Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kompro group“ atstovui advokatui Raimondui Mažuliui,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Marganda“ atstovui advokatui Dariui Krenciui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kompro group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bilvina“ dėl trukdymo naudotis turtu pašalinimo ir servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, uždaroji akcinė bendrovė „Marganda“, A. G., trečiasis asmuo valstybės įmonė „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė UAB „Kompro group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:

1. įpareigoti atsakovę UAB „Bilvina“ pašalinti trukdžius naudotis bendrojo naudojimo laiptine, esančia pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir besiribojančia su ieškovei nuosavybės teise priklausančia patalpa Nr. 2-35;

2. įpareigoti atsakovę UAB „Bilvina“ atidengti (atlaisvinti) kadastrinių matavimų byloje nurodytus įėjimus į ieškovei priklausančias patalpas Nr. 2-38 ir Nr. 2-15;

3.1 tarnaujantis daiktas: UAB „Bilvina“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl techninės klaidos ieškinyje buvo nurodytas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)),

3.2 viešpataujantis daiktas: UAB „Kompro group“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),

3.3 servitutu suteikiama teisė daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui naudotis 2,49 m metro pločio ir 12,67 m ilgio praėjimu, einančiu per daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas kadastrinių matavimų byloje Nr. 2-24 ir 2-17;

Ji (ieškovė) raštu kreipėsi į atsakovę ir reikalavo pašalinti jos teisių pažeidimus. Taip pat kreipėsi į antstolį A. S., kuris 2020 m. gegužės 18 d. atliko faktinių aplinkybių konstatavimą Turte ir bendrojo naudojimo laiptinėje. Atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą, nustatyta, kad bendro naudojimo laiptinė yra užrakinta, o antstoliui ir ieškovės atstovams išėjus į bendrojo naudojimo laiptinę, norint iš šios laiptinės užfiksuoti užblokuotus įėjimus į patalpas Nr. 2-38 ir Nr. 2-15, atsakovės atstovai vėl ėmė reikšti pretenzijas, jog ieškovė neturi teisės būti šioje pastato dalyje, kadangi ši laiptinė tariamai priklauso atsakovei. Atsakovė atsakymo į 2020 m. balandžio 11 d. prašymą nepateikė, o vėliau atsakovės atstovas žodžiu nurodė, jog atsakovė neketina leisti naudotis anksčiau buvusiu įėjimu į patalpas. Nors atsakovės atstovas žodžiu ir pripažino, jog bendrojo naudojimo laiptinė, kurią atsakovė vertina kaip savo asmeninį turtą, yra bendro naudojimo patalpa, tačiau šiuo metu ieškovė neturi galimybės šia laiptine naudotis ir šia patalpa faktiškai naudojasi tik atsakovė.

Atsakovė, rakindama bendro naudojimo laiptinę, neleisdama šia bendrojo naudojimo patalpa naudotis, pažeidžia jos (ieškovės) interesus bei trukdo naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu Turtu. Atsakovė, neleisdama naudotis bendro naudojimo laiptine, taip pat pažeidžia jos, kaip bendrojo naudojimo patalpų bendraturtės, interesus, trukdo naudotis ir asmeninės nuosavybės teise priklausančiu Turtu, kadangi per bendrojo naudojimo laiptinę patenkama ir į jai (ieškovei) nuosavybės teise priklausančią patalpą Nr. 2-35. Ieškovės teigimu, ji kaip bendrojo naudojimo patalpų bendraturtė ir kaip Turto savininkė turi teisę reikalauti, kad atsakovė pašalintų teisių pažeidimus – nutrauktų veiksmus, kuriais trukdoma jai (ieškovei) patekti ir naudotis Bendrojo naudojimo laiptine.

Pirmas variantas: iš patalpų dalies „A“ nuo pat dalies „A“ grindų prakertant sienos dalį į patalpų dalį „B“ ir dalį perdengimo tarp pirmo ir antro aukšto „B“ dalyje (pirmas aukštas priklauso UAB „Marganda“). Tai yra ekonomiškiausias ir mažiausiai sąnaudų reikalaujantis variantas. Antras variantas: iš patalpų dalies „A“ prakertant sienos dalį nuo dalies „B“ grindų ir dalį perdengimo tarp antro ir trečio aukšto „A“ dalyje (trečias aukštas priklauso A. G. pagal susitarimą su atsakove). Trečias variantas: kampe, ties patalpomis 2-30 ir 2-42 ant lauke esančios rampos stogo (rampa priklauso UAB „Marganda“) pristatoma nedidelė laiptinė ir padaromas patekimas iš patalpos 2-30 į patalpą 2-42. Ketvirtas variantas: kampe, ties patalpomis 2-30 ir 2-42 ant lauke esančios rampos stogo (rampa priklauso UAB „Marganda“) pristatoma didesnė laiptinė ir padaromas patekimas iš kairės pusės laiptinės į patalpą 2-42. Atsakovė pažymi, kad duotų sutikimą bet kuriam iš šių variantų įgyvendinti, nes visų jų įgyvendinimui taip pat reikalingas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas. Nors pastate ir yra suformuoti 7 atskiri turtiniai vienetai, bet jie priklauso tik ieškovei, atsakovei, UAB „Marganda“ ir A. G..

