščiau nurodytuose Sutartį sudarančiuose dokumentuose (Sutarties prieduose). Sutarties 2.2.18. punktas, be kita ko numato, kad pagal prie Sutarties pridėtos techninės specifikacijos (Sutarties priedas Nr. 1) 13 punktą, parengtas projektas turi būti tokios sudėties bei apimties, kad pagal jį būtų galima teisėtai atlikti statybos darbus tinkamai (pagal jo funkcinę paskirtį) naudoti objektą. Taip pat techninės specifikacijos 14 punktas numato, jog tuo atveju, jei užsakovas paveda ir įgalioja, statybą leidžiantį dokumentą privalo gauti tiekėjas (užsakovo vardu, pastarajam atlikus visus veiksmus, kuriuos gali atlikti tik užsakovas). Iš pateikiamų Sutarties 2.2.18 punkto nuostatų, šiuo atveju gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal ieškovės parengtą techninį darbo projektą buvo būtent ieškovės (tiekėjo) pareiga. Sutarties priedu Nr. 3 šalys patvirtino darbų atlikimo ir apmokėjimo grafiką, kuris atkartoja sutarties 2.2.18 punkto nuostatas, kad techninio darbo projekto parengimo etapą sudaro ne tik pats projektinės dokumentacijos parengimas, bet ir projekto ekspertizės atlikimas bei statybą leidžiančio dokumento gavimas. Galiausiai ieškovės parengta ir su ja (atsakove) suderinta projektavimo užduotimi, buvo įsipareigojusi gauti statybą leidžiantį dokumentą bei turėjo visą tam reikalingą medžiagą. Akivaizdu, kad „Techninio darbo projekto parengimas“ apėmė ne tik projektinės dokumentacijos parengimą, bet ir statybą leidžiančio dokumento gavimą, ir turėjo būti atliktas iki 2020 m. kovo 19 d. Tik pilnai atlikus šio etapo darbus ieškovė įgytų reikalavimo teisę į Sutartyje numatytą šio etapo atlyginimą – 10 800 Eur.

6. Atsakovės teigimu, ieškovė ieškinyje nutylėjo bylai reikšmingas, tačiau ieškovei nenaudingas aplinkybes. Pagal Sutarties 2.2.18 punktą, užsakymo sąlygas (Sutarties priedą Nr. 2) bei darbų atlikimo ir apmokėjimo grafiką (Sutarties priedas Nr. 3) ieškovė buvo įsipareigojusi pateikti paraiškas prisijungimo sąlygoms ir specialiesiems reikalavimams gauti. Visgi, projektavimo užduotį ieškovė parengė ir pateikė jai (atsakovei) suderinti negavusi ESO prisijungimo sąlygų bei atitinkamai techninį darbo projektą (įskaitant elektrotechnikos dalį), ieškovė parengė iš anksto neturėdama šių sąlygų, ką pripažino savo elektroniniame laiške. Ieškovei nurodžius, jog nepavyksta gauti statybą leidžiančio dokumento dėl techninio darbo projekto elektrotechnikos dalies, ji (atsakovė) laikėsi nuoseklios pozicijos, jog ji turi būti rengiama pagal Sutarties sąlygas ir Sutarties dokumentus, kas leistų ieškovei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovės teigimu, ji laikėsi pozicijos, jog ieškovė, sudariusi Sutartį prisiėmė riziką gauti statybą leidžiantį dokumentą ir ši rizika neturėtų būti perkeliama jai ar daugiabučio namo butų savininkams. Visgi ieškovė nesutiko įvykdyti Sutarties, parengiant techninį darbo projektą su elektrotechnikos dalimi, kuri leistų gauti statybą leidžiantį dokumentą, ir už tai pareikalavo papildomai sumokėti 480 Eur + PVM. Atsakovė nurodo, jog su tokia ieškovės pozicija nesutiko ir šiai dienai neturi pagrindo sutikti, kadangi parengti techninį darbo projektą su statybą leidžiančio dokumento gavimu, ieškovė privalėjo pagal Sutartį, techninę specifikaciją ir projektavimo užduotį. Tuo tarpu jos (atsakovės) pateikiami dokumentai, pagal kuriuos rengiamas techninis darbo projektas aiškiai nurodyti projektavimo užduoties 9.1 punkte, kurie ir buvo pateikti ieškovei. Jokių papildomų sąlygų ieškovės įsipareigojimų įvykdymui Sutartis bei Sutarties dokumentai nenumatė.

7. Atsakovė nurodo, kad Sutartis buvo nutraukta jos iniciatyva, kadangi negavo Sutartyje numatyto darbų rezultato – techninio darbo projekto, pagal kurį būtų galima atlikti statybos darbus, t. y. negavo techninio darbo projekto su statybą leidžiančiu dokumentu, bei ieškovė, nereaguodama į nurodymus, atsisakė tinkamai įvykdyti Sutartį. Atsakovės teigimu, ji neturėjo kitos išeities, kaip tik nutraukti Sutartį su ieškove Sutarties 8.4. p. pagrindu ir pasitelkti naujus projektuotojus, kurie parengtų techninį darbo projektą bei gautų statybą leidžiantį dokumentą. Todėl nesutinka su ieškovės reikalavimu apmokėti už faktiškai atliktus darbus, kadangi ieškovė tinkamai neatliko nei vieno darbų etapo ir neperdavė jai Sutartyje numatyto darbų rezultato (negavo statybą leidžiančio dokumento), o ieškovės atlikti darbai neturi jokios pridėtinės vertės.

8. Pažymi, kad ieškovė įsipareigojo teikti Sutartyje nurodytas Paslaugas, o ji (atsakovė) įsipareigojo už jas sumokėti Sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka. Iš faktinių aplinkybių bei proceso šalių sudarytos Sutarties turinio matyti, kad ginčas šioje byloje yra kilęs iš projektavimo darbų rangos teisinių santykių. Nepaisant to, kad Sutartyje ieškovės atliekami darbai įvardinti kaip paslaugos, abi šalys pripažįsta, kad tarp jų susiklostė projektavimo rangos teisiniai santykiai. Šiuo atveju ieškovė ieškinyje savo poziciją grindžia bendrosiomis rangos nuostatomis, aiškindama jas, kaip užsakovo (šiuo atveju atsakovės) pareigą, nutraukus sutartį, sumokėti už ieškovės faktiškai atliktus darbus. Visgi, tarp ginčo šalių susiklostė projektavimo rangos teisiniai santykiai, todėl šiuo atveju aktualus CK 6.700 straipsnis, kuriame įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata, aiškinimas teismų praktikoje. Atsakovė neginčija fakto, kad šalys Sutartimi susitarė dėl projektavimo darbų atlikimo ir apmokėjimo etapais. Tačiau akcentuoja tai, jog ieškovės ieškinyje minėtas Sutarties priede Nr. 3 nurodytas antrasis etapas „Techninio darbo projektas“ apėmė ne tik techninio darbo projekto parengimą, tačiau taip pat ir techninio darbo projekto ekspertizę bei statybą leidžiančio dokumento gavimą. Pagal Sutarties 2.2.18. punktą, ieškovė įsipareigojo suteikti paslaugas pagrindinėje sutartyje bei jos prieduose nurodyta tvarka ir terminais, laikantis paslaugų teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų reikalavimų ir sąlygų, parengti dokumentus, susijusius su pagrindinėje sutartyje numatytų paslaugų teikimu, atlikti kitus įsipareigojimus pagal šią sutartį: techninio darbo projekto užsakymo atveju: per užsakovo (atsakovės) nurodytą terminą parengti techninio darbo projektą <...> gauti statybą leidžiantį dokumentą. Gavus statybą leidžiantį dokumentą, perduoti jį užsakovui kartu su statinio Nr. 1-3 techninio darbo projekto popierinių bylų egzempliorių skaičiumi ir 1 bylą skaitmeniniame formate. Analogiški ieškovės įsipareigojimai numatyti ir techninėje specifikacijoje, darbų atlikimo ir apmokėjimo grafike bei projektavimo užduotyje. Todėl remiantis sisteminiu Sutarties nuostatų aiškinimu, Sutarties 1.1 punkte numatytu Sutarties dokumentų teisinės galios prioritetu bei CK 6.193 straipsnio 1 dalimi, atsakovės vertinimu, galima daryti neabejotiną išvadą, jog Sutartis turėjo būti vykdoma trimis etapais: I etapas – Statinio projektavimo užduoties bei paraiškų prisijungimo sąlygoms ir specialiesiems reikalavimams gauti rengimo paslaugos; II etapas – Techninio darbo projekto parengimas, apimantis: a) Techninio darbo projektas; b) Techninio darbo projekto ekspertizė; c) Statybą leidžiančio dokumento gavimas; III etapas – Projekto vykdymo priežiūros paslaugos. Tik atlikus visus aukščiau paminėtus atitinkamo etapo veiksmus, galima laikyti, jog darbai yra atlikti ir jai (atsakovei) kyla prievolė už juos sumokėti. Šiuo atveju ieškovė tinkamai neatliko nei vieno etapo pilna apimtimi. Ieškovė negavo ESO prisijungimo sąlygų, todėl negalima laikyti, jog tinkamai įgyvendino I Sutarties vykdymo etapą. Ieškovė taip pat pripažįsta ir neginčija, kad pagal parengtą techninį darbo projektą nebuvo gautas statybą leidžiantis dokumentas. Neįvykdžius bent vienos iš II etapo sudedamųjų dalių, laikytina, jog „Techninis darbo projekto parengimas“ nėra atliktas, t. y. Sutartyje numatytas etapas nebuvo tinkamai atliktas, todėl ieškovės reikalavimas apmokėti už netinkamai atliktus darbus laikytinas nepagrįstu. Sutartyje numatytais terminais tinkamai neparengus techninio darbo projekto ir nepateikus jai (atsakovei) statybą leidžiančio dokumento, atsakovė daro išvadą, jog nebuvo pasiektas ir darbų rezultatas. Atkreipia dėmesį į tai, kad nepasiekus sutarto darbų rezultato, nebeteko prasmės bet kokie ieškovės iki Sutarties nutraukimo atlikti darbai. Ieškovės atlikta paslaugų (darbų) etapo dalis negali būti naudojama, kaip savarankiškas darbų rezultatas. Kadangi tarp šalių yra susiklostę projektavimo rangos teisiniai santykiai, tai reiškia, jog apmokėjimas yra tiesiogiai susijęs su darbų rezultatu, o ne su atlikto darbo kiekiu, laiku ir t. t. Todėl, tinkamai neatlikus numatytų darbų, ieškovė neturi pagrindo reikalauti apmokėjimo. Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad buvo gautas ir jai (atsakovei) pateiktas statybą leidžiantis dokumentas, o ieškovės teiginiai, jog ji (atsakovė) pasirašė 2022 m. vasario 10 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą, nesudaro pagrindo reikalauti apmokėjimo už darbus. Atsakovė pažymi, kad pasirašytu aktu šalys patvirtino, tik tai, kad rangovas parengė techninį darbo projektą „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projektas“ (projekto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pataisė pagal ekspertizės akto privalomas pastabas, gaunant teikiamą ekspertizės išvadą. Visgi, pasirašant šį aktą Sutarties sąlygos nebuvo pakeistos ir šiuo aktu ji (atsakovė) nepatvirtino, kad yra pilnai atliktas techninio projekto parengimo etapas (gautas statybą leidžiantis dokumentas), bei atsiradusi prievolė mokėti (Sutarties 2.1.4 punktas). Dar daugiau, remiantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 55 punktu, projekto patvirtinimas reiškia statytojo pritarimą parengtam projektui, bet neatleidžia projektuotojo nuo atsakomybės už normatyvinę projekto kokybę. Ginčo atveju, nors ji (atsakovė) patvirtino, kad ieškovė parengė techninį darbo projektą, tačiau tuo ieškovės prievolė nesibaigė, kadangi tokio akto pasirašymas neatleido ieškovės nuo pareigos gauti statybą leidžiantį dokumentą. Dėl nurodyto darbų perdavimo–priėmimo aktas bei jo pasirašymas nepatvirtina prievolės apmokėti ieškovei už faktiškai atliktus darbus.

