Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1518-866/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-07-13
Bylos Nr.: e2S-1518-866/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-05738-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Pikelienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijai

Kategorijos

3.1.18.2.12Įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti
3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr. e2S-1518-866/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05738-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.12; 3.1.18.1.1; 3.3.1.18.2; 3.3.2.5 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Clear Channel Lietuva“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – atsakovė), kuriuo prašo uždrausti atsakovei imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų ribojama ieškovės galimybė naudoti 2013 m. vasario 1 d. išduotame leidime įrengti išorinę reklamą Nr. A448-5(2.3.2.4-EK6) nurodytus reklaminius įrenginius iki tol, kol bus išspręstas ieškovės teisės gauti išorinės reklamos leidimą galiojančio 2013 m. vasario 1 d. leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. A448-5(2.3.2.4-EK6) pagrindu klausimas.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1) uždrausti atsakovei išardyti 2013 m. vasario 1 d. leidime įrengti išorinę reklamą Nr. A448-5(2.3.2.4-EK6) nurodytus reklaminius įrenginius; 2) įpareigoti atsakovę leisti laikinai ieškovei naudotis 2013 m. vasario 1 d. leidime įrengti išorinę reklamą Nr. A448-5(2.3.2.4-EK6) nurodytais reklaminiais įrenginiais pagal 2013 m. vasario 1 d. leidime įrengti išorinę reklamą Nr. A448-5(2.3.2.4-EK6) nurodytas sąlygas ir tvarką.

3. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti pritaikytos, siekiant užtikrinti laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą bei užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei būtų apribotas reklamos įrenginių naudojimas pagal paskirtį vykdant reklamos sklaidą bei ši teisė apskritai panaikinta, jei reklamos įrenginiai būtų išmontuoti. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų įmanomas ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas, kadangi ieškinyje nurodyti neteisėti atsakovės veiksmai, kurių uždraudimo siekia ieškovė, jau būtų atlikti, nebūtų užkirstas kelias ieškovės žalai atsirasti. Atsiradus nurodytai žalai ieškovės interesų gynimas galėtų sąlygoti papildomus (naujus) ginčus tarp ieškovės ir atsakovės dėl žalos atlyginimo arba kelti grėsmę ieškovės veiklos tęstinumui. Taip pat ieškovė pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukeltų atsakovei nepatogumų ar ribojimų, nesuvaržytų atsakovės teisių.

Atsiliepimas

4. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašo ieškovės UAB „Clear Channel Lietuva“ prašymo netenkinti.

5. Nurodė, kad ieškovė iš esmės pareiškė tapatų ieškinį kitoje civilinėje byloje, todėl visų pirma turėtų būti sprendžiama dėl ieškovės prevencinio ieškinio palikimo nenagrinėtu, todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje yra nepagrįstas. Ieškovė nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti. Nurodo, kad ieškovės turėtas leidimas eksploatuoti įrenginius pasibaigė 2023 m. vasario 1 d., jokių papildomų išlygų ar garantijų dėl tolimesnio išvardintų reklaminių įrenginių eksploatavimo pasibaigus leidimo galiojimo terminui ieškovei nebuvo numatyta. Atsakovės vertinimu, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų įtvirtinta ydinga praktika, užkertanti kelią tiek naujų reklamos veiklos subjektų atėjimui į rinką, tiek pokyčių miestovaizdžio srityje įgyvendinimui (išorinės reklamos srityje), tiek vietinės rinkliavos dydžio pokyčiams. Pažymi, kad dėl leidimo galiojimo pasibaigimo, akivaizdu, kad ieškovė neišvengiamai turi patirti tam tikras išlaidas, tačiau šios išlaidos yra ieškovės, kaip verslo subjekto, atsakomybė, kurią ieškovė prisiėmė sutikdama gauti terminuotą leidimą su aiškia šio leidimo galiojimo pabaiga (2023 m. vasario 1 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

7. Pasisakant dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (tikėtinas ieškinio pagrįstumas), teismas nurodė, kad pareikštą ieškinį galima laikyti tikėtinai pagrįstu, nes šioje proceso stadijoje negalima daryti vienareikšmės išvados, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynimo būdą.

8. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui), teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėse bylose Nr. e2-438-912/2023 ir Nr. e2-450-912/2023, nagrinėdamas panašaus pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atsižvelgė į tai, kad jau nebegaliojančiame leidime nėra įtvirtintos sąlygos, kad asmeniui, kuriam išduotas šis leidimas, gali būti sudarytos išskirtinės sąlygos tęsti veiklą tol, kol bus paskelbtas naujo konkurso laimėtojas. Aplinkybės, kad naujas konkursas gali neįvykti ar būtų nutrauktas, kad atsakovė negali organizuoti naujo konkurso, nėra pagrindas ieškovei toliau eksploatuoti turimus reklaminius įrenginius pagal atsakovės išduotus terminuotus leidimus, kurių galiojimo laikas pasibaigė.

9. LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1900-340/2023 pagal ieškovės UAB „Clear Channel Lietuva“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl teisių pripažinimo. Teismas vertino, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, kad bylose egzistuoja panašus materialinis teisinis santykis, savaime neįrodo ieškovės piktnaudžiavimo teise. Vis dėlto teismas pažymėjo, kad šioje proceso stadijoje ieškinio palikimo nenagrinėto klausimas nesprendžiamas, kadangi ieškovei nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl tokio bylos baigtį galinčio nulemti klausimo.

10. Teismas vertino, kad ieškovė nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie atsakovės nesąžiningumą. Vien tai, kad atsakovė reikalauja pašalinti įrenginius, pasibaigus leidime nurodytam terminui, o ieškovė su tuo nesutinka, prašo terminą pratęsti, o atsakovė atsisako jį pratęsti bei prašo vykdyti leidime prisiimtus įsipareigojimus, rodo, kad tarp šalių yra kilęs ginčas (kuris skirtingais aspektais yra nagrinėjamas teismuose), bet ne atsakovės nesąžiningumą. Duomenų, iš kurių teismas šioje proceso stadijoje galėtų spręsti, kad atsakovė veikia nesąžiningai ar išimtinai prieš ieškovės interesus, byloje pateikta nėra. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti tikėtiną išvadą, kad iki prevencinio ieškinio pateikimo dienos ieškovė teisėtai teikia (gali teikti) paslaugas leidimo pagrindu, o atsakovė atitinkamai ėmėsi neteisėtų veiksmų.

11. Teismas vertino, kad ieškovė nepagrindė, jog, jeigu teismas tenkintų ieškinį, t. y. leistų jai toliau eksploatuoti įrenginius pagal nebegaliojantį leidimą, ji negalėtų iš naujo sumontuoti įrenginių ir dėl to būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų užtikrinta status quo. Ieškovė yra verslo subjektas, kuris sutikdamas gauti terminuotą leidimą su aiškia leidimo galiojimo pabaiga, žinojo, kad, pasibaigus leidime nustatytam terminui, turės išmontuoti reklaminius stendus ir sutvarkyti aplinką. Tai, kad ieškovė patirs papildomų išlaidų įrangai išardyti, o ieškinio tenkinimo atveju – juos vėl pasatyti, nepagrindžia, jog teismo sprendimo įvykdymui kyla grėsmė. Ieškovė tikėtinai nepagrindė fakto, kad galimos neigiamos pasekmės būtų neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, o ne įprastos leidimo galiojimo pasibaigimo pasekmės, kurias ieškovė turėjo ir galėjo numatyti ir planuoti. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sutampančias su ieškinio reikalavimu, nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas joms pritaikyti.

