Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „K“ (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „K“ ieškinį atsakovei A. M. dėl įpareigojimo pateikti dokumentus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teisme 2023 m. lapkričio 6 d. gautas ir teisėjos 2023 m. lapkričio 13 d. rezoliucija priimtas ieškovės UAB „K“ ieškinys atsakovei A. M., juo buvo prašoma: 1) įpareigoti atsakovę A. M. per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovei UAB „K“ 2018 m. sausio 2 d. paskolos sutartį Nr. KRP-EESTI-2018/01-02, sudarytą tarp UAB „K“ ir Eesti Investeeringud OÜ, su visais šios paskolos sutarties priedais ir (ar) pakeitimais; 2) atsakovei A. M. neįvykdant teismo įpareigojimo per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, skirti atsakovei A. M. 300,00 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

5. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestas, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

7. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė nuo 2022 m. spalio 25 d. atšaukta iš ieškovės UAB „K“ vadovės pareigų. Atsakovė 2022 m. lapkričio 15 d. perdavė įmonės turtą naujajai ieškovės UAB „K“ vadovei A. D..

Dėl ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų

9. Pagal CPK 323 ir 338 straipsnių nuostatas keisti (pildyti) apeliacinį / atskirąjį skundą, pasibaigus atitinkamo skundo padavimo terminui, draudžiama. Šiuo aspektu yra pasisakęs ir kasacinis teismas, nurodydamas, kad pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės rašytinių paaiškinimų turiniu sprendžia, jog rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė dėstomomis aplinkybėmis papildomai argumentuoja savo skundą, nurodo naujų motyvų, kodėl jos atskirasis skundas turėtų būti tenkinamas, atitinkamai ieškovė savo rašytiniuose paaiškinimuose teikia atsikirtimus į atsakovės atsiliepime nurodomus argumentus. Pažymėtina, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingų šalių apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai. Nagrinėjamu atveju savo rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė pateikė atsikirtimus į atsakovės atsiliepime nurodytus argumentus, t. y. pateikė atsiliepimą į atsiliepimą, nors, kaip minėta pirmiau, tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo civilinio proceso normos nenumato (CPK 318 straipsnis). Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė, atsikirsdama į atsiliepimo argumentus, iš esmės siekia papildyti savo atskirąjį skundą naujomis aplinkybėmis, todėl ieškovės rašytiniai paaiškinimai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

12. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai ir nepagrįstai sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės (apeliantės) kaltės. Jos nuomone, būtent atsakovė, turėdama galimybę pateikti prašomą 2018 m. sausio 2 d. paskolos sutarties kopiją, tačiau to nepadariusi dar iki ieškinio pareiškimo, yra atsakinga už šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė turėjo 2018 m. sausio 2 d. paskolos sutartį, dėl ko neva negali pretenduoti į išlaidų, kurios susidarė dėl ieškinio rengimo, priteisimą iš atsakovės. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė 2023 m. lapkričio 21 d. galėjo numatyti bylos baigtį ir dėl to turėjo prašyti teismo sustabdyti bylą arba atsisakyti ieškinio. Apeliantė tikina, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje susidarė dėl ieškovės savalaikio neveikimo.

13. Kaip žinoma, CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

14. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą bei advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021 53 punktas). Taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017 41 punktas).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021 50 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-684/2022 55 punktas).

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų turinį, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo išvadą, kad dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų yra atsakinga ieškovė. Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai nebuvo priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės, o šiuo atveju civilinė byla pagal ieškovės pareikštus reikalavimus buvo nutraukta, pirmosios instancijos teismas ne iki galo pagrįstai įvertino ieškovės elgesį ne tik teisminio proceso metu, tačiau ir ikiteisminėje ginčo stadijoje, o atsakovės elgesio nenagrinėjo iš viso.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė penkis kartus, t. y. 2023 m. vasario 15 d., 2023 m. vasario 23 d., 2023 m. kovo 1 d., 2023 m. kovo 7 d. ir 2023 m. rugsėjo 26 d. (ieškinio priedai Nr. 7-11) kreipėsi į atsakovę, buvusią ieškovės vadovę ir Eesti Investeeringud OÜ valdymo organų narę ir atstovę, prašydama pateikti 2018 m. sausio 2 d. paskolos sutarties (toliau ir Paskolos sutartis) kopiją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokiai situacijai ieškovė turėjo teisę ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus įstatyme numatytais būdais, tarp jų – pareikšti ieškinį (ieškinys pareikštas 2023 m. lapkričio 6 d.) dėl atsakovės, buvusios ieškovės vadovės, įpareigojimo perduoti ieškovei 2018 m. sausio 2 d. paskolos sutartį. Aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovės elgesys inicijuojant bylą pirmosios instancijos teisme buvo tinkamas, ieškinio pateikimas turėjo esminę reikšmę bylinėjimosi išlaidų atsiradimui. Atkreiptinas dėmesys, jos pirmosios instancijos teismas nutarties 27 punkte nurodė, jog „ieškovė kreipėsi į teismą, nes manė, kad jos interesai pažeisti. Ieškovės ieškinys buvo tikėtinai pagrįstas, teismas ieškinį priėmė“. Taigi, teismas pripažino, kad ieškinio pateikimo dieną (2023 m. lapkričio 4 d.) ieškovė buvo įsitikinusi, kad jos interesai buvo pažeisti bei įvertino, kad ieškinį ieškovė pateikė sąžiningai naudodamasi savo procesinėmis teisėmis, dėl to teismas atsisakė skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

