- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- e2-625-798/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl teisių pažeidimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Clear Channel Lietuva“ ieškiniu prašo pripažinti ieškovės teisę eksploatuoti 154 vnt. reklaminius inžinerinius statinius (vidutinio formato reklaminius skydus) ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų, įgytą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 1-586 išduoto 2013 m. vasario 1 d. leidimo Nr. 448-6(2.3.2.4-EK6) įrengti ir eksploatuoti reklaminius inžinierinius statinius (labai didelio, didelio ir vidutinio formato reklaminius skydus) ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų (toliau – Leidimas), iki galutiniu ir neginčijamu sprendimu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija konkurso būdu suteiks teisę įrengti ir eksploatuoti nurodytus reklaminius inžinerinius statinius pakeičiančius reklaminius inžinerinius statinius kitam subjektui, mokant konkurso sąlygose nustatytą rinkliavą. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartimi atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų siekiama apriboti ieškovės UAB „Clear Channel Lietuva“ 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 1-586 patvirtinto reklaminių inžinerinių statinių (labai didelio, didelio ir vidutinio formato reklaminių skydų) įrengimo ir eksploatavimo ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų operatoriaus parinkimo konkurso būdu įgytą teisę eksploatuoti 154 vnt. reklamos įrenginius iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje, mokant konkurso sąlygose nustatytą rinkliavą.
3. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi atmestas ieškovės 2023 m. kovo 15 d. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos reikalavimo išardyti 154 vnt. reklaminius inžinerinius statinius, dėl kurių buvo išduotas Leidimas, vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.
4. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėse bylose, numeriai: Nr. e2-438-912/2023 ir e2-450-912/2023, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartis palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartis panaikinta ir perduotas ieškovės 2023 m. kovo 15 d. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB „Clear Channel Lietuva“ 2023 m. kovo 15 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartyje yra įvertintas ieškinio tikėtinas pagrįstumas. Apeliantė nepagrindė, kad, jeigu teismas tenkintų ieškinį, t. y. leistų jai toliau eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius pagal nebegaliojantį Leidimą, ji negalėtų iš naujo sumontuoti įrenginių ir dėl to būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantė yra verslininkė, taigi, žinojo, kad turės išmontuoti reklaminius stendus ir sutvarkyti aplinką, kai pasibaigs Leidime nustatytas terminas. Tai, kad ji patirs papildomų išlaidų dėl reklaminių inžinerinių statinių išardymo, nepagrindžia, jog teismo sprendimo įvykdymui kyla grėsmė.
7. Teismas nesutiko su ieškove, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir atitinka siekiamus teisėtus tikslus, be to, nevaržo atsakovės teisių ar teisėtų interesų. Priešingai, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų sudarytos išskirtinės sąlygos ieškovei vykdyti veiklą pasibaigusio leidimo pagrindu, o tai nesuderinama su teisės aktų reikalavimais. Todėl teismas netenkino ieškovės prašymo sustabdyti atsakovės reikalavimo išardyti 154 vnt. reklaminius inžinerinius statinius, dėl kurių buvo išduotas Leidimas (ieškinio priedas Nr. 2), vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė UAB „Clear Channel Lietuva“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė siekia išskirtinių sąlygų sudarymo, jog vykdyti veiklą pasibaigusio Leidimo pagrindu. Ieškovė siekia tik iki bylos išnagrinėjimo reklaminių inžinerinių statinių nedemontavimo ir neprašo suteikti teisę (leisti) eksploatuoti ginčo objektą (reklaminius inžinerinius statinius).
8.2. Skundžiamoje teismo nutartyje nepagrįstai konstatuota, jog grėsmė teismo sprendimo įvykdymui neegzistuoja. Priešingai, demontavus įrenginius ieškovo teisių gynyba taps formalia ir nesukels pareikštu ieškiniu siekiamų teisinių padarinių.
8.3. Dėl reklaminių inžinerinių statinių nepagrįsto demontavimo ieškovė turės galimybę reikalauti žalos atlyginimo, bet galiojančio teisinio reglamentavimo ypatumų negalės demontuotų reklaminių inžinerinių statinių sumontuoti iš naujo, atitinkamai neturės galimybės jų eksploatuoti.