12. Teismas nurodė, kad nors laikinųjų apsaugos priemonių vienas iš tikslų yra užtikrinti tą pačią šalių padėtį (status quo), tačiau šiuo atveju prašomos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų (CPK 145 straipsnio 2 dalis), taip pat teismas nesutiko su ieškove, jog prašomos laikinosios apsaugos priemonės niekaip nevaržo atsakovės teisių ar teisėtų interesų. Priešingai, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – draudimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai išardyti 2013 m. vasario 1 d. leidime įrengti išorinę reklamą Nr. A448-5(2.3.2.4-EK6) nurodytus reklaminius įrenginius ir įpareigojimą ir įpareigojimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai leisti ieškovei naudotis 2013 m. vasario 1 d. leidime įrengti išorinę reklamą Nr. A448-5(2.3.2.4-EK6) nurodytais reklaminiais įrenginiais pagal 2013 m. vasario 1 d. leidime įrengti išorinę reklamą Nr. A448-5(2.3.2.4-EK6) nurodytas sąlygas ir tvarką, būtų sudarytos išskirtinės sąlygos ieškovei vykdyti veiklą pasibaigusio leidimo pagrindu, o tai nėra suderinama su teisės aktų reikalavimais.

13. Teismas nesutiko su ieškove, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tai, kad atsiradus nurodytai žalai ieškovės interesų gynimas galėtų sąlygoti papildomus (naujus) ginčus tarp ieškovės ir atsakovės dėl žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, jog galima naujų teisminių ginčų grėsmė savaime apskritai nėra lemiama sprendžiant klausimą ar (ne) taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jos visų pirma skirtos išimtinai byloje pareikštiems reikalavimams užtikrinti, o ne išvengti naujų teisminių ginčų. Taigi, nauji teisminiai procesai gali būti aplinkybė, pagrindžianti poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones tuo atveju, kai tai susiję su grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

14. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nenurodė jokių svarbių ar išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei įvertinęs prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį ir apimtį, teismas padarė išvadą, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties ir tikslo bei teisingumo ir proporcingumo principų (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

15. Apeliantė (ieškovė) uždaroji akcinė bendrovė „Clear Channel Lietuva“ pateikė atskirąjį skundą ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti.

16. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad iš esmės analogiškoje byloje tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu (t. y. civilinėje byloje Nr. e2-5849-1019/2023) kito reklaminės veiklos subjekto UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ prašymo pagrindu identiškas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo tenkintas.

17. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo atliekami ir ketinami atliki veiksmai yra suderinami su sąžiningo elgesio standartu. Byloje esančių įrodymų visuma neginčijamai patvirtino, kad atsakovo siekis demontuoti ginčo objektu esančius Reklaminius įrenginius nėra niekaip susijęs su Leidime nurodyto Reklaminių įrenginių eksploatavimo termino pasibaigimu. Byloje esančių įrodymų visuma leido daryti tikėtiną išvadą, kad ieškovas iki ieškinio pateikimo dienos teisėtai teikė išorinės reklamos sklaidos paslaugas, kiek tai yra susiję su ginčo objektu esančiais Reklaminiais įrenginiais, o būtent atsakovas šiuo atveju ėmėsi neteisėtų veiksmų, nors tam nebuvo pagrindo, kadangi faktinė situacija de facto nuo 2018 m. vasario 1 d. iki šios dienos nėra pakitusi ir dėl to turėjo būti užtikrinta Reklaminių įrenginių eksploatavimo tąsa.

18. Atsakovas atsisakė leisti ieškovui toliau eksploatuoti ginčo objektu esančius Reklaminius įrenginius ne dėl to, kad pasibaigė Leidime nurodytas eksploatavimo terminas, bet dėl to, kad buvo inicijuoti teisminiai procesai atsakovo atžvilgiu ir buvo teisėtai sustabdytas neteisėto atsakovo siekto organizuoti konkurso dėl išorinės reklamos sklaidos Vilniaus mieste vykdymas (pvz., žr. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą c. b. Nr. e2-2482-861/2022). Pažymi, kad atsakovo siekto organizuoti konkurso sąlygos šiuo metu jau yra pripažintos neteisėtomis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimu, kuris priimtas administracinėje byloje Nr. eI4-1083-1064/2023. Tai taipogi leidžia daryti tikėtiną išvadą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, atsisakant pratęsti ginčo objektu esančių įrenginių eksploatavimo terminą.

