Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-30 · Administracinė byla Nr. I-2202-968/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaSprendimas · 2016-02-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-03-30Regionų apygardos administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-13Regionų apygardos administracinis teismas
  4. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-20Regionų apygardos administracinis teismas
  5. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-20Regionų apygardos administracinis teismas
  6. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-20Regionų apygardos administracinis teismas
  7. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-20Regionų apygardos administracinis teismas
  8. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-20Regionų apygardos administracinis teismas
  9. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-20Regionų apygardos administracinis teismas
  10. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-20Regionų apygardos administracinis teismas
  11. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-20Regionų apygardos administracinis teismas
  12. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-20Regionų apygardos administracinis teismas
  13. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-27Regionų apygardos administracinis teismas
  14. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-27Regionų apygardos administracinis teismas
  15. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-27Regionų apygardos administracinis teismas
  16. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-28Regionų apygardos administracinis teismas
  17. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-04Regionų apygardos administracinis teismas
  18. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-04Regionų apygardos administracinis teismas
  19. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-04Regionų apygardos administracinis teismas
  20. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-04Regionų apygardos administracinis teismas
  21. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-04Regionų apygardos administracinis teismas
  22. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-12Regionų apygardos administracinis teismas
  23. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-12Regionų apygardos administracinis teismas
  24. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-18Regionų apygardos administracinis teismas
  25. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-18Regionų apygardos administracinis teismas
  26. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-18Regionų apygardos administracinis teismas
  27. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-18Regionų apygardos administracinis teismas
  28. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-18Regionų apygardos administracinis teismas
  29. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-18Regionų apygardos administracinis teismas
  30. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-25Regionų apygardos administracinis teismas
  31. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-25Regionų apygardos administracinis teismas
  32. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-10Regionų apygardos administracinis teismas
  33. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-15Regionų apygardos administracinis teismas
  34. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-20Regionų apygardos administracinis teismas
  35. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  36. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-30Regionų apygardos administracinis teismas
  37. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-30Regionų apygardos administracinis teismas
  38. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-30Regionų apygardos administracinis teismas
  39. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-30Regionų apygardos administracinis teismas
  40. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-30Regionų apygardos administracinis teismas
  41. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-30Regionų apygardos administracinis teismas
  42. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-30Regionų apygardos administracinis teismas
  43. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-08-17Regionų apygardos administracinis teismas
  44. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-08-24Regionų apygardos administracinis teismas
  45. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-09-23Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-30
Bylos Nr.
I-2202-968/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03580-2013-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
J. V.
Atsakovas
Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2202-968/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08265-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. (J. V.) skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7), prašydamas:

– priteisti laikotarpiu nuo 2009-08-01 neteisėtai neapskaičiuotą darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl sumažinto priedo už rangą dydžio;

– priteisti laikotarpiu nuo 2011-01-20 iki 2013-06-01 neteisėtai neapskaičiuotą darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento ir priedo už kvalifikacinę kategoriją – 2 916,99 Lt (844,82 Eur).

2. Pareiškėjas skunde dėsto faktines aplinkybes, susijusias su jo tarnyba Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) ir ginčijamu laikotarpiu gautu darbo užmokesčiu. Reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį iš esmės grindžia tuo, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2013-10-01, pripažinus atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ), taip pat Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo (toliau – Statutas) nuostatas prieštaravusiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija), jam turi būti priteista dėl šių nuostatų taikymo ginčijamu laikotarpiu susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka. Skunde taip pat nurodoma, kad, nors priedų už tarnybinį rangą sumažinimas nebuvo tyrimo dalykas minėtoje konstitucinės justicijos byloje ir Konstitucinis Teismas apie šių priedų sumažinimą nepasisakė, tačiau šis sumažinimas pagal analogiją turėtų būti laikomas neteisėtu. Teismui manant, kad analogija šiuo atveju negalima, pareiškėjas prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar priedų už rangus sumažinimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

3. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 16–23) iš esmės sutinka, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažinus atitinkamas VTĮ ir Statuto nuostatas, kuriomis remiantis pareiškėjui buvo paskaičiuotas darbo užmokestis, prieštaravusiomis Konstitucijai, pareiškėjui ginčo laikotarpiu susidarė darbo užmokesčio nepriemoka, kuri turi būti kompensuota. Nurodo, kad pareiškėjo skundas turėtų būti tenkinamas tik tiek, kiek juo yra prašoma kompensuoti darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl neproporcingai sumažintų pareiginės algos koeficientų ir sumažinto priedo už kvalifikacinę kategoriją dydžio. Atsakovai teismo taip pat prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą bei atidėti teismo sprendimo vykdymą.