18. Nors atsakovė ir ikiteisminėje ginčo stadijoje, ir jos metu teigė, kad ji Paskolos sutarties neturi, ją yra perdavusi ieškovei, atšaukus atsakovę iš ieškovės vadovės pareigų, tačiau bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad atsakovė 2022 m. lapkričio 15 d. priėmimo-perdavimo aktu naujajai ieškovės vadovei A. D. Paskolos sutarties neperdavė. Ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00059-23 medžiagoje – 2023 m. gruodžio 29 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo 36 puslapyje konstatuota, kad tiek buvusi UAB „K" prezidentė A. M. (atsakovė), tiek liudytoja A. D. teigia ir pripažįsta, jog archyviniai dokumentai (archyvinių dokumentų tarpe buvo rastas 2018 m. sausio 2 d. paskolos sutarties originalas) nebuvo perduoti (ieškovės 2024 m. sausio 18 d. paaiškinimų priedas Nr. 1; DOK-3382). Be to, antstolės V. D. 2021 m. lapkričio 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kokius konkrečius dokumentus ir kokiose patalpose atsakovė perdavė apeliantės naujajai vadovei, t. y.: dokumentus, esančius administratorės spintoje, R. K. kabinete ir kitame (gretimame kabinete). Antstolės V. D. 2022 m. lapkričio 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra užfiksuotas rūsio patalpų perdavimas, rūsyje buvusių archyvinių dokumentų sąrašas ir(ar) jų turinys, dėl to vėlgi galima spręsti, kad jie nebuvo perduoti. Priešingai, nei vertino teismas, jokios kitos patalpos, kuriuose būtų saugomi kokie nors ieškovės veiklos dokumentai, naujajai ieškovės vadovei A. D. nebuvo perduotos. Tai matyti iš 2022 m. lapkričio 15 d. priėmimo-perdavimo akto. Kiek tai susiję su ieškovės patalpų perdavimu matyti, kad naujajai ieškovės vadovei buvo perduota ofiso įranga, ofiso baldai, taip pat inventorizuoti asmeniniai R. K. daiktai (ieškinio priedas Nr. 2). Jokios kitos patalpos, ar jokie kiti dokumentai nebuvo perduoti. Pritartina apeliantei, kad 2022 m. lapkričio 15 d. priėmimo-perdavimo akte fiksuojamas baigtinis ir galutinis perduotų dokumentų ir turto sąrašas, tačiau tarp jų 2018 m. sausio 2 d. paskolos sutarties originalo ar kopijos nebuvo (CPK 12, 178 straipsniai). Pridėtina tai, jog iš ikiteisminio tyrimo nutarimo matyti (2024 m. sausio 8 d. pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo priedas Nr. 1; DOK-1178), kad atsakovė, 2023 m. rugsėjo 27 d. apklausos metu nurodė, kad „rūsyje taip pat buvo UAB „K" archyvinių finansinės apskaitos dokumentų, dar senesnių metų, kokių, neprisimena.<...> Kiek jai žinoma, šie dokumentai A. D. jokiu priėmimo - perdavimo aktu perduoti nebuvo. Rūsyje nebuvo net filmuojama“ (nutarimo 14 lapas, 3, 4 pastraipos). Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.