9. Taip pat atsakovė nurodo, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir negali būti vertintas kaip teisėtas, kadangi atsižvelgus į Sutarties nuostatų visetą, bendrąsias CK sutarčių aiškinimo taisykles bei projektavimo santykius reglamentuojančias CK nuostatas, akivaizdu, jog ieškovė neturi teisės reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus, kuomet nei vienas darbų etapas nebuvo tinkamai atliktas, o atitinkamas darbų etapo rezultatas nebuvo pasiektas. Ieškinio reikalavimai yra grindžiami iš esmės klaidingu Sutarties nuostatų taikymu bei ieškovės, kaip profesionalaus projektuotojo, pareigų nesuvokimu. Ieškovei netinkamai atlikus sutartus darbus, ieškovė ne tik, kad neturi teisės reikalauti apmokėjimo už faktiškai atliktus darbus, bet ir privalo atlyginti tuo sukeltus nuostolius.

Šalies argumentai

10. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės 4 235 Eur nuostolius, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

11. Atsakovė priešieškiniu nurodo tapačias faktines aplinkybes kaip ir atsiliepime į ieškinį. Papildo, kad Sutarties priedu Nr. 3 šalys patvirtino darbų atlikimo ir apmokėjimo grafiką, kuris atkartoja Sutarties 2.2.18 punkto nuostatas, kad ieškovė parengia projektavimo užduotį bei paraiškas prisijungimo sąlygoms ir specialiesiems reikalavimams gauti (šios paslaugos įvertintos 675 Eur), o taip pat techninį darbo projektą, įskaitant projekto ekspertizės atlikimą bei statybą leidžiančio dokumento gavimą (šios paslaugos įvertintos 10 800 Eur). Ieškovės, kaip projektuotojos, įsipareigojimai apėmė: 1) projektavimo užduoties ir paraiškų prisijungimo sąlygoms ir specialiesiems reikalavimams gauti parengimą, kuris turėjo būti atliktas iki 2020 m. sausio 8 d.; 2) techninio darbo projekto projektinės dokumentacijos parengimą, teigiamos ekspertizės išvados gavimą ir statybą leidžiančio dokumento gavimą, kuris turėjo būti atliktas iki 2020 m. kovo 19 d. Pažymi, kad ieškovės parengta projektavimo užduotis buvo jos (atsakovės) patvirtinta 2020 m. sausio mėnesį. Joje buvo numatyta ieškovės rengiamo techninio darbo projekto sudėtis: bendroji dalis, architektūros, statinio konstrukcijų, vandentiekio, šildymo, vėdinimo, elektrotechnikos, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo ir kitos dalys, suderintos su ja (atsakove), būtinos investicijų plane numatytų priemonių įgyvendinimui, atsižvelgiant į konkretaus objekto specifiką (10 punktas), bei, kad ieškovė yra atsakinga už statybą leidžiančio dokumento gavimą (8 punktas). Pažymi, kad iki pat 2022 m. kovo 31 d. techninio darbo projekto rengimas nebuvo užbaigtas ir statybą leidžiantis dokumentas nebuvo gautas, o ieškovė informavo, kad projekto parengimui reikalinga gauti ESO iškėlimo sąlygas. Atsakovė nurodo, kad su tokia ieškovės pozicija negalėjo sutikti, kadangi visos prisijungimo sąlygos ir specialieji reikalavimai, pagal kuriuos turėjo būti parengta projektavimo užduotis bei techninis darbo projektas, ieškovės turėjo būti gautos dar iki techninio darbo projekto rengimo pradžios, t. y. pagal grafiką iki 2020 m. sausio 8 d., o techninis darbo projektas rengiamas nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2020 m. kovo 9 d. Atitinkamai, ji (atsakovė) 2022 m. balandžio 4 d. reikalavo ieškovės pateikti ESO sąlygas, pagal kurias buvo rengiama ir derinama techninio darbo projekto elektros dalis. 2022 m. balandžio 6 d. ieškovė nurodė, kad negali išimti ESO sąlygų privačių butų savininkų vardu, o prisijungimo sąlygų, pagal kurias buvo rengiama techninio darbo projekto elektrotechnikos dalis, nepateikė, dėl ko neva reikalinga koreguoti projektavimo užduotį, jai (atsakovei) papildomai už tai sumokant 480 Eur + PVM. Atsakovė pažymi, kad dėl jokių išankstinių sąlygų (kurių įgyvendinimas priklauso nuo trečiųjų asmenų valios), būtinų projektavimo užduoties įgyvendinimui, techninio darbo projekto rengimui ir statybą leidžiančio dokumento gavimui, šalys nesitarė ir ji (atsakovė) apie tai informuota nebuvo. Galiausiai, ieškovės parengta ir su ja (atsakove) suderinta projektavimo užduotimi, ieškovė buvo įsipareigojusi parengti techninį darbo projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, o jos (atsakovės) pateikiamų dokumentų sąrašas nenumatė jokių specialių ESO sąlygų gavimo, dėl kurių neva turi kreiptis objekto butų savininkai. Dar daugiau su tokia sąlyga ji (atsakovė) niekada nebūtų sutikusi, nes nebūtų galėjusi užtikrinti jos įgyvendinimo. Ieškovei nurodžius, jog nepavyksta gauti statybą leidžiančio dokumento dėl techninio darbo projekto elektrotechnikos dalies, ji (atsakovė) laikėsi nuoseklios pozicijos, jog ji turi būti rengiama pagal Sutarties sąlygas ir Sutarties dokumentus, kas leistų ieškovei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovė laikėsi pozicijos, jog ieškovė, sudariusi Sutartį, prisiėmė riziką gauti statybą leidžiantį dokumentą ir ši rizika neturėtų būti perkeliama jai (atsakovei). Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 5 d. reikalavo jos (atsakovės) įvykdyti papildomas Sutartyje bei projektavimo užduotyje nenurodytas sąlygas, įvykdyti finansinius įsipareigojimus už objekto butų savininkus. Pažymi, kad šis ieškovės raštas patvirtina, jog ieškovė, įgyvendindama Sutartį, nukrypo nuo jos nuostatų ir tik rengdama techninį darbo projektą 2022 m. balandžio 14 d. (kai pats projekto rengimas ir statybą leidžiantis dokumentas turėjo būti gautas iki 2020 m. kovo 9 d.) pateikė paraišką ESO prisijungimo sąlygų gavimui. Tokios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė netinkamai vykdė Sutartį ir projektavimo užduotį (su joje numatytais reikalavimais elektrotechnikos daliai) parengė net negavusi prisijungimo sąlygų, kitaip tariant, neįsitikinusi projektavimo užduoties realumu ir įgyvendinamumu. Dar daugiau, ieškovė šių sąlygų nebuvo gavusi iki pat techninio darbo projekto rengimo pabaigos ir teikimo atsakingų institucijų derinimui, tam, kad būtų gautas statybą leidžiantis dokumentas. Tai parodo visišką ieškovės neprofesionalumą ir esminius sutarties pažeidimus, dėl kurių sutartis buvo neįvykdyta. Atsakovė nurodo, kad 2022 m. rugpjūčio 24 d. papildomai raštu kreipėsi į ieškovę dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos leidimo gavimo bei prašė nurodyti Sutarties įvykdymo terminą. Ieškovė išsamaus atsakymo bei įvykdymo termino nepateikė, tačiau ir toliau reikalavo papildomų ir Sutartimi neprisiimtų veiksmų atlikimo iš jos (atsakovės). Ieškovė nepaisė įspėjimų ir prašymų dėl pažeidimų pašalinimo, todėl nesuteikė Sutarties reikalavimus atitinkančių paslaugų rezultato pagal Sutarties sąlygas, įskaitant techninę specifikaciją ir grafiką, o į raginimus, užklausas bei nurodymus tinkamai vykdyti įsipareigojimus nereagavo. Tokie veiksmai, atsakovės teigimu, yra laikomi esminiu Sutarties pažeidimu, todėl 2022 m. rugsėjo 26 d. išsiuntė ieškovei pranešimą, kuriuo informavo ieškovę apie Sutarties nutraukimą dėl ieškovės kaltės bei reikalavo sumokėti Sutartyje numatytą 10 procentų nuo paslaugų kainos dydžio baudą, o nuostoliams viršijus baudos dydį, perspėjo ieškovę, jog šiai teks pareiga atlyginti ir likusią sumą. Po šio įspėjimo pateikimo šalys apsikeitė savo pozicijomis dėl Sutarties vykdymo, tačiau Sutarties vykdymas nebuvo atnaujintas, kadangi šalių vertinimas dėl kieno kaltės Sutartis buvo neįvykdyta išsiskyrė.

