- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-30
- Bylos Nr.
- 1A-251-594/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Antanaitis (pirm.), Rimas Švirinas, Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- D. Š.
- Civilinis ieškovas
- D. Š.
Teisėjas Algimantas Brigadierius Baudžiamoji byla Nr. 1A-251-594/2016
Pranešėjas Albinas Antanaitis Proceso Nr. 1-01-1-19374-2015-5
2016 m. gegužės 30 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Urtei Zaguskytei, Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorei T. L., nuteistajam A. M., jo gynėjui advokatui L. S., nukentėjusiajam D. Š., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. (toliau – A. M.) gynėjo advokato L. S. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir nuteistas 25 MGL (941,50 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 p. a) pp., 66 str., į paskirtos bausmės laiką įkaitytas 2 (dviejų) parų laikino sulaikymo laikas, paskiriant A. M. galutinę 24 MGL (790,86 (devynių šimtų devyniasdešimties eurų, 86 centų)) baudą. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikta nepakeista.
D. U. (toliau – D. U.) pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteistas 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 p. a) pp., 66 str., į paskirtos bausmės laiką įkaitytas 2 (dviejų) parų laikino sulaikymo laikas, paskiriant A. M. galutinę 26 MGL (979,16 (devynių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 16 centų)) baudą. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikta nepakeista.
Tuo pačiu nuosprendžiu civilinio ieškovo D. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, solidariai iš A. M. ir D. U. priteisiant 1200 eurų neturtinės žalos atlyginimo, ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo paliekant nenagrinėtu.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai, solidariai iš D. U. ir A. M. priteisiant 60,73 (šešiasdešimt eurų 73 centų) nukentėjusiojo D. Š. gydymo išlaidų.
Valstybei solidariai iš D. U. ir A. M. priteista 141,86 (vienas šimtas keturiasdešimt vienas euras, 86 centai) už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuspręsta iš D. U. ir A. M. išieškoti po 4,01 (keturis eurus ir 1 centą) pašto išlaidų valstybei.
Apeliacinių skundų dėl D. U. negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
A. M. 2016 m. sausio 7 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad jis, kartu su nuo alkoholio apsvaigusiu D. U., 2015 m. balandžio 4 d., apie 16.45 val., tuoj pat pasibaigus futbolo rungtynėms tarp Kėdainių „Nevėžio“ ir Gargždų „Bangos“ futbolo klubų žaidėjų, veikdami kartu ir su kitais tyrimo metu nenustatytais Gargždų futbolo klubo „Banga“ sirgaliais, viešoje vietoje – Kėdainių miesto stadione, esančiame (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kitų futbolo rungtynes stebėjusių žiūrovų akivaizdoje, tyčia D. U. ne mažiau du kartus kumščiu sudavus bei vieną kartą spyrus į veidą D. Š., o A. M. kumščiu du kartus sudavus D. Š. į veidą bei kitiems nenustatytiems sirgaliams sudavus nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajam į galvą ir kitas įvairias kūno vietas ir šiam nuo smūgių nugriuvus ant žemės, D. U., kartu su kitais nenustatytais sirgaliais, nukentėjusįjį vilko žeme bei jam gulinčiam ne mažiau du kartus spyrus į nenustatytas kūno vietas, A. M. ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė D. Š. į nenustatytą kūno vietą. Tokiais savo bendrais veiksmais A. M. ir D. U. padarė D. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo A. M. gynėjas advokatas L. S. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nuosprendį dalyje dėl A. M. nuteisimo pagal BK 284 str. 1 d., panaikinti, šioje dalyje priimant naują – išteisinamąjį nuosprendį.