8.4. Teismas pasisakė dėl ginčo esmės ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Dalies reklaminių inžinerinių statinių eksploatavimo terminas yra seniai pasibaigęs ir su tokio termino pabaiga nebuvo siejama ieškovės teisės eksploatuoti ginčo objektą pabaiga.
8.5. Teismo padaryta išvada, kad ieškovė turėjo numatyti į ateitį, kad pasibaigus Leidime nustatytam terminui turės išmontuoti reklaminius įrenginius, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Ieškovės teisė eksploatuoti ginčo objektą nebuvo susieta su ne tik su Leidime nurodytu terminu ir tai patvirtina atsakovės atlikti veiksmai.
Atsiliepimas
9. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
9.1. ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Leidimo sąlygų ieškovė neginčija ir be viešos konkursinės procedūros negali tęsti reklaminių įrenginių eksploatavimo. Be to, ieškovės prašymas nesuderinamas su viešuoju interesu.
9.2. UAB „Clear Channel Lietuva“ išduotas Leidimas baigė galioti 2023 m. vasario 1 d., todėl tolesnis reklaminių inžinerinių statinių laikymas Vilniaus mieste negalimas. Tiek ieškinio reikalavimais, tiek prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė siekia reklaminių įrenginių eksploatavimo, pasibaigus Leidimo galiojimo terminui.
9.3. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jokios grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui nekils. Ieškovė dėl reklaminės įrangos demontavimo, išvežimo ir aplinkos sutvarkymo patirs ne žalą, o savo ūkinės komercinės veiklos pabaigos išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
11. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: 1) tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas ir 2) pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).
12. Kai vertinamas ieškinio prima facie (preliminarus) pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1435-196/2018; 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1509-516/2018).
13. Lietuvos apeliacinis teismas nesutinka su atsakove, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Skundžiamoje teismo nutartyje konstatuota, jog Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartyje yra įvertintas ieškinio tikėtinas pagrįstumas (nenustatyta, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynimo būdą; ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindai, pateikti ieškinyje išdėstytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai). Pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas neužkerta kelio teismui bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje bylos aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius įvertinti kitaip, nei tai padaryta pradinėse civilinio proceso stadijose.
14. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą teismas vertina tik atitinkamų apribojimų nustatymo poreikį ir nenagrinėja ginčo iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1816-302/2018; 2019 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-40-236/2019).
15. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl klausimo, susijusio su apeliantės laikina (iki atsakovė konkurso būdu suteiks teisę kitam subjektui įrengti ir eksploatuoti nurodytus reklaminius inžinerinius statinius pakeičiančius reklaminius inžinerinius statinius) teise eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius pagal pasibaigusį galioti Leidimą.
16. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo toje konkrečioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymą, jeigu šie reikalavimai būtų patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2014).
17. Šiuo atveju pareikšto ieškinio tenkinimo atveju (pripažinus apeliantei teisę eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų iki atsakovė konkurso būdu suteiks teisę kitam subjektui įrengti savo reklaminius inžinerinius statinius ir juos eksploatuoti), teismo sprendimas nereikalautų jokio papildomo vykdymo, nes teisinės pasekmės ginčo šalims atsirastų nuo jo įsiteisėjimo momento. Todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo tikslu. Tai yra pažymėta ir 2023 m. balandžio 27 d. įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1900-340/2023 10 punkte: „Ieškovė taip pat nurodo, kad šioje konkrečioje situacijoje grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra galima ir tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė realiai egzistuoja dėl atsakovės atliekamų veiksmų (t. y. siekio po 2023 m. kovo 4 d. demontuoti ginčo objektu esančius ieškovės reklaminius įrenginius, nors ir nėra naujo konkurso laimėtojo, kuris turėtų įrengti naujus reklaminius įrenginius vietoje ginčo objektu esančių ieškovo reklaminių įrenginių). Šis argumentas atmestinas. <...> Šiuo atveju ieškovė pareiškė ieškinį, kurio prašo pripažinti ieškovės UAB „Clear Channel Lietuva“ teisę eksploatuoti 154 vnt. reklaminius inžinerinius statinius. Tokio ieškinio dalyko, kokį suformulavo ieškovė, patenkinimo atveju teismo sprendimas nereikalautų priverstinio vykdymo. Taigi užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, negalima. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai neįmanomas“.