Šalies argumentai

12. Atsakovė priešieškiniu nurodo, jog Sutarties 4.3. punkte numatyta, kad pagrindinę Sutartį nutraukus dėl tiekėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, tiekėjas sumoka užsakovui 10 procentų pagrindinės sutarties 2 priede nurodytos bendros paslaugų kainos dydžio baudą. Sutartis su ieškove buvo nutraukta, o paslaugų vertė Sutarties priede Nr. 2 – užsakymo sąlygose, sudaro 16 335 Eur. Atsakovė nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 26 d. išsiuntė raštą ieškovei sumokėti 1 633,50 Eur dydžio baudą. Rašte taip pat akcentavo, jog neatsisako teisės reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl Sutarties neįvykdymo ir nutraukimo atlyginimo, kurių nepadengia nurodyta bauda, ir kurie faktiškai yra didesni. Nagrinėjamu atveju ieškovės civilinė atsakomybė kyla iš sutartinių teisinių santykių, kadangi nebuvo įvykdyta Sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Pažymi, kad sprendžiant dėl ieškovės pareigos atlyginti dėl Sutarties nutraukimo patirtus nuostolius, egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė.

12.1. Dėl neteisėtų veiksmų nurodo, kad ieškovė akivaizdžiai netinkamai vykdė Sutarties sąlygas ir pažeidė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. neteisėti ieškovės veiksmai pasireiškė šalių sudarytos Sutarties pažeidimu. Pagal Sutarties 2.2.18 punkto ir kitų Sutartį sudarančių dokumentų nuostatas (techninės specifikacijos 1 punktą ir 13 punktą), paslaugų teikimo ir apmokėjimo grafiką, projektavimo užduoties (8 punktą), ieškovės kaip projektuotojos įsipareigojimai apėmė: 1) projektavimo užduoties ir paraiškų prisijungimo sąlygoms bei specialiesiems reikalavimams gauti parengimą; 2) techninio darbo projekto projektinės dokumentacijos parengimą, teigiamos ekspertizės išvados gavimą ir statybą leidžiančio dokumento gavimą, kuris turėjo būti atliktas iki 2020 m. kovo 19 d. Visgi, nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad ieškovė projektavimo užduotį parengė ir derinimui pateikė, negavusi visų jo įgyvendinimui reikalingų prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų, tokiu būdu, pažeisdama Sutarties 2.2.18 punkte, techninėje specifikacijoje ir grafike numatytus įsipareigojimus, ir neįsitikinusi projektavimo užduoties įgyvendinamumu. Dar daugiau, elgdamasi neapdairiai ir nerūpestingai ieškovė techninio darbo projekto elektrotechnikos dalies sprendinius rengė iš pradžių negavusi ESO prisijungimo sąlygų ir manytina, kad tikėjosi, jog tokių veiksmų pažeidimus pavyks pašalinti šių darbų įgyvendinimo naštą perkeliant. Visgi, pateikiamų dokumentų sąraše nebuvo jokių papildomų sąlygų, susijusių su butų savininkų prašymais prisijungimo sąlygoms gauti. Ši pareiga sudarė pačios atsakovės vykdyto paslaugų (techninio darbo projekto parengimo) pirkimo ir Sutarties objektą. Todėl šios pareigos tinkamas ir savalaikis neįvykdymas, dėl ko ieškovė negalėjo gauti statybą leidžiančio dokumento pagal parengtą techninį darbo projektą, sudaro esminį Sutarties pažeidimą. Pagal Sutarties 2.2.18. punktą ieškovė įsipareigojo suteikti paslaugas pagrindinėje sutartyje bei jos prieduose nurodyta tvarka ir terminais, laikantis paslaugų teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų reikalavimų ir sąlygų, parengti dokumentus, susijusius su pagrindinėje sutartyje numatytų paslaugų teikimu, atlikti kitus įsipareigojimus pagal šią sutartį: techninio darbo projekto užsakymo atveju: per užsakovo (atsakovės) nurodytą terminą parengti techninio darbo projektą <...> gauti statybą leidžiantį dokumentą. Gavus statybą leidžiantį dokumentą, perduoti jį užsakovui kartu su Statinio Nr. 1-3 techninio darbo projekto popierinių bylų egzempliorių skaičiumi ir 1 bylą skaitmeniniame formate. Analogiški ieškovės įsipareigojimai numatyti ir techninėje specifikacijoje, darbų atlikimo ir apmokėjimo grafike bei projektavimo užduotyje. Šiuo atveju ieškovė tinkamai neatliko nei vieno sutarto etapo pilna apimtimi. Ieškovė ne tik negavo ESO prisijungimo sąlygų, tačiau pagal parengtą techninį darbo projektą negavo statybą leidžiančio dokumento. Ieškovė turėjo pareigą ne tik patikrinti projektavimo užduotį, bet ir ją parengti gavusi būtinas prisijungimo sąlygas bei specialiuosius reikalavimus, o vėliau pagal ją parengtam techniniam darbo projektui gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau iš faktinių aplinkybių savo pareigų tinkamai neatliko. Sutarties 8.4. punkte yra numatyta jos (atsakovės) teisė, įspėjus šalį prieš protingą terminą, o šiam suėjus ir papildomai įspėjus prieš 10 kalendorinių dienų, vienašališkai (be teismo) nutraukti pagrindinę sutartį dėl esminio jo pažeidimo (t. y. kai tiekėjas ilgiau kaip 30 dienų vėluoja suteikti pagrindinės sutarties reikalavimus atitinkančias paslaugas, pagal paslaugų teikimo ir apmokėjimo grafiką dėl tiekėjo kaltės). Šiuo atveju ieškovė ilgiau nei 30 dienų nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. įspėjimo, savo prisiimtų prievolių neįvykdė ir aiškiai atsakė, jog Sutarties esamomis sąlygomis nevykdys, o keisti Sutarties sąlygas, patiriant papildomų išlaidų, ji (atsakovė) neturėjo pagrindo. Akivaizdu, kad ieškovei neįvykdžius sutartinių pareigų ir neatlikus Sutartyje numatytų darbų, ieškovė iš esmės pažeidė Sutartį, ir ji (atsakovė) pagrįstai ją nutraukė.

