Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-04 · Administracinė byla Nr. I-1273-208/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaSprendimas · 2016-02-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-03-30Regionų apygardos administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-13Regionų apygardos administracinis teismas
  4. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-20Regionų apygardos administracinis teismas
  5. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-20Regionų apygardos administracinis teismas
  6. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-20Regionų apygardos administracinis teismas
  7. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-20Regionų apygardos administracinis teismas
  8. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-20Regionų apygardos administracinis teismas
  9. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-20Regionų apygardos administracinis teismas
  10. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-20Regionų apygardos administracinis teismas
  11. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-20Regionų apygardos administracinis teismas
  12. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-20Regionų apygardos administracinis teismas
  13. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-27Regionų apygardos administracinis teismas
  14. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-27Regionų apygardos administracinis teismas
  15. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-27Regionų apygardos administracinis teismas
  16. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-28Regionų apygardos administracinis teismas
  17. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-04Regionų apygardos administracinis teismas
  18. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-04Regionų apygardos administracinis teismas
  19. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-04Regionų apygardos administracinis teismas
  20. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-04Regionų apygardos administracinis teismas
  21. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-04Regionų apygardos administracinis teismas
  22. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-12Regionų apygardos administracinis teismas
  23. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-12Regionų apygardos administracinis teismas
  24. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-18Regionų apygardos administracinis teismas
  25. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-18Regionų apygardos administracinis teismas
  26. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-18Regionų apygardos administracinis teismas
  27. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-18Regionų apygardos administracinis teismas
  28. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-18Regionų apygardos administracinis teismas
  29. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-18Regionų apygardos administracinis teismas
  30. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-25Regionų apygardos administracinis teismas
  31. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-25Regionų apygardos administracinis teismas
  32. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-10Regionų apygardos administracinis teismas
  33. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-15Regionų apygardos administracinis teismas
  34. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-20Regionų apygardos administracinis teismas
  35. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  36. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-30Regionų apygardos administracinis teismas
  37. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-30Regionų apygardos administracinis teismas
  38. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-30Regionų apygardos administracinis teismas
  39. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-30Regionų apygardos administracinis teismas
  40. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-30Regionų apygardos administracinis teismas
  41. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-30Regionų apygardos administracinis teismas
  42. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-30Regionų apygardos administracinis teismas
  43. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-08-17Regionų apygardos administracinis teismas
  44. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-08-24Regionų apygardos administracinis teismas
  45. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-09-23Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-04
Bylos Nr.
I-1273-208/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03580-2013-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
V. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1273-208/2016Proceso Nr. 3-61-3-05634-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5) prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30, panaikinti Departamento 2013-10-16 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Skundžiamas sprendimas).

Pareiškėjas nurodo, jog Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinėje „Aras“ dirba statutiniu valstybės tarnautoju, o darbo užmokestis jam mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) nuostatomis. Paaiškina, kad nuo 2009-05-01 ir nuo 2009-08-01 VTĮ pakeitimo įstatymais buvo pakeisti VTĮ 25 str. ir 1 priedas, kuriuose įtvirtinti sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 10 kategorijos valstybės tarnautojams, t. y. pareiginės algos koeficientai sumažinti tik tam tikrai valstybės tarnautojų daliai, todėl buvo pažeistas proporcingumo principas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarime teisės aktų nuostatas, kurios buvo taikomos apskaičiuojant pareiškėjo darbo užmokestį, pripažino prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), todėl pareiškėjas kreipėsi į Departamentą prašydamas apskaičiuoti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį ir ją išmokėti pareiškėjui, tačiau Departamentas Skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymą atsisakė tenkinti nurodydamas, jog nesant teisės akto, reglamentuojančio patirtų praradimų kompensavimo tvarką, nėra teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui darbo užmokesčio nepriemoką. Pareiškėjas mano, kad tokio teisės akto nebuvimas nepaneigia Departamento pareigos sumokėti pareiškėjui darbo užmokesčio nepriemoką.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas, kuris atstovauja ir atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą bei taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 str. 2 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą (b. l. 9–13).

