- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- e2-450-912/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00295-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. ir 2023 m. kovo 20 d. nutarčių, kuriomis atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl teisės eksploatuoti inžinerinius statinius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jos teisę eksploatuoti 154 vnt. reklaminius inžinerinius statinius (vidutinio formato reklaminius skydus) ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų, įgytą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 1-586 patvirtinto Reklaminių inžinerinių statinių (labai didelio, didelio ir vidutinio formato reklaminių skydų) įrengimo ir eksploatavimo ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų operatoriaus parinkimo konkurso būdu, iki galutiniu ir neginčijamu sprendimu atsakovė konkurso būdu suteiks teisę įrengti ir eksploatuoti nurodytus reklaminius inžinerinius statinius pakeičiančius reklaminius inžinerinius statinius kitam subjektui, mokant konkurso sąlygose nustatytą rinkliavą.
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų siekiama apriboti ieškovės teisę eksploatuoti 154 vnt. reklamos įrenginius iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje, mokant konkurso sąlygose nustatytą rinkliavą.
3. Ieškovė nurodė, kad ji suinteresuota toliau naudotis reklaminiais įrenginiais (išlaikyti status quo (esamą padėtį) ir užkirsti kelią galimos žalos, susijusios su reklaminių įrenginių demontavimu, atsiradimu. Ieškovė teisę įrengti ir eksploatuoti reklamos įrenginius įgijo pirminio konkurso būdu, šios teisės galiojimas siejamas su bendrojo plano patvirtinimu ir naujo konkurso organizavimu bei naujos teisės suteikimu tokio konkurso būdu. Naujas konkursas negali būti organizuojamas, nes jo vykdymas sustabdytas teismo procesiniu sprendimu. Atsakovė siekia, kad būtų išmontuoti reklaminiai įrenginiai nuo 2023 m. kovo 4 d. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, status quo nebus išsaugota ir galutinio teismo sprendimo įvykdymas taps negalimas (ginčo nagrinėjimas neteks prasmės), nes ieškovė bus priversta išmontuoti reklaminius įrenginius. Teismui priėmus galbūt ieškovei palankų sprendimą, ji negalės tokių įrenginių iš naujo įrengti. Nauji įrenginiai galės būti įrengti tik laimėjus naują konkursą, kuris įvyks po neapibrėžto laiko. Ankstesnio konkurso būdu įgytos teisės tęstinumo nebus galima užtikrinti, nes reklaminiai įrenginiai bus išmontuoti ir naujų įrenginių projektavimas bei statyba bus galima tik po naujo konkurso. Be to, prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės nevaržo atsakovės teisių ar teisėtų interesų.
4. Ieškovė 2023 m. kovo 15 d. prašyme (kitame prašyme) prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės reikalavimo išardyti 154 vnt. reklamos įrenginius, dėl kurių 2013 m. vasario 1 d. išduotas leidimas Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6), vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 13 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismas nenustatė ieškinio formos ir turinio neatitikimų įstatymui ar kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną, objektyviai neįmanomą teisių gynimo būdą. Ieškinio argumentai ir pateikti įrodymai yra preliminarus pagrindas daryti išvadą, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Teismas įvertino tai, kad ieškovė ieškinio reikalavimu ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekia iš esmės to paties rezultato – netrukdomai eksploatuoti 154 vnt. reklaminius inžinerinius statinius (vidutinio formato reklaminius skydus) ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 15 d. sprendimą iki galutiniu sprendimu atsakovė konkurso būdu suteiks teisę įrengti ir eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius pakeičiančius reklaminius inžinerinius statinius kitam subjektui, mokant konkurso sąlygose nustatytą rinkliavą. Ieškovė neįrodė, kad yra išimtinės aplinkybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais (neįrodė negalimumo kitu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą). Teismui patenkinus ieškinio dalyką, kokį suformulavo ieškovė, teismo sprendimas nereikalautų priverstinio vykdymo. Užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, negalima. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai neįmanomas.
7. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 20 d. nutartimi atmetė ieškovės 2023 m. kovo 15 d. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8. Teismas nurodė, kad 2023 m. kovo 13 d. nutartyje įvertino ieškinio pagrįstumą, t. y. nusprendė, kad ieškinys yra tikėtina pagrįstas, nes negalima daryti išvados, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynimo būdą. Teismas nurodė, kad ieškovė, teikdama pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo nurodyti naujas aplinkybes, pagrindžiančias šių priemonių taikymo būtinumą ir kurios atsirado po Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutarties priėmimo. Teismas įvertino tai, kad ieškovė nenurodė naujų aplinkybių. Aplinkybė, kad 2023 m. kovo 13 d. atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė raginimą demontuoti reklamos įrenginius, dėl kurių eksploatacijos teisės pripažinimo ieškovė pareiškė ieškinį, nėra nauja. Pradiniame prašyme ieškovė nurodė, kad atsakovė siekia, kad būtų išmontuoti reklaminiai įrenginiai nuo 2023 m. kovo 4 d. Ieškovė žinojo apie atsakovės raginimą pašalinti reklaminius statinius, pasibaigus savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 1 d. ieškovei išduoto leidimo įrengti ir eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius (vidutinio formato reklaminius skydus) ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų reklaminių skydų eksploatavimo terminui. Ieškovė, pateikdama pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė, kad atsirado naujos išimtinės aplinkybės.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
9. Ieškovė 2023 m. kovo 20 d. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Laikinosios apsaugos priemonės, sutampančios su ieškinio reikalavimu, gali būti taikomos ne tik reiškiant prevencinį ieškinį, bet ir reiškiant prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis prevenciškai siekiama užkirsti kelią sukelti žalą proceso dalyviams ir laikinai sureguliuoti situaciją. Aplinkybė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atlikti tam tikrus veiksmus – iš esmės atitinka ir pačius materialaus pobūdžio teisinius ieškinio reikalavimus, nėra pagrindas teigti, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šalių ginčas yra išspręstas iš esmės, tai yra tik laikino pobūdžio ieškovės interesų gynimas ir užtikrinimas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.
9.2. Laikinosios apsaugos priemonės, sutampančios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, gali būti taikomos, jei nėra galimybės kitu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymo.
9.3. Nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas, nes: 1) ieškovė prašo pripažinti teisę naudotis reklamos įrenginiais, kuriuos atsakovė ieškinio pareiškimo metu reikalauja demontuoti; 2) demontavus reklamos įrenginius neliks ginčo dalyko, dėl kurio ieškovė pareiškė ieškinį.
9.4. Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė gavo atsakovės raštą, kuriuo reikalaujama išmontuoti ginčo įrenginius.
9.5. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nebus išsaugota status quo, galutinio teismo sprendimo įvykdymas taps negalimas.
9.6. Ieškovė, išmontavusi įrenginius ir vėliau juos iš naujo sumontavusi, patirtų nuostolių, nes turėtų iš naujo atlikti nesudėtingų statinių statybos darbus, gauti institucijų sutikimus.
9.7. Prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia atsakovės interesų. Atsakovė negali organizuoti naujo konkurso reklamos įrenginiams eksploatuoti, nes jo vykdymas sustabdytas teismo sprendimu. Atsakovė renka rinkliavas už skelbiamą išorinę reklamą, todėl ji turėtų būti suinteresuota gauti tokias lėšas.
10. Ieškovė 2023 m. kovo 27 d. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Teismas neteisingai įvertino prašymą kaip pakartotinį. Ieškovės 2023 m. kovo 15 d. prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones suformuluotas reikalavimas nesutapo su ieškinio reikalavimu.
10.2. Ieškovė siekia išsaugoti nepakitusį ginčo objektą, kad nebūtų išmontuoti įrenginiai, bet neprašė leisti jų eksploatuoti. Išmontuotų įrenginių atstatymas būtų neįmanomas dėl teisinio reglamentavimo (reiktų iš naujo rengti projektus, gauti leidimus, sutikimus, kurie galėtų būti išduoti tik naujo konkurso laimėtojui.