19. Svarbu aspektas tas, kad Akcinių bendrovių įstatyme (toliau ir ABĮ) numatyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, patikėtą turtą, dokumentų tvarkymą bei už kitų teisės aktuose bei įmonės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą (ABĮ 19 straipsnio 6, 8 dalys, 37 straipsnis). Finansinės apskaitos įstatymo (toliau ir FAĮ) 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apskaitos dokumentai, apskaitos registrai saugomi subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymu. Pagal FAĮ 13 straipsnio 1 dalį, subjekto apskaitą organizuoja subjekto vadovas. Pagal FAĮ 13 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuris užtikrina, kad, keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui, apskaitos dokumentai, apskaitos registrai ir kita apskaitai tvarkyti reikalinga informacija būtų laiku perduoti kitam apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad atsistatydindamas iš pareigų / netekęs įgaliojimų įmonės vadovas privalo užtikrinti tinkamą ir skaidrų bendrovės turto ir dokumentų perdavimą naujajam vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisės aktų nuostatas ir kasacinio teismo išaiškinimus sutinka su ieškovės pozicija, jog 2022 m. spalio 25 d. – pasibaigus atsakovės – ieškovės vadovės įgaliojimams, ji privalėjo disponuoti Paskolos sutartimi, privalėjo naujajai vadovei perduoti ieškovės turtą ir dokumentus, kurių saugojimo terminas dar nėra pasibaigęs. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė šios pareigos neįvykdė ir neperdavė naujajai vadovei 2018 m. sausio 2 d. paskolos sutarties su visais jos priedais ir(ar) pakeitimais.

20. Akcentuotina tai, jog iš ikiteisminio tyrimo nutarimo matyti (2024 m. sausio 8 d. pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo priedas Nr. 1; DOK-1178), kad dar 2023 m. rugsėjo 26 d. ikiteisminio tyrimo metu atsakovė perdavė ikiteisminio tyrimo institucijai 2018 m. sausio 2 d. paskolos sutarties kopiją ir kitus su šia paskolos sutartimi susijusius dokumentus (nutarimo 14 lapas). Pabrėžtina, kad atsakovė ikiteisminio tyrimo institucijai perdavė 2018 m. sausio 2 d. paskolos sutarties kopiją tą pačią dieną (2023 m. rugsėjo 26 d.), kurią buvo siųstas paskutinis ieškovės prašymas atsakovei dėl 2018 m. sausio 2 d. paskolos sutarties kopijos pateikimo (ieškinio priedas Nr. 7). Aktualu ir tai, kad 2023 m. vasario 15 d. el. paštu ieškovės atstovas prašė, kad atsakovė pateiktų 2018 m. sausio 2 d. paskolos sutarties kopiją (ieškinio priedas Nr. 7). Ieškovės atstovas 2023 m. kovo 7 d. el. paštu dar kartą paprašė, kad atsakovė pateiktų 2018 m. sausio 2 d. paskolos sutarties kopiją. Galiausiai ir 2023 m. rugsėjo 26 d. prašymu ieškovės atstovas prašė, kad atsakovė pateiktų 2018 m. sausio 2 d. paskolos sutarties kopiją, tačiau paskolos sutarties kopija nebuvo pateikta (žr. ieškinio priedus Nr. 10-11), nors tuo metu, kaip minėta, atsakovė ją teikė ikiteisminio tyrimo institucijai (ieškovės 2024 m. sausio 8 d. prašymo priedas Nr. 1, 14 lapas). Taigi, atsakovė, turėdama 2018 m. sausio 2 d. paskolos sutarties kopiją ir ja disponuodama, nusprendė ieškovei jos neteikti. Atsakovės argumentai, kad ieškovė ieškiniu reikalavo perduoti Paskolos sutarties originalą, nekeičia teisinio situacijos vertinimo bylinėjimosi išlaidų kontekste. Spręstina, kad jeigu atsakovė, ne vėliau kaip nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. disponavusi 2018 m. sausio 2 d. paskolos sutarties kopija, būtų pateikusi šį dokumentą ieškovei, byloje (jeigu ji būtų iškelta) būtų susiklosčiusi visiškai kitokia teisinė situacija ir šalys galbūt nebūtų patyrusios jokių bylinėjimosi išlaidų, ar jos būtų minimalios (CPK 185 straipsnis).

21. Kaip žinoma, 2018 m. sausio 2 d. paskolos sutarties originalas 2023 m. lapkričio 21 d. buvo rastas antrosios kratos metu ieškovės patalpų rūsyje. Dera pažymėti, kad ieškovė 2018 m. sausio 2 d. paskolos sutarties kopiją gavo 2023 m. gruodžio 21 d., ir ne iš atsakovės, o iš ikiteisminio tyrimo institucijos, kuomet 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimu buvo tenkintas ieškovės pakartotinis prašymas dėl 2018 m. sausio 2 d. paskolos sutarties kopijos pateikimo (2024 m. sausio 8 d. pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo priedai Nr. 2-3; DOK-1178). Vėlgi konstatuotina, kad jeigu atsakovė, ne vėliau kaip nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. turėjusi 2018 m., sausio 2 d. paskolos sutarties kopiją, atsakydama į ieškovės 2023 m. rugsėjo 26 d. siųstą prašymą, būtų perdavusi šį dokumentą ieškovei, būtų susiklosčiusi visiškai kitokia teisinė situacija ir teismui nebūtų reikėję vertinti bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastingumo klausimo (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu vien tai, kad 2018 m. sausio 2 d. paskolos sutarties originalą ikiteisminio tyrimo pareigūnai rado ieškovės patalpose, nepaneigia atsakovės atsakomybės dėl ieškinio pateikimo būtinumo ir, atitinkamai, ieškovės teisės prašyti bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės.

22. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė, atstovaujama vadovės ir profesionalaus teisininko advokato, 2023 m. lapkričio 21 d. jau galėjo numatyti ir neabejotinai numatė šios civilinės bylos baigtį – byla bus nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio arba ieškinys bus atmestas, nes ieškovė gaus iš prokuratūros paskolos sutartį, o įpareigoti atsakovę papildomai patekti dokumentus, kuriuos turi ieškovė, nebūtų jokio teisinio pagrindo (nutarties 18 punktas). Teismas pažymėjo, kad 2023 m. lapkričio 28 d., kuomet ieškovė jau žinojo, kad sutartis rasta jos patalpose, į civilinę bylą įstojo du atsakovės atstovai, pateikė prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, atsakovė 2023 m. gruodžio 4 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį. <...>Teismo vertinimu, visi procesiniai veiksmai, kuriuos atliko teismas ir atsakovė nuo 2023 m. lapkričio mėn. pabaigos, rengiantis bylai, iš esmės buvo nereikalingi, nes ne dėl šių teismo ir / ar atsakovės atliktų veiksmų, o būtent dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktų veiksmų (surado ieškovės patalpose paskolos sutartį ir išdavė jos kopiją ieškovei) ieškovė atsisakė ieškinio (19 punktas). Su tokiomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

23. Kaip minėta, atsakovė, ne vėliau kaip nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. turėjusi 2018 m. sausio 2 d. paskolos sutarties kopiją, jos nepateikė ieškovei. Be to, nors teismas detaliai nagrinėjo ieškovės veiksmu, tačiau visiškai neanalizavo atsakovės veiksmų, todėl nenustatė reikšmingų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad vietoje to, kad atsakovė perduotų Paskolos sutarties kopiją ieškovei, kuria disponavo ne vėliau kaip nuo 2023 m. rugsėjo 26 d., atsakovė pasisamdė net du advokatus, kurie teikė atsiliepimą, atliko papildomus procesinius veiksmus, atitinkamai teismas 2023 m, gruodžio 8 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, 2024 m. sausio 8 d., atsakovės dalyvavimą teismas pripažino būtinu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu visi atsakovų atstovų veiksmai, atitinkamai teismo veiksmai buvo inicijuoti būtent atsakovės iniciatyva (jos neveikimu) ir jie nebūtų buvę reikalingi, jeigu atsakovė būtų bendradarbiavusi su ieškove.

24. Vertinant ieškovės veiksmus atsižvelgtina į tai, kad ieškovė nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki 2023 m. gruodžio 21 d. negalėjo šiuo dokumentu (ar jo kopija) disponuoti, atitinkamai iki 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimo priėmimo nežinojo, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai perduos ieškovei nors 2018 m. sausio 2 d. paskolos sutarties kopiją, o jeigu taip, kada tai įvyks. Kaip žinoma, 2023 m. lapkričio 21 d. vykusios kratos metu dalyvavusiai ieškovės vadovei A. D. ikiteisminio tyrimo pareigūnai 2018 m. sausio 2 d. paskolos sutarties neperdavė, nesuteikė galimybės pasidaryti 2018 m. sausio 2 d. paskolos sutarties kopijos. Taigi, nors ieškovei buvo žinoma apie rastą dokumento originalą, šio dokumento turinys ieškovei nebuvo žinomas, ieškovė negalėjo juo disponuoti. Kaip teisingai pažymėjo teismas, ieškovė nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki 2023 m. gruodžio 21 d. taip pat nežinojo, kiek laiko potencialiai užtruks ikiteisminis tyrimas, kuris galėjo tęstis ilgą laiką. Pridėtina, jog kaip patvirtina byloje esantys įrodymai (ieškovės 2024 m. sausio 8 d. pareiškimo priedai Nr. 2-3), apeliantės atstovas 2023 m. gruodžio 13 d. ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikė pakartotinį prašymą dėl 2018 m. sausio 2 d. paskolos sutarties kopijos pateikimo, o ikiteisminio tyrimo įstaiga 2018 m. sausio 2 d. paskolos sutarties kopiją apeliantei perdavė tik 2023 m. gruodžio 21 d. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 8 d. jau buvo paskyręs parengiamąjį posėdį 2024 m. sausio 8 d., o nuo 2023 m. gruodžio 21 d. iki 2024 m. sausio 8 d. įeina valstybinės šventės (Kūčios, Šv. Kalėdos, Naujieji metai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo pateikimas 2023 m. sausio 8 d., prieš parengiamąjį teismo posėdį, kurio tikslas yra išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, negali būti laikomas netinkamu ar nesavalaikiu.