12.2. Dėl žalos nurodo, kad ieškovei nepasiekus sutarto darbų rezultato, t. y. neparengus techninio projekto bei praleidus Sutartyje numatytus terminus statybą leidžiančiam dokumentui gauti, ji (atsakovė) neteko galimybės objekte vykdyti suplanuoto daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo (atnaujinimo) darbų. Todėl šiam tikslui pasiekti turėjo pasitelkti kitą rangovą toms pačioms funkcijoms atlikti, t. y. sudaryti Sutartį pakeičiančią sutartį. Nutraukus Sutartį su ieškove, siekdama neprarasti valstybės paramos objekto modernizavimui (atnaujinimui) ir kylant paslaugų kainoms rinkoje, organizavo naują pirkimą techninio darbo projekto parengimui ir statybos darbams. Atkreipia dėmesį, kad dėl riboto būsto modernizavimui paramos įsisavinimo laiko buvo priversta organizuoti vieną bendrą projektavimo ir statybos darbų pirkimą, nes, priešingu atveju, darbų pirkimas atskirais etapais būtų pareikalavęs per didelių laiko sąnaudų bei būtų rizikavusi objekto butų savininkų galimybe pasinaudoti parama. Naujų rangovų analogiškų projektavimo darbų atlikimo kaina pagal 2022 m. spalio 26 d. kainos pasiūlymą siekia 20 570 Eur. Tuo tarpu ieškovė Sutartimi šiuos darbus buvo įsipareigojusi atlikti už 16 335 Eur, naujo projektuotojo pasiūlyta darbų kaina yra 4 235 Eur didesnė. Todėl, atsakovės teigimu, sudarydama projektavimo rangos sutartį su naujais projektuotojais neišvengiamai patirs papildomų išlaidų. Kadangi sudariusi Sutartį su ieškove prarado teisę Sutarties sudarymo dieną sudaryti alternatyvų sandorį su trečiaisiais asmenimis panašiomis sąlygomis ir tuo metu vyravusiomis paslaugų teikimo kainomis, dabar turi teisę šio kainų skirtumo kompensavimo reikalauti iš ieškovės. Atsakovė nurodo, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų patyrė 4 235 Eur dydžio žalą (nuostolius).

12.3. Dėl priežastinio ryšio nurodo, kad tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės sukeltos žalos neabejotinai egzistuoja priežastinis ryšys. Būtent dėl ieškovės kaltų veiksmų, t. y. Sutartyje numatytų darbų neatlikimo, ji buvo priversta nutraukti šalių sudarytą Sutartį. Kitu atveju, t. y. ieškovei neatlikus neteisėtų veiksmų, žala neabejotinai nebūtų patirta. Atsižvelgiant į tai, atsakovė laiko, kad kilę nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį yra ieškovės neteisėtų veiksmų rezultatas.

12.4. Dėl kaltės nurodo, kad ginčo atveju ieškovė yra profesionali verslininkė, jai yra taikoma griežtoji civilinė atsakomybė (be kaltės). Tačiau net ir netaikant griežtosios civilinės atsakomybės, atsakovės manymu, neabejotina, kad ieškovė savo veiksmus atliko pilnai suprasdama jų prigimtį bei kilsiančius padarinius ir siekė išvengti dėl šių savo sukeltų pažeidimų kilusios atsakomybės jos (atsakovės) sąskaita. Ieškovė, kaip verslo subjekto – profesionalaus projektuotojo – kaltė yra preziumuojama. Vis dėlto, ieškovė teigia, kad dėl statybą leidžiančio dokumento neišdavimo yra atsakinga ji (atsakovė), kadangi ji sudarė kliūtis Sutarčiai įvykdyti. Atsakovės vertinimu, tokia ieškovės pozicija nepagrįsta. Sutarties objektą sudarė platus projektavimo darbų atlikimas: tiek prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų gavimas, projektavimo užduoties parengimas, techninio darbo projekto parengimas, gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Todėl ieškovė pateikdama pasiūlymą ir būdama savo srities profesionale privalėjo įvertinti ir negalėjo nesuprasti prisiimamų pareigų bei jos (atsakovės) užduoties. Ieškovė prisiėmė vykdyti užduotį ir vykdė taip, kad ji tapo neišpildoma be papildomų net nuo jos (atsakovės) nepriklausančių sąlygų, kurios nebuvo aptartos nei Sutartyje, nei jos dokumentuose (projektavimo užduotyje) ir nekyla iš įstatymų reikalavimų. Tokiu būdu ieškovė, parengusi techninį darbo projektą ir negaudama statybą leidžiančio dokumento, yra kalta dėl sukeltos žalos. Ieškovės reiškiama pozicija dėl jos (atsakovės) tariamo nebendradarbiavimo neprisiimant papildomų prievolių, nepanaikina ieškovės kaltės dėl Sutarties neįvykdymo, kadangi ieškovė privalėjo pati įsitikinti planuojamo projekto įgyvendinimo galimybėmis ir jas užtikrinti.

Atsiliepimas

2. Atsakovė nurodo, kad šio ginčo atveju egzistuoja visos sąlygos sudarančios pagrindą kilti ieškovės civilinei atsakomybei, dėl ko ieškovė turi būti įpareigota atlyginti dėl ieškovės neteisėtų veiksmų patirtus 4 235 Eur dydžio nuostolius. Ginčo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad Sutartis buvo nutraukta teisėtai dėl ieškovės kaltės. Laikytina, kad pasitelkus naujus rangovus ieškovės projektavimo darbams atlikti kainų skirtumas, o kartu ir patiriami nuostoliai siekia 4 235 Eur, kurie turi būti priteisti, kaip dėl neteisėtų ieškovo veiksmų sukelta žala (nuostoliai).

3. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo atsakovės priešieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pateiktame UAB „Norvila“ kainos pasiūlyme nurodytos projekto rengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų kainos negali būti prilygintos atsakovės patirtiems nuostoliams dėl pakeičiančios sutarties sudarymo. Byloje prašoma priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už atliktus projektavimo darbus pagal šalių sudarytą pradinę sutartį. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovei atsisakius pradinės sutarties iki bus pasiektas galutinis projektavimo darbų rezultatas, ji įgijo teisę į atlyginimą už jau atliktus darbus. Ieškovė nurodo, kad iki pradinės sutarties nutraukimo atliko statinio projektavimo užduoties bei paraiškų prisijungimo sąlygoms ir specialiesiems reikalavimams gauti rengimo paslaugas, parengė techninio darbo projektinę dokumentaciją, kurių bendra vertė 11 475 Eur, todėl atsakovė liko skolinga jai nurodytą sumą. Tuo tarpu atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti nuostolius, atsiradusius nutraukus pradinę sutartį ir tariamai sudarius ją pakeičiančią sutartį. 2022 m. rugsėjo 26 d. pranešimu vienašališkai iš dalies nuo 2022 m. spalio 2 d. nutraukusi sudarytą pradinę sutartį, atsakovė nurodo įvykdžiusi naują pirkimą ir 2022 m. spalio 26 d. gavusi naujo rangovo kainos pasiūlymą, kuris siekia 20 570 Eur. Atsakovė nepateikia jokių duomenų, kaip ir kokiu būdu, pagal kokius kriterijus buvo įvykdytas naujas pirkimas, ar su nauju rangovu sudaryta pirkimo sutartis. Šiuo atveju, byloje pateiktas kainos pasiūlymas yra tik oferta, t. y. pasiūlymas sudaryti sandorį. Nėra duomenų apie trečiojo asmens pareikštos ofertos priėmimą (pasiūlymą pripažinimą naujo pirkimo laimėtoju) bei paties sandorio sudarymą. Ieškovės vertinimu, atsakovės su priešieškiniu pateikti dokumentai neįrodo nuostolių nei fakto, nei dydžio, taip pat, jog prašomi priteisti nuostoliai yra priežastiniame ryšyje su jos (ieškovės) veiksmais vykdant pradinę sutartį. Kainų skirtumas tarp byloje atsakovės pateikto UAB „Norvila“ kainos pasiūlymo ir pradinės sutarties, niekaip neįrodo, jog būtent tai yra atsakovės realiai patirti nuostoliai dėl pradinės sutarties nutraukimo. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad naujas rangovas realiai pabaigė ieškovės nebaigtus darbus, o atsakovė už trečiojo asmens atliktus darbus sumokėjo kainos pasiūlyme nurodytą sumą. Byloje nėra jokių duomenų apie faktiškai atsakovės patirtus nuostolius, mokėjimus pagal kainos pasiūlymą, t. y. atsakovė nepateikė įrodymų, kad 20 570 Eur buvo sumokėta UAB „Norvila“. Atsižvelgus į tai, kad nėra pagrįstas nuostolių faktas, nėra priežastinio ryšio tarp jos (ieškovės) padaryto pažeidimo ir kainos padidėjimo, o įrodinėjimo našta dėl pakeičiančiosios sutarties sudarymo atsiradusių nuostolių tenka atsakovei, atitinkamai pasirinkto elgesio neigiami padariniai įrodinėjimo procese tenka jai pačiai ir negali būti perkelti priešingai šaliai, todėl priešieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas. Reikšminga tai, jog kainos pasiūlymo tikslas – realus jos (ieškovės) neįvykdytos prievolės įvykdymas per rangos darbų finansavimui gauti nustatytą terminą, tačiau atsakovė nepateikia jokių duomenų, kad šis tikslas kainos pasiūlymu buvo pasiektas, todėl, jis nelaikytinas sutartimi, pakeičiančia pradinę sutartį.