19. Atsakovas šiuo metu atsisako ieškovui suteikti teisę toliau eksploatuoti ginčo objektu esančius Reklaminius įrenginius ne dėl to, kad yra pasibaigęs Leidime nurodytas terminas (dėl didelės dalies Reklaminių įrenginių terminas, kaip minėta, pasibaigė dar 2018 m. vasario 1 d.) ir kas nors kitas konkurso būdu būtų įgijęs teisę įrengti naujus reklaminius įrenginius, kurie galėtų pakeisti ginčo objektu esančius Reklaminius įrenginius, bet dėl kitų priežasčių, kurios yra nesuderinamos su sąžiningo elgesio standartu. Ieškovas teisminiu būdu siekia įrodyti, kad ieškovo teisė eksploatuoti ginčo objektu esančius Reklaminius įrenginius buvo susieta su tuo, kad atitinkamos teisės eksploatuoti reklaminius įrenginius suteikimu kitam subjektui naujai atsakovo organizuoto konkurso būdu (civilinės bylos Nr. e2-1900-340/2023 nagrinėjimo objektas), ir atsakovas neturėjo teisės atsisakyti pratęsti Leidimo galiojimą, nes tam nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo (administracinės bylos Nr. eI3-4165-631/2023 nagrinėjimo objektas).

20. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į galiojančio teisinio reglamentavimo ypatumus, kurie nulemia tai, kad demontuotų reklaminių įrenginių sumontavimas iš naujo objektyviai nebus galimas ir ieškovas turės galimybę laimėjęs bylą tik reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo. Teismui nagrinėjamoje byloje atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, de facto buvo paneigta ieškovo teisė savo pažeistas teises ginti vienu iš galimų teisių gynybos būdų, t. y. reiškiant prevencinį ieškinį, paliekant ieškovui tik vienintelę galimybę – reikalauti žalos atlyginimo. Demontavus ginčo objektu esančius Reklaminius įrenginius, status quo padėties atkūrimas (t. y. įrenginių atstatymas) būtų objektyviai negalimas dėl taikytino teisinio reglamentavimo ypatumų ir dėl to nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių realus teismo sprendimo įvykdymas nebūtų galimas, o Ieškovas ateityje turėtų tik galimybę reikalauti žalos atlyginimo, bet neturėtų galimybės iš naujo sumontuoti ginčo objektu esančių Reklaminių įrenginių.

21. Pažymi, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės niekaip labiau nesuvaržytų atsakovo teisių ir teisėtų interesų nei yra šiuo metu. Dėl kitose teisminėse bylose šiuo metu jau pritaikytų ribojimų atsakovas objektyviai neturi galimybės suteikti kitiems subjektams teisės eksploatuoti kokius nors reklaminius įrenginius, kurie turėtų pakeisti ginčo objektu esančius Reklaminius įrenginius. Taigi, ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės niekaip nesuvaržys atsakovo teisių ar teisėtų interesų, o tik užtikrins esamos status quo išsaugojimą, kartu užtikrinant ginčo objektą nepakitusį teisminės bylos nagrinėjimo metu, ko nesąžiningai siekia išvengti atsakovas.

22. Antra, status quo padėties išsaugojimas nėra laikytinas neteisėtu ar kokių nors išskirtinių sąlygų Ieškovui vykdyti veiklą pasibaigusio leidimo pagrindu sudarymu, nes esama faktinė padėtis susiklosčiusi nuo 2018 m. vasario 1 d. (kai baigėsi dėl didelės dalies įrenginių Leidime nurodytas įrenginių eksploatavimo terminas) ir ieškovas šiuo metu tik siekia esamos padėties išsaugojimo teisminės bylos nagrinėjimo metu, kol bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl tolimesnio įrenginių eksploatavimo tokiomis pat sąlygomis, kokios visą laiką buvo iki šiol, dar 2018 m. vasario 1 d. pasibaigus Leidime nurodytam įrenginių eksploatavimo terminui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

25. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo

26. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės, t. y. nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

27. Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio patenkinimo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1548-943/2020).

