Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. B. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo Z. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų 3 (trejų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Z. B. paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2022 m. birželio 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu skirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme, prie griežtesnės bausmės, skirtos 2022 m. birželio 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės, ir Z. B. paskirta galutinė subendrinta 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6, 8 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 4 (keturiems) mėnesiams ir paskirta intensyvi priežiūra, nustatant jos sąlygas – nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), bei pareigas – dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal 2022 m. birželio 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmę įskaityta Z. B. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. rugsėjo 18 d. 1.19 val. iki 2021 m. rugsėjo 19 d. 12.10 val., t. y. dvi paros, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Z. B. nuteistas už tai, kad 2021 m. rugsėjo 18 d. apie 00.48 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia perbraukė peiliu T. K. per veidą, padarydamas jam 10,5 cm ilgio pjautinę žaizdą kairiame žande ir taip nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą, nes dėl tokios apimties pjautinės veido žaizdos jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.

Šiais veiksmais Z. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, sprendė, kad Z. B. padaryta nusikalstama veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais – nukentėjusiosios parodymais, teismo medicinos specialisto išvada ir jo teisme duotais paaiškinimais, kitais bylos duomenimis. Atsisakydamas atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu apylinkės teismas konstatavo, kad nors Z. B. kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos teisiamojo posėdžio metu pripažino, padarytas nesunkus nusikaltimas, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškė, nurodė neturintis kaltinamajam jokių pretenzijų ir už šį poelgį atleidžiantis, vis dėlto, nėra pagrindo išvadai, kad toks kaltinamojo neteisėtas poelgis buvo atsitiktinis. Teismas įvertino, kad praeityje Z. B. ne kartą buvo teistas ir nors teistumas yra išnykęs, tačiau teismas įvertino ir tai, kad dar prieš padarant šią nusikalstamą veiką, Z. B. 2021 m. sausio 31 d. padarė apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir buvo pripažintas kaltu Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžiu. Teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti jog dėl sveikatos būklės nuteistajam būtų per sunku atlikti bausmę, kadangi nuteistojo judėjimo laisvė nebus visiškai apribota, ir asmuo turės galimybę tęsti gydymą bei atitinkamas procedūras.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo Z. B. gynėjas advokatas Mindaugas Vagonis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam paskirtos galutinės 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – Z. B., pripažinus kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Nenustačius pagrindų nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, vadovaujantis BK 76 straipsnio nuostatomis Z. B. atleisti nuo bausmės dėl ligos.

3.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino Z. B. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą, tačiau netinkamai taikė ir aiškino BK 38 straipsnio nuostatas, ko pasėkoje nepagrįstai nuteistojo neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, nors egzistavo visos įstatyme įtvirtintos sąlygos ir pagrindas minėtų įstatymo nuostatų taikymui. Todėl šioje dalyje priimtas nuosprendis yra nepagrįstas ir naikintinas.

3.2. Skunde teigiama, kad nėra pagrindo sutikti su apylinkės teismo argumentu, jog nagrinėjamu atveju nenustatytas pagrįstas manymas, jog nuteistasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apylinkės teismas nepagrįstai suabsoliutino nuteistojo turėtus ankstesnius teistumus, kurie ginčijamo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu buvo išnykę. Taip pat teismas nepagrįstai sureikšmino ir nuteistojo baustumą administracine tvarka, nors Z. B. padaryti administraciniai nusižengimai yra sietini su transporto priemonės vairavimu, o tai niekaip nepatvirtina teismo padarytos išvados, jog nuteistasis gali vėl daryti nusikalstamas veikas. Nors apylinkės teismas savo išvadas grindė ir Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, tačiau minėtoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įvertinę tuos pačius byloje surinktus įrodymus padarė prieštaringas išvadas dėl nuteistojo kaltės, t. y. pirmosios instancijos teismas Z. B. išteisino, tuo tarpu Kauno apygardos teismas pripažino kaltu. Dėl minėto nuosprendžio artimiausiu metu bus paduotas kasacinis skundas.

3.3. Skunde nurodoma, kad nuteistasis kaltę pripažino, išreiškė apgailestavimą ir nukentėjusiajam, kaip matyti, ilgalaikių pasekmių šia veika nesukėlė. Svarbu įvertinti ir tai, jog padaryta veika buvo spontaniška, nuteistasis ir nukentėjusysis įvykio metu abu buvo neblaivūs. Kaip posėdžio metu pažymėjo ir nukentėjusysis, pats konfliktas kilo spontaniškai ir dėl abiejų jų konfliktiško elgesio. Tad šiuo atveju įvertinant aukščiau išvardintas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad Z. B. atžvilgiu jokių kitų ikiteisminių tyrimų nėra atliekama, jokių kitų bylų jo atžvilgiu nėra nagrinėjama, teismas neturėjo pagrįsto pagrindo daryti išvadai, jog Z. B. ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir naikintinas.