4. Ieškovė pažymi, kad kainos pasiūlymą atsakovė nepagrįstai kvalifikuoja kaip pakeičiančiąją sutartį ir tuo pagrindu reiškia priešieškinį. Iš kainos pasiūlymo ir pradinės sutarties turinio matyti, kad tas pats tikslas siekiamas kitomis ir (arba) žymiai brangesnėmis priemonėmis ir kad skiriasi naujų sutarčių objektas, t. y. yra kitas, nei pradinėje sutartyje su ja (ieškove). Kaip teigia atsakovė, didesnę darbų kainą iš esmės lėmė tai, kad projektavimo darbai buvo reikalingi itin skubiai, siekiant neprarasti valstybės paramos objekto modernizavimui (atnaujinimui) ir kylant paslaugų kainoms rinkoje, todėl leidžia suprasti – atsakovė neturėjo laiko laukti geriausių kainų pasiūlymų. Negana to, pirkimą atsakovė organizavo vieną bendrą, t. y. projektavimo ir statybos darbams kartu. Tačiau, nurodytas atsakovės aplinkybes, kad darbai buvo reikalingi itin skubiai, paneigia atsakovės su priešieškiniu pateikti įrodymai, kuriais atsakovė įrodinėja nuostolių dydį dėl jos (ieškovės) neatliktų darbų, tai kainos pasiūlymas. Iš šio įrodymo matyti, kad neatlikti darbai iki šiol net nebuvo vykdomi (šias aplinkybes paneigiančių įrodymų atsakovės neteikia ir priešingai, neteikia duomenų, kad bent dalis darbų yra atlikta), tai yra aštuonis mėnesius, kai šalių pradine sutartimi statinio projektavimo užduoties bei paraiškų prisijungimo sąlygoms ir specialiesiems reikalavimams gauti rengimo paslaugos ir techninio darbo projekto parengimo darbų numatyta bendra trukmė buvo tik 90 kalendorinių dienų. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad jokio statybą leidžiančio dokumento, išskyrus 2022 m. rugsėjo 12 d. šilumos tiekimo tinklų įvado statybai į pastatą išduotą statybos leidimą, iki šiol taip ir nėra. Taigi, jei darbai galėjo būti (ne)vykdomi dar aštuonis mėnesius, protinga atsakovei būtų buvę imtis priemonių pradinei sutarčiai išsaugoti už šalių sutartą kainą. Pažymi, kad priežasčių, susijusių su ESO prisijungimo sąlygoms gauti (trims butams) eliminavimas sudarė ne daugiau, kaip 600 Eur. Tačiau tuomet atsakovė nesutiko geranoriškai spręsti situacijos ir tokiu būdu išsaugoti pradinę sutartį. Akivaizdu, kad atsakovė rinkosi tą patį tikslą pasiekti net septynis kartus brangesnėmis priemonėmis. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pradinės sutarties atveju, statinio (objekto) skaičiuojamoji kaina buvo numatyta tik 246 969 Eur (su PVM), tuo tarpu pagal byloje pateiktą kainos pasiūlymą bendra statinio (objekto) statybos darbų (su projektavimu) kaina dvigubai didesnė, t. y. 561 273 Eur (su PVM). Nors techninės užduoties projekto parengimui sąlygos nėra žinomos, tačiau jau iš šių duomenų galima spręsti ir daryti išvadą, kad nauju pirkimu atsakovė užsakė visiškai kitos apimties projektinės dokumentacijos parengimą. Šios aplinkybės niekaip neleidžia padaryti išvados, kad atsakovė siekė, jog nauja sutartis (šiuo atveju kainos pasiūlymas) su kitu ūkio subjektu būtų sudaroma kuo mažesnėmis kainomis ir kuo ekonomiškiau, tuo išvengiant didesnių nuostolių atsiradimo. Todėl, prisiimdama žymiai didesnius įsipareigojimus ne tik dėl projektavimo, bet ir statybos rangos darbų kainos, atsakovė veikė savo rizika ir šių nuostolių atlyginimo pareiga negali tekti jai (ieškovei). Atsakovės reikalaujami nuostoliai dėl kainos padidėjimo šiuo atveju neatitinka CK 1.5 straipsnyje numatytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsakovė turėjo numatyti, jog jei reikalaus iš jos (ieškovės) nuostolių, jie turi būti protingo dydžio, todėl turėjo elgtis protingai ir ekonomiškai. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad pagal pradinę sutartį neatliktų projektavimo darbų užbaigimui atsakovė darbus pirko ekonomiškiausiu būdu, siekdama nepadidinti išlaidų šių darbų atlikimui. Įvertinus visas aplinkybes, ieškovės teigimu, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovės byloje pateiktas kainos pasiūlymas gali būti kriterijus nustatant užsakovo tiesioginius nuostolius, patirtus dėl vėlavimo užbaigti pradinėje sutartyje nurodytus darbus, nes yra sudaryta skirtingomis sąlygomis. Pirkimo objekto ir kainodaros pakeitimai atlikti atsakovės iniciatyva, todėl sandorių kaina padidėjo išimtinai dėl atsakovės sprendimo pirkti kitokias paslaugas ir kitokios kainodaros pagrindu. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad tarp pradinės sutarties ir kainos pasiūlymo yra esminių skirtumų, lėmusių projektavimo darbų vykdymo kaštų akivaizdų padidėjimą. Todėl kainos pasiūlymas negali būti kvalifikuotas kaip ekonominiu požiūriu pakeičiantis pradinę sutartį.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, priešieškinį prašė atmesti. Rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Pažymėjo, jog ieškovė sutarties neužbaigė, nes atsakovė nutraukė sutartį. Sudarant sutartį, jau buvo numatytas elektros instaliacijos keitimas. Siekiant pakeisti elektros instaliaciją, reikėjo didinti galią. Norint padidinti galią, kiekvienas namo gyventojas turėjo kreiptis į ESO. Statybą leidžiantis dokumentas buvo negautas dėl atsakovės kaltės, o būtent dėl to, kad atsakovė nebendradarbiavo. Projektuotojas neprisiėmė jokių darbų dėl ESO galios didinimo.

6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti. Rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais. Papildė, kad projektuotojui yra taikomi aukštesni standartai. Pažymėjo, kad jeigu ieškovė Sutarties sudarymo metu būtų pasakiusi apie technines kliūtis, atsakovė Sutarties nebūtų sudariusi. Ieškovė turėjo žinoti, kad reikės kreiptis į ESO dėl galių didinimo. Sutartis buvo neįvykdyta dėl ieškovės kaltės, ieškovė neįsitikino projekto realumu. Ieškovė techninę užduotį ir techninį darbo projektą (Elektrotechnikos dalies sprendinius) parengė bei atsakovei pritarimui pateikė, negavusi jo įgyvendinimui reikalingų ESO prisijungimo sąlygų, tokiu būdu, pažeisdama Sutarties 2.2.18 punkte, Užsakymo sąlygose, Techninėje specifikacijoje ir grafike numatytus įsipareigojimus, ir neįsitikinusi savo parengtų sprendinių įgyvendinamumu. Atsakovės pateikiamų dokumentų sąraše nebuvo jokių papildomų sąlygų, susijusių su butų savininkų prašymais, prisijungimo sąlygoms gauti. Priešingai, prisijungimo sąlygų gavimas sudarė Sutarties objektą ir buvo būtent ieškovės atsakomybė. Atkreipė teismo dėmesį, kad 2022 m. vasario10 d. šalių pasirašytu darbų perdavimo–priėmimo aktu atsakovė tik patvirtino, jog ieškovė parengė techninį darbo projektą ir pataisė pagal ekspertizės akto privalomas pastabas, gaunant teigiamą ekspertizės išvadą. Jis nereiškia, kad atsakovė priėmė darbus pagal Sutartį ir įsipareigojo sumokėti atlyginimą ieškovei. Toks aktas buvo pasirašomas prieš projekto teikimą statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Techninės užduoties tvirtinimo ir techninio darbo derinimo metu atsakovė nebuvo įsipareigojusi surinkti kiekvieno daugiabučio namo buto savininko kreipimąsi į ESO dėl elektros galios didinimo ir apskaitos prietaisų iškėlimo bei įmokų sumokėjimo. Tokios išankstinės sąlygos įvykdymas iš užsakovo pusės nebuvo aptartas nei viename Sutarties dokumente. Projektuotojo atsakomybė buvo gauti visas sąlygas parengti projektą. Ieškovė turėjo įvertinti, kad negaus sąlygų dėl elektronikos dalies, turėjo numatyti, kad gyventojams reikės kreiptis į ESO ir prieš sudarant sutartį, turėjo tai pasakyti atsakovei. Atsakovei atrinkus naują rangovą – UAB „Norvila“, projekto parengimo darbai pabrango 4 235 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog tarp atsakovės UAB Mano Būstas Baltija, kaip užsakovės, ir ieškovės UAB „Sunprojektai“, kaip tiekėjo, 2019 m. gruodžio 16 d. sudaryta techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutartis (Sutartis) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė už pagrindinės sutarties priede Nr. 2 sutartą 16 335 Eur paslaugų kainą įsipareigojo parengti daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektavimo užduotį bei paraiškų prisijungimo sąlygoms ir specialiesiems reikalavimams gauti, parengti techninį projektą bei vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugas, o atsakovė Sutartyje nustatytomis sąlygomis įsipareigojo priimti iš ieškovės tinkamai suteiktas paslaugas bei apmokėti Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka.

