Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. L. skundą dėl 2025 m. birželio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo Nr. 20-ANR_N-11020-2025 (ROIK: 25271134584).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. L. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau Institucija) 2025 m. birželio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-11020-2025 nubaustas už tai, kad jis Kauno miesto savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), 2025 m. balandžio 24 d. 22.25 val., pakartotinai vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, taip padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, už ką asmeniui paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) – 18 mėnesių.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad L. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad Kauno miesto savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), 2025 m. balandžio 24 d. 22.25 val., pakartotinai vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti. L. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių.

Kadangi nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir skundą padavusio asmens kaltės nėra, tačiau skundu prašoma, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, palikti galioti nutarimo dalį, kuria skirta 800 Eur bauda, tačiau ją išdėstyti dalimis per teismo nustatytą terminą iki dviejų metų, ir skirti kuo mažesnį administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Todėl teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tik tiek, kiek ji susijusi su L. L. paskirta ir skundžiama administracinio poveikio priemone.

ANK 424 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti, kai tokia teisė atimta, padarytą pakartotinai, kuris užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje reglamentuota, kad ž šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. ANK 424 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. L. už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta sankcijoje numatyta minimali 800 Eur bauda bei paskirtas minimalus sankcijoje numatytas administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesiui. Transporto priemonės konfiskavimas neskirtas.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, Institucija, skirdama pareiškėjui galutinę administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, atsižvelgė į tai, kad nebuvo nustatyta L. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei sunkinančių aplinkybių, atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę.

Pabrėžtina, kad Institucija priimdama nutarimą nenustatė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pabrėžtina, kad nutarimo skiltyje „kitos aplinkybės“ Institucija nurodė, jog pareiškėjas administracinio nusižengimo protokolo paaiškinime nurodė, „su pažeidimu sutinku gailiuosi“. Tą patį patvirtino ir atvykęs į bylos nagrinėjimą. Tačiau pabrėžtina, kad 2025 m. balandžio 24 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 20-ANR_P-17462-2025, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pasirašė bei nurodė „sutinku pavaževes 5 metrus“, tik 2025 m. gegužės 15 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 20-ANR_P-20629-2025 nurodė, kad „sutinku su pažeidimu gailiuosi“. Iš policijos pareigūnų kūno kamerų įrašų matyti, kad L. L., iš karto po sustabdymo ir protokolo surašymo metu, teigė, kad tik patraukė automobilį, bendravo su pareigūnais konfliktiškai, neišsakė gailėjimosi dėl padaryto pažeidimo, pareigūnams nenurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam atima. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-iojo skyriaus vyresniosios tyrėjo 2025 m. balandžio 24 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad pareigūnams L. L. teigė, jog turi vairuotojo pažymėjimą. Darytina išvada, jog pareiškėjas savo kaltės iš pat pradžių padaręs nusižengimą nepripažino.

Skunde pareiškėjas be kita ko prašė pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

ANK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020). Nuoširdus gailėjimasis dėl nusižengimo nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą nusižengimą, kaltės visišką pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo kaltę pripažino tik formaliai, teigė, kad testavo automobilį, nei skunde, nei teismo posėdžio metu iš esmės nepripažino visų nutarime nustatytų aplinkybių, bandė savo vairavimą pateisinti draugės automobilio remontu ir testavimu. Pastebėtina, kad skunde nėra nurodyta aplinkybė dėl remonto, o nurodoma, kad automobilį tik patraukė. Skunde šios lengvinančios aplinkybės buvimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas nurodė, jog kad automobilio keliu nevairavo tik perstatė. Visiškai supranta ir neginčiju savo padaryto nusižengimo ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. Darytina išvada, kad pareiškėjas prieštarauja sau, teigia, kad automobilio nevairavo, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad vairavo siekiant jį ištestuoti bei patikrinti. Siekiant pripažinti ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę svarbu nustatyti ne tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimą, tačiau ir vieną iš kitų šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės sudedamųjų elementų, t. y. kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjo L. L. gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo yra formalus, siekiant išvengti administracinio poveikio priemonės. Gailėjimasis tik išdėstytas skunde, tačiau nuoširdaus gailėjimosi pareiškėjas teisme neišsakė. Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais. Teismas įvertinęs skundo argumentus daro išvadą, kad skunde tik deklaratyviai nurodoma, jog nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo bei savo veiksmų nevertina kritiškai, o tokia jo pozicija šiuo atveju yra nulemta siekio sušvelninti savo teisinę padėtį. Šiuo atveju, teismo vertinimu, skunde nurodyti teiginiai yra subjektyvus situacijos vertinimas siekiant pateisinti savo elgesį, tačiau nepatvirtina, jog savo elgesį vertina kritiškai ir gailisi dėl padaryto pažeidimo. Spręstina, jog institucija teisėtai ir pagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Įvertinus nurodytas aplinkybes pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nėra.

Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-13-2013; Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. AN2-402-417/2021, 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. AN2-405-795/2021; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017 ir kt.).

Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo motyvus, kuriais yra grindžiamas švelnesnės negu ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas, šiuo atveju byloje nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo nustatyta administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Akivaizdu, kad priimant skundžiamą nutarimą nurodytos aplinkybės buvo įvertintos ir L. L. buvo paskirta ne tik minimali ANK 424 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda, administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kuris lygus minimaliam ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui, tai yra 18 mėnesių.

L. L. skunde, prašydamas neskirti teisės vairuoti atėmimo, motyvuoja tuo, kad automobilio keliu nevairavo, jį tik perstatė, ir tai atliekant pastebėjo policijos pareigūnai važiavę pro šalį. Supranta ir neginčija savo padaryto nusižengimo ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. Nurodė, jog šį pažeidimą padarė ne važiuojamoje kelio dalyje, o teritorijoje prie garažų masyvo patraukdamas automobilį, teisė vairuoti transporto priemonę atgauti jam yra labai svarbi dėl darbo, nes dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir jo tiesioginės darbo funkcijos yra automobilio testavimas vairuojant, todėl vienas iš būtiniausių sąlygų dirbti šį darbą yra teisės vairuoti turėjimas, todėl ilgą laiką neturėdamas teisės vairuoti ir neatitikdamas darbo reikalavimų praras ir darbą, be to, darbovietėje yra charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, gyvena nuomojame bute Kaune su drauge, praradęs darbą, nebeturės pajamų susimokėti už gyvenimą ir nuomą jame, turi sergančią močiutę, kurią pastoviai reikia vežti pas gydytojus, yra atsakingas ir pareigingas pilietis, dirba atsakingai ir sąžiningai, žalingų įpročių neturi. Pabrėžtina, jog pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog automobilį vairavo ne su tikslu jį perstatyti, o su tikslu ištestuoti ar buvo gerai sutvarkytas. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojai K. S. bei E. L. teismo posėdžio metu. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad paskirtas administracinio poveikio priemonės terminas yra per griežtas atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas neturėdamas teisės gali netekti vienintelio pajamų šaltinio. Nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), tad darbo funkcijoms vykdyti yra itin reikalinga teisė vairuoti. Teigė, kad neturint teisės vairuoti atlyginimas sumažėja apie 400 Eur. Pabrėžtina, kad pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta laikotarpiu 2025 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis pareiškėjas šiuo laikotarpiu dirbo, gavo pajamas, darbo sutartis su juo nebuvo nutraukta, kas vertintina, jog teisės vairuoti neturėjimas netrukdė jam atlikti darbo funkcijų ir tuo metu, kai pareiškėjas neturėjo teisės vairuoti. Be to, iš pareiškėjo pateiktos 2025 m. vasario 27 d. darbo sutarties matyti, kad darbo sutartyje nėra nurodyta būtinoji darbo sąlyga, jog darbuotojas L. L. turėtų teisė vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones. Esant šioms aplinkybėms, pagrindo sutiki su pareiškėju, jog netekus teisės vairuoti jis neteks darbo ir pajamų nepagrįstas. Nors L. L. teismo posėdžio metu teigė, kad per klaidą jam buhalterė sakė, kad darbo sutartyje liko neįrašyta sąlyga turėti teisę vairuoti darbinėms funkcijoms vykdyti, tačiau jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl laikytina pasirinkta gynybine pozicija. Pabrėžtina, jog asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ir reikalinga kasdieniniame gyvenime, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nurodė, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga asmeniniame gyvenime, tačiau teismas taip pat pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ir reikalinga kasdieniniame gyvenime, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą.