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. M. atžvilgiu nepagrįstai rėmėsi D. Š. parodymų visuma, nevertino jo parodymuose esančių prieštaravimų, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Pažymima, jog pirminėse apklausose D. Š. negalėjo įvardinti nei vieno jį sumušusio asmens, nurodydamas, kad įvykį matė V. G.. Tačiau, kiek vėliau D. Š. atpažįsta A. M. kaip asmenį, kuris jam kumščiu sudavė į veidą, pažymėdamas, kad A. M. sudavė jam vieną kartą į veidą dar prieš jam nugriūnant ir dar 4 kartus kojomis į galvos sritį, jam nugriuvus ant žemės. Tačiau, byloje liudytoju apklaustas V. G. paaiškino, kad nugriuvus D. Š., jis mušamas nebuvo, nes buvo be sąmonės. Esant šioms aplinkybėms, mažai tikėtina, kad asmuo, būdamas be sąmonės, sugebės tiksliai įvardinti jam suduotų smūgių skaičių ir nurodyti juos sudavusį asmenį.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutinkama ir su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu atliktu liudytojo H. V. parodymų vertinimu. Teigiama, kad tikint D. Š. parodymais bei jo parodyta analizuojamo įvykio vieta, H. V. parodymai iš viso neturėjo būti vertinami, kadangi šio liudytojo nurodyta įvykio vieta yra visai kitoje pusėje nei D. Š. nurodytoji, kas leidžia pagrįstai teigti, jog H. V., priešingai nei jis nurodė apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, nematė kaip buvo mušamas D. Š.. Šią išvadą patvirtina ir H. V. parodymų vertinimas liudytojo V. G. išdėstytų aplinkybių kontekste: nors H. V. teigia, kad nukentėjusysis buvo mušamas ir gulintis ant žemės, tačiau šiuos jo parodymus paneigė V. G., nurodydamas, kad D. Š. nugriuvus ant žemės, jis (nukentėjusysis) buvo be sąmonės, todėl jo niekas nebemušė. Tuo tarpu abejoti šio liudytojo (V. G.) parodymų patikimumu ir objektyvumu, apelianto įsitikinimu, teisinio pagrindo nėra. Šiame kontekste akcentuojama ir tai, kad A. M. su H. V. analizuojamo konflikto metu ginčijosi labiausiai, kas leidžia manyti, jog jis yra suinteresuotas atkeršyti A. M..
Teismo posėdžio metu nuteistasis A. M. pateikė prašymą baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 str.). Nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo prašymą tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusysis dėl bylos nutraukimo kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius neprieštaravo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. M. gynėjo advokato L. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Sutinkamai su vieningai formuojama teismų praktika bei atsižvelgiant į baudžiamosios teisės jurisprudenciją, nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
Šiuo aspektu analizuojant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad įvertinęs teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiuoju apklausto – D. Š., liudytojų – R. L., H. V., A. S., V. G., E. G., R. S., E. D., D. P., L. A., J. V., V. B. ir V. B., parodymus bei rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, šių duomenų pagrindu nuteistųjų D. U. ir A. M. parodymus, kuriais jie kategoriškai neigė savo kaltę jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme, atmesdamas kaip nepagrįstus, apylinkės teismas konstatavo, kad tiek D. U., tiek A. M. kaltė padarius BK 284 str. 1 d. įtvirtintą nusikaltimą, ištyrus byloje esančių įrodymų visumą, pasitvirtino visiškai, dėl ko D. U. ir A. M. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Nesutikdamas su priimtu procesiniu sprendimu, nuteistasis A. M. pateikė apeliacinį skundą aukštesniajam teismui, prašydamas skundžiamą Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 284 str. 1 d., panaikinti, šioje dalyje priimant naują – išteisinamąjį nuosprendį, tačiau, baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, nuteistasis pateikė 2016 m. kovo 21 d. savo ir nukentėjusiuoju nagrinėjamoje byloje pripažinto D. Š. pasirašytą susitarimą dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo, prašydamas baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti BK 38 str. pagrindu, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
Siekiant apklausti nuteistąjį A. M. ir nukentėjusįjį D. Š. dėl galimybės baudžiamąją bylą A. M. atžvilgiu nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas (BPK 324 str. 6 d.).
