Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.10.3.; 1.2.4.4.1.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1

2022 m. liepos 14 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, kuriuo panaikintas 2022 m. vasario 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 6, 8 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 4 mėnesių laikotarpiui, paskiriant 2 mėnesių intensyvią priežiūrą, adresu: (duomenys neskelbtini), nustatant, jog viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis turi dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Z. B. 2021 m. rugsėjo 18 d., apie 00.48 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia perbraukė peiliu T. K. per veidą, padarydamas jam 10,5 cm ilgio pjautinę žaizdą kairiame žande ir taip nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą, nes dėl tokios apimties pjautinės veido žaizdos jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis Z. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad praeitais metais, tikslios dienos neatsimena, rudenį, jis buvo susitikęs su savo kaimynu G. L., kadangi planavo abu važiuoti į Vilniaus oro uostą ir iš ten pasiimti G. L. draugą. Tuo metu buvo ankstus paros metas, jie abu stovėjo aikštelėje, kurios tikslaus adreso neatsimena, bet galėjo būti (duomenys neskelbtini). Jiems bebūnant aikštelėje, į ją atvažiavo nukentėjusysis T. K. su savo draugu. Kadangi jis pats buvo pavartojęs alkoholio, todėl su nukentėjusiuoju susikivirčijo, tačiau pats nežino tiksliai dėl ko. Jiems besikivirčijant, jis nukentėjusiajam su peiliu brūkštelėjo per veidą, iškart pasišalino iš įvykio vietos, o ties Kaišiadorimis automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Jeigu būtų buvę abu blaivūs, taip nebūtų pasielgęs. Po šio įvykio bendravo su nukentėjusiuoju ir jo atsiprašė. Dėl savo elgesio gailisi, pasižada, jog ateityje taip nebepasikartos. Šiuo metu yra dializuojamas, dėl to kas antrą dieną važiuoja į ligoninę, turi 15 procentų darbingumą ir yra įrašytas į sąrašą asmenų, laukiančių inkstų transplantacijos.

Kaltinamojo Z. B. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Nukentėjusysis T. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. rugsėjo 17 d., apie 20 val. jis nuėjo pas kaimyną T. K., gyvenantį gretimame name. Pas jį vartojo alkoholinius gėrimus, o nuo išgerto alkoholio kiekio jautėsi apgirtęs. Apie 24 val. nusprendė išsikviesti „Bolt“ vairuotoją ir važiuoti į Kauno mieste esantį T. K. butą, (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant pastarasis paskambino savo pusbroliui G. L., iš kurio norėjo gauti alkoholio butelį. Jie sutarė, kad susitiks prie „Gym plius“ sporto klubo, esančio (duomenys neskelbtini), todėl vairuotojas juos paleido ten esančioje automobilių aikštelėje. Taip pat dar prašė vairuotojo, kad šis jų aikštelėje palauktų. Jis su T. K. išlipo iš automobilio ir laukė netoli viešojo transporto stotelės. Aikštelėje jie buvo 2021 m. rugsėjo 19 d., apie 00.30 val. Netrukus į aikštelę atvažiavo tamsios spalvos automobilis. Iš automobilio išlipo keturi vyriškiai, iš kurių pažinojo tik G. L. Jie visi išlipę iš automobilio bendravo gražiai. Matėsi, kad visi vyrai, išlipę iš automobilio, galimai buvo neblaivūs. G. L. butelio su savimi neturėjo, tik pasakė, kad važiuoja į Vilniaus oro uostą paimti draugo. T. K. su G. L. susidaužė rankomis, atsisveikino ir jau ėjo link automobilio. Tada išgirdo, kaip kažkuris iš jam nepažįstamų vyrų pasakė, kad šeimoms bus blogai (pavartotas necenzūrinis žodis). Jis paklausė: „ką tu pasakei?“ ir ėjo link jų mašinos. Jam nepatiko tas grasinimas šeimos atžvilgiu, todėl jis taip ir sureagavo, be to, dar buvo neblaivus. T. K. staiga šūktelėjo: „atsargiai peilis“ ir tuo metu besisukant bėgti, pajuto kairiame žande jausmą, lyg būtų su siūlu pertraukta. Palietęs žandą pajuto, kad jis šlapias, kadangi bėga kraujas. Paties sužalojimo momento neprisimena, nes viskas įvyko labai greitai. Tuo momentu prie jo buvo vienas vyriškis, tačiau tiksliai kuris, neatsimena. Prisimena, kad suklupo ir pamatė, kad iš aikštelės išvažiuoja jų automobilis. Atsikėlęs dar bandė bėgti paskui tą automobilį ir išbėgęs į gatvę kažką metė į jį, tačiau netrukus jam pradėjo temti akyse. Prie jo pribėgęs T. K. jį paguldė ant žemės. Paskui prisimena, kad buvo greitosios pagalbos automobilyje, tačiau kaip bendravo su policijos pareigūnais, neprisimena. Paskui jis prabudo jau Kauno klinikose, skubios pagalbos skyriuje. Jam pasakė, kad buvo prapjautas kairės pusės žandas, randas apie 10 cm ilgio. Įvykio metu jam buvo sukilęs adrenalinas, buvo šokas. Tuo momentu skausmo nejuto. Kas tokie buvo atvažiavę kartu su G. L., gali apibūdinti ir atpažinti, tačiau sužalojimo momento neprisimena ir negali nurodyti, kuris iš jų jį sužalojo. Gali nurodyti, kad tai buvo tikrai ne G. L. ir ne automobilio vairuotojas. Tai galimai buvo vyriškis, kuris sėdėjo automobilio keleivio pusės priekinėje ar galinėje sėdynėje. G. L. tuo metu kalbėjosi su T. K., o kur buvo vairuotojas, neatkreipė dėmesio. Jis pats jokio peilio ar daikto, panašaus į peilį, nei pas vieną iš jų nematė. Neatsimena ir negali pasakyti, ar įvykio metu dar buvo „Bolt“ vairuotojas. Automobilio, su kuriuo jie atvyko, neprisimena. Jis buvo kviestas T. K. gyvenamosios vietos adresu. Vairuotojas buvo vyras, jo neprisimena, nes neįsidėmėjo. Viskas įvyko labai greitai, buvo nakties metas, pašalinių žmonių nepastebėjo. Įvykio dieną jis vilkėjo šviesiai rudos spalvos striukę, o T. K. vilkėjo raudonos spalvos striukę. Papildomai apklaustas parodė, jog automobilio vairuotojas buvo iki (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, veido bruožų neįsidėmėjo, jo detaliau apibūdinti negali, išskirtinių bruožų neįsidėmėjo. Atpažinti negalėtų. Jis vilkėjo tamsiais rūbais. Antras vyriškis buvo iki (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, iki (duomenys neskelbtini) m ūgio, liekno kūno sudėjimo, trumpų, tamsesnių plaukų, su barzda, veido bruožų detaliau nurodyti negali. Vilkėjo tamsiais rūbais. Trečias vyriškis apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, iki (duomenys neskelbtini) m ūgio, stambaus kūno sudėjimo, pūstų žandų, skusta galva arba labai trumpai kirptas, išskirtinių bruožų nurodyti negali. Vilkėjo tamsios spalvos drabužiais. Jį anksčiau vieną kartą yra matęs kartu su G. L. Galimai vardu Z., galėtų jį atpažinti (1 t., b. l. 46–51, 54–57).