26. Išdėstytų argumentų pagrindu nusprendžiama, kad nutarties dalis, kuria teismas nutarė atmesti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės bei priteisti atsakovei 4586,87 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės, yra nepagrįsta.

27. Svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažymėtina, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės A. M. 6008,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

28. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

29. Pagal kasacinio teismo praktiką teismai, taikydami CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus įprastai sprendžia, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos, kadangi ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).

30. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr. minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017 24 punktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023 kt.).

31. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte nustatyta, kad priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

32. Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 49, 50 punktai).

33. Nagrinėjamoje byloje ieškovės atstovas parengė ieškinį dėl įpareigojimo atsakovei perduoti dokumentus, parengė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės A. M., parengė rašytinius paaiškinimus dėl bylinėjimosi išlaidų priežastingumo (atsikirtimai į 2024 m. sausio 16 d. atsakovės A. M. atsiliepimą), nuotoliniu būdu dalyvavo 40 minučių trukmės teismo 2024 m. sausio 8 d. parengiamajame posėdyje.

34. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje ieškiniu nebuvo keliama sudėtingų teisės taikymo klausimų, o buvo tik prašymas pateikti 2018 m. sausio 2 d. paskolos sutartį, byloje nereikėjo specialių žinių bylai spręsti, byloje nebuvo jokių aspektų, susijusių su teisinių klausimų naujumu, sudėtingumu, ieškinys nebuvo susijęs su aktualios teismų praktikos paieška ir jos analize, ginčas nenagrinėtas iš esmės, bet buvo sprendžiamas civilinės bylos nutraukimo klausimas, tai buvo neturtinis reikalavimas.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje konkrečioje byloje nustatytas pakankamas pagrindas dėl nurodytų argumentų ieškovės patirtas išlaidas nepripažinti atitinkančiomis būtinumo bei pagrįstumo kriterijų ir spręsti dėl jų sumažinimo, kompleksiškai jas įvertinus.

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, aktualią teismų praktiką bei teisinį reguliavimą, nusprendžia, kad 3000 Eur suma atitinka pagrįstumo ir būtinumo kriterijus, teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai atliko faktinių aplinkybių vertinimą pagal ginčą reglamentuojančias įstatymų nuostatas bei formuojamą teismų praktiką, dėl to nutraukdamas civilinę bylą priėmė nepagrįstą nutartį (nutarties dalį) dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl kitų skundo argumentų

38. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

39. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi, nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, netinkamai išsprendė šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo / paskirstymo klausimą, nes nepagrįstai visa apimtimi atmetė ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas; nepagrįstai priteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės –ieškovei iš atsakovės priteisti 3000 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šalies patirtos išlaidos už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas atlyginamos CPK 98 straipsnyje nustatyta tvarka.

41. Tenkinus atskirąjį skundą, atsakovės bylinėjimosi išlaidos nekompensuojamos.

42. Apeliantė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2313,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.

43. Dera pažymėti, kad atskirojo skundo parengimas buvo sudėtingesnis klausimas, negu ieškinio reikalavimų parengimas, nevertinant kitų ieškovės atstovo atliktų procesinių veiksmų (CPK 185 straipsnis), atskirasis skundas susijęs su aktualia teismo praktika, jos analize, pareikalavęs laiko sąnaudų.

44. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.15 punktu, maksimalus dydis už atskirojo skundo parengimą sudaro 807,28 Eur (advokatui sumokėta 2024 m. kovo 20 d.).

45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, aktualią teismų praktiką bei teisinį reguliavimą, nusprendžia, kad maksimalus dydis už atskirojo skundo parengimą ne iki galo atitinka pagrįstumo kriterijų, jis (išlaidų dydis) padidinamas iki 1000 Eur.

46. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. nutarties dalį, kuria nutarta priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „K“ atsakovei A. M. 4 586,87 Eur bylinėjimosi išlaidų ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „K“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestas, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „K“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3000 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovės A. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „K“ iš atsakovės A. M. 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.