Atlikto įrodymų tyrimo metu A. M. savo kaltę jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme pripažino visiškai. Paaiškino, kad analizuojamo įvykio metu buvo daug žmonių, jis priėjo prie nukentėjusiojo ir jam sudavė, tačiau nežino, kodėl. A. M. teigimu, jokio konflikto su D. Š. prieš tai nebuvo. Kadangi nuo analizuojamo įvykio praėjo daug laiko, įvykio aplinkybių jis neprisimena, todėl prašo vadovautis nukentėjusiojo išdėstytomis aplinkybėmis, su kuriomis jis sutinka visiškai. Papildomai nuteistasis paaiškino, kad visą nukentėjusiojo patirtą žalą jis atlygino, su juo susitaikė, dėl savo poelgio labai gailisi, todėl prašo jo atžvilgiu bylą nutraukti. Nurodė, jog ankščiau jis teistas nebuvo, tačiau yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Šias apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo išdėstytas aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis D. Š.. Jo teigimu, 2016 m. kovo 21 d. susitarimas dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo atitinka jo valią, jis su A. M. susitaikė, jokio pykčio jo atžvilgiu nelaiko. Su A. M. jie susitarė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo – 800 eurų, šiuos pinigus nuteistasis jam sumokėjo susitarimo pasirašymo dieną, t. y. 2016 m. kovo 21 d., daugiau jokių pretenzijų nuteistajam D. Š. neturi, prašo šį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtus nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymus bei įvertinus 2016 m. kovo 21 d. tarp nuteistojo A. M. ir nukentėjusiojo D. Š. pasirašyto susitarimo dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo (b. t. 3, b. l. 50) turinį, remiantis kuriuo A. M. prisipažino kaltu dėl D. Š. sužalojimo, atlygindamas jo įvardintą turtinę ir neturtinę žalą – 800 eurų, o D. Š. patvirtino, jog šis susitarimas jam yra priimtinas, susitarimo sąlygos aiškios ir atitinka sutarties šalių valią, yra pagrindas taikyti BK 38 str. ir kaltininką A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.
Pagal BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant iš komentuojamos teisės normos turinio, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, visuma. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į vieną esminių sąlygų, kuriai esant gali būti taikomos komentuojamo straipsnio nuostatos – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokias sąlygas gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, liudijančias, kad padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybė, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visuma.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri, sutinkamai su BK 11 str. nuostatomis, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nors savo kaltės apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nuteistasis ir nepripažino, tačiau, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme jis pateikė susitarimą su nukentėjusiuoju D. Š. dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis savo kaltę pripažino iš esmės, patvirtindamas nukentėjusiojo duotus parodymus.
Vertinant tokį A. M. prisipažinimą BK 38 str. kontekste, pažymėtina, jog nors komentuojamo straipsnio nuostatos ir reikalauja kaltininko prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau tai, kurioje proceso stadijoje šis prisipažinimas turi būti išreikštas, nedetalizuoja, kas leidžia pagrįstai manyti, jog sprendžiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju klausimą, baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadija, kurioje kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, esminės reikšmės neturi. Svarbu tai, jog kaltininkas prisipažįsta savanoriškai, nieko neverčiamas, analogiškomis aplinkybėmis apie tiriamo įvykio aplinkybes teikia parodymus ir teisme. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiojo D. Š. duotų parodymų, A. M. pats jam paskambino, norėjo susitikti, tokiais savo veiksmais neabejotinai parodydamas savo geranoriškumą. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis A. M., pripažindamas savo kaltę, iš esmės atsisakė savo apeliacinio skundo, kuriuo savo kaltę neigė ir nors motyvų, sąlygojusį jo prisipažinimą tik apeliacinės instancijos teisme, nepateikė, tačiau patvirtino nukentėjusiojo parodymus, paaiškindamas, kad smūgius įvykio metu D. Š. sudavė jis, pažymėdamas, kad tokius savo veiksmus jis vertina neigiamai. Tokio nuteistojo prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos, nepaisant to, jog jis buvo išreikštas tik apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, teisėjų kolegijos įsitikinimu, BK 38 str. nuostatų taikymui pakanka (BK 38 str. 1 d. 1 p.).
