- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-29
- Bylos Nr.
- 2-1235/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus kapitalinė statyba“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jondras“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus kapitalinė statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 30 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-5552-623/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jondras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus kapitalinės statyba“ dėl 191 805,66 Lt skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Jondras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“, prašydamas bylą išnagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovo 191 805,66 Lt skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikšto reikalavimo ribose, pavedant turtą surasti ir aprašyti antstoliui, nes atsakovo turto buvimo vieta nėra žinoma. Jei nebūtų rasta pakankamai atsakovo materialaus turto, kuris nebūtų įkeistas ar kitaip apsunkintas, prašė areštuoti atsakovo lėšas, esančias bankuose ir atsakovo kasoje, o jeigu šių lėšų nebūtų, prašė uždrausti atsakovui atsiskaityti su trečiaisiais asmenim, išskyrus atsiskaitymus su darbuotojais, VSDFV ir VMI. Nurodė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, atsakovas gali paslėpti savo turtą arba perleisti kitiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 30 d. nutartimi tenkino ieškovo UAB „Jondras“ prašymą ir nutarė areštuoti atsakovui UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 191 805,66 Lt sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nesant turto ar esant jo nepakankamai – areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, vykdyti atsiskaitymus su trečiaisiais asmenimis, tačiau leidžiant atlikti įstatymų nustatytus privalomuosius mokėjimus, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį bei atsiskaityti su ieškovu UAB ,,Jondras“. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė, kad nagrinėjamu atveju ieškinio suma yra didėlė, t.y. 191.805,66 Lt, dėl ko gali padidėti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika, atsakovas vengia vykdyti prievolę, jo finansinė padėtis teismui nėra žinoma.
Šalies argumentai
UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti. Tuo atveju, jei skundžiama nutartis būtų palikta galioti – įpareigoti ieškovą UAB „Jondras“ pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas spręsdamas apie ieškinio sumos dydį, neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėti. Atsakovo balansinio turto vertė – 91 212 509 Lt, o įsipareigojimų, kurie nėra pradelsti, suma – 13 624 577 Lt. Tai paneigia su didele ieškinio suma siejamą prezumpciją dėl grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimo.
2. Teismas neatsižvelgė į atsakovo nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto bei ieškininio reikalavimų santykį. Pareikšto ieškinio suma sudaro nedidelę dalį UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ priklausančio nekilnojamojo turto vertės. Todėl grėsmė, kad ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimas bus neįvykdytas, negali būti laikoma realia.
3. Teismas neįvertino, kad atsakovo veikla nėra sustojusi ir bendrovė veikia kaip aktyvus ūkio subjektas. Šią aplinkybę patvirtina pateikiamos pavedimo sutartys, kuriomis atsakovui pavesta organizuoti statinio projektavimo valdymą ir statinio statybos valdymą arba tik statinio statybos valdymą, atlikti statinio statybos techninę priežiūrą sutartyse nurodytiems objektams, įrašytiems į Vilniaus miesto savivaldybės 2009 metų investicijų programą, pagal sutartyse išvardintą objektų sąrašą ir finansavimo sumas. Todėl atsakovas vykdo ne tik aktyvią ūkinę veiklą, bet ir tiesiogiai įgyvendina viešąjį interesą. Todėl atsakovo veiklos suvaržymas, pritaikant laikinąsias apsaugos priemones, sukelia neigiamas pasekmes bendrovei kaip ūkiniam subjektui, bei daroma tiesioginė žala viešajam interesui.
4. Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešdamas atsakovui, tuo pažeisdamas CPK 148 straipsnio 1 dalį.