Nors administracinėn atsakomybėn atrauktas asmuo nurodė, jog automobilį vairavo tik apie labai trumpą atstumą, ir tik su tikslu jį ištestuoti, tai nešalina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Pareiškėjas žinodamas, kad jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesių laikotarpiui vis tiek sėdo už transporto priemonės vairo ir ją vairavo neturėdamas teisės tą daryti.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, jog jam paskirtas specialios teisės vairuoti transporto priemones terminas yra per ilgas ir prieštarauja proporcingumo bei teisingumo principas, teismas su tokiais pareiškėjo argumentais sutikti negali. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatęs tokius terminus siekė užtikrinti teisingumą. Be to, pažymėtina, kad administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Pabrėžtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti jam yra būtina darbo veiklai vykdyti, pastovioms pajamos išsaugoti ir savo asmeninių poreikių patenkinimui, turėjo visas objektyvias galimybes pasirinkti tokį elgesio variantą, kuris nekeltų rizikos šios teisės netekti. Tačiau šiuo atveju L. L. savo elgesio pasekmių neapsvarstė ir nesant jokios objektyvios būtinybės sėdo prie automobilio vairo, neturėdamas teisės vairuoti. Pažymėtina, kad nuosekliai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje pasisakyta, jog asmens vykdoma darbo veikla ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinybė šiai veiklai tęsti nėra laikoma išimtine aplinkybe, kurios egzistavimas pagrindžia ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą. Vertinant priešingai, susidarytų teisiniu požiūriu ydinga situacija, kurioje asmenys, vykdantys darbo veiklą, atsidurtų palankesnėje situacijoje už kitus administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis, tokios veiklos nevykdančiu. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, žinodamas, jog teisė vairuoti jam yra būtina turėjo visas objektyvias galimybes pasirinkti tokį elgesio variantą, kuris nekeltų rizikos šios teisės netekti. Tačiau šiuo atveju L. L. savo elgesio pasekmių neapsvarstė ir nesant jokios objektyvios būtinybės sėdo prie automobilio vairo, neturėdamas teisės vairuoti, be kita ko, administracinį nusižengimą padarė pakartotinai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog šiuo metu atlieka jam paskirtą bausmę – laisvės apribojimą ir turi teismo paskirtą įpareigojimą išdirbti 200 valandų nemokamų darbų. Nurodė, kad vyksta pas senelius, ten pjauna žolę, tvarko aplinką, šiuo metu jam yra likę išdirbti 150 valandų. Teigė, kad Probacijos tarnyba nesiteiravo jo, ar jis turi vairuotojo pažymėjimą. Pabrėžtina, kad teismo paskirtiems nemokamiems darbams atlikti nėra būtina teisė vairuoti transporto priemonę, be kita ko, įspėjus Probacijos tarnybą apie susiklosčiusią situaciją, pastaroji bausmės vykdymą gali pavesti tokioje įstaigoje, kurioje tokios teisės nereikia ar atlikti arčiau namų tam, kad nereikėtų automobiliu vykti į paskirtos bausmės atlikimo vietą.

Pažymėtina, jog atėmus teisę vairuoti transporto priemones kilęs nepatogumas gali būti įveiktas kitomis priemonėmis, pareiškėjas gali pasirinkti bet kurį iš daugelio alternatyvių važiavimo būdų: rinktis visuomeninį transportą, taksi, pasisamdyti vairuotoją, paprašyti šeimos narių ar draugų jį nuvežti ir panašiai. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Teismas pažymi, jog pažeidėjui atsiradę neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias ne tik jam, bet ir jo artimiesiems.

Pabrėžtina, kad Institucija L. L. skyrė straipsnio sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą ir minimalų specialiosios teisės vairuoti atėmimo terminą, atsižvelgė į jo asmenybę, lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Sutikrina su Institucijos atsiliepime nurodyta aplinkybe, kad Pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas automobilio nevairuoti neturint teisės jį vairuoti ir nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Vairavimas transporto priemonių neturint teisės vairuoti transporto priemones kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.