28. Byloje nėra ginčo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013 m. vasario 1 d. išdavė ieškovei UAB „Clear Channel Lietuva“ leidimą Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) įrengti ir eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius Vilniaus mieste. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 30-3269 leidimų įrengti ir eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius galiojimo terminas pratęstas iki 2019 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 30-3154/19 leidimų įrengti ir eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius galiojimo terminas pratęstas iki 2023 m. vasario 1 d.

29. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. birželio 22 d. paskelbė vidutinio formato reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešą konkursą. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 9 d. pateikė reikalavimą ieškovei pašalinti išorinę reklamą bei demontuoti išorinės reklamos pateikimo priemonę iki 2023 m. kovo 4 d. Atsakovė 2023 m. sausio 6 d. atsisakė išduoti ieškovei leidimą įrengti išorinę reklamą ant reklaminių įrenginių Vilniaus mieste pagal pridedamą sąrašą anksčiau išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) pagrindu. Atsakovė, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad ieškovė neįvykdė leidime nustatytų prievolių, todėl 2023 m. kovo 10 d. reikalavimu įpareigojo ieškovę nedelsiant pašalinti pažeidimus.

30. Ieškovė Vilniaus apygardos teisme pareiškė ieškinį (civilinė byla Nr. e2-1900-340/2023), reikalaudama pripažinti teisę eksploatuoti 154 vnt. reklaminius inžinerinius statinius ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų, iki galutiniu ir neginčijamu sprendimu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija konkurso būdu suteiks teisę įrengti ir eksploatuoti nurodytus reklaminius inžinerinius statinius pakeičiančius reklaminius inžinerinius statinius kitam subjektui. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB „Clear Channel Lietuva“ 2023 m. kovo 15 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo ieškovė prašė sustabdyti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos reikalavimo išardyti 154 vnt. reklamos įrenginius, dėl kurių buvo išduotas 2013 m. vasario 1 d. leidimas Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6), vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-625-798/2023) minėta pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.

31. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktu ieškiniu reiškia reikalavimą uždrausti atsakovei imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų ribojama ieškovės galimybė naudoti 2013 m. vasario 1 d. išduotame leidime įrengti išorinę reklamą Nr. A448-5(2.3.2.4-EK6) (tikėtinai padaryta rašymo apsirikimo klaida iš tiesų nurodant į 2013 m. vasario 1 d. leidimą Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6), kuris ir yra pateiktas nagrinėjamoje byloje, leidimas Nr. A448-5(2.3.2.4-EK6) byloje nepateiktas. Apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu nesprendžia, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, dėl minėtų argumentų pagrįstai pasisakė pirmosios instancijos teismas. Iš esmės analogiškas ieškovės reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėjamas šioje byloje, jau yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartimi palikta nepakeista, nurodytoje byloje atsakovė pareiškė ieškinį dėl teisių pripažinimo, šioje – prevencinį ieškinį) nurodytus reklaminius įrenginius iki tol, kol bus išspręstas ieškovės teisės gauti išorinės reklamos leidimą galiojančio 2013 m. vasario 1 d. leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) pagrindu klausimas.

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra šios: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022).

33. Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga yra neteisėti veiksmai, suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2019, 18 punktas). Šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, nutraukti jų tęsimą ar juos pašalinti, kai jie jau daromi, nepaneigia šios taisyklės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

34. Nagrinėjamu atveju, nesutiktina, kad pareikštą ieškinį galima laikyti tikėtinai pagrįstu dėl to, kad, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartimis civilinėse bylose Nr. e2-438-912/2023 ir Nr. e2-450-912/2023, nagrinėjant panašaus pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atsižvelgta į tai, kad jau nebegaliojančiame leidime, kaip ir šiuo atveju, nėra įtvirtintos sąlygos, kad asmeniui, kuriam išduotas šis leidimas, gali būti sudarytos išskirtinės sąlygos tęsti veiklą tol, kol bus paskelbtas naujo konkurso laimėtojas.