8. Taigi, tarp šalių susiklostė projektavimo rangos teisiniai santykiai. CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019 44 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, projektavimo rangos sutarties dalykas – kūrybinės veiklos rezultatas, įforminamas projektiniais sąmatiniais dokumentais, reikalingais tam tikram objektui statyti arba įrengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-823/2021).

9. Šalių paaiškinimais, bylos duomenimis nustatyta, jog Sutartimi šalys susitarė, jog darbų vykdymas turėjo vykti trimis etapais. I etapas apėmė statinio projektavimo užduoties bei paraiškų prisijungimo sąlygoms ir specialiesiems reikalavimams gauti rengimo paslaugas. Remiantis Sutarties priedu Nr. 2, paslaugų terminas 20 kalendorinių dienų, paslaugos kaina 675 Eur. II etapas techninio darbo projektas, kuris apėmė techninio darbo projekto parengimą, techninio darbo projekto ekspertizę bei statybą leidžiančio dokumento gavimą. Pagal Sutarties priedą Nr. 2 paslaugų terminas 70 kalendorinių dienų, paslaugos kaina 10 800 Eur, projekto dalių sąrašas (būtinų parengti) – 1. bendroji, 2. sklypo sutvarkymo, 3. architektūros, 4. konstrukcijų, 5. vandentiekio ir nuotekų šalinimo, 6. šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, 7. elektrotechnikos, 8. šilumos gamybos ir tiekimo, 9. pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, 10. statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo. III etapas – projekto vykdymo priežiūros paslaugos. Remiantis Sutarties priedu Nr. 2, paslaugos terminas 1000 kalendorinių dienų, paslaugos kaina 2 025 Eur. Iš paminėto darytina išvada, jog pasirašant sutartį egzistavo atsakovės teisinis lūkestis gauti įstatymų reikalavimus atitinkantį techninį darbo projektą ir statybą leidžiantį dokumentą.

10. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – SĮ) pareigą gauti statybą leidžiantį dokumentą nustato statytojui (užsakovui) (SĮ 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tačiau įstatyme nėra draudimų šią pareigą bendru susitarimu perleisti rangovui (projektuotojui). Bylos duomenimis, pagal Sutartį ieškovė įsipareigojo ne tik parengti ir suderinti projektavimo užduotį bei paraiškas prisijungimo sąlygoms ir specialiesiems reikalavimams gauti pagal statybos techninių reglamentų STR nuostatas (2.2.18 punktas), parengti techninį darbo projektą, ištaisyti projektą pagal ekspertizės metu gautas privalomas pastabas, bet ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (2.2.18 punktas). Analogiškas šalių susitarimas atsispindi ir 2020 m. sausio 27 d. šalių pasirašytoje daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projekto techninėje užduotyje. Techninės užduoties 8 punkte Statybos leidimas nurodoma, jog už leidimo atnaujinti (modernizuoti) pastatą gavimą yra atsakingas projektuotojas (ieškovė).

11. 2022 m. rugsėjo 26 d. atsakovė ieškovei išsiuntė pranešimą dėl dalinio techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, kuriuo: 1. įspėjo ieškovę, kad iš dalies nutraukia tarp šalių sudarytą sutartį (duomenys neskelbtini) atžvilgiu dėl ieškovės kaltės. Sutarties nutraukimo diena laikoma 2022 m. spalio 2 d. (paskutinė diena); 2. reikalavo ne vėliau kaip iki aukščiau nurodytos sutarties nutraukimo dienos sumokėti 10 procentų dydžio baudą, kuri sudaro 1 633,50 Eur, pinigines lėšas pervedant į užsakovo (atsakovės UAB Mano Būstas Baltija) banko sąskaitą. Rašte atsakovė nurodė, kad tiekėjas iki šios dienos nėra perdavęs užsakovui tinkamai parengto techninio darbo projekto bei gavęs statybą leidžiančio dokumento.

12. Byloje nėra ginčo dėl Sutarties nutraukimo, taip pat nėra ginčo, jog statybą leidžiantis dokumentas gautas nebuvo, tačiau, ieškovės teigimu, ji pagal atskirus Sutartyje numatytus etapus atlikusi paslaugas turi teisę gauti atlygį už faktiškai atliktas projektavimo paslaugas. Tokį reikalavimą ieškovė, be kita ko, grindžia 2022 m. vasario 10 d. tarp šalių pasirašytu darbų priėmimo–perdavimo aktu, kuriame nurodyta, kad rangovas parengė techninį darbo projektą „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projektas“ (projekto Nr. (duomenys neskelbtini)), bei jį pataisė pagal ekspertizės akto privalomas pastabas, gaunant teigiamą ekspertizės išvadą (2022-02-08 bendrosios projekto ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini))).

13. Teismas, vertindamas šalių Sutartį, sutinka su ieškovės pozicija, jog šalys buvo sutarusios dėl darbų apmokėjimo etapais, tačiau nagrinėjamu atveju aktualu, ar darbai pagal atskirus etapus buvo atlikti, ar buvo įgyvendinti Sutarties tikslai, o jei ne, tai dėl kieno kaltės.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Savo ruožtu ieškovui, įrodinėjančiam ieškinio pagrįstumą, kyla pareiga paneigti atsakovo atsikirtimus į jį. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti jų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Teismas turi įvertinti įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad perdavė projektavimo paslaugų etapo rezultatą, t. y. projekto užduoties ir paraiškų parengimas; techninis darbo projektas, kuriuos atsakovė priėmė pasirašydama darbų priėmimo–perdavimo aktus, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog Sutarties II etapas nebuvo tinkamai ir iki galo parengtas. Kaip minėta, II etapu ieškovė įsipareigojo parengti techninį darbo projektą, pateikti jį atitinkamoms institucijoms derinti, siekiant, jog būtų gautas statybą leidžiantis dokumentas, bei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Rengiant techninį darbo projektą ieškovė, be kita ko, įsipareigojo parengti elektrotechnikos dalį. Bylos duomenimis nustatyta, jog nebuvo gautos ESO prisijungimo sąlygos, kas sąlygojo tai, kad nebuvo gautas statybą leidžiantis dokumentas. Iš paminėto darytina išvada, jog techninis darbo projektas nėra visos apimties, statybą leidžiantis dokumentas, kurį II etapu įsipareigojo gauti ieškovė, negautas, todėl nepaisant to, kad tarp šalių 2022 m. vasario 10 d. buvo pasirašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas, projektavimo darbų rezultatas nebuvo įvykdytas, jis nėra tinkamo panaudojimo atsakovės siekiamiems tikslams, dėl ko darytina išvada, kad ieškovė neturi pagrindo reikalauti iš atsakovės apmokėjimo (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

16. Ieškovė nurodo, jog ESO sąlygos buvo negautos ne dėl jos kaltės, o todėl, kad atsakovė nebendradarbiavo, daugiabučio namo butų savininkai nesikreipė į ESO dėl individualių sąlygų apskaitos iškėlimo ir galios didinimo.

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad užsakymas atlikti projektavimo darbus yra susijęs su viešosios teisės normų reikalavimais, kurių imperatyvusis pobūdis riboja projektavimo rangos sutarties šalių laisvę (CK 6.156 straipsnis, 6.157 straipsnis). Civilinėje teisėje projektavimas reiškia techninį statybos dokumentavimą, nes statybos rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą. Statinio projektavimo užduotis ir privalomieji projekto rengimo dokumentai yra projektavimo darbų atlikimo pagrindas. Projektavimo rangos sutarties šalys sutartimi nustato terminus ir tvarką, kada užsakovas privalo pateikti rangovui darbų užduotį bei projektavimui atlikti būtinus duomenis (CK 6.701 straipsnio 1 dalis). Projektuotojas (rangovas) patikrina užduotį ir pradinius duomenis, nes tinkamai neįvykdžius šios prievolės neįmanoma atlikti projektavimo darbų, neaiški darbų apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2010). Rangovas, kaip atitinkamos srities profesionalas, turi žinoti šiai sričiai taikytinų imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir gebėti įvertinti, ar užsakovo pateikti projektavimui atlikti būtini duomenys yra tinkami ir pakankami tam, kad galėtų būti pasiektas projektavimo rangos sutartimi siekiamas tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-823/2021). Taigi, atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, ieškovė, kaip profesionalė, dar techninės užduoties tvirtinimo stadijoje turėjo įvertinti, ar pagal pateiktus duomenis sugebės parengti bei iki galo įgyvendinti techninį darbo projektą.