5. Teismas privalėjo pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kurio dydis būtų nustatytas vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu 6 proc. palūkanų už kreditoriaus negalėjimą naudotis piniginėmis lėšomis dydžiu.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Jondras“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Mano, kad teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones dėl egzistuojančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Nors atsakovas ir pateikia savo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, tačiau iki šiol neatsiskaito su ieškovu. Dėl to, tikėtina, kad jis vengs įvykdyti teismo sprendimą. Atsisakymas mokėti skolą tik dėl to, jog neva negaunama lėšų iš finansavimo šaltinio, nėra pagrindas nevykdyti mokestinių prievolių. Nors atsakovas teigia, kad turi pakankamai turto atsiskaityti už prievoles, tačiau kiti kreditoriai siekia iškelti bankroto bylą, skolų portfelis yra didelis, atsakovas neatsiskaito už praeitus metus. Apie tai rašoma šalies dienraščiuose. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jis patirtų kokių nors nuostolių, kadangi, visų pirma, yra areštuotas atsakovo turtas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju. Todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos priteisimo, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką ieškinio tenkinimo atveju. Tačiau vien tik didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, būtina atsižvelgti į atsakovo turtinę padėtį, įvertinant ieškinio sumos dydžio sąlygotą teismo sprendimo neįvykdymo riziką atsakovo finansinę būklę apibūdinančių rodiklių kontekste, lyginant ieškinio sumos dydį su atsakovo nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatinio kapitalo dydžiu, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat šios įmonės įsipareigojimais. Kai byloje yra įrodymų, jog ieškinio suma konkrečiam asmeniui nėra didelė, tai yra, kai atsakovas paneigia objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Nagrinėjamu atveju atsakovui AB „Vilniaus kapitalinė statyba“ pareikšto ieškinio suma – 191 805,66 Lt. Iš esmės ši suma yra didelė, tačiau atsakovas AB ,, Vilniaus kapitalinė statyba“ yra moki, sėkmingai veikianti įmonė. Iš atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateikto 2009 m. birželio 30 d. balanso matyti, kad atsakovo turimo turto vertė 2009 metų II ketvirtį sudarė 91 212 509 Lt, tame tarpe įmonės ilgalaikio turto vertė – 57 913 671 Lt. Tai, jog atsakovas turi daug didelės vertės nekilnojamojo turto, kurį jis valdo nuosavybės teise, patvirtina ir atsakovo pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys (b.l. 26-56). Atsakovo balanse fiksuojamas mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydis 2009 metų II ketvirtį sudarė 41 204 835 Lt, iš kurių 491 667 Lt sudaro per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (b.l. 22-23). UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ yra veikianti įmonė. Byloje pateiktos pavedimo sutartys patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pavedė atsakovui jos vardu organizuoti statinio projektavimo valdymą, statinio statybos valdymą, atlikti statinio techninę priežiūrą įvairiuose objektuose, savivaldybei įgyvendinant įvairias investicines programas (b.l. 57-83). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog atsakovui reiškiamas reikalavimas atsakovui yra toks didelis, kad iš esmės padidintų būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ieškinio tenkinimo atveju. Priešingai, atsakovas turi pakankamai trumpalaikio ir ilgalaikio turto, kurio visiškai pakaktų teismo sprendimo įvykdymui.
Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kurio finansinę padėtį apibūdinantys duomenys paneigia prielaidas dėl didelės ieškinio sumos sąlygotos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Be to, byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas mėgintų savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti prievolių, galinčių atsirasti ieškinio tenkinimo atveju, įvykdymo. Šią riziką sumažina ir kelią nesąžiningiems turto perleidimo sandoriams užkerta tai, kad atsakovo akcijų savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė (b.l. 19-20).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (CPK 144 str. 1 d., 329 str. 1 d., 337 str. 2 p.). Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kadangi, panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl šioje nutartyje nurodytų motyvų, jų vertinimas nebeturi teisinės reikšmės teisingam laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimui.
Ieškovui išaiškintina, jog dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių bet kurioje proceso stadijoje (CPK 144 str.). Todėl ateityje dėl kokių nors priežasčių pakitus atsakovo UAB ,,Vilniaus kapitalinė statyba“ turtinei padėčiai, dėl ko galėtų padidėti būsimo teismo sprendimo įvykdymo rizika, ieškovui išlieka teisė prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jondras“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutarties nuorašą siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.