Teismo vertinimu, teisės vairuoti atėmimo terminą sutrumpinus, susidarytų teisiškai ydinga situacija, kai asmuo neturėdamas teisės vairuoti, kai prieš tai jau yra baustas už analogišką pažeidimą, vėl padaręs nusižengimą ir vairavęs, kai teisė vairuoti atimta, išvengtų poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo ir apsiribotų tik pinigine bauda. Teismo vertinimu, esant įstatyme įtvirtintai imperatyviai nuostatai, jog padarius ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų būtų išvengta ANK 424 straipsnio 5 dalyje pažeidimo teisinių pasekmių. Šiame kontekste pažymėtina, jog kasacinėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-39-1073/2019).

Pažymėtina, kad skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, būtina atsižvelgti tiek į administracinio nusižengimo, tiek ir į jį padariusio asmens pavojingumą. Nagrinėjamu atveju L. L. nusižengimo padarymo metu, tai yra 2025 m. balandžio 24 d. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, po to kai, 2025 m. vasario 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi buvo iš dalies patenkintas pareiškėjo L. L. skundas ir pakeistas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. spalio 21 d. nutarimas Nr. 20-ANR-N-21861-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24255687535 ir juo L. L. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas iki 6 mėnesių, tai yra nuo 2025 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugpjūčio 23 d. Teismo posėdžio metu L. L. nurodė, kad šiuo metu yra įgijęs teisę vairuoti, yra išklausęs privalomus kursus. Nurodytos aplinkybės teismo vertinimu rodo, jog L. L. žinodamas, jog neturi specialios teisės vairuoti transporto priemones vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės tą daryti. Kaip teigė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, jam buvo žinoma, kad specialios teisės vairuoti transporto priemones jis neturi.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas L. L. nenurodė ir teismas nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių padarytą administracinį nusižengimą ir jį patį, kurios sudarytų pagrindą nagrinėjamą atvejį vertinti, kaip išskirtinį, leistų padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) L. L. pavojingumą, rodančių, kad sankcijoje nustatyto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino taikymas jam prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant šios administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu minėtos baudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo įstatyminės nuostatos nebuvo pažeistos, buvo atsižvelgta į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę.

Šiuo atveju pareiškėjas padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Minėtas nusižengimas padarytas tyčia, nes pareiškėjas suvokdamas, kad neturi teisės vairuoti, žinant, kad teisė vairuoti atimta, jis vairavo transporto priemonę ir nors šiuo atveju skaudžių pasekmių nekilo, nebuvo padaryta žala, tačiau svarbu tai, kad nagrinėjamo nusižengimo sudėtis formali, jog nagrinėjamu atveju nebuvo sukelti padariniai, savaime nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, tačiau parodo nepakankamai rūpestingą ir atsakingą pareiškėjo kaip eismo dalyvio požiūrį į įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymąsi, į jam institucijos sprendimu už nusižengimo padarymą skirtos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės ignoravimą.