Teismo posėdyje atsakovų atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą bei laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

4. Šioje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ bei Statuto nuostatas, taip pat dėl pareiškėjui sumažinto priedo už rangą.

Dėl nuo 2011-01-20 neišmokėtos darbo užmokesčio dalies.

5. Pabrėžtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo statutinis valstybės tarnautojas. Šalys taip pat neginčija aplinkybės, kad iki 2013-10-01, kuomet įsigaliojo Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas, pareiškėjui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, be kita ko, taikant VTĮ ir Statuto nuostatas, kurios šiuo nutarimu pripažintos prieštaravusiomis Konstitucijai, ir dėl šios priežasties yra susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka (laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 sumažinus tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareigūnų priedus už kvalifikacines kategorijas, taip pat 11 ir aukštesnių kategorijų pareiginės algos koeficientus). Šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, įskaitant Lukiškių TI-K pateiktas pažymas (b. l. 11–13, 34–119).

6. Pareiškėjas teismo prašo jam priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2011-01-20 iki 2013-06-01, tačiau iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjui jo prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma (2 916,99 Lt) susidarė laikotarpiu nuo 2011-01-20 iki 2013-09-30 (b. l. 11–12). Skunde pareiškėjo nurodytas ginčo laikotarpis laikytinas rašymo apsirikimu.

7. Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01. Šiame įstatyme, be kita ko, nustatytas neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ bei Statuto nuostatas, kompensavimo mechanizmas. Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pagal šį įstatymą nustatyta tvarka kompensuojamas ne tik asmeniui neišmokėtas darbo užmokestis (atlyginimas), bet ir kitos nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, išskyrus vienkartines pinigines išmokas, kurios teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirtos kaip skatinimo priemonė. Taigi šiuo metu galiojančiame Grąžinimo įstatyme yra įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį pareiškėjui yra (bus) kompensuota ginčijamu laikotarpiu neišmokėta darbo užmokesčio dalis, susidariusi taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ bei Statuto nuostatas.

8. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2016-02-15 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A602-668/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03580-2013-5) (toliau – LVAT 2016-02-15 sprendimas), kuri iš esmės yra analogiška nagrinėjamai bylai, apibendrinusi aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, įtvirtintą Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose, dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad pagal ją: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia (lot. be kita ko), atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. LVAT 2016-02-15 sprendime išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime ir 2014-04-16 sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, konstatavo, kad institucijai, kurioje pareiškėja dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjos patirtus praradimus, o pareiškėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.

9. Atsižvelgiant į tai, kad Grąžinimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį yra (bus) kompensuota pareiškėjui ginčijamu laikotarpiu neišmokėta darbo užmokesčio dalis, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ bei Statuto nuostatas, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose bei LVAT 2016-02-15 sprendime pateiktus išaiškinimus, konstatuotina, kad teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo skunde išdėstyto prašymo ir priteisti jam laikotarpiu 2011-01-20 iki 2013-09-30 neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime prieštaravusiomis Konstitucijai pripažintas VTĮ ir Statuto nuostatas.

Dėl priedo už rangą sumažinimo.

10. Pareiškėjas teismo taip pat prašo priteisti jam laikotarpiu nuo 2009-08-01 neteisėtai neapskaičiuotą darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl sumažinto priedo už rangą dydžio. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2000-09-01 suteiktas pareiginis prižiūrėtojo laipsnis, kuris 2010-01-22 buvo prilygintas jaunesniojo pareigūno II rangui (b. l. 13, 34–83, 112–117). Priedų už pareiginį laipsnį (rangą) dydį reglamentuoja Statutas.