18. Iš techninės užduoties 10 punkto nustatyta, jog jame buvo numatyta pakeisti bendro naudojimo patalpų (laiptinės) elektros instaliaciją iki įvadinės spintos. Į darbus įeina, laiptinės vertikalios elektros instaliacijos keitimas, butų automatinių jungiklių keitimas, įvadinės spintos keitimas. Butų gyventojai numato didinti butų galią iki 9kW. Vadinasi, ieškovė ne tik žinodama, bet ir pati parengusi techninę užduotį, turėjo įvertinti, ar pagal tokią užduotį bus įgyvendintas techninis darbo projektas ir gautas statybą leidžiantis dokumentas. Bylos duomenimis, ieškovė jokių pastebėjimų dėl techninės užduoties neteikė ir, priešingai, parengė techninį darbo projektą, kurio sprendiniams nepritarė ESO. Nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, svarbi aplinkybė ir ta, kad ieškovė atsakovę dėl kliūčių įgyvendinti projektą informavo tik po to, kai ESO nepritarė techninio darbo projekto sprendiniams ir, be to, jau po 2022 m. vasario 10 d. darbų priėmimo– perdavimo akto. Remiantis šalių susirašinėjimais elektroniniais laiškais, nustatyta, kad:

· 2022 m. kovo 31 d. ieškovė atsakovei el. paštu rašė: „Laba diena, Reikia ESO iškėlimo sąlygų, taip pat projektą reikia perderinti, koreguoti TU. Elektros apskaitų iškėlimas iš butų į laiptinę, numatant naujus apskaitos skydus. ESO spintos atkėlimui projekte pateikiama nuoroda, kad Rangovas pilnai užsako iš ESO paslaugą ir apmoka už spintos atkėlimą nuo fasado. Koregavimo kaina 480 plius PVM.“.

· 2022 m. balandžio 4 d. atsakovė ieškovei el. paštu rašė „Laba diena, Nesulaukiame iš Jūsų TU ir ESO sąlygų, pagal kuriuos darėte ir derinote TDP elektros dalį. Laukiame, ačiū.“.

· 2022 m. balandžio 6 d. ieškovė atsakovei el. paštu rašė „Sveiki, Mes ESO privačių butų savininkų vardu sąlygų apskaitos iškėlimui išimti negalime. Juo labiau, kad nurodomas galios didinimas. Taip pat keičiant Projekto elektros dalį, reikia tikslintu Techninę užduotį. Pasitikslinam ką kaip darom. Ačiū.“.

· 2022 m. balandžio 6 d. atsakovė ieškovei el. paštu rašė „Sveiki, Darykite pagal TU, kuri patvirtinta.“.

· 2022 m. balandžio 21 d. atsakovė ieškovei raštu dėl (duomenys neskelbtini), techninio darbo projekto elektros dalies projektavimo nurodė, kad UAB „Sunprojektai“ pranešė administratoriui, kad negauna statybą leidžiančio dokumento dėl elektros dalies projektinių sprendinių ir prašo pakeisti projektavimo techninę užduotį. Informuoja, kad administratorius neturi pagrindo keisti suderintos projektavimo užduoties. Prašo projekto elektros dalį paruošti pagal suderintą projektavimo techninę užduotį ir pateikti administratoriui statybą leidžiantį dokumentą.

· 2022 m. birželio 29 d. ESO išdavė prisijungimo sąlygas NR. TS22-42177 objektui (duomenys neskelbtini).

· 2022 m. rugpjūčio 5 d. ieškovė atsakovei raštu dėl (duomenys neskelbtini), prašė užsakovo imtis veiksmų ir pašalinti kliūtis, trukdančias tinkamai įvykdyti Sutartį, t. y. įvykdyti ESO prisijungimo sąlygose nurodytus finansinius reikalavimus. Nurodė, kad užsakovo 2020 m. sausio 7 d. patvirtintoje techninėje užduotyje buvo numatytas elektros energijos galios didinimas iki 9kW. Pateikus užsakovui parengtą techninį darbo projektą, projektuotojas buvo įpareigotas elektros energijos galios didinimą suderinti su ESO. Vykdydamas šį užsakovo nurodymą, projektuotojas 2022 m. balandžio 14 d. pateikė paraišką ESO prisijungimo sąlygų gavimui. Priminė, jog dar 2022 m. birželio 14 d. elektroninio susirašinėjimo metu užsakovas informuotas apie kliūtis, trukdančias ESO gauti dalies daugiabučio namo butų savininkų asmeninius duomenis prisijungimo sąlygų išdavimui. Tačiau, užsakovas nesiėmė jokių veiksmų pašalinti nurodytas kliūtis, t. y. pateikti būtinus duomenis. Užsakovui nebendradarbiaujant, 2022 m. birželio 30 d. gautose ESO prisijungimo sąlygose, ties negautų butų savininkų duomenimis, atsakingu subjektu nurodytas daugiabučio namo administratorius UAB „Mano būstas Baltija“. Užsakovas privalo prisiimti ESO sąlygų dėl elektros energijos galios didinimo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios pareigos nevykdo.

· 2022 m. rugpjūčio 24 d. atsakovė ieškovei el. paštu rašė „Laba diena, Vis dar nesulaukiame iš Jūsų (duomenys neskelbtini), namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui išduoto statybos leidimo. Prašome skubiai informuoti, kada pateiksite statybą leidžiantį dokumentą (duomenys neskelbtini), projektui.“.

· 2022 m. rugpjūčio 24 d. ieškovė atsakovei el. paštu rašė „Laba diena, Manome, kad Jūsų atsiųstas el. laiškas yra pateiktas per klaidą, ir/arba kito žmogiškojo faktoriaus. Dar 2022-08-05 Jums buvo atsiųstas el. laiškas – raštas su informacija – atsakymas, ką Jūs privalote atlikti kad Techninį darbo projektą tikrinančios institucijos galėtų pritarti numatytiems sprendiniams, bei mes, kaip Techninio darbo projekto rengėjai pagal Jūsų pateiktą įgaliojimą, galėtumėme gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. Jūs turite įvykdyti ESO Prisijungimo sąlygose nurodytus reikalavimus. Iki šiol nei informacijos apie vykdymo eigą, nei kitos informacijos apie galimas kliūtis Jūs nei mums nei tikrinančioms institucijoms nepateikėte. Prašome atlikti būtinuosius veiksmus sklandžiam proceso vykdymui / atlikimui.“.

19. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, ieškovė nurodė, jog atsakovė nebendradarbiauja, nesiima veiksmų, kad daugiabučio namo savininkai kreiptųsi į ESO dėl individualių sąlygų prisijungimo, kad atitinkamus veiksmus turėtų padaryti atsakovė, tačiau šiuo atveju teismas pažymi, kad nei Sutartimi, nei techninės užduoties tvirtinimo, nei techninio darbo derinimo metu atsakovė nebuvo įsipareigojusi surinkti daugiabučio namo buto savininkų kreipimąsi į ESO dėl elektros galios didinimo ir apskaitos prietaisų iškėlimo bei įmokų sumokėjimo. Taigi, darytina išvada, jog šiuo atveju būtent ieškovei, kaip rangovei, tenka techninio darbo projekto trūkumų rizika, atsiradusi dėl aplinkybių apie kurias ji turėjo žinoti, tačiau neįspėjo atsakovės nei techninės užduoties, kurią pati rengė, tvirtinimo, nei techninio darbo projekto rengimo metu (CK 6.659 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Vadinasi, ieškovė yra atsakinga už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą, kadangi, būdama profesionali projektuotoja, neįvertino visų užduoties aplinkybių, tačiau ėmėsi vykdyti užduotį, jos tinkamai įvykdyti nepajėgė ir planuojamo projektavimo darbų rezultato (techninio projekto) tinkamo panaudojimo atsakovės siekiamiems tikslams (statybą leidžiančio dokumento) nepasiekė.

20. Iš šalių susirašinėjimo nustatyta ir tai, kad šalys kėlė klausimą ir dėl to, jog būtų gautos ESO sąlygos be galios didinimo gyvenamojo namo butams (2022 m. kovo 31 d. atsakovė ieškovei el. paštu rašė „Laba diena, Atsiųskite prašau TU, kur buvo numatyta, kad apskaitas kelti į lauką ir gyventojai atskirais projektais tvarkysis galios didinimą. Taip pat ir ESO išduotas sąlygas, kad galėtume priimti galutinį sprendimą. Ačiū.“; 2022 m. balandžio 6 d. atsakovė ieškovei el. paštu rašė „Sąlygose nurodyta, kad gyventojai numato galios didinimą, bet tą jie gali atlikt' ir po renovacijos. Atsiųskite ESO išduotas sąlygas projektavimui. Ačiū.“), tačiau ieškovė nurodė, kad techninės užduoties koregavimas papildomai kainuotų 480 Eur plius PVM (2022 m. kovo 31 d. elektroninis laiškas). Taigi iš paminėto matyti, jog ieškovė galėjo iki galo įgyvendinti Sutartį, tačiau nurodė, kad tai kainuotų papildomai. Teismas, vertindamas tai, jog šiuo atveju būtent ieškovei teko techninio darbo projekto trūkumų rizika, daro išvadą, kad nesumokėta papildoma kaina už techninės užduoties koregavimą nepateisina ieškovės Sutarties tinkamo neįgyvendinimo (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

21. Apibendrinant tai, kas paminėta, akcentuojant, jog projektavimo darbų rezultatas nebuvo įvykdytas, jis nėra tinkamo panaudojimo atsakovės siekiamiems tikslams bei įvertinus, tai, kad atlikta atskira darbo etapo dalis negali būti naudojama kaip savarankiškas darbų rezultatas, konstatuotina, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio, todėl jis atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CK 6.659 straipsnis, 6.700–6.702 straipsniai, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl priešieškinio

22. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 4 235 Eur nuostolių atlyginimą, susidariusį dėl darbų kainos skirtumo, ieškovės neatliktiems darbams atlikti, pasitelkus naują rangovą.

23. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, jog sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis) bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

24. Nagrinėjamu atveju ieškovės neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis) pasireiškė sutartinių įsipareigojimų netinkamu įvykdymu – techninis darbo projektas parengtas su trūkumais ir negautas statybą leidžiantis dokumentas. Minėta, jog ieškovė, kaip projektuotoja profesionalė, turėjo gebėti įvertinti projektavimo užduotį. Šių veiksmų neatlikusi, parengė techninį projektą su trūkumais ir, negavusi statybą leidžiančio dokumento, ieškovė atliko neteisėtus veiksmus.

25. Remiantis bylos duomenimis, sutartinių įsipareigojimų netinkamas įvykdymas lėmė šalių Sutarties nutraukimą. Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovė ieškovės neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų vykdymui pasitelkė naują rangovą. 2022 m. spalio 26 d. UAB „Norvila“ kainos pasiūlymu pasiūlė atsakovei daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projekto rengimo kainą už 18 150 Eur, daugiabučio namo (objekto pavadinimas) atnaujinimo (modernizavimo) projekto vykdymo priežiūrą už 2 420 Eur. 2023 m. birželio 23 d. atsakovė ir UAB „Norvila“ sudarė statybos rangos ir projekto parengimo sutartį Nr. 23/06-23.1, pagal kurią UAB „Norvila“ įsipareigojo per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą ir sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti ir perduoti atsakovei šiuos darbus: pagal pirkimo metu pateiktą dokumentaciją ir su užsakovu suderintą techninę užduotį parengti techninį darbo projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą bei savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe atlikti statybos darbus bei perduoti tinkamą naudoti pagal paskirtį darbų rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigojo sumokėti už juos sutartyje nustatytą darbų kainą aptartomis sąlygomis ir tvarka. Sutarties 3. 1 punktu šalys numatė, kad sutarties kaina yra 561 273 Eur su PVM, kurią sudaro 463 861,98 Eur ir PVM 97 411,02 Eur. Sutarties kaina susideda iš statybos rangos darbų kainos 540 703 Eur su PVM, projekto (jo dalies) parengimo kainos 18 150 Eur su PVM ir projekto vykdymo priežiūros kainos 2 420 Eur su PVM. Taigi iš atsakovės su UAB „Norvila“ sutarties matyti, kad analogiškų darbų kaina, kurią ieškovė buvo įsipareigojusi atlikti už 16 335 Eur, sudaro 20 570 Eur (18 150 Eur + 2 420 Eur), t. y. 4 235 Eur didesnė. Atsižvelgiant į tai, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų atsakovė buvo priversta pasitelkti naują rangovą, laikytina, kad Sutarties kainų skirtumas atsakovei, sudarius sutartį su nauju rangovu, laikytinas atsakovės nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

26. Dėl ieškovės teiginių, kad to paties tikslo siekiama kitomis ir žymiai brangesnėmis priemonėmis, kad skiriasi naujų sutarčių objektas, kad darbai nebuvo reikalingi itin skubiai, kaip nurodė atsakovė, teismas pažymi, jog ieškovė jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė tokių savo teiginių. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog šalių Sutartis nutraukta 2022 m. rugpjūčio 26 d., 2022 m. spalio 18 d. atsakovė pateikė UAB „Norvila“ pirkimui būtinus dokumentus. Bylos duomenimis, UAB „Norvila“ buvo pateiktas 2019 m. sausio 10 d. investicijų planas, iš kurio matyti, kad buvo perkami tie patys techninio darbo projekto parengimo darbai, kaip ir ieškovės. UAB „Norvila“ 2022 m. spalio 26 d. pateikė kainos pasiūlymą, kuris buvo didesnis nei rengiant 2019 m. investicijų planą. 2022 m. gruodžio 22 d. planas buvo pakoreguotas, pateiktas namo savininkams bei pateiktas derinti Aplinkos valdymo projektų agentūrai. Iš paminėtų duomenų bei rašytinė bylos medžiagos matyti, kad investicijų planas nebuvo keistas, t. y. nebuvo keistos nei modernizavimo priemonės, nei darbai, keitėsi tik investicijų suma, todėl ieškovės teiginiai, kad skiriasi naujų sutarčių objektas bei kad tikslo buvo siekiama brangesnėmis priemonėmis, atmestini, kaip niekuo nepagrįsti. Dėl padidėjusios kainos teismas sutinka su atsakovės išsakyta pozicija, kad kaina padidėjo dėl rinkoje pakilusių kainų. Be to, ieškovė nepateikė duomenų, paneigiančių tokias aplinkybes, t. y. kad tuo laikotarpiu paslaugą buvo galima nupirkti už analogišką kainą, kaip ieškovės. Pastebėtina ir tai, kad naujos paslaugos pirkimas, investicinio plano derinimas su namo savininkais bei Aplinkos valdymo projektų agentūra užtruko, todėl tikėtina dėl to užsitęsė ir darbų pradžia.

27. Ieškovės teigimu, atsakovė nesutiko geranoriškai spręsti situacijos, susidariusios dėl galimybės gauti ESO prisijungimus, keičiant užduotį, kuri būtų kainavusi ne daugiau, kaip 600 Eur, ir tokiu būdu išsaugoti sutartį, tačiau atsakovė rinkosi tą patį tikslą pasiekti brangesnėmis priemonėmis. Kaip jau konstatuota byloje, ieškovės parengto techninio projekto sprendiniai buvo su trūkumais, kas sąlygojo aplinkybę, kad tokiam techniniam projektui įgyvendinti negali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Teismas pastebi, kad nors ieškovė teigia, jog atlikus korekcijas ir eliminavus ESO prisijungimus butams, būtų buvusi įgyvendinta šalių Sutartis, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tam tikros techninio projekto korekcijos ar kiti su statybą leidžiančio dokumento gavimu susiję veiksmai būtų sudarę galimybę panaudoti ieškovės parengtą techninį projektą pagal paskirtį (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Taigi, atsižvelgiant į tai, jog ieškovės parengtas projektas prarado prasmę, atsakovė negavo to, ko tikėjosi pagal Sutartį, ieškovės argumentai, kad atsakovė pati atsakinga pasirinkusi brangesnę paslaugą, atmestini, kaip niekuo nepagrįsti.

28. Vertinant anksčiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovės veiksmų ir atsakovei kilusios žalos, kadangi ieškovė netinkamai įvertinusi projektavimo užduotį bei būdama profesionalė, neišsiaiškinusi visų su projektavimu susijusių aplinkybių, rengė techninį darbo projektą, pagal kurį nebuvo gautas statybą leidžiantis dokumentas, ko pasėkoje buvo nutraukta Sutartis, o atsakovei teko sudaryti sutartį su nauju rangovu tiems patiems darbams už didesnę kainą (CK 6.247 straipsnis).

29. Ieškovės, kaip verslo subjekto – profesionalios projektuotojos, kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis).

30. Dėl ieškovės teiginių, ar šiuo metu tinkamai įgyvendinama atsakovės naujai sudaryta sutartis su UAB „Norvila“, ar atsakovė atliko mokėjimus teismas pastebi, jog byloje nėra duomenų, kad minėta sutartis būtų nutraukta, kad tarp sutarties šalių būtų ginčas dėl apmokėjimo, todėl spręstina, kad šie ieškovės teiginiai neturi esminės įtakos sprendžiant ieškovės ir atsakovės ginčą dėl Sutarties neįgyvendinimo ir iš to išplaukiančių pasekmių.

31. Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, jog atsakovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl yra pagrindas tenkinti atsakovės priešieškinį bei priteisti atsakovei iš ieškovės 4 235 Eur žalos atlyginimo (CK 6.245–6.249 straipsniai, (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

32. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų ieškovė bei atsakovės argumentų

33. Teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

34. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti ieškinio, priešieškinio bei atsiliepimų į juos argumentai, teisiškai nėra reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36. Atmetus ieškovės ieškinį bei visiškai tenkinus atsakovės priešieškinį, atsakovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos 3 241 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 95 Eur žyminis mokestis, 3 146 Eur atstovavimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Tenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Baltija priešieškinį, priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Baltija iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sunprojektai“ 4 235 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 4 235 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. birželio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 241 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

TeisėjaDiana Bučienė