Paaiškina, kad pareiškėjui darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis galiojančiomis VTĮ nuostatomis, o Konstituciniam Teismui šias nuostatas pripažinus prieštaraujančiomis Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas) įpareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybę iki 2014-05-01 pateikti Seimui patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo projektą. Departamentas neturi teisės perimti teisėkūros subjektui numatytų įgaliojimų spręsti dėl valstybės tarnautojams neišmokėtų pinigų išmokėjimo sąlygų, būdo, laikotarpio, todėl nesant nustatyto patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo, Departamentas neturi teisės pareiškėjui išmokėti darbo užmokesčio nepriemoką. Atsakovas neturi teisės pareiškėjui išmokėti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką ir dėl to, kad pareiškėjui darbo užmokestį mokanti institucija yra Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“, todėl Skundžiamas sprendimas, kuriuo atsisakyta išmokėti pareiškėjui darbo užmokesčio nepriemoką, yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“, kuris atstovauja ir Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti bei taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, o atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir Departamentas (b. l. 25–27).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo darbo užmokesčio sumažinimo teisėtumo ir pagrįstumo, susidariusios nepriemokos pareiškėjui V. G. priteisimo. Atsakovai teigia, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje turi būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu, nustatytu DK 27 str. 2 d. (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieškinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nagrinėjamu atveju prašo taikyti ieškinio senaties terminą, o pareiškėjas nenurodė aplinkybių, dėl kurių jis delsė kreiptis į teismą – ieškinio senaties terminas šioje byloje taikytinas. Pareiškėjas prašo teismo priteisti darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią nuo 2009 m. gegužės mėn., o skundą teismui pateikė 2013-10-23, todėl yra praleidęs terminą kreiptis į teismą iki 2010-10-23 ir nėra pagrindo jį atnaujinti.

Byloje nėra ginčo, kad Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“, vadovaudamasi tuo metu galiojusiais teisės aktais, ginčo laikotarpiu pareiškėjui mokėjo sumažintą darbo užmokestį. Pareiškėjas, manydamas, kad jo teisė gauti teisingą atlygį už atliktą darbą yra pažeista, kreipėsi į teismą ir prašo jam priteisti visą darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento.

Šiai bylai aktualus Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas, kuriame buvo konstatuota, kad teisinis reguliavimas, kuriuo buvo neproporcingai nustatyti sumažinti pareiginių algų koeficientai, prieštaravo Konstitucijai, taip pat konstatuota, kad valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to valstybei negalint visa apimtimi vykdyti prisiimtų įsipareigojimų visuomenės nariams, konstitucinis socialinio solidarumo principas suponuoja proporcingą dėl tokios padėties patiriamų praradimų paskirstymą visuomenės nariams. Konstitucinis socialinio solidarumo principas, aiškinamas konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo kontekste, suponuoja įstatymų leidėjo pareigą nustatyti nediskriminacinį atlyginimų mažinimo mastą, kuriuo atlyginimai būtų proporcingai mažinami visoms šių asmenų kategorijoms neatsižvelgiant į tai, kuriose valstybės institucijose ir kokias pareigas jie eina. Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime, be kita ko, nurodė, kad Konstituciniam Teismui pripažinus teisinį reguliavimą, kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų sumažinimo mastas, prieštaraujančiu Konstitucijai, iš Konstitucijos 23 str. įstatymų leidėjui kyla reikalavimas be nepagrįsto delsimo nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą.

Kad būtų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimą Nr. KT14-S-9/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatų išaiškinimo, kuriame pažymėjo, kad: 1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu; 2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

Konstitucinis Teismas nagrinėjamu atveju aktualiame 2015-11-19 nutarime pažymėjo, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais. Praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

Teismas pažymi, jog, atsižvelgus į susiklosčiusios situacijos panašumą (dėl ekonomikos krizės neproporcingai atlyginimas buvo sumažintas tiek valstybės tarnautojams, tiek statutiniams valstybės tarnautojams), šios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. Nr. A602-1327/2014 (naujas bylos Nr. A-668-602/2016) (proceso Nr. 3-61-3-03580-2013-5), todėl šiuo atveju yra teisinis pagrindas vadovautis LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos suformuota praktika minėtoje administracinėje byloje. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje byloje, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo, 2014-04-16 sprendimo, 2015-11-19 nutarimo nuostatas, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį 2015-09-01. Grąžinimo įstatymo nuostatos taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis.

Teismas, atsižvelgęs į paminėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Grąžinimo įstatymo nuostatas, laiko, kad pareiškėjo dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turėtų būti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą. Pareiškėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį mokėjusiai institucijai – Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjo patirtus praradimus. Toks neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo mechanizmo taikymas atitinka ir LVAT formuojamą praktiką nagrinėjamu klausimu administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016, A602-669/2016, kuriose LVAT nurodė, kad „patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu“. Nagrinėjamu atveju nukrypti nuo tokios LVAT suformuotos praktikos nėra jokio pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, jau galiojant nepagrįstai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo mechanizmui, pareiškėjo reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu negali būti tenkinamas.

Atmetus pirmąjį reikalavimą kaip išvestinis atmetamas ir reikalavimas panaikinti Skundžiamą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

pareiškėjo V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Donatas Vansevičius