Liudytoja G. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. rugsėjo 18 d., apie 00.30 val. būdama namuose išgirdo, kad lauke vyksta konfliktas. Priėjusi prie lango pamatė, kad šalia esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje konfliktuoja du vyriškiai. Prie jų stovėjo tamsios spalvos automobilis. Vienas iš vyriškių buvo raudonos spalvos striuke ar džemperiu, o kitas – su geltonos ar garstyčių spalvos striuke. Kiek matė, minėtas vyras su geltonos spalvos striuke buvo kiek mažesnis už vyriškį su raudonos spalvos striuke. Iš minėtų vyriškio konfliktų buvo galima suprasti, kad vyriškio su geltonos spalvos striuke neįleidžia į automobilį. Šalia buvęs vyriškis su raudonos spalvos striuke bandė patraukti vyriškį nuo automobilio. Tada staiga automobilis išvažinėjo iš aikštelės ir trenkėsi į automobilį, važiavusį (duomenys neskelbtini) pagrindiniu keliu, tačiau šio automobilio ji neįsidėmėjo. Matė, kad lyg abu automobiliai po susidūrimo sustojo, tačiau prie juodos spalvos automobilio vėl pribėgo tas pats vyriškis su geltonos spalvos striuke ir rėkė, kad jį įleistų į automobilį, tačiau jo neįleido ir automobilis nuvažiavo. Po to, kiek matė, tas pats vyriškis su geltonos spalvos striuke lakstė po gatvę, o kitas vyriškis su raudonos spalvos striuke bandė jį atitraukti nuo gatvės. Po to minėti vyriškiai kažkur buvo dingę, tačiau po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai ir pastarieji vėl atsirado (1 t., b. l. 65–68).