3.4. Gynėjo teigimu, apylinkės teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę taip pat netinkamai taikė ir BK 76 straipsnio nuostatas, kadangi neatsižvelgė į teisiškai reikšmingas aplinkybes sprendžiant klausimą dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos. Todėl ir šioje dalyje priimtas nuosprendis yra nepagrįstas.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė apeliaciniame skunde išreikštus prašymus ir juos pagrindžiančius reikalavimus ir prašė apeliacinį skundą tenkinti, tuo tarpu prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo Z. B. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje kvalifikavimas, todėl šie klausimai, sprendžiant Z. B. gynėjo apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju keliamas tik Z. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 38 straipsnio nuostatas klausimas, teigiant, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino šio instituto taikymui svarbių aplinkybių ir priėmė nepagrįstą sprendimą šioje dalyje. Taip pat prašoma nenustačius pagrindo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 76 straipsnį ir atleisti Z. B. nuo bausmės atlikimo dėl jo sunkios ligos.

6. Visų pirma apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir baudžiamąjį bylą nutraukti. Toks prašymas buvo pateiktas ir pirmosios instancijos teisme, tačiau kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio apylinkės teismas padarė motyvuotas išvadas, kad nėra pagrindo Z. B. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Su tokia išvada sutinka ir skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas.

7. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui šią baudžiamojo įstatymo nuostatą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2011, 2K-589/2011, 2K-536/2012). Atkreiptinas nuteistojo ir jo gynėjo dėmesys, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K 553/2004, 2K-347/2010, 2K-206-697/2015, 2K-273-788/2020). Net jei nukentėjusysis atleido nuteistajam, taip pat, kad buvo nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366-222/2017).

8. Nors apelianto teigimu Z. B. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailėjosi, susitaikė su nukentėjusiuoju, o padaryta nusikalstama veika jokių ilgalaikių pasekmių nukentėjusiajam nesukėlė, jokių naujų ikiteisminių tyrimų nuteistojo atžvilgiu nėra atliekama, jo ankstesni teistumai yra išnykę, todėl esą yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei taikyti jo atžvilgiu BK 38 straipsnio nuostatas, tačiau apylinkės teismas skundžiame nuosprendyje, įvertinęs Z. B. duotus parodymus, nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, nuteistojo elgesį nusikaltimo metu ir po jo, kitus jį charakterizuojančius duomenis, padarė logišką ir bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad jog nėra BK 38 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindo ir sąlygų.

9. Kaip matyti iš bylos duomenų, Z. B. padarė tyčinę smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Savo kaltę dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo metu pripažino ir gailėjosi. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareikštas nebuvo, todėl apeliantui nekilo pareiga atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Byloje yra pateiktas apelianto ir nukentėjusiojo T. K. pareiškimas dėl susitaikymo, kuriame nurodyta, kad apeliantas susitaikė su nukentėjusiuoju, pastarasis priėmė Z. B. atsiprašymą ir jam atleido, žala nukentėjusiajam padaryta nebuvo (3 t., b. l. 107). Vis dėlto, apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, pagrįstai nenustatė BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos sąlygos, t. y. pagrindo manyti, kad nuteistasis Z. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir teisėjų kolegija.

10. Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-606/2006, 2K-103-689/2019).

11. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad Z. B. praeityje yra ne kartą teistas, nors jo teistumas išnykęs, tačiau tai apeliantą charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o nulemta jo neigiamos vertybių orientacijos ir nenoro laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių bei įstatymų, negana to, buvo smurtinio pobūdžio ir sukėlė nesunkų asmens sveikatos sutrikdymą. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad dar prieš padarant skundžiamu nuosprendžiu Z. B. inkriminuotą veiką, jis 2021 m. sausio 31 d. padarė apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir vėliau buvo pripažintas kaltu Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžiu. Šis nuosprendis yra įsiteisėjęs ir priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tam neturi jokios reikšmės, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tą pačią bylą buvo padaręs priešingas išvadas. Be to, apeliantas ne kartą baustas ir administracinėmis nuobaudomis, taip pat ir už šiukščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Minėtos aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis sistemingai darė naujas nusikalstamas veikas, nors už praeityje padarytus nusikaltimus teistumas yra išnykęs, tačiau tai teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad apeliantas tinkamų išvadų iš ankstesnių savo teistumų nepadarė, savo elgesio teigiama linkme nekoregavo, vėl nusikalto, kas neabejotinai neigiamai jį charakterizuoja. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog vertinamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, kas eliminuoja galimybę asmens atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti Z. B. nuo baudžiamosios atsakomybės.

12. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad buvo nepagrįstai sureikšminti ankstesni nuteistojo teistumai, kurie jau išnykę, taip pat administracinės nuobaudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus bei vėlesnis Kauno apygardos teismo nuosprendis, nors dėl jo yra rengiamas kasacinis skundas. Teisėjų kolegija, pažymi, kad nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, taip pat ir ankstesni teistumai bei nuobaudos administracine tvarka, apylinkės teismo buvo tinkamai įvertinti visų duomenų, turinčių reikšmės sprendžiant dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju kontekste ir buvo padaryta pagrįsta išvada, kad Z. B. padaryto smurtinio nusikaltimo (dėl menkavertės priežasties, konflikto metu panaudojo pavojingą įrankį (peilį), kuriuo stipriai sužalojo nukentėjusiojo veidą, taip nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą) vertinti kaip atsitiktinės veikos, padarytos tam tikrų susiklosčiusių nepalankių aplinkybių įtakoje nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas vertindamas ankstesnius apelianto teistumus atsižvelgė į tai, kad jie yra išnykę ir tai ne kartą pabrėžė skundžiamame nuosprendyje bei laikė Z. B. neteistu. Vis dėlto, aplinkybės susijusios su ankstesniais teistumais, nors ir išnykusiais, baustumais administracinėmis nuobaudomis, begali būti sumenkinamos ir turi būti vertinamos visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumoje. Minėti duomenys nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, jog nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio, linkęs daryti teisės pažeidimus ir vengia keisti savo gyvenimo būdą, kas nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatų. Vien tai, kad nuteistojo gynėjo teigimu, Kauno apygardos teismo nuosprendis galimai bus apskųstas kasacine tvarka, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl Z. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas. Kaip jau minėta, nuosprendis, kuriuo apeliantas pripažintas kaltu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, yra įsiteisėjęs bei kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, neleidžia vertinti apelianto padarytos veikos kaip atsitiktinės.

13. Antra, nuteistojo Z. B. gynėjas apeliaciniu skundu prašo nenustačius pagrindų jo ginamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, jį atleisti nuo bausmės dėl ligos. Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiuo apeliacinio skundo reikalavimu.

14. Pažymėtina, kad pagal BK 76 straipsnio 1 dalį nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Tai, ar liga atitinka sunkios nepagydomos ligos kriterijus, yra medicinos, o ne teisės klausimas. Pažymėtina, kad taikant BK 76 straipsnį nepakanka nustatyti, jog nuteistojo liga yra įtraukta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pateiktą Sunkių nepagydomų ligų sąrašą. Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgia į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat sunkios nepagydomos ligos pobūdį, įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimą poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai. Šias aplinkybes teismas nustato remdamasis duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nurodytus reikalavimus, o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, padaro, vertindamas įrodymus ir atsižvelgdamas į Bausmių vykdymo kodekse nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221/2014, 2K-38-942/2017).

15. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad remiantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų pateiktu 2019 m. gegužės 17 d. medicinos dokumentų išrašu Z. B. nustatyta lėtinė inkstų liga su penktos stadijos inkstų nepakankamumu, asmuo ruošiamas inkstų transplantacijai (3 t., b. l. 108). Jam nustatytas 15 % darbingumo lygis nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2022 m. sausio 13 d. (3 t., b. l. 109). Pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistajam nustatyta liga yra įtraukta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pateiktą Sunkių nepagydomų ligų sąrašą (29 punktas), tačiau remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika jei sunkia nepagydoma liga asmuo sirgo ir nusikalstamos veikos darymo metu bei tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tuomet tokia liga nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-524/2013, 2K-123-697/2015). Taigi, vien susirgimas (sunki nepagydoma liga) nėra pakankamas ir besąlygiškas pagrindas atleisti nuteistąjį nuo bausmės. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad Z. B. sveikatos problemos buvo diagnozuotos dar iki jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo (remiantis medicininiais dokumentais liga diagnozuota dar 2019 m., o nusikalstamą veiką jis padarė jau 2021 m. rugsėjį). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog apylinkės teismas, neatleisdamas nuteistojo nuo paskirtos arešto bausmės, kurios vykdymas atidėtas, dėl ligos, iš esmės atsižvelgė į visas BK 76 straipsnio 1 dalies normai taikyti reikšmingas aplinkybes, jas įvertino ir padarė teisingą išvadą. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei byloje esančius medicininius dokumentus, taip pat nenustatė pagrindo pripažinti, kad skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu Z. B. paskirta galutinė subendrinta 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6, 8 punktais, atidėtas 4 (keturiems) mėnesiams, ir paskirta intensyvi priežiūra, nustatant sąlygas – nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), bei dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, yra per sunki atlikti nuteistajam dėl jo sveikatos būklės. Juolab, kad nuteistajam arešto bausmės vykdymas yra atidėtas ir jis turės galimybę gauti reikiamą gydymą bei vykti pas medikus ir atlikti paskirtas procedūras be apribojimų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, pasikeitus nuteistojo sveikatos būklei, atleidimo nuo bausmės klausimas gali būti sprendžiamas ir nuosprendžio vykdymo stadijoje BPK 359, 362 straipsniuose nustatyta tvarka.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistojo Z. B. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. nuosprendis paliekamas galioti.

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Z. B. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.