Abejonių dėl tinkamo nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo (BK 38 str. 1 d. 2 p.) bei kaltininko susitaikymo su nukentėjusiuoju (BK 38 str. 1 d. 3 p.) teisėjų kolegijai taip pat nekyla. Bylos duomenimis, 2016 m. kovo 21 d. A. M. ir D. Š. sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo, patvirtindami, kad A. M. sumoka D. Š. 800 eurų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, o D. Š. šis susitarimas yra priimtinas bei suprantamas, susitarimo sąlygos aiškios, jos atitinka abiejų sutarties šalių (tiek A. M., tiek ir D. Š.) valią (b. t. 3, b. l. 50). Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme D. Š. patvirtino, kad dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo su A. M. jie susitarė, jokių pretenzijų dėl to nuteistajam jis neturi.
Tačiau, vien tik kaltininko prisipažinimo, žalos atlyginimo nukentėjusiajam bei susitaikymo su juo BK 38 str. nuostatų taikymui nepakanka. Būtina sąlyga – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada dėl jos egzistavimo nustatoma atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritiškas požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei padarinių sunkumą. Kaip matyti iš nuteistąjį A. M. charakterizuojančios medžiagos, jis yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, turi šeimą, dirba UAB „S.“ direktoriumi, praeityje teistas nebuvo (b. t. 2, b. l. 93), nors už įvairaus pobūdžio pažeidimus – daugiausiai kelių eismo taisyklių pažeidimus, baustas administracine tvarka (b. t. 2, b. l. 95-100). Kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo metu A. M. atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Tuo tarpu įvertinus tai, kad savo kaltę jis pripažino tik apeliacinės instancijos teisme, nėra pagrindo šią aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p.. Tuo tarpu nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta (BK 60 str.). Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet spontaniškai, atsitiktinai, tinkamai neįvertinęs galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, jog konfliktas tarp A. M. ir D. Š. kilo pasibaigus futbolo rungtynėms tarp „Nevėžio“ ir „Bangos“, nuteistajam bei nukentėjusiajam esant skirtingų futbolo komandų sirgaliams. Be to, nukentėjusiajam D. Š. buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas (b. t. 1, b. l. 69-70), nesukėlęs jokių ypatingų pasekmių ar liekamųjų reiškinių.
Aptartų duomenų visumoje abejonių tuo, kad A. M. atitinka visus BK 38 str. 1 d. reikalavimus, teisėjų kolegijai nekyla.
BK 38 str. 2 d. nurodyta, kas negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Patikrinus bylos medžiagą nustatyta, kad A. M. nėra recidyvistas ar pavojingas recidyvistas, anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu, todėl nėra jokių teisinių kliūčių jo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir jo atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Tokiu būdu, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nuosprendžio dalis dėl A. M. nuteisimo pagal BK 284 str. 1 d. naikintina, baudžiamoji byla nutraukiama ir nuteistasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu (BPK 327 str. 2 p.).
Priimant tokį sprendimą, atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. dėl D. Š. atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų buvo nuteistas ne tik A. M., bet ir D. U.. Nors sutinkamai su BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, tačiau, kaip numato komentuojamo straipsnio 5 dalis, jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems.