Liudytojas T. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nukentėjusysis T. K. yra jo draugas, su kuriuo pažįstamas nuo vaikystės, jie yra kaimynai. 2021 m. rugsėjo 17 d., apie 19–20 val., pas jį į namus atėjo T. K. Jie dviese vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų. Kadangi jiems pritrūko alkoholinių gėrimų, T. K. nusprendė paskambinti pusbroliui G. L. ir susitarė susitikti netoli jo namų, t. y. (duomenys neskelbtini), prie ten esančio sporto klubo „Gym“. Apie 23–24 val. jis per „Bolt“ programą iškvietė pavežėją ir taip nuvažiavo į minėtą aikštelę. Į aikštelę jie važiavo susitikti su G. L. tam, kad iš jo pasiimti alkoholio. Jie patys su savimi jokių butelių neturėjo. Nuvažiavę į aikštelę, jie paprašė vairuotojo palaukti. Tuo metu į aikštelę atvažiavo juodos spalvos automobilis su ten esančiu G. L. ir su dar trimis jam nepažįstamais vyriškiais. Vienas buvo apie iki (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) m ūgio, liekno kūno sudėjimo. Išskirtinių bruožų neįsidėmėjo. Jis jį matė per atstumą, todėl detaliau jo neįsidėmėjo, apibūdinti ir atpažinti negali. Jis vilkėjo tamsiais drabužiais. Antras vyriškis buvo apie (duomenys neskelbtini) metų, apie (duomenys neskelbtini) m ūgio, stambesnio kūno sudėjimo, labai trumpai kirptų plaukų, veido bruožų detaliau apibūdinti negali, nes neįsidėmėjo, išskirtinių bruožų nurodyti negali. Trečias vyriškis buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) m ūgio, liekno kūno sudėjimo, šviesių plaukų, iš veido atrodė pageriantis, jo veido bruožų detaliau apibūdinti negali, nes neįsidėmėjo. Išskirtinių bruožų nurodyti negali. Jis iškart susitiko su G. L. ir su juo dar pasikalbėjo. Jie buvo paėję šiek tiek atokiau nuo visų. Nukentėjusysis T. K. bendravo su vienu ar dviem vyriškiais, tačiau jis jo nestebėjo. Tada jis išgirdo, kaip pastarasis su kažkuo konfliktuoja, rėkauja. Kažkuris iš tų vyriškių pasakė: „šeimą jūsų paliesiu“. Jis negirdėjo, ką jie kalbėjo ir nežino, dėl ko sukonfliktavo, tačiau pamatęs, kad vyksta konfliktas, pasakė T. K., kad jau reikia važiuoti iš čia. Jie pradėjo eiti link savo automobilio ir pamatė, kaip vienas iš vyriškių pradėjo link jų bėgti ir sakyti: „ateik, dar pakalbėsim“. Jis pamatęs jį atbėgant pasakė T. K., kad reikia bėgti, tačiau pastarasis nebėgo. Tuomet pamatė, kaip vyriškis pribėgo prie T. K. ir dar matė tik rankos mostą. Galvojo, kad jam buvo suduotas smūgis, po kurio jis suklupo. Vyriškis iškart nubėgo ir įsėdo į mašiną, o pribėgęs pamatė, kad T. K. kraujuoja žandas. Jis puolė skambinti policijai. Nematė, ar tie vyrai jau išvažiavo, galvojo tik kad nebūtų dar blogiau. Neatsimena, ar kažkuris iš jų metė ką nors į jų automobilį. Taip pat neprisimena, ar išvažiuojantis automobilis į ką nors atsitrenkė. Kai pamatė T. K. perpjautą žandą, jam buvo šokas ir sukilo adrenalinas. Smulkiai visko neprisimena, kadangi viskas greitai įvyko, be to, jis buvo neblaivus. Jis paskambino trumpuoju pagalbos numeriu ir iškvietė policiją. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriems papasakojo, kas įvyko. T. K. nurodė, kad iš tos kompanijos pažįsta G. L., tačiau šis nieko nedarė, kadangi visą laiką stovėjo šalia jo ir jie kalbėjo. Taip pat nieko nedarė ir automobilį vairavęs vaikinas, kuris stovėjo prie automobilio. Jis įvykio metu jokio peilio nematė. Tuo metu, kai T. K. buvo sužalotas, jis buvo per kelis metrus nuo jų. Buvo tamsu, įvykio metu pašalinių žmonių nematė. T. K. pats buvo pasimetęs, šoke. Kuriuo momentu išvažiavo „Bolt“ automobilis, jis nematė (1 t., b. l. 71–74).