VĮ Registrų centras atkreipia dėmesį, kad ieškovė netinkamai suformulavo ieškinio reikalavimus dėl servituto nustatymo, kadangi UAB „Bilvina“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sudaro patalpos nuo 3-10 iki 3-12, nuo 3-14 iki 3-21, 4-22, 4-25, 4-26, yra trečiame bei ketvirtame aukštuose ir nesusisieja su ieškovei priklausančiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis antrame aukšte. Patalpos, plane pažymėtos indeksais 2-24 ir 2-17, yra dalis nekilnojamojo daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, ieškovė turėtų tikslinti ieškinio reikalavimus, nurodydama teisingą tarnaujančio daikto unikalų numerį.

Apie teismo posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tinkamai. VĮ Registrų centro atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina VĮ Registrų centro atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje ieškovės vadovas I. P. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad pastatą įsigijo 2017 m., pardavėjas – AB SEB bankas, dalyvavo aukcione. Prieš perkant patalpas apžiūrėjo gyvai su banko atstovu, nekilo jokių klausimų dėl įėjimų ir galimybės jais naudotis. Įėjimai egzistavo, jie nebuvo naujai įrengti, durys buvo padėvėtos, matyti, buvo seni įėjimai. Įėjimai pašalinti 2020 m. kovo mėn. Nuolat kildavo ginčų su atsakove, atsakovės atstovai neleido naudotis bendra laiptine. Visi siūlomi atsakovės sprendiniai dėl patekimo į patalpas B nėra racionalus ir ekonomiški.

Teismo posėdyje ieškovės advokatas prašė ieškinį tenkinti. Rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildė, kad pagal 2015 m. kadastro duomenis įėjimai į ieškovės patalpas per atsakovės patalpas yra, kadastro duomenys nenuginčyti. Visi atsakovės pasiūlymai dėl patekimo į patalpas B yra susiję su inžineriniais darbais, nauja konstrukcija ir architektūra, kas nėra racionalu. Dėl atsakovės teiginių, jog buvo neįteisinta statyba dėl praėjimų, paaiškina, kad Valstybinė statybos inspekcija nebuvo surašiusi jokio akto, kad tai butų neteisėta statyba ir pan. Pažymi, jog tretieji asmenys nesutinka su atsakovės siūlymais praėjimais. Dėl įėjimo į patalpą Nr. 2-15 nurodo, kad šis įėjimas yra numatytas 2015 m. kadastro byloje ir jis turi būti naudojamas. 2001 m. dokumentas (sutartis) nieko nepasako apie servitutą.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti. Rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildė, kad praėjimai buvo neteisėti, praėjimai buvo padaryti kapitalinėje sienoje, kurios griovimui reikia leidimo. Atsakovė praėjimus užmūrijo ir atstatė buvusią padėtį. 2015 m. kadastriniai matavimai tik atspindi esamą padėtį, bet tai nereiškia, kad praėjimai buvo teisėti. 2001 m. susitarime nebuvo numatyta jokių praėjimų per atsakovės patalpas.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo A. G. palaikė ieškinio dalį, kurioje prašoma servituto dalis laiptinėje, palaikė ieškovės pusę. Paaiškino, kad jai priklausančiose patalpose jokio servituto nėra numatyta. Dėl ieškovės ar atsakovės siūlomų servitutų su ja niekas nederino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei UAB „Kompro group“ nuosavybės teise nuo 2017 m. priklauso negyvenamoji gamybos–pramonės paskirties patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Turtas). Kadastrinių matavimų bylos plane patalpos pažymėtos Nr. 2-15, 2-16, 2-30–2-44. Patalpos Nr. 2-30 – 2-35 (Turto dalis A) yra antrame pastato aukšte. Patalpos Nr. 2-15, 2-16, 2-38–2-44 (Turto dalis B) yra aukštesniame pastato aukšte.

Atsakovei UAB „Bilvina“ nuosavybės teise nuo 2013-2017 m. priklauso negyvenamoji patalpa–gamybinė patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Plane patalpos pažymėtos Nr. 2-17–2-19, Nr. 2-22–2-29.

Atsakovei UAB „Bilvina“ nuosavybės teise nuo 2017 m priklauso 74/100, o trečiajam asmeniui A. G. nuo 2005 m. 26/100 negyvenamosios patalpos–gamybinių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Plane patalpos pažymėtos Nr. 3-1–3-6, Nr. 4-1–4-21.