10.3. Ieškovė teigia, kad yra sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Nepritaikius tokių priemonių, kiltų grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nes bylos nagrinėjimas netektų prasmės, priimtas teismo sprendimas nesukeltų teisinių padarinių, kurių siekia ieškovė.
Atsiliepimas
11. Atsakovė prašo atmesti ieškovės atskiruosius skundus. Atsiliepimai į 2023 m. kovo 20 ir 27 d. atskiruosius skundus grindžiami iš esmės tokiais pačiais argumentais:
11.1. Ieškinys preliminariai negrįstas. Ieškovei išduotas leidimas eksploatuoti įrenginius pasibaigė 2023 m. vasario 1 d. Leidime ieškovei nebuvo nustatytų papildomų išlygų. Dėl to ji neturi teisės eksploatuoti įrenginių.
11.2. Ieškovė neįvykdė pareigos išmontuoti įrenginius, pasibaigus leidimui juos eksploatuoti. Ieškovė siekia įtvirtinti neteisėtą elgesio modelį – pripažinti jai teisę eksploatuoti reklaminius įrenginius, kurie neatitinka bendrojo plano reikalavimų, be konkurso, neturint reikiamų leidimų). Leidimas eksploatuoti reklaminius įrenginius išduodamas konkurso būdu.
11.3. Patenkinus ieškovės prašymą, būtų pažeisti atsakovės interesai. Teisme nagrinėjamos bylos dėl paskelbtų konkursų gali užsitęsti, tai užkirstų kelią naujiems reklamos veiklos subjektams ateiti į rinką.
11.4. Ieškovė nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sutampančias su ieškinio reikalavimu.
11.5. Ieškovė, sutikdama gauti terminuotą leidimą eksploatuoti įrenginius, žinojo, kad jam pasibaigus, ji turės išmontuoti įrenginius, sutvarkyti aplinką ir dėl to patirs išlaidų.
11.6. Atsakovė nepažadėjo asmenims, turintiems senus leidimus eksploatuoti įrenginius, kad jiems bus sudarytos išskirtinės sąlygos dalyvauti ir laimėti naujai paskelbtus konkursus, jog jie be pertraukų galėtų toliau eksploatuoti senus įrenginius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas netenkino ieškovės prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar ne.
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš nurodytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, bet nenustatė antrosios būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Be to, teismas nurodė, kad apeliantės prašomos taikyti laikinąsias apsaugos priemones sutapo su ieškinio dalyku.
14. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).
15. Laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t.y. ieškinio dalyku. Tiesa, tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, prevencinio ieškinio padavimo atveju (CK 6.255 str.), teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tačiau tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009).
16. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, nors paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, bet prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Taigi, pripažįstama, kad esant specifiniam ieškinio reikalavimo dalykui, t. y. reiškiant reikalavimą uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių ateityje gali kilti žalos, šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui tapačios reiškiamam reikalavimui laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos. Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad neatmestinos ir kitos išskirtinės situacijos, kai tokios (sutampančios su ieškinio dalyku) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, juo labiau, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra įpareigojimas (taip pat) atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-115-178/2016, e2-123-178/2016).
17. Nurodyti teismų išaiškinimai pagrindžia, kad su ieškinio dalyku sutampančios laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais. Byloje dalyvaujantis asmuo, prašydamas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti, kad yra išskirtinės aplinkybės joms pritaikyti ir nėra galimybės kitu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą.
18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė prašo pašalinti reklaminius inžinerinius statinius (vidutinio formato reklaminis skydus) ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų. Apeliantė naudoja reklaminius inžinerinius statinius, nors 2023 m. vasario 1 d. pasibaigė išduoto leidimo jiems įrengti ir eksploatuoti galiojimas. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad jos anksčiau išduoto leidimo terminas ėjo į pabaigą, 2022 m. rugsėjo 9 d. raštu nurodė apeliantei ne vėliau negu iki 2023 m. kovo 4 d. išardyti reklaminius skydus ir sutvarkyti aplinką.