Liudytojas L. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. jis sudaręs sutartį su UAB „Bolt Services Lt“ ir teikia pavežėjo paslaugas. Jis vairavo pilkos spalvos automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Dirbo nuo penktadienio 19.00 val. iki pirmadienio 02.00 val. 2021 m. rugsėjo 17 d., 19.00 val. pradėjo darbą ir priiminėjo užsakymus (duomenys neskelbtini). Apie 23.00–24.00 val. priėmė užsakymą ir prisimena, kad į automobilį įlipo du, apie (duomenys neskelbtini) metų vaikinai. Iš elgesio, bendravimo ir sklindančio alkoholio kvapo suprato, kad jie yra neblaivūs. Neprisimena, ar jie su savimi turėjo butelius su alkoholiu. Vienas vaikinas buvo aukštesnis, kuris sėdėjo automobilio gale, o žemesnis vaikinas atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę. Vaikinai nurodė vežti į (duomenys neskelbtini). Vežant jaunuolius aktyviausias ir daugiausiai bendraujantis buvo priekyje sėdėjęs vaikinas. Jie abu atrodė geros nuotaikos, bendraujantys. Neprisimena, ar kuris iš vaikinų kalbėjo telefonu. Jie visą laiką buvo geros nuotaikos, negirdėjo, kad būtų su kuo sukonfliktavę. Važiuojant (duomenys neskelbtini), jie paprašė sustoti prie „IKI“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini). Paskui paprašė pavežti toliau, t. y. iki sporto klubo „Gym plius“ aikštelės. Vaikinai paklausė, ar jis galės jų luktelėti kelias minutes. Jis pasakė, kad palauks. Vaikinai išlipo iš automobilio, jie stoviniavo prie automobilio. Į aikštelę įvažiuojančio jokio automobilio jis nematė. Pačioje aikštelėje daugiau žmonių nematė. Vaikinams nuėjus nuo automobilio, jis jų nelaukė ir išvažiavo į kitą užsakymą. Kol buvo aikštelėje, jis nematė, kad vaikinai būtų su kuo susitikę (1 t., b. l. 77–80).

Liudytoja E. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad Z. B. yra jos sutuoktinis. Automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotas jos vardu. 2021 m. rugsėjo 17 d., apie 07.00 val. ji išvažiavo į darbą, o automobilį paliko namie, kadangi Z. B. tą dieną reikėjo važiuoti į kliniką. Ji dirbo visą parą ir namo grįžo tik 2021 m. rugsėjo 18 d. ryte. Grįžusi pamatė, kad kieme nėra automobilio. Netrukus jai paskambino iš policijos ir informavo, kad Z. B. yra laikinai sulaikytas. Ją taip pat informavo, kad yra uždarytas jai priklausantis automobilis „Volkswagen Golf“. Sutuoktinis Z. B. jai nieko nepasakojo, ji nežino kur, su kuo jis buvo ir kas įvyko. Apie eismo įvykį taip pat nieko nežino (1 t., b. l. 83–86).

A. J., apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. rugsėjo 17 d., Z. B. paprašė jį nuvežti į Vilnių ir jis sutiko, kadangi pastarajam atimta teisė vairuoti. 2021 m. rugsėjo 18 d., apie 00.15 val. jis susitiko su Z. B. ir kartu su G. L. bei jam nepažįstamu savo draugu atvažiavo iki jo, kuris jo laukė (duomenys neskelbtini). Z. B. atvažiavo automobiliu „Vokswagen Golf“, kurį vairavo jam nepažįstamas vaikinas. Kartu su šiais asmenimis jis važiavo į (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę, nes ten su Z. B. buvęs nepažįstamas vaikinas buvo palikęs savo automobilį. Nuvykus į minėtą aikštelę jam nepažįstamas vaikinas nuėjo į savo automobilį ir į jį įsėdęs išvažiavo. Šiam vaikinui išlipus, jis atsisėdo už automobilio „Vokswagen Golf“, kuriuo atvažiavo, vairo, o tuo tarpu prie Z. B. ir G. L., kurie buvo išlipę iš automobilio ir stovėjo aikštelėje, buvo priėję du vaikinai. Jis jų nepažįsta, bet dabar žino, kad vienas iš jų buvo G. L. pusbrolis. Jo nei vardo, nei pavardės nežino. Kitas vaikinas buvo T. K.. Jam sėdint automobilyje, G. L., Z. B. ir du jam nepažįstami vaikinai stovėjo už automobilio, kuriame sėdėjo, tačiau jis juos gerai matė per automobilio šoninį vairuotojo pusės ir priekinį veidrodėlius. Iš pradžių vaikinai bendravo draugiškai, tačiau pokalbiui vykstant jis pamatė, kad visų vaikinų kūno kalba darosi agresyvi. T. K. su jam nepažįstamu vaikinu rankose turėjo butelius. Matė, kad buvo užsimoję, girdėjo, kaip T. K. keikėsi ir kalbėjo pakeltu balso tonu. Jis matė, kad T. K. apsistumdė su Z. B., tačiau jis tiksliai nematė, kokius veiksmus kuris padarė. Nematė ir to, kokius sužalojimus jie vienas kitam padarė. Jis nematė, ar Z. B. ką nors laikė savo rankose. Matė tik tai, kad pas T. K. rankose buvo butelis. Koks tiksliai tai buvo butelis, neatsimena. Nematė ir to, kaip po apsistumdymo Z. B. su T. K. išsiskyrė. Jam besėdint automobilyje, vairuotojo pusėje, į automobilį atėjo G. L. Jis atsisėdo galinėje keleivio sėdynėje, o šalia jo, priekyje, atsisėdo Z. B.. Kuomet G. L. ir Z. B. įsėdo į automobilį, Z. B. pasakė: „važiuojam“. Jam pradėjus važiuoti, pro pat priekinį stiklą praskriejo butelis, kurį metė arba T. K., arba jam nepažįstamas vaikinas, buvęs kartu su juo. Jis pradėjo važiuoti link Vilniaus. Važiuodamas negirdėjo, kad Z. B. arba G. L. būtų kalbėjęs apie tai, kad sužalojo T. K. Žino, kad minėtą vakarą peiliu buvo sužalotas T. K. veidas. Kas jį sužalojo, nematė. Tačiau, kaip ir sakė, matė, kaip tarp jo ir Z. B. vyko susistumdymas. Tuo metu G. L. stovėjo šalia. Apie tai, kad G. L. ar Z. B. turėjo su savimi peilį, jam taip pat nieko nėra žinoma (1 t., b. l. 89–92).