Trečiajam asmeniui UAB „Marganda“ nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa–gamybinė patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Plane patalpos pažymėtos Nr. 1-1–1-14.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Klaipėdos skyrius išdavė 2001 m. gruodžio 18 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pastate suformavo 7 atskirus nekilnojamojo turto objektus: Pirmą turtinį objektą sudarytų patalpos: 1-1 (0,92 kv. m); 1-2 (0,96 kv. m); 1-3 (1,75 kv. m); 1-4 (1,56 kv. m); 1-5 (25,36 kv. m); 1-6 (18,12 kv. m); 1-7 (8,82 kv. m); 1-8 (35,01 kv. m); 1-9 (159,60 kv. m); 1-10 (9,13 kv. m); 1-11 (4,84 kv. m); 1-12 (67,37 kv. m); 1-13 (4,78 kv. m); 1-14 (102,50 kv. m); Antrą turtinį objektą sudarytų patalpos: 1-15 (18,12 kv. m); 1-16 (50,43 kv. m); 1-17 (25,40 kv. m); 1-18 (68,22 kv. m); 1-22 (408,84 kv. m); Trečią turtinį objektą sudarytų patalpos: 1-19 (27,09 kv. m); 1-20 (94,31 kv. m); 1-21 (27,41 kv. m); 2-20 (12,92 kv. m); 2-21 (23,43 kv. m);3-13 (34,76 kv. m); 4-23 (94,31 kv. m); 4-24 (35,07 kv. m); Ketvirtą turtinį objektą sudarytų patalpos: 2-l (1,43 kv. m); 2-2 (1,43 kv. m); 2-3 (1,43 kv. m); 2-4 (1,43 kv. m); 2-5 (7,06 kv. m); 2-6 (14,01 kv. m); 2-7 (6,76 kv. m); 2-8 (5,90 kv. m); 2-9 (37,71 kv. m); 2-10 (4,46 kv. m); 2-11 (7,18 kv. m); 2-12 (5,37 kv. m); 2-13 (2,20 kv. m); 2-14 (169,24 kv. m); 2-15 (10,89 kv. m); 2-16 (179,65 kv. m); Penktą turtinį objektą sudarytų patalpos: 2-17 (69,79 kv. m); 2-18 (6,26 kv. m); 2-19 (128,59 kv. m); 2-22 (171,76 kv. m); 2-23 (5,21 kv. m); 2-24 (9,65 kv. m); 2-25 (2,25 kv. m); 2-26 (5,82 kv. m); 2-27 (15,89 kv. m); 2-28 (57,00 kv. m); 2-29 (11,70 kv. m); Šeštą turtinį objektą sudarytų patalpos: 3-10 (168,33 kv. m); 3-11 (71,99 kv. m); 3-12 (83,54 kv. m); 3-14 (13,52 kv. m); 3-15 (6,37 kv. m); 3-16 (5,37 kv. m); 3-17 (49,14 kv. m); 3-18 (22,51 kv. m); 3-19 (10,73 kv. m); 3-20 (13,58 kv. m); 3-21 (14,30 kv. m); 4-22 (63,46 kv. m); 4-25 (111,31 kv. m); 4-26 (32,88 kv. m); Septintą turtinį objektą sudarytų patalpos: 4-l (3,97 kv. m); 4-2 (2,69 kv. m); 4-3 (1,85 kv. m); 4-4 (1,85 kv. m); 4-5 (3,12 kv. m); 4-6 (16,31 kv. m); 4-7 (11,60 kv. m); 4-8 (22,82 kv. m); 4-9 (22,78 kv. m); 4-10 (8,28 kv. m); 4-11 (21,75 kv. m); 4-12 (23,37 kv. m); 4-13 (11,76 kv. m); 4-14 (19,65 kv. m); 4-15 (6,99 kv. m); 4-16 (10,78 kv. m); 4-17 (18,58 kv. m), 4-18 (23,23 kv. m); 4-19 (14,85 kv. m); 4-20 (9,15 kv. m); 4-21 (8,51 kv. m). Sukurti turtiniai objektai bendrai naudosis patalpomis: 3-1 (2,75 kv. m); 3-2 (0,91 kv. m); 3-3 (0,91 kv. m); 3-4 (4,37 kv. m); 3-5 (2,87 kv. m); 3-6 (18,72 kv. m); 3-7 (9,12 kv. m); 3-8 (6,37 kv. m); 3-9 (50,54 kv. m). Nurodė, kad turtinių objektų pritaikymui naujai paskirčiai būtina parengti projektus, nustatyta tvarka suderinti ir gauti leidimus pertvarkymo darbams.

2001 m. gruodžio 21 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pastato, adresu (duomenys neskelbtini), tuometiniai bendraturčiai A. D., J. T., A. T., L. V., I. A., D. A., V. Ž. sudarė turto atsidalijimo sutartį (pagal 1998 m. rugsėjo 22 d. užfiksuotus Pastato kadastro duomenis).