19. Apeliantė teigė, kad, jeigu ji bus priversta išmontuoti reklamos įrenginius, bylos nagrinėjimas neteks prasmės, nes, teismui priėmus galbūt apeliantei palankų sprendimą, nebus galima iš naujo sumontuoti senų įrenginių, ji patirs papildomų išlaidų. Apeliantė siekia tęsti veiklą pagal šiuo metu jau nebegaliojančius leidimus, nurodydama, kad teisme nagrinėjamas ginčas dėl naujo konkurso sąlygų teisėtumo, teismo nutartimi sustabdyta konkurso procedūra.
20. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad jau nebegaliojančiame leidime nėra įtvirtintos sąlygos, kad asmeniui, kuriam išduotas šis leidimas, gali būti sudarytos išskirtinės sąlygos tęsti veiklą tol, kol bus paskelbtas naujo konkurso laimėtojas. Aplinkybės, kad naujas konkursas gali neįvykti ar būtų nutrauktas, kad atsakovė negali organizuoti naujo konkurso, nėra pagrindas apeliantei toliau eksploatuoti turimus reklaminius įrenginius pagal atsakovės išduotus terminuotus leidimus, kurių galiojimo laikas pasibaigė. Nagrinėjamoje byloje apeliantė siekia eksploatuoti reklamos įrenginius iki atsakovė konkurso būdu suteiks teisę įrengti ir eksploatuoti nurodytus reklaminius inžinerinius statinius pakeičiančius reklaminius inžinerinius statinius kitam subjektui. Apeliantė nepagrindė, kad, jeigu teismas tenkintų ieškinį, t. y. leistų jai toliau eksploatuoti įrenginius pagal nebegaliojančius leidimus, ji negalėtų iš naujo sumontuoti įrenginių ir dėl to būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų užtikrinta status quo. Apeliantė – verslininkė. Ji žinojo, kad, pasibaigus leidime nustatytam terminui, turės išmontuoti reklaminius stendus ir sutvarkyti aplinką. Tai, kad ji patirs papildomų išlaidų įrangai išardyti, nepagrindžia, jog teismo sprendimo įvykdymui kyla grėsmė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sutampančias su ieškinio reikalavimu, nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas joms pritaikyti.
21. Apibendrindamas pirmiau nustatytas aplinkybes, nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 13 d. nutartyje teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotos laikinosios apsaugos priemonės, vadovavosi aktualia teismų praktika. Apeliantės 2023 m. kovo 20 d. atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o apeliantės skundas atmetamas.
22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad ji 2023 m. kovo 15 d. pateikė teismui ne pakartotinį, bet naują prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodytą išvadą apeliacinės instancijos teismas daro dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.
23. Apeliantė, pirmą kartą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suformulavo reikalavimą: uždrausti atsakovei imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų siekiama apriboti ieškovės 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 1-586 patvirtinto Reklaminių inžinerinių statinių (labai didelio, didelio ir vidutinio formato reklaminių skydų) įrengimo ir eksploatavimo ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų operatoriaus parinkimo konkurso būdu įgytą teisę eksploatuoti 154 vnt. reklamos įrenginių iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje, mokant konkurso sąlygose nustatytą rinkliavą. Ši reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat sutapo su ieškinio dalyku.
24. Antrą kartą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliantė prašė sustabdyti atsakovės reikalavimo išardyti 154 vnt. reklamos įrenginių, dėl kurių 2013 m. vasario 1 d. išduotas leidimas Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6), vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje. Įvertinęs pareikštų reikalavimų turinį, apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, kad pareikšti prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones netapatūs. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje 2023 m. kovo 20 d. nutartyje, nurodydamas ankstesne nutartimi išnagrinėtą reikalavimą, neišsprendė apeliantės 2023 m. kovo 15 d. prašyme suformuluoto reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis ji prašė stabdyti atsakovės reikalavimo išardyti įrenginius vykdymą. Padaryto proceso teisės normų pažeidimo negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, be to, būtų apribota šalių teisė apskųsti teismo procesinį sprendimą. Dėl to yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartį ir perduoti apeliantės 2023 m. kovo 15 d. prašymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“ 2023 m. kovo 15 d. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.