G. L., apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su Z. B. jis 2021 m. rugsėjo 17 d. leido laiką ir vartojo alkoholinius gėrimus jo namuose. Jiems leidžiant laiką, paskambino jo draugas T. K. Tiksliai ką kalbėjo jis jau neatsimena, tik žino, jog susitarė susitikti prie (duomenys neskelbtini) esančios kebabinės ir sporto klubo „Gym+“. Kodėl susitarė susitikti, neatsimena. Taip pat nurodė vartojantis antidepresantus, kurių įvykio metu buvo vartojęs. Kadangi vaistus sumaišė su alkoholiniais gėrimais, todėl daug tos dienos detalių ir neatsimena. Neatsimena, ar su juo ir Z. B. buvo dar koks nors asmuo ir asmenys, tik žino, kad prieš važiuojant susitikti su T. K. prie jų prisijungė A. J., kuris yra jo ir Z. B. pažįstamas. Nuvykus į minėtą vietą, t. y. automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), prie sporto klubo „Gym+“, aikštelėje jis kalbėjo su savo pusbroliu T. K., kuris buvo atvykęs kartu su T. K. Maždaug už 4-7 metrų nuo jo ir T. K. stovėjo T. K. ir Z. B., kurie taip pat kalbėjosi. Kur tuo metu buvo A. J., jis neatsimena. Bekalbėdamas su T. K. išgirdo, kad Z. B. ir T. K. pradėjo kalbėti pakeltais balso tonais. Suprato, kad tarp jų vyksta konfliktas. Dabar negali pasakyti, dėl ko jie tiksliai pykosi. Nematė, kad Z. B. ir T. K. būtų smurtavę vienas prieš kitą. Atsimena tą momentą, kaip įsėdo atgal į Z. B. automobilį, kurį vairavo A. J. Jis automobilyje atsisėdo į galinę sėdynę, o Z. B. atsisėdo priekyje prie A. J. Prieš įsėdant į automobilį, Z. B. jį paskubino ir liepė sėst į automobilį. Automobilyje jis Z. B. paklausė, ką jis padarė T. K., kodėl turėjo bėgti. Z. B. jam atsakė: „Perbraukiau jam per veidą“. Kaip buvo sužalotas T. K., nematė, tačiau yra įsitikinęs, kad tai padarė būtent Z. B., nes to daugiau padaryti niekas ir negalėjo, nes jis kalbėjo su savo pusbroliu, o Z. B. buvo kartu su T. K. Po šio įvykio jis policijos pareigūnų buvo laikinai sulaikytas. Paleistas iš laikino sulaikymo, jis dar kalbėjo su Z. B., kuris jam pasakė, kad su peiliu perbraukė T. K. veidą, nes šis norėjo jam suduoti buteliu. Jis pats to nematė, viską žino tik iš paties Z. B. pasakojimo. Po įvykio su Z. B. daugiau nebendravo (1 t., b. l. 95–98).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklėje esančių duomenų matyti, kad 2021 m. rugsėjo 8 d. 00 val. 52 min. gautas pranešimas, kad prie „Maximos“ pranešėjo draugui ką tik prieš 2 min. perpjovė veidą su peiliu. Asmenys pasišalino su automobiliu (1 t., b. l. 22-29).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Nustatyta, kad pastato minėtu adresu pusėje ant plytelėmis kloto šaligatvio, įvairiais atstumais iki kelio ženklo bei bortelio matomos raudonos spalvos dėmės. Apžiūros metu nuo šaligatvio plytelių paimti penki tamponai su biologiniais pėdsakais. Nuo šaligatvio ir kelio važiuojamosios dalies paimtos dvi plastikinės automobilio apdailos detalės, nuo kelio važiuojamosios dalies – plastikinės automobilio apdailos grotelės bei jų dalys. Sudaryta įvykio vietos fotolentelė (1 t., b. l. 33–42).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis T. K. atpažino Z. B. kaip asmenį, kuris 2021 m. rugsėjo 18 d., apie 00.30 val. buvo atvykęs kartu su G. L. prie sporto klubo „Gym plius“, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 101–108).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu paimtas lenktinis peilis „Cat“, du mėginiai su biologiniais pėdsakais, buteliai: „Starka“, „Pepsi cola“, „Mix“, „Lithuanian“ (2 vnt.). Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 121–132).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad T. K. pjautinė žaizda kairiame žande padaryta vienu poveikiu aštrią briauną turinčiu daiktu ar įrankiu. Sužalojimas vienas ir padarytas vienu poveikiu aštrią briauną turinčiu daiktu, kuo galėjo būti bet koks aštrus daiktas ar įrankis, šiuo atveju nėra galimybės tiksliau detalizuoti žalojantį įrankį. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Tai patvirtina pateiktos medicininės dokumentacijos duomenys. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl tokios apimties pjautinės veido žaizdos sveikata sutrikdoma ilgiau kaip 10 parų. (1 t., b. l. 148–150).