35. Ieškovė pripažįsta, kad teisė eksploatuoti ginčo objektu esančius Reklaminius įrenginius buvo ne kartą pratęsta. Tačiau byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų įgijusi atitinkamą neterminuotą teisę, būtent terminuotas susitarimas ir sudaro pagrindą atsakovei nepratęsti tarp šalių sudaromų susitarimų, kas savaime nesuponuoja neteisėtų atsakovės veiksmų (taip pat ir būsimų neteisėtų veiksmų demontuojant įrenginius). Nors ieškovė bando įteigti, kad ieškovės teisė eksploatuoti ginčo objektu esančius Reklaminius įrenginius buvo susieta su atitinkamos teisės eksploatuoti reklaminius įrenginius suteikimu kitam subjektui naujai atsakovo organizuoto konkurso būdu ir atsakovas neturėjo teisės atsisakyti pratęsti Leidimo galiojimą (tokiu būdu atlikdamas neteisėtus veiksmus), vis dėlto, toks vertinimas stokoja teisinio pagrįstumo. Aplinkybės, jog naujas konkursas gali neįvykti ar būti nutrauktas, kad atsakovė negali organizuoti naujo konkurso, nėra pagrindas ieškovei toliau eksploatuoti turimus reklaminius įrenginius pagal atsakovės išduotus terminuotus leidimus, kurių galiojimo laikas pasibaigė.

36. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pirmosios sąlygos, reikalingos taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. tikėtino prevencinio ieškinio pagrįstumo, nes šiuo atveju nėra nustatyta galimų atsakovės neteisėtų veiksmų (galimai būsimų atsakovės neteisėtų veiksmų).

37. Primintina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio patenkinimo klausimo iš esmės, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas. Taigi, aptartas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas neužkerta kelio teismui bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje bylos aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius įvertinti kitaip, nei tai padaryta pradinėse civilinio proceso stadijose.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

38. Apeliantė UAB „Clear Channel Lietuva“ atskirajame skunde grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui įrodinėja teigiamais teisinio reglamentavimo ypatumais, kurie nulemia tai, kad demontuotų reklaminių įrenginių sumontavimas iš naujo objektyviai nebus galimas ir ieškovas turės galimybę laimėjęs bylą tik reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo.

39. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1669-781/2020).

40. Grėsmės teismo sprendimo įvykdymui atsiradimo tikimybė turi būti šalies pagrįsta (CPK 178 straipsnis). Kaip pažymėta teismų praktikoje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1677-943/2020).

41. Lietuvos apeliacinis teismas anksčiau aptartoje 2023 m. birželio 29 d. nutartyje atmetė kaip nepagrįstą apeliantės teiginį, kad UAB ,,Clear Channel Lietuva“ neturės galimybės iš naujo įrengti reklaminių įrenginių ir jų eksploatuoti. Teismas nurodė, kad atsakovė nebūtų galėjusi skelbti naujų konkursų dėl reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste, jeigu nebūtų objektyvios galimybės tokius reklaminius įrenginius įrengti iš naujo ir (arba) konkurso sąlygos neatitiktų atnaujinto teisinio reglamentavimo, naujo Vilniaus miesto teritorijos bendrojo plano. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo ir tai, kad ieškinio nagrinėjamoje byloje patenkinimo atveju atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija bus pajėgi atlyginti apeliantei nuostolius dėl reklaminių inžinierinių statinių demontavimo. Teismų praktikoje pažymėta, kad neegzistuoja rizika būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jeigu atsakovė yra savivaldybė, kuri turi savo biudžetą, susidedantį iš valstybės skiriamų lėšų ir savivaldybės surenkamų (savų) lėšų, taip pat gali gauti paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-394/2007; 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1075/2007; 2009 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2009; 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1075/2009; 2009 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1678/2009; 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-47/2010).

42. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliante, kad atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, de facto buvo paneigta ieškovės teisė savo pažeistas teises ginti vienu iš galimų teisių gynybos būdų, t. y. reiškiant prevencinį ieškinį, kadangi prevencinio ieškinio pareiškimas savaime nesuponuoja pareigos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juo labiau, kad atlikus preliminarų vertinimą, tiek, kiek tai yra svarbu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nėra pagrindo teigti, kad pats pareikštas prevencinis ieškinys šiuo atveju yra tikėtinai pagrįstas.

43. Laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, tačiau negali sutapti su pareikštais reikalavimais, t. y. ieškinio dalyku, išskyrus tuos atvejus, kuomet yra reiškiami specifiniai reikalavimai, kaip šiuo atveju pareiškus prevencinį ieškinį – uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių ateityje gali kilti žalos. Tačiau tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009).

44. Taigi, sutiktina su apeliante, kad prevencinio ieškinio padavimo atveju gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, iš dalies ar visiškai sutampančios su ieškinio dalyku. Tačiau ir tokiu atveju šios priemonės gali būti taikomos esant dviem privalomos sąlygoms (CPK 144 straipsnio 1 dalis): (i) kai prašantis jas taikyti asmuo tikėtinai pagrindžia reiškiamą reikalavimą; (ii) nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus prašančiam jas taikyti asmeniui, įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta nei pirmoji, nei antroji sąlyga.

45. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliante, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nėra laikytinas neteisėtu ar kokių nors išskirtinių sąlygų ieškovui vykdyti veiklą pasibaigusio leidimo pagrindu sudarymu. Pastebėtina, kad ieškovė yra verslo subjektas, kuris sutikdamas gauti terminuotą leidimą su konkrečia leidimo galiojimo pabaiga, žinojo, kad pasibaigus leidime nustatytam terminui, turės išmontuoti reklaminius stendus ir sutvarkyti aplinką.

46. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartyje nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktą viešojo administravimo subjektai (atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija) savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad leidimo turėtojas privalo išardyti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę, nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką, kai pasibaigia leidimo galiojimo terminas ar leidimo galiojimas panaikinamas, – per leidimą išduodančios institucijos nustatytą ne trumpesnį kaip vienos darbo dienos, tačiau ne ilgesnį kaip 40 darbo dienų nuo leidimo galiojimo termino pabaigos ar leidimo galiojimo panaikinimo dienos terminą, kuris nurodomas leidime ar leidimą išduodančios institucijos pranešime apie sprendimą panaikinti leidimo galiojimą. Imperatyviąsias teisės normas identifikuoja tokie požymiai: jos griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia paliepimo suprasti dviprasmiškai; sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo teisės normos imperatyvųjį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011).

47. Ieškovė iš esmės siekia toliau vykdyti veiklą pagal Leidimą ir jo priedus, kuriame nurodytas terminas šiuo metu jau yra pasibaigęs, suėjus Leidime nurodytam terminui. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų sudarytos išskirtinės sąlygos ieškovei vykdyti veiklą pasibaigusio leidimo pagrindu, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra nesuderinamos su jų paskirtimi.

48. Vienas iš apeliantės argumentų atskirajame skunde taip pat buvo tai, kad iš esmės analogiškoje byloje tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu (t. y. civilinėje byloje Nr. e2-5849-1019/2023) kito reklaminės veiklos subjekto UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ prašymo pagrindu identiškas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo tenkintas. Pastebėtina, kad prašymas iš tiesų buvo tenkintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi, tačiau minėta nutartis panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartimi, kuria klausimas išspręstas iš esmės - ieškovės UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas.

Dėl bylos procesinės baigties

49. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

50. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Asta Pikelienė