10.1. Pagal Statuto 42 straipsnio (2003-04-29 įstatymo Nr. IX-1545 redakcija) 1 dalies nuostatas pareigūnų darbo užmokestį, be kita ko, sudarė priedas už turimą pareiginį laipsnį, o pagal 42 straipsnio (2006-07-19 įstatymo Nr. X-793 redakcija) 5 dalies nuostatas, už turimą prižiūrėtojo laipsnį buvo nustatytas 0,1 pareiginės algos bazinio dydžio koeficientas. Šis koeficientas laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2010-01-01 nebuvo mažinamas.

10.2. Lietuvos Respublikos Seimas 2008-11-06 priėmė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymą Nr. X-1791, kuris įsigaliojo 2010-01-01. Pastaruoju įstatymu Statutas buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija, kurios 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų darbo užmokestį, be kita ko, sudaro priedas už turimą rangą, o 3 dalyje įtvirtinta, kad už turimą pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą nustatytas 0,25 pareiginės algos bazinio dydžio koeficientas.

10.3. Lietuvos Respublikos Seimas 2009-12-08 Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-535, kuris įsigaliojo 2010-01-01, sumažino priedų už turimus rangus koeficientus, nustatydamas, kad koeficientas už turimą pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą sudaro 0,15 pareiginės algos bazinio dydžio. Toks koeficientas už turimą pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą buvo nustatytas iki 2014-01-01, kai už turimą pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą buvo sugrąžintas 0,25 pareiginės algos bazinio dydžio koeficientas.

11. Pareiškėjo manymu, dėl koeficiento už turimą laipsnį, o vėliau – rangą, mažinimo jam susidarė darbo užmokesčio nepriemoka, kuri turi būti kompensuojama. Pagrįsdamas šį savo reikalavimą, pareiškėjas remiasi Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pateiktais išaiškinimais, prašo priedų už laipsnius ir rangus sumažinimą pagal analogiją laikyti neteisėtu arba kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar priedų už rangus sumažinimas neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai bei 48 straipsnio 1 daliai.

12. Kaip minėta, priedo už turimą prižiūrėtojo laipsnį koeficientas laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2010-01-01 nebuvo mažinamas. Dėl šiuo laikotarpiu aktualaus teisinio reguliavimo konstitucingumo abejonių nekyla. Atitinkamai, jokia darbo užmokesčio nepriemoka, susijusi su koeficientu už turėtą pareiginį laipsnį pareiškėjui laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2010-01-01 nesusidarė. Tuo tarpu, dėl nuo 2010-01-01 sumažintų priedų už turimą rangą koeficientų Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime nepasisakė, t. y. koeficientų už rangus dydžiai nebuvo tyrimo dalykas minėtoje konstitucinės justicijos byloje. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas šioje byloje 2014-03-05 nutartimi (b. l. 125–132) pagal pareiškėjo prašymą nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Statuto nuostatos dėl koeficiento už rangą sumažinimo bei sumažinto koeficiento už rangą galiojimo terminai neprieštaravo Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinio Teismo pirmininkas 2014-03-31 potvarkiu Nr. 2B-62 grąžino šį Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą, nurodydamas, kad jame teismas nepateikė pakankamai teisinių argumentų, kuriais galėtų būti grindžiama jo pozicija dėl Statuto nuostatų, susijusių su koeficientų už rangą nustatymu, prieštaravimo Konstitucijai. Kitų nei išdėstyta 2014-03-05 nutartyje argumentų Vilniaus apygardos administracinis teismas neturi. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje nekyla abejonių dėl Statutu laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2014-01-01 įtvirtinto teisinio reguliavimo, nustatančio koeficientus už tarnybinį rangą, konstitucingumo, todėl darbo užmokesčio (jo priedo už rangą) pareiškėjui skaičiavimas minėtu laikotarpiu laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl ši pareiškėjo skundo dalis taip pat atmestina.

13. Nustačius, kad pareiškėjo reikalavimas dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, kiti pareiškėjo ir atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nebėra teisiškai reikšmingi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo J. V. (J. V.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas