- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- I-1879-968/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03580-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- R. D., R. M., D. B., L. T., D. V.
- Atsakovas
- Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. D., R. M., D. B., L. T. ir D. V. skundą atsakovėms Laisvės atėmimo vietų ligoninei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundais (t. I, b. l. 1–4, 30–31, 59–61, 88–95), prašydami:
– priteisti R. D. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką bei panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL) 2013-11-07 sprendimą Nr. S-PR-2211;
– priteisti R. M. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2011-02-01 susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką;
– priteisti D. B. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2011-01-31 susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką – 2 310,78 Lt (669,25 Eur);
– priteisti L. T. darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 dėl tuo metu sumažinto pareiginės algos koeficiento, priedo už kvalifikacinę kategoriją ir priedo už rangą – 9 509,65 Lt (2 754,19 Eur);
– priteisti D. V. darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 dėl tuo metu sumažinto pareiginės algos koeficiento, priedo už kvalifikacinę kategoriją ir priedo už rangą – 4 757,72 Lt (1 377,93 Eur).
2. Pareiškėjai skunduose dėsto faktines aplinkybes, susijusias su jų tarnyba LAVL ir ginčijamais laikotarpiais gautu darbo užmokesčiu. Reikalavimus priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį iš esmės grindžia tuo, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2013-10-01, pripažinus atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ), taip pat Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo (toliau – Statutas) nuostatas prieštaravusiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija), jiems turi būti priteista dėl šių nuostatų taikymo ginčijamu laikotarpiu susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka. L. T. ir D. V. skunde taip pat nurodo, kad, nors priedų už tarnybinį rangą sumažinimas nebuvo tyrimo dalykas minėtoje konstitucinės justicijos byloje ir Konstitucinis Teismas apie šių priedų sumažinimą nepasisakė, tačiau šis sumažinimas pagal analogiją turėtų būti laikomas neteisėtu. Teismui manant, kad analogija šiuo atveju negalima, L. T. ir D. V. prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar priedų už rangus sumažinimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui.
Teismo posėdyje pareiškėjai nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė LAVL atsiliepimuose sutinka, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažinus atitinkamas VTĮ ir Statuto nuostatas, kuriomis remiantis pareiškėjams buvo paskaičiuotas darbo užmokestis, prieštaravusiomis Konstitucijai, pareiškėjams ginčo laikotarpiais susidarė darbo užmokesčio nepriemokos, kurios turi būti kompensuotos. Nurodo, kad pareiškėjų skundai turėtų būti tenkinami tik tiek, kiek jais yra prašoma kompensuoti darbo užmokesčio nepriemokas, susidariusias dėl neproporcingai sumažintų pareiginės algos koeficientų ir sumažintų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžio. Atsakovės teismo taip pat prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą bei atidėti teismo sprendimo vykdymą.
Teismo posėdyje atsakovių atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą bei laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundai atmestini.
4. Šioje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ bei Statuto nuostatas, taip pat dėl pareiškėjams L. T. ir D. V. sumažintų priedų už rangą. Pareiškėja R. D. teismo, be kita ko, prašo panaikinti LAVL 2013-11-07 sprendimą Nr. S-PR-2211.
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies.
5. Pabrėžtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai R. M., D. B., L. T. ir D. V. ginčo laikotarpiais buvo statutiniai valstybės tarnautojai bei kad R. D. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-05-15 buvo statutinė valstybė tarnautoja, o laikotarpiu nuo 2013-05-16 iki 2013-10-01 – karjeros valstybės tarnautoja. Šalys taip pat neginčija aplinkybės, kad iki 2013-10-01, kuomet įsigaliojo Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas, pareiškėjams darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, be kita ko, taikant VTĮ ir Statuto nuostatas, kurios šiuo nutarimu pripažintos prieštaravusiomis Konstitucijai, ir dėl šios priežasties yra susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka (laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 sumažinus tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareigūnų priedus už kvalifikacines kategorijas, taip pat 11 ir aukštesnių kategorijų pareiginės algos koeficientus; laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 karjeros valstybės tarnautojams susidariusi, sumažinus priedus už kvalifikacines klases, taip pat 11 ir aukštesnių kategorijų pareiginės algos koeficientus). Šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, įskaitant LAVL pateiktas pažymas (t. I, b. l. 16–17, 43–45, 73–75, 116–123, 139–161).
6. Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01. Šiame įstatyme, be kita ko, nustatytas neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ bei Statuto nuostatas, kompensavimo mechanizmas. Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pagal šį įstatymą nustatyta tvarka kompensuojamas ne tik asmeniui neišmokėtas darbo užmokestis (atlyginimas), bet ir kitos nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, išskyrus vienkartines pinigines išmokas, kurios teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirtos kaip skatinimo priemonė. Taigi šiuo metu galiojančiame Grąžinimo įstatyme yra įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį pareiškėjams yra (bus) kompensuota ginčijamais laikotarpiais neišmokėta darbo užmokesčio dalis, susidariusi taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ bei Statuto nuostatas.
7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2016-02-15 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A602-668/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03580-2013-5) (toliau – LVAT 2016-02-15 sprendimas), kuri iš esmės yra analogiška nagrinėjamai bylai, apibendrinusi aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, įtvirtintą Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose, dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad pagal ją: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia (lot. be kita ko), atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. LVAT 2016-02-15 sprendime išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime ir 2014-04-16 sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, konstatavo, kad institucijai, kurioje pareiškėja dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjos patirtus praradimus, o pareiškėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.
8. Atsižvelgiant į tai, kad Grąžinimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį yra (bus) kompensuota pareiškėjams ginčijamais laikotarpiais neišmokėta darbo užmokesčio dalis, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ bei Statuto nuostatas, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose bei LVAT 2016-02-15 sprendime pateiktus išaiškinimus, konstatuotina, kad teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjų skunduose išdėstytus prašymus ir priteisti jiems ginčo laikotarpiais (R. D., L. T. ir D. V. nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01, R. M. ir D. B. nuo 2009-08-01 iki 2011-01-31) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime prieštaravusiomis Konstitucijai pripažintas VTĮ ir Statuto nuostatas.
Dėl priedų už rangą sumažinimo.
9. Pareiškėjai L. T. ir D. V. teismo taip pat prašo priteisti jiems laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 neteisėtai neapskaičiuotą darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl sumažintų priedų už rangą dydžio. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad: L. T. nuo 2004-11-01 suteiktas pareiginis vyresniojo prižiūrėtojo laipsnis, kuris 2010-01-25 buvo prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno I rangui (b. l. 141, 142–147); D. V. nuo 2000-09-01 suteiktas pareiginis vyresniojo prižiūrėtojo laipsnis, kuris 2010-01-25 buvo prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno I rangui (b. l. 152–155, 156–161). Priedų už pareiginį laipsnį (rangą) dydį reglamentuoja Statutas.
9.1. Pagal Statuto 42 straipsnio (2003-04-29 įstatymo Nr. IX-1545 redakcija) 1 dalies nuostatas pareigūnų darbo užmokestį, be kita ko, sudarė priedas už turimą pareiginį laipsnį, o pagal 42 straipsnio (2006-07-19 įstatymo Nr. X-793 redakcija) 5 dalies nuostatas, už turimą vyresniojo prižiūrėtojo laipsnį buvo nustatytas 0,15 pareiginės algos bazinio dydžio koeficientas. Šis koeficientas laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2010-01-01 nebuvo mažinamas.
9.2. Lietuvos Respublikos Seimas 2008-11-06 priėmė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymą Nr. X-1791, kuris įsigaliojo 2010-01-01. Pastaruoju įstatymu Statutas buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija, kurios 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų darbo užmokestį, be kita ko, sudaro priedas už turimą rangą, o 3 dalyje įtvirtinta, kad už turimą pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą nustatytas 0,3 pareiginės algos bazinio dydžio koeficientas.