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad ant tirti pateikto peilio, paimto 2021 m. rugsėjo 18 d., apžiūrint automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kelyje A1, (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su T. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų T. K. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 3×10-28. Ant tirti pateikto peilio rankenos žmogaus kraujo nerasta. Mėginyje rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Kitame mėginyje rasta tarpusavyje susimaišiusių daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų penkių tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2021 m. rugsėjo 18 d., apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su T. K. genotipu. Ant tirti pateiktų dviejų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2021 m. rugsėjo 18 d., apžiūrint automobilį Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su T. K. genotipu (1 t., b. l. 160–166).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tikslinant įvykio, kuomet buvo sužalotas T. K., aplinkybes, G. L. paaiškino, kad kilusio konflikto metu T. K. peiliu sužalojo Z. B. (1 t., b. l. 167–170).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamasis Z. B. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, parodė, kad išgėrę susikivirčijo su nukentėjusiuoju ir brūktštelėjo jam peiliu per skruostą, buvo neblaivus, nesusivaldė tuo metu. Be kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimo aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo T. K. parodymai, kad susikivirčijo su nepažįstamais vyrais, kartu buvusiam T. K. šūktelėjus „atsargiai, peilis“, jis besisukdamas pajuto kairiajame skruoste lyg buvo pertraukta siūlu, pajautė bėgant kraują; taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų G. V., T. K., A. J., G. L. parodymai, pastarasis parodė, kad įsėdus į automobilį Z. B. pasakė jam, kad perbraukė T. K. per veidą; taip pat teismo ištirti rašytiniai įrodymai. Kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 38 straipsnio nuostatos numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Z. B. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Savo kaltę dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo posėdžio metu pripažino. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareikštas nebuvo, dėl ko kaltinamajam, vertinant BK 38 straipsnio sąlygų egzistavimą, nekilo pareiga atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Teismo posėdžio metu kaltinamasis pateikė teismui jo ir nukentėjusiojo T. K. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė, T. K. priėmė Z. B. atsiprašymą ir jam atleido, žala nukentėjusiajam padaryta nebuvo, dėl ko prašoma atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti (3 t., b. l. 107). Posėdžio metu nukentėjusysis T. K. patvirtino, kad susitaikė su kaltinamuoju, susitaikymas įvykio savanoriškai, jokių pretenzijų kaltinamajam jis neturi. Kaltinamasis nėra pripažintas pavojingu recidyvistu, per ketverių metų laikotarpį nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu.

Pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra viena iš esminių būtinų, lemiamų sąlygų, kuriai esant asmeniui gali būti taikomos BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pagal teismų praktiką tokią sąlygą gali suformuoti surinkta medžiaga apie visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, liudijančias, kad padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybė, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visuma. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada dėl jos egzistavimo teismo nustatoma, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltininko elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritiškas požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei padarinių sunkumą (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251-594/2016).

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, vertintina tai, kad nors kaltinamasis Z. B. kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos teisiamojo posėdžio metu pripažino, padarytas nesunkus nusikaltimas, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškė, nurodė neturintis kaltinamajam jokių pretenzijų ir už šį poelgį atleidžiantis, vis dėlto, nėra pagrindo išvadai, kad toks kaltinamojo neteisėtas poelgis buvo atsitiktinis. Nors, kaip minėta, Z. B. šios veikos padarymo metu laikomas neteistu, kadangi iki veikos padarymo teistumas už ankstesnes nusikalstamas veikas yra išnykęs, jis nėra pripažintas pavojingu recidyvistu ar buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės analogišku pagrindu, visgi praeityje jis ne kartą buvo teistas. Ir nors teistumas, kaip ne kartą akcentuota, yra išnykęs, šioje situacijoje svarbu ir tai, kad dar prieš padarant šią nusikalstamą veiką, Z. B. 2021 m. sausio 31 d. padarė apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir buvo pripažintas kaltu Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, kuriuo panaikintas pirmosios instancijos teismo nuosprendis. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tyčia, kaip nustatyta iš bylos aplinkybių, dėl menkavertės priežasties, konflikto metu panaudojo pavojingą įrankį, t. y. peilį, kuriuo stipriai sužalojo nukentėjusiojo veidą. Be to, kaltinamasis du kartus baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šių aplinkybių visuma neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, o jo padarytos veikos neleidžia vertinti kaip atsitiktinės, padarytos tam tikrų susiklosčiusių nepalankių aplinkybių įtakoje ir pan. Tai, kad kaltinamasis posėdžio metu pakeitė savo lig šiol buvusią poziciją ir kaltę pripažino, išreiškė apgailestavimą ir nukentėjusiajam, kaip matyti, ilgalaikių pasekmių šia veika nesukėlė, šios aplinkybės neatsveria jau aptartų, tiek veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, tiek kaltinamąjį apibūdinančių aplinkybių. Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, kad visgi nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nesant BK 38 straipsnyje nustatytų sąlygų visumos, nėra pagrindo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

V. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Z. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalto būdamas neteistu, kuomet teistumas už ankstesnes nusikalstamas veikas išnykęs, šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nuteistas 2022 m. birželio 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, padarymą (2 t., b. l. 146-192, 3 t., b. l. 1-13). Baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus: 2021 m. rugsėjo 14 d. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracijų nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, paskiriant 850 Eur dydžio baudą bei specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimą 12 mėnesių, 2021 m. gegužės 4 d. nutarimu – pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur dydžio bauda, skirtas specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių (3 t., b. l. 14-15). Kaltinamasis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (3 t., b. l. 17, 18), nustatytas neįgalumas.

VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė, į Respublikinio Priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (2 t., b. l. 143, 145). Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos pateikto 2019 m. gegužės 17 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad Z. B. nustatyta lėtinė inkstų liga su penktos stadijos inkstų nepakankamumu, asmuo ruošiamas inkstų transplantacijai (3 t., b. l. 108). Kaltinamajam nustatytas 15 % darbingumo lygis nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2022 m. sausio 13 d. (3 t., b. l. 109).

Laikoma, kad kaltininkas pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kai jis ikiteisminio tyrimo ar (ir) teisminio bylos nagrinėjimo metu savo noru (laisva valia), o ne dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, duoda paaiškinimus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusako ir pripažįsta esmines jam inkriminuojamos veikos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018, 2K-176-303/2018). Sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018), kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-697/2017). Savo kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, 2K-516-697/2015).

Z. B. ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, nurodydamas, kad tą padarys teisme, pirmojo posėdžio metu nurodė kaltės nepripažįstantis. Tuo tarpu, tik proceso eigoje pakeitė savo poziciją, nurodydamas, kad pripažįsta bylos aplinkybes ir dėl padarytos veikos gailisi. Nors įtariamojo bei kaltinamojo teisė neduoti parodymų prieš save yra nekvestionuojama, vis dėlto, šioje situacijoje, kaltinamasis savo poziciją pakeitė jau pradėjus nagrinėti bylą iš esmės, pateikdamas prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti kaltinamojo kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamasis nurodė, kad su nukentėjusiuoju jis susikivirčijo būdamas neblaivus, net pats dėl neblaivumo neprisimena konflikto aplinkybių, mano, kad turėjo įtakos apsvaigimas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad yra pagrindas kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam, kaip pirmą kartą teisiamam už nesunkų nusikaltimą, esant išnykusiam teistumui už ankstesnes veikas, laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis, įvertinus neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, veikos padarymo pobūdį bei jos pavojingumą, nustatytinas didesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis. Nors teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, Z. B. kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino, byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, mažinant bausmę vienu trečdaliu.

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Z. B. yra nuteistas Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d., nuosprendžiu arešto bausme, jos vykdymą atidedant. Kaltinamasis BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė dar iki priimant nuosprendį, todėl bausmės bendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, parenkant nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą bei vadovaujantis bausmių suėjimo ir keitimo taisyklėmis, įtvirtintomis BK 65 straipsnyje, švelnesnę bausmę keičiant griežtesne, ir galutinę subendrintą bausmę kaltinamajam paskiriant areštą.

Nagrinėjamu atveju, Kauno apygardos teismas paskyrė Z. B. arešto bausmę ir jos vykdymą, vadovaujantis pacituoto baudžiamojo įstatymo nuostatomis, atidėjo, skirdamas intensyvią priežiūrą bei atitinkamas pareigas. Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę ir bendrinant ją su ankstesniu nuosprendžiu skirta arešto, kurios vykdymas atidėtas, bausme, teismo vertinimu, yra pagrindas svarstyti subendrintos arešto bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, kadangi, kaip minėta, Kauno apygardos teismo nuosprendžiu arešto bausmė kaltinamajam paskirta pirmą kartą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kaltinamasis laikomas neteistu, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, ir nors šiuo metu nedirba, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad asmeniui yra nustatytas 15 % darbingumas, taigi dirbti jis negali dėl objektyvių priežasčių. Ir nors teismui pateikta pažyma jau yra negaliojanti, kartu pateiktas medicinos dokumentų išrašas, patvirtinantis kaltinamojo nurodomas sveikatos problemas, įvertinus nustatytą diagnozę, kaltinamojo paaiškinimus, nėra pagrindo spręsti, kad asmens sveikatos būklė per tą laiką iš esmės pasikeitė, juo labiau, kad kaltinamajam yra nustatytas neįgalumas. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus subendrintos arešto bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant, paskiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą ir pareigas.