Teismas atsižvelgia ir į pareiškėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo duomenų gautų iš Informacijos apie pretendentą paieškos rezultatų išrašo (POLIS) nustatyta, kad pareiškėjas per paskutinius penkerius metus viso yra baustas 14 kartų, 12 iš jų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. 4 kartus už 415 straipsnio 1 dalį (transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas), 2 kartus už ANK 417 straipsnio 7 dalį (kiti kelių eismo pažeidimai), 2 kartus už ANK 415 straipsnio 2 dalį (transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas), 1 kartą už ANK 416 straipsnio 4 dalį, 1 kartą už ANK 416 straipsnio 5 dalį, 1 kartą už ANK 416 straipsnio 3 dalį (nustatyto greičio viršijimas), 1 kartą už 418 straipsnio 1 dalį (Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas), taip pat 1 kartą už ANK 424 straipsnio 3 dalį (transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones), taip pat du kartus už ANK 560 straipsnio 1 dalies pažeidimą (karo prievolininkų pareigų nevykdymas). Be to, pareiškėjas Lietuvoje teistas, taigi aplinkybės rodo, kad pareiškėjas, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, negali būti laikomas pavyzdingai besilaikančiu įstatymų ir kitų teisės aktų, jis nėra pavyzdingas vairuotojas, besilaikantis KET. Pažymėtina, kad asmens padarytas administracinis pažeidimas savo pobūdžiu nepasikeitė, pareiškėjas antrą kartą vairavo transporto priemonę nutrėkdamas teisės tą daryti. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog aplinkybė, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones išaiškėjo tik todėl, jog policijos pareigūnai pamatė jį važiuojant keliuku, kitu atveju jis būtų sėkmingai ištestavęs automobilį ir nieko nebūtų nutikę. Todėl šiuo atveju teismas jo anksčiau padaryto KET pažeidimo negali vertinti kaip atsitiktinio pobūdžio, nes akivaizdu, jog skiriamos nuobaudos jam neturėjo jokių ilgalaikių pasekmių, nebuvo pasiekta administracinių nuobaudų paskirtis, praeityje skirta nuobauda jam pakankamos įtakos neturėjo ir nelėmė jo apsisprendimo būti pareigingu vairuotoju (ANK 22 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas nėra pavyzdingas vairuotojas, o nagrinėjamas nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, skundu aptariamas nusižengimas buvo neatsakingo pareiškėjo požiūrio į eismo saugumą pasekmė. Ši aplinkybė pareiškėją charakterizuoja neigiamai.

Skunde išdėstytų argumentų visuma, nesuteikia jokio teisinio pagrindo pareiškėjui L. L. netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar jį sutrumpinti. Tokia išvada daroma atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir tai, kad L. L. asmenybę charakterizuojantys duomenys, to daryti neleidžia. L. L. paskirtas minimalus baudos dydis ir administracinio poveikio priemonės terminas, todėl teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Teismo vertinimu, nei jo nurodomos darbo, nei kitos aplinkybės nėra laikytinos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą manyti, jog sankcijos ribose pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė yra neadekvati ir neproporcinga jo įvykdytam administraciniam nusižengimui.

Teismui nenustačius pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei sušvelninti pareiškėjui administracinio poveikio priemonę ar jos apskritai netaikyti, paskirta administracinio poveikio priemonė paliekama nepakeista. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto L. L. skundas netenkinamas.

L. L. skunde bei teismo posėdžio metu prašė skirtą 800 Eur baudą išdėstyti dalimis per teismo nustatytą terminą iki dviejų metų. Nurodė, jog su bauda sutinka, tačiau turi apie 25 000 Eur įsiskolinimų, todėl negali jos sumokėti iš karto, nori baudą mokėti dalimis po 50-100 Eur.

ANK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatyta, jog atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skunde prašė jam paskirtą administracinę nuobaudą paskirti mokėti dalimis, tačiau tokio prašymo tenkinimui nėra pagrindo. Iš Sodros duomenų nustatyta, jog L. L. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna stabilias pajamas, darbinės veiklos egzistavimą teismo posėdžio metu patvirtino ir pats pareiškėjas, pateikdamas darbo sutartį, kurioje nustatytas darbo užmokesti 1 100 Eur, jokių objektyvių duomenų, kurie būtų pagrindas spręsti apie asmens sunkią materialinę padėtį, pareiškėjas teismui nepateikė. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad L. L. nuo darbo santykių pradžios 2025 m. vasario 27 d. gavo darbo sutartyje nustatytą darbo užmokestį, tam tikrai laikotarpiais buvo laikinai nedarbingas, bet gavo išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, o už 2025 m. rugsėjo mėnesį draudžiamosios pajamos sudarė 1 342,36 Eur. Duomenų, pagrindžiančių sunkią materialinę padėtį pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgiant į visą tai, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl administracinės nuobaudos išdėstymo per tam tikrą laikotarpį ir L. L. skirta administracinė nuobauda turi būti sumokėta ANK 675 straipsnio 2 dalyje numatytu terminu.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pagrindo pakeisti skundžiamą Nutarimą pareiškėjo L. L. skunde išdėstytais argumentais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl skundas atmetamas, o teisėtas ir pagrįstas skundžiamas Nutarimas paliekamas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo L. L. skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-11020-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25271134584 nepakeistą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.