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės teismų praktikoje pripažįstamos kaip prevencinės, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017). Teismas turėtų netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo tinkamam įvykdymui užtikrinti nėra būtinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1728/2014).
19. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja poreikis išsaugoti ginčo objektą nepakitusiu, kadangi prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama ne užtikrinti status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) padėties išsaugojimą, o laikinai (iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje) išvengti seniai įrengtų ir neeksploatuojamų reklaminių inžinerinių statinių privalomo išardymo (demontavimo).
20. Pirma, apeliantė neturi galiojančio Leidimo ir nėra naujo konkurso laimėtoja. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėse bylose, numeriai: e2-438-912/2023 ir e2-450-912/2023, pažymėjo, kad negaliojančiame Leidime nėra įtvirtintos sąlygos, jog asmeniui, kuriam išduotas šis Leidimas, gali būti sudarytos išskirtinės sąlygos tęsti veiklą tol, kol bus paskelbtas naujo konkurso laimėtojas. Aplinkybės, kad naujas konkursas gali neįvykti ar būtų nutrauktas (šiuo metu konkursai dėl reklaminių inžinerinių statinių įrengimo ir eksploatavimo Vilniaus mieste sustabdyti), nėra pagrindas apeliantei toliau eksploatuoti turimus reklaminius įrenginius pagal atsakovės išduotus terminuotus leidimus, kurių galiojimo laikas pasibaigė.
21. Antra, atskirajame skunde nurodoma, jog apeliantė neprašo ginčo nagrinėjimo laikotarpiu suteikti jokių teisių eksploatuoti reklaminius įrenginius, nesiekia jų eksploatavimo. Atsakovė paaiškino, kad apeliantė nuo 2023 m. vasario 1 d. nėra nukabinusi reklamų nuo savo įrengtų reklaminių inžinerinių statinių. Be to, UAB „Clear Channel Lietuva“ įrengti seni, apleisti sandėliuojami reklaminiai inžineriniai statiniai neatitinka atnaujintų teisės aktų reikalavimų bei gadina estetinį sostinės vaizdą (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
22. Trečia, pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktą viešojo administravimo subjektai (atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija) savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad leidimo turėtojas privalo išardyti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę, nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką, kai pasibaigia leidimo galiojimo terminas ar leidimo galiojimas panaikinamas, – per leidimą išduodančios institucijos nustatytą ne trumpesnį kaip vienos darbo dienos, tačiau ne ilgesnį kaip 40 darbo dienų nuo leidimo galiojimo termino pabaigos ar leidimo galiojimo panaikinimo dienos terminą, kuris nurodomas leidime ar leidimą išduodančios institucijos pranešime apie sprendimą panaikinti leidimo galiojimą. Imperatyviąsias teisės normas identifikuoja tokie požymiai: jos griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia paliepimo suprasti dviprasmiškai; sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo teisės normos imperatyvųjį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantės UAB ,,Clear Channel Lietuva“ prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesuderinamos su teisės aktų reikalavimais.
23. Atmetamas kaip nepagrįstas apeliantės teiginys, kad UAB ,,Clear Channel Lietuva“ neturės galimybės iš naujo įrengti reklaminių įrenginių ir jų eksploatuoti. Atsakovė nebūtų galėjusi skelbti naujų konkursų dėl reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste, jeigu nebūtų objektyvios galimybės tokius reklaminius įrenginius įrengti iš naujo ir (arba) konkurso sąlygos neatitiktų atnaujinto teisinio reglamentavimo, naujo Vilniaus miesto teritorijos bendrojo plano. Pažymėtina ir tai, kad ieškinio nagrinėjamoje byloje patenkinimo atveju atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija bus pajėgi atlyginti apeliantei nuostolius dėl reklaminių inžinierinių statinių demontavimo. Teismų praktikoje pažymėta, kad neegzistuoja rizika būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jeigu atsakovė yra savivaldybė, kuri turi savo biudžetą, susidedantį iš valstybės skiriamų lėšų ir savivaldybės surenkamų (savų) lėšų, taip pat gali gauti paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-394/2007; 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1075/2007; 2009 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2009; 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1075/2009; 2009 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1678/2009; 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-47/2010).
24. Apibendrinus tai, kas buvo nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių netaikymą, todėl atskirasis skundas netenkinamas, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
26. Kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.