A. D. atidalijamos ir priklausys 571,01 kv. m patalpos, pažymėtos plane 1-15 (18,12 kv. m); 1-16 (50,43 kv. m); 1-17 (25,40 kv. m); 1-18 (68, 22 kv. m), 1-22 (408,84 kv. m);

J. T. atidalijamos ir priklausys 483,92 kv. m patalpos, pažymėtos plane 2-17 (69,79 kv. m); 2-18 (6,26 kv. m); 2-19 (128,59 kv. m); 2-22 (171,76 kv. m); 2-23 (5,21 kv. m), 2-24 (9,65 kv. m); 2-25 (2,25 kv. m); 2-26 (5,82 kv. m); 2-27 (15,89 kv. m); 2-28 (57,00 kv. m); 2-29 (11,70 kv. m);

A. T. atidalijamos ir priklausys 349,30 kv. m patalpos, pažymėtos plane 1-19 (27, 09 kv. m); 1-20 (94,31 kv. m); 1-21 (27,41 kv. m); 2-20 (12,92 kv. m); 2-21 (23,43 kv. m); 3-13 (34,76 kv. m); 4-23 (94, 31 kv. m); 4-24 (35,07 kv. m);

L. V. atidalijamos ir priklausys 667,05 kv. m patalpos, pažymėtos plane 3-10 (168,33 kv. m), 3-11 (71,99 kv. m); 3-12 (83,54 kv. m); 3-14 (13,52 kv. m); 3-15 (6,37 kv. m); 3-16 (5,37 kv. m); 3-17 (49,14 kv. m); 3-18 (22,51 kv. m); 3-19 (10,73 kv. m); 3-20 (13,58 kv. m); 3-21 (14, 30 kv. m); 4-22 (63,46 kv. m); 4-25 (111,31 kv. m); 4-26 (32, 88 kv. m);

I. A. atidalijamos ir priklausys 456,15 kv. m patalpos, pažymėtos plane 2-1 (1,43 kv. m); 2-2 (1,43 kv. m); 2-3 (1,43 kv. m); 2-4 (1,43 kv. m); 2-5 (7,06 kv. m); 2-6 (14,01 kv. m); 2-7 (6,76 kv. m); 2-8 (5,90 kv. m); 2-9 (37,71 kv. m); 2-10 (4,46 kv. m); 2-11 (7, 18 kv. m); 2-12 (5,37 kv. m); 2-13 (2-20 kv. m); 2-14 (169,24 kv. m); 2-15 (10,89 kv. m); 2-16 (179,65 kv. m);

D. A. atidalijamos ir priklausys 440,72 kv. m patalpos, pažymėtos plane 1-1 (0,92 kv. m); 1-2 (0,96 kv. m); 1-3 (1,75 kv. m); 1-4 (1,56 kv. m); 1-5 (25,36 kv. m); 1-6 (18,12 kv. m); 1-7 (8,82 kv. m); 1-8 (35,01 kv. m); 1-9 (159,60 kv. m); 1-10 (9,13 kv. m); 1-11 (4,84 kv. m); , 1-12 (67,37 kv. m); 1-13 (4,78 kv. m); 1-14 (102,50 kv. m);

V. Ž. atidalijamos ir priklausys 366,45 kv. m patalpos, pažymėtos plane 3-1 (2,75 kv. m); 3-2 (0,91 kv. m); 3-3 (0,91 kv. m); 3-4 (4,37 kv. m); 3-5 (2,87 kv. m); 3-6 (18, 72 kv. m); 3-7 (9,12 kv. m); 3-8 (6,37 kv. m); 3-9 (50, 54 kv. m); 4-1 (3,97 kv. m), 4-2 (2,69 kv. m); 4-3 (1,85 kv. m); 4-4 (1,85 kv. m), 4-5 (3,12 kv. m); 4-6 (16,31 kv. m), 4-7 (11,60 kv. m); 4-8 (22,82 kv. m); 4-9 (28,78 kv. m); 4-10 (8,28 kv. m); 4-11 (21,75 kv. m); 4-12 (23,37 kv. m); 4-13 (11,76 kv. m); 4-14 (19,65 kv. m); 4-15 (6,99 kv. m); 4-16 (10,78 kv. m); 4-17 (18,58 kv. m); 4-18 (23,33 kv. m); 4-19 (14,85 kv. m); 4-20 (9,15 kv. m); 4-21 (8,51 kv. m).

Šalys susitarė, kad sutartimi nustatomas servitutas neterminuotam laikui, neatlygintinai, nekilnojamam daiktui – turto objektui šioje sutartyje išvardintam 6.7. punkte, priklausančiam V. Ž..