Nors nagrinėjamu atveju pagrindo švelninti D. U. teisinę padėtį (atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės) nėra – kviečiamas į apeliacinės instancijos teismo posėdį jis neatvyko, su nukentėjusiuoju susisiekęs nebuvo, tokiu būdu ignoruodamas baudžiamosios bylos procesą aukštesnės instancijos teisme, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, remiantis kuriais, A. M. atlygino tiek savo, tiek ir D. U. neteisėtais veiksmais padarytą žalą nukentėjusiajam D. Š., tiek civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos nurodytą žalą, naikintina ir nuosprendžio dalis, susijusi su civilinių ieškinio išsprendimu, o procesas dėl nukentėjusiojo D. Š. ir civilinio ieškovo - Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštų civilinių ieškinių nutrauktinas.
Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, jog, sutinkamai su analizuojamos baudžiamosios bylos duomenimis, 2015 m. liepos 9 d. civiliniu ieškiniu, pateiktu Kėdainių rajono apylinkės teismui, D. Š. prašė solidariai priteisti iš kaltininkų – D. U. ir A. M. 100 eurų turtinei ir 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti (b. t. 1, b. l. 37-38). Skundžiamu nuosprendžiu Kėdainių rajono apylinkės teismas D. Š. civilinį ieškinį dėl 100 eurų turtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą, solidariai iš A. M. ir D. U. priteisdamas nukentėjusiajam 1200 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Sutinkamai su CK 6.279 str. 1 d., bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Tokią taisyklę įtvirtina ir CK 6.6 str. 3 d., remiantis kuria, solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Tokiu atveju, jei vienas iš kaltininkų atlygina nukentėjusiajam visą žalą, žala laikoma atlyginta. Nagrinėjamu atveju įvertinus A. M. atlygintos žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) dydį, susitarimo dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo turinį (kuriuo D. Š. patvirtino sutinkantis su atlygintos žalos dydžiu ir atlyginimo tvarka), atsižvelgiant į apylinkės teismo nuosprendžio sprendimą D. Š. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos palikti nenagrinėtu (A. M. ir D. Š. susitarimu nukentėjusiajam buvo atlyginta ir turtinė žala, neišskiriant jos dydžio), darytina išvada, kad A. M. analizuojamu atveju atlygino visą dėl jo paties ir D. U. neteisėtų veiksmų D. Š. patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kadangi priešinga išvada reikštų, kad yra atlyginta tik dalis žalos, todėl BK 38 str. nuostatų taikymas yra negalimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad esant solidariai atsakomybei, jos išskaidymas dalimis, nėra galimas. Nors skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. Š. solidariai iš D. U. ir A. M. buvo priteista kiek didesnė suma – 1200 eurų, tačiau A. M. ir D. Š. susitarimu dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo, nukentėjusysis patvirtino, kad 800 eurų A. M. jam sumokėtos pinigų sumos, jo turtinės ir neturtinės žalos padengimui pakanka. Analogiškais motyvais nutrauktinas ir procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, A. M. atlygino visą dėl savo ir D. U. neteisėtų veiksmų Kauno teritorinės ligonių kasos patirtą žalą – 60,73 eurus, o kadangi skundžiamu Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu šios žalos atlyginimas buvo priteistas solidariai tiek iš A. M., tiek iš D. U., laikytina, kad A. M. analizuojamu atveju atlygino visą Kauno teritorinės ligonių kasos patirtą žalą. Šiame kontekste atkreiptinas A. M. dėmesys, jog žalą atlyginęs asmuo turi teisę reikalauti iš kito bendrininko, kad šis jam atlygintų tą piniginės sumos dalį, kurią jis atlygino už kitą asmenį (CK 6.9. str. 1 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 str. 2 p., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendži a:
Panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nuosprendžio dalį dėl A. M. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir A. M., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, baudžiamąją bylą A. M. atžvilgiu nutraukti.
Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui A. M., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nuosprendžio dalis, kuriomis išspręstas nukentėjusiojo D. Š. ir Kauno teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių klausimas ir procesą dėl nukentėjusiojo D. Š. bei civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių D. U. ir A. M., nutraukti.
Kitoje dalyje Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.