9.3. Lietuvos Respublikos Seimas 2009-12-08 Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-535, kuris įsigaliojo 2010-01-01, sumažino priedų už turimus rangus koeficientus, nustatydamas, kad koeficientas už turimą pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą sudaro 0,25 pareiginės algos bazinio dydžio. Toks koeficientas už turimą pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą buvo nustatytas iki 2014-01-01, kai už turimą pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą buvo sugrąžintas 0,3 pareiginės algos bazinio dydžio koeficientas.
10. L. T. ir D. V. manymu, dėl koeficiento už turimą laipsnį, o vėliau – rangą, mažinimo jiems susidarė darbo užmokesčio nepriemoka, kuri turi būti kompensuojama. Pagrįsdami šį savo reikalavimą, pareiškėjai remiasi Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pateiktais išaiškinimais, prašo priedų už laipsnius ir rangus sumažinimą pagal analogiją laikyti neteisėtu arba kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar priedų už rangus sumažinimas neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui.
11. Kaip minėta, priedo už turimą vyresniojo prižiūrėtojo laipsnį koeficientas laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2010-01-01 nebuvo mažinamas. Dėl šiuo laikotarpiu aktualaus teisinio reguliavimo konstitucingumo abejonių nekyla. Atitinkamai, jokia darbo užmokesčio nepriemoka, susijusi su koeficientu už turėtą pareiginį laipsnį pareiškėjams laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2010-01-01 nesusidarė. Tuo tarpu, dėl nuo 2010-01-01 sumažintų priedų už turimą rangą koeficientų Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime nepasisakė, t. y. koeficientų už rangus dydžiai nebuvo tyrimo dalykas minėtoje konstitucinės justicijos byloje. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas šioje byloje 2014-03-05 nutartimi (t. I, b. l. 165–172) pagal pareiškėjų prašymą nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Statuto nuostatos dėl koeficiento už rangą sumažinimo bei sumažinto koeficiento už rangą galiojimo terminai neprieštaravo Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinio Teismo pirmininkas 2014-03-31 potvarkiu Nr. 2B-60 grąžino šį Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą, nurodydamas, kad jame teismas nepateikė pakankamai teisinių argumentų, kuriais galėtų būti grindžiama jo pozicija dėl Statuto nuostatų, susijusių su koeficientų už rangą nustatymu, prieštaravimo Konstitucijai. Kitų nei išdėstyta 2014-03-05 nutartyje argumentų Vilniaus apygardos administracinis teismas neturi. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje nekyla abejonių dėl Statutu laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2014-01-01 įtvirtinto teisinio reguliavimo, nustatančio koeficientus už tarnybinį rangą, konstitucingumo, todėl darbo užmokesčio (jo priedo už rangą) L. T. ir D. V. skaičiavimas minėtu laikotarpiu laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir ši pareiškėjų skundo dalis taip pat atmestina.
Dėl LAVL 2013-11-07 sprendimo Nr. S-PR-2211 panaikinimo.
12. Pareiškėja R. D. teismo taip pat prašo panaikinti LAVL 2013-11-07 sprendimą Nr. S-PR-2211 (b. l. 5). Šiuo sprendimu LAVL atsakė į pareiškėjos 2013-09-30 prašymą, kuriuo R. D., be kita ko, prašė išmokėti jai susidariusį darbo užmokesčio skirtumą, atitinkamai, nurodydama, jog nustatyti asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą turi įstatymų leidėjas. Šioje byloje konstatavus, kad pareiškėjų praradimai, susidarę taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime prieštaravusiomis Konstitucijai pripažintas VTĮ nuostatas, turi būti (bus) kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, t. y. jame nustatyta apimtimi ir terminais, laikytina, kad LAVL skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakė tenkinti R. D. prašymą išmokėti jai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Naikinti šį LAVL sprendimą nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
13. Nustačius, kad pareiškėjų reikalavimai dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo atmestini kaip nepagrįsti, kiti pareiškėjų ir atsakovių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nebėra teisiškai reikšmingi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjų R. D., R. M., D. B., L. T. ir D. V. skundus atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.