Šalys susitarė, kad servituto turėtojai: nekilnojamųjų daiktų – turto objektų šioje sutartyje išvardintų: 6.1. punkte, savininkas A. D., 6.2. punkte, savininkas J. T., ir 6.3. punkte, savininkas A. T.. Servituto turinys: leidžiama naudotis pagal paskirtį patalpomis, pažymėtomis plane 3-1 (2,75 kv. m); 3-2 (0,91 kv. m); 3-3 (0,91 kv. m); 3-4 (4,37 kv. m); 3-5 (2,87 kv. m); 3-6 (18, 72 kv. m); 3-7 (9,12 kv. m); 3-8 (6,37 kv. m); 3-9 (50,54 kv. m) servituto turėtojams. Servituto turėtojai įsipareigoja nepažeisti patalpų, kurioms nustatytas servitutas, savininko teisių. Pasikeitus turto objekto savininkui nustatytas servitutas išlieka. Turto objektų pritaikymui naujai paskirčiai būtina parengti projektus, nustatyta tvarka suderinti ir gauti leidimus pertvarkymo darbams. Pasikeitus aplinkybėms taip, kad nekilnojamojo turto objektai išvardinti 6.1. punkte, priklausantys A. D., 6.2. punkte, priklausantys J. T., 6.3. punkte, priklausantys A. T., gali būti tinkamai naudojami nesinaudojant nustatytu servitutu ir savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, jis baigiasi šalių susitarimu.

2005 m. sausio 20 d. A. G. nusipirko iš Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ (duomenys neskelbtini), patalpas – gamybines patalpas nuo 3-1 iki 3-9, nuo 4-1 iki 4-21, pažymėjimas plane 3-6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 26/100 dalis, visa patalpa turi 366,45 kv. m bendro ploto. 2005 m. sausio 20 d. sutartyje numatyta, kad nusipirktomis patalpų dalimis pirkėja A. G. naudosis patalpomis plane pažymėtomis: 3-1 (2,75 kv. m), 3-2 (0,91 kv. m), 3-3 (0,91 kv. m), 3-4 (4,37 kv. m), 3-5 (2,87 kv. m), 3-6 (18,72 kv. m), 3-7 (9,12 kv. m), 3-8 (6,37 kv. m), 3-9 (50,54 kv. m).

Dėl trukdymo naudotis nuosavybe.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4. 37 straipsnio 1 dalis). Savininkas, matydamas, kad jo teisės pažeidžiamos, gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015 ir kt.). Negatorinis ieškinys yra skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).

Taigi, iš nurodyto teisinio reglamentavimo ir pateiktos teisminės praktikos matyti, kad ieškovė, pareiškusi negatorinį ieškinį šioje byloje, turi įrodyti, kad ji yra ginčijamo turto savininkė ir tai, kad jos teises atsakovė yra pažeidusi.

Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad atsakovė trukdo naudotis bendrojo naudojimo laiptine.

CK 4.82 straipsnio 1 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Taigi, laiptinė pagal funkcinę paskirtį priskirtina bendrojo naudojimo patalpoms. Duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog laiptinė, besiribojanti su ieškovei nuosavybės teise priklausančia patalpa Nr. 2-35, būtų atsakovės nuosavybė ar jos naudojimas būtų priskirtas išimtinai atsakovei, nėra. Pažymėtina, kad ir atsakovė neneigia tos aplinkybės, jog laiptinė, besiribojanti su ieškovei nuosavybės teise priklausančia patalpa Nr. 2-35, yra bendro naudojimo patalpa.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė yra ginčijamo daikto, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės – laiptinės, savininkė (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, 4.98 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Kita aplinkybė, kurią turi įrodyti ieškovė, tai, jog atsakovė yra pažeidusi jos teises.

Ieškovės teigimu, atsakovė yra užrakinusi laiptinę, todėl ieškovei per ją nėra galimybės patekti į jai nuosavybes teise priklausančias patalpas ir tokiu būdu yra pažeidžiamos jos, kaip savininkės, teisės naudotis bendrojo naudojimo patalpa.

Remiantis šalių paaiškinimais nustatyta, jog bendrojo naudojimo patalpa – laiptinė, yra užrakinta, raktu nuo šių patalpų disponuoja atsakovė. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. G. taip pat nurodė aplinkybę, jog bendrojo naudojimo laiptinė yra užrakinta. Kad į laiptinę patekti negalima, patvirtina ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei vaizdo medžiaga. Iš tokių aplinkybių darytina išvada, kad ieškovė negali laisvai patekti į bendrojo naudojimo patalpas (CPK 185 straipsnis).