Kaltinamojo gynėjas prašė, vadovaujantis BK 76 straipsnio nuostatomis, atleisti kaltinamąjį nuo bausmės dėl ligos.

BK 76 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Šiuo atveju teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria tokiam asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį.

Tais atvejais, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo suserga (serga) ne psichine, o kitokia sunkia nepagydoma liga, jis gali būti atleidžiamas nuo bausmės, kai dėl ligos pobūdžio ir dėl paskirtos bausmės ypatumų (pvz., laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų) tampa neįmanomas bausmės paskirties įgyvendinimas, liga trukdo atlikti bausmę. Sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis. Ar atleisti sunkia nepagydoma liga sergantį asmenį nuo bausmės, sprendžiama, įvertinus nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, ligos gydymo galimybes bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant, ar liga suderinama su bausmės atlikimu (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-189-870/2022).

Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos pateikto 2019 m. gegužės 17 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad Z. B. nustatyta lėtinė inkstų liga su penktos stadijos inkstų nepakankamumu, asmuo ruošiamas inkstų transplantacijai. Iš šio dokumento matyti, kad konsultaciją atlikęs kardiologas nurodė šiuo metu nesat kontraindikacijų inkstų transplantacijai (3 t., b. l. 108). Kaip minėta, kaltinamajam nustatyta tik nedidelė darbingumo dalis, nurodė turintis neįgalumą. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju, iš pateiktų dokumentų matyti, kad aptariamos sveikatos problemos kaltinamajam buvo diagnozuotas dar iki nusikalstamos veikos padarymo, 2019 m. Tuo tarpu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas BK 76 straipsnio taikymo klausimą, atsižvelgia ir į tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai – ar nusikaltimo padarymo metu ar vėliau. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-524/2013, 2K-123-697/2015).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje už BK 138 straipsnio 1 dalį skiriama laisvės apribojimo bausmė, o subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme – areštas, jos vykdymą atidedant, taikant intensyvią priežiūrą bei skiriant pareigas, kas, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo vertinti, kad dėl sveikatos būklės būtų per sunku atlikti bausmę, kadangi kaltinamojo judėjimo laisvė nebus visiškai apribota, ir asmuo turės galimybę tęsti gydymą bei atitinkamas procedūras.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamasis Z. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. rugsėjo 18 d. 01 val. 19 min. iki 2021 m. rugsėjo 19 d. 12 val. 10 min., t. y. dvi paras (3 t., b. l. 21, 23) ir šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas į kaltinamajam skirtiną bausmę.

Kaltinamajam Z. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 68-69), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: byloje esantys kompaktiniai diskai, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje, 2021 m. rugsėjo 18 d. įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai - penki tamponai su biologiniais pėdsakais, dvi plastikinės automobilio apdailos detalės, plastikinės automobilio apdailos grotelės bei jų dalys, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; 2021 m. rugsėjo 18 d. automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimti daiktai - lenktinis peilis „Cat“, konfiskuotinas kaip veikos padarymo įrankis ir sunaikintinas, du mėginiai su biologiniais pėdsakais, sunaikintini. Matyti, kad automobilio apžiūros metu buvo paimti buteliai: „Starka“, „Pepsi cola“, „Mix“, „Lithuanian“ (2 vnt.), kurie taip pat perduoti saugoti Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriui, dėl šių daiktų atsiėmimo niekas iki šiol nesikreipė, todėl jie sunaikintini kaip menkaverčiai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Z. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Z. B. paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinti su 2022 m. birželio 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu skirta 40 parų arešto bausme, prie griežtesnės bausmės, skirtos 2022 m. birželio 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pridėti dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę Z. B. paskirti 55 (penkiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6, 8 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 4 mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą, nustatant sąlygas – nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), bei pareigas - dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2022 m. birželio 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmę įskaityti kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. rugsėjo 18 d. 01 val. 19 min. iki 2021 m. rugsėjo 19 d. 12 val. 10 min., t. y. dvi paras, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: byloje esančius kompaktinius diskus, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje; 2021 m. rugsėjo 18 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtus daiktus - penkis tamponus su biologiniais pėdsakais, dvi plastikines automobilio apdailos detalės, plastikines automobilio apdailos groteles bei jų dalis, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; 2021 m. rugsėjo 18 d. automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtus daiktus - lenktinį peilį „Cat“ konfiskuoti ir sunaikinti, du mėginius su biologiniais pėdsakais, butelius: „Starka“, „Pepsi cola“, „Mix“, „Lithuanian“ (2 vnt.), perduotus saugoti Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.