Atsakovės teigimu, laiptinė yra rakinama, kad į ją nepatektų pašaliniai asmenys, o ieškovė bet kada gali kreiptis į ją paprašyti rakto nuo rakinamos laiptinės. Šiuo atveju teismas pastebi, jog laiptinė yra bendrojo naudojimo patalpa, todėl dėl jos naudojimosi turi būti bendras visų savininkų sutarimas. Kaip matyti iš atsakovės paaiškinimų, ji savo iniciatyva užrakino laiptinę, siekdama apsisaugoti nuo pašalinių asmenų patekimo į patalpas, tačiau, teismo vertinimu, vien ta aplinkybė neeliminuoja kitų bendrasavininkų laisvo disponavimo bendrojo naudojimo patalpa. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tokiais veiksmais atsakovė pažeidžia ieškovės teises naudotis bendrojo naudojimo patalpa – laiptine. Nors atsakovė nurodo, jog ieškovė bet kada gali kreiptis į ją paprašyti rakto, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų dėl bendrasavininkų sutarimo rakinti laiptinę. Tokiu būdu ne ieškovė, o atsakovė pažeidžia kitų bendrasavininkų teises, todėl būtent ji turi imtis iniciatyvos dėl laiptinės atrakinimo ar kitokių veiksmų derinant bendrojo naudojimo patalpos rakinimą, saugantis nuo pašalinių asmenų. Be to, per visą laikotarpį, kai tarp šalių vyksta ginčas, atsakovė, pripažindama, jog ji savo iniciatyva apribojo kitų bendrasavininkų patekimą į laiptinę, taip pat nesiėmė iniciatyvos perduoti laiptinės raktų.

Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, jog atsakovė pažeidžia ieškovės teises netrukdomai naudotis bendrojo naudojimo patalpa – laiptine, todėl yra pagrindas tenkinti šią ieškovės ieškinio dalį ir įpareigoti atsakovę pašalinti trukdžius naudotis bendrojo naudojimo laiptine, besiribojančia su ieškovei priklausančia patalpa Nr. 2-35 (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, 4.98 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl servituto nustatymo bei įėjimų atidengimų

Ieškovė prašo įpareigoti atsakovę atidengti kadastrinių matavimų byloje nurodytus įėjimus į jai priklausančias patalpas Nr. 2-38 ir 2-15, nustatyti servitutą – servitutu suteikiama teisė daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui naudotis 2,49 m metro pločio ir 12,67 m ilgio praėjimu, einančiu per daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas kadastrinių matavimų byloje Nr. 2-24 ir 2-17.

Servitutas yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą. Servitutu suteikiama teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) arba apribojama to daikto savininko teisė naudotis daiktu, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). CPK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).

Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, dėl to daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad, nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir viešpataujančiojo daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį. Tai reiškia, kad turi būti paisoma daiktų savininkų nuosavybės teisių gynimo pusiausvyros, siekiant užtikrinti tinkamą naudojimąsi viešpataujančiuoju daiktu minimaliai apribojant tarnaujančiojo daikto savininko teises. Dėl to teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-248/2019).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso Turto dalys A ir B, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje konstatuota, kad atsakovė nepagrįstai ieškovei trukdo naudotis bendro naudojimo patalpa – laiptine, iš kurios patenkama į ieškovei nuosavybės teise priklausantį Turtą A. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kadastrinių duomenų bei šalių paaiškinimų, nors Turtas A ir B yra antrame aukšte, tačiau šis turtas yra skirtinguose aukščiuose, susisiekimo (praėjimo) tarp šių turto dalių nėra ir praeiti tarp jų yra neįmanoma. Tokią aplinkybę pripažįsta ir atsakovė. Todėl darytina išvada, kad iš Turto A ieškovė negali patekti į Turtą B, dėl ko spręstinas klausimas dėl servituto pagrįstumo patenkant į ieškovei nuosavybes teise priklausantį Turtą B.

Servituto nustatymui būtinos dvi sąlygos, iš kurių viena – savininkų nesutarimas. Bylos duomenys patvirtina, jog tarp šalių yra nesutarimas. Kaip matyti, ieškovė 2020 m. balandžio 11 d. kreipėsi į atsakovę dėl trukdymo naudotis turtu pašalinimo. Juo prašė atlaisvinti praėjimus, buvusius tarp patalpos Nr. 2-38, priklausančios ieškovei, ir patalpos Nr. 2-24, priklausančios atsakovei, bei patalpos Nr. 2-15, priklausančios ieškovei, ir patalpos Nr. 2-17, priklausančios atsakovei. Praėjimai iki šiol atlaisvinti nėra, šalys nesutaria dėl galimybės ieškovei į jai priklausantį Turtą B, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patekti per atsakovei nuosavybes teise priklausančias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovė nesutinka su servituto nustatymu.

Kita sąlyga servituto nustatymui ta, kad nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovės daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovei). Kaip minėta, rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Ieškovės teigimu, ji negali normaliomis sąlygomis naudotis jai priklausančiu turtu, kadangi praeiti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas galima tik per atsakovei priklausantį turtą. Be to, nurodo, jog būtent tokiu būdu iki šiol patekdavo į savo turtą, kol atsakovė 2020 m. kovo mėn. nepašalino praėjimų į patalpas Nr. 2-38 ir 2-15.

Atsakovė pateikė tris galimus variantus patekti ieškovei į jai nuosavybes teise priklausantį turtą. Analizuojant pateiktus variantus, nustatyta, jog visi jie susiję su trečiųjų asmenų teisėmis, t. y. visi galimi variantai patekti ieškovei į jai nuosavybes teise priklausančias patalpas būtų per trečiųjų asmenų UAB „Marganda“ ar A. G. patalpas. Pirmuoju atveju reiktų kirsti pirmo ir antro aukšto perdengimus tarp ieškovei priklausančių patalpų ir UAB „Marganda“ priklausančių patalpų. Antruoju atveju būtų prakertama grindų ir perdengimo dalys ieškovės turtą ribojantys su trečiojo asmens A. G. turtu. Taigi, tokiu atveju iš esmės būtų pertvarkomas trečiųjų asmenų turtas, kurio, be kita ko, sumažėtų ir naudingasis plotas. Pastebėtina, kad, nors atsakovė teigia, kad trečiųjų asmenų turtas sumažėtų nežymiai, tačiau, teismo vertinimu, tai bet kokiu atveju būtų trečiųjų asmenų turto sumažėjimas ir jų teisių pažeidimas. Be to, kaip teisingai pastebėjo tretieji asmenys, ginčas yra tarp ieškovės bei atsakovės, ir jis negali būti sprendžiamas trečiųjų asmenų sąskaita. Dėl atsakovės nurodomo trečiojo ir ketvirtojo varianto pažymėtina, kad vėlgi siūloma pristatyti laiptines iš lauko pusės per rampą, kuri nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui UAB „Marganda“. Šiais atvejais pastebėtina ir tai, kad patekimas į patalpas būtų per skardinį stogą, kas iš esmės yra nesaugu, todėl kiltų klausimas dėl papildomų konstrukcinių sprendimų, įrengiant saugų patekimą į patalpas. Taip pat pastebėtina, jog įrengiant bet kokius priestatus iš lauko pusės kiltų ir žemės sklypo naudojimosi klausimas tarp visų pastato bendrasavininkų.

Minėta, jog ieškovė turi pareigą įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti jos daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė teikė variantus kaip ieškovė galėtų patekti į jai nuosavybes teise priklausančias patalpas, ieškovė į bylą neteikė techninių sprendinių pagrįsti, kad ji kitais būdais negali patekti į savo patalpas. Tačiau iš byloje pateiktos kitos rašytinės, vaizdo medžiagos, šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimų bei atsakovės siūlomų variantų ieškovei patekti į jai nuosavybes teise priklausančias patalpas, nustatyta, kad iš esmės į ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalas, nekeičiant patalpų išdėstymo ar pastato konstrukcijų, patekti galima tik per atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas (CK 4.126 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Be to, manytina, jog patekimas per atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas šiuo atveju yra ir ekonomiškiausias, racionaliausias bei mažiausiai žalos darantis būdas.

Šios bylos kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad tarp šalių buvo nusistovėjusi nekilnojamuoju turtu naudojimosi tvarka. Šalių paaiškinimais nustatyta, jog iki 2020 m. kovo mėn. ieškovė į jai nuosavybės teise priklausantį Turtą B patekdavo per įėjimus tarp patalpų Nr. 2-38 ir Nr. 2-24 bei Nr. 2-15 ir Nr. 2-17.

Remiantis Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla, nustatyta, jog pagal 2015 m. gegužės 28 d. atliktus kadastrinius matavimus, adresu (duomenys neskelbtini), patalpas Nr. 2-38, priklausančias ieškovei, ir patalpas Nr. 2-24, priklausančias atsakovei, bei patalpas Nr. 2-15, priklausančias ieškovei, ir patalpas Nr. 2-17, priklausančias atsakovei, skiria praėjimai. Ieškovė pateikė papildomus duomenis, kad pagal kadastro duomenis įėjimo į patalpą Nr. 2-15 plotis yra 3,97 m., į patalpą 2-38 – 1,48 m. Atsakovė tokių duomenų neneigia. Šie kadastriniai matavimai registruoti VĮ Registrų centras, nėra nuginčyti ir yra galiojantys.

Atsakovės teigimu, praėjimai buvo padaryti savavališkai prieš tai buvusių savininkų, o ji, tapusi vienintele jai priklausančių patalpų savininke, pašalino savavališkai padarytus praėjimus.

Teismas atkreipia dėmesį, jog pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Šiuo atveju, koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Savavališkos statybos, o taip pat statinio rekonstravimo, kapitalinio remonto pažeidimus fiksuoja kompetentinga institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Kaip matyti, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad adresu (duomenys neskelbtini), būtų fiksuota nelegali statyta ar rekonstrukcija. Taigi atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad praėjimai tarp patalpų Nr. 2-38 ir Nr. 2-24 bei Nr. 2-15 ir Nr. 2-17 ankstesnių savininkų būtų padaryti savavališkai (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Tuo pačiu pažymėtina, kad iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos matyti, jog pastate buvo nuolat atliekamos rekonstrukcijos, keitėsi savininkai, tačiau jokių duomenų, kad dabartiniai ar buvę savininkai atliko savavališkus veiksmus, fiksuota nėra, o vėliausiai 2015 m. gegužės 28 d. atlikti kadastriniai matavimai, nėra nuginčyti.

Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek ieškovei, tiek atsakovei įsigyjant dalį patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), ginčo praėjimai jau buvo. Atsakovė neneigia, kad praėjimai buvo, tačiau nepateikia jokių duomenų, kad būtų fiksuotas šių praėjimų nelegalus įrengimas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina išvada, jog byloje nepateikta objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima konstatuoti, jog praėjimai tarp ginčo patalpų padaryti savavališkai (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Įsitikinus servituto būtinumu, sprendžiama dėl jo turinio, t. y. tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimų apimties. Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą pagal paskirtį, t. y. suvaržymas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui ir užtikrinti viešpataujančiojo daikto savininkui galimybę juo naudotis (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-527/2009; Nr. 3K-3-118/2012).

Ieškovė prašo nustatyti servitutą, suteikiant teisę naudotis atsakovei nuosavybes teise priklausančio daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis, pažymėtomis kadastrinių matavimų byloje Nr. 2-24 ir 2-17.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog iš patalpos Nr. 2-24 būtų patenkama į patalpą Nr. 2-38, iš patalpos Nr. 2-17 būtų patenkama į patalpą Nr. 2-15. Tokiu būdu ieškovė į Turtą B galėtų patekti dviem atskirais įėjimais, tačiau šiuo atveju teismas pastebi, jog ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių tokios apimties servituto būtinumą. Kaip matyti iš kadastrinių duomenų, Turtą B sudaro patalpos Nr. 2-15, 2-16 ir patalpos nuo 2-38 iki 2-44, kurios yra šalia viena kitos. Byloje nėra jokių duomenų, kad iš patalpos Nr. 2-38 ieškovė negalėtų patekti į kitas Turtą B sudarančias patalpas. Iš to darytina išvada, jog ieškovės prašomas servitutas yra perteklinis ir neproporcingas esamai situacijai (CK 4.113 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad praėjimas tarp patalpų Nr. 2-38 ir Nr. 2-24 būtų buvęs įrengtas savavališkai, į tai, kad iki 2020 m. kovo mėn. ieškovė naudojosi šiuo praėjimu patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, vertindamas, jog į ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalas, nekeičiant patalpų išdėstymo ar pastato konstrukcijų, patekti galima tik per atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, taip pat atsižvelgdamas į proporcingumo principą, daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas atidengti praėjimą tarp patalpų Nr. 2-38 ir 2-24 bei nustatyti servitutą patalpai Nr. 2-24 yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į patalpos Nr. 2-24 kadastrinių duomenų duomenis, konstatuotina, jog servituto plotas sudaro 11,80 kv. m, praėjimo plotis 2,49 m, ilgis 4,20 m. Ieškovės reikalavimas dėl praėjimo tarp patalpų Nr. 2-15 ir 2-17 bei servituto nustatymo patalpai Nr. 2-17 vertintinas kaip perteklinis, todėl atmestinas (CK 4.113 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti motyvai ir argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis, ieškovė patyrė 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 225 Eur žyminis mokestis, 600 Eur už advokato teisines paslaugas, 185 Eur išlaidos antstoliui. Atsakovė patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas. Trečiasis asmuo UAB „Marganda“ ieškovo pusėje patyrė 50 Eur už advokato teisines paslaugas.

Nagrinėjamu atveju tenkintas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę netrukdyti naudotis bendrojo naudojimo patalpomis bei reikalavimas nustatyti servitutą, atidengiant praėjimą, t. y. iš esmės patenkinti ieškovės reikalavimai, todėl ieškovei bei trečiajam asmeniui UAB „Marganda“ ieškovo pusėje iš atsakovės priteistinos visos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei iš atsakovės priteistinos 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidos, trečiajam asmeniui UAB „Marganda“ – 50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę UAB „Bilvina“ pašalinti trukdžius naudotis bendrojo naudojimo laiptine, esančia pastate, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojančia su ieškovei UAB „Bilvina“ nuosavybės teise priklausančia patalpa Nr. 2-35.

Įpareigoti atsakovę UAB „Bilvina“ atidengti (atlaisvinti) kadastrinių matavimų (2015 m. gegužės 28 d.) byloje nurodytą įėjimą į ieškovei priklausančias patalpas Nr. 2-38, adresu (duomenys neskelbtini).

1. tarnaujantis daiktas: UAB „Bilvina“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),

2. viešpataujantis daiktas: UAB „Kompro group“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),

3. servitutu suteikiama teisė daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui naudotis 2,49 m. pločio ir 4,20 m. ilgio praėjimu, einančiu per daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas kadastrinių matavimų byloje Nr. 2-24.

Priteisti ieškovei UAB „Kompro group“ iš atsakovės UAB „Bilvina“ 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Marganda“ iš atsakovės UAB „Bilvina“ 50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.