Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio (toliau – ir gynėjas ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, jam skirta trisdešimties parų arešto bausmė, pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, jam skirta vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, jam skirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta subendrinta bausmė už nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, subendrinta visiško sudėjimo būdu su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas M. S. atidėtas vieneriems metams trims mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę, jos realaus atlikimo atveju, nuspręsta įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. liepos 23 d., 0.05 val., iki 2021 m. liepos 23 d., 12.25 val. (viena diena), nuo 2023 m. kovo 14 d., 12.45 val., iki 2023 m. kovo 16 d., 12.25 val. (dvi dienos), iš viso tris dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 71¹ straipsniu, M. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, įpareigojant M. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesiartinti prie I. L. arčiau nei nustatytu 200 metrų atstumu, uždraudžiant jam iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su I. L., lankytis jos gyvenamojoje vietoje ar kitose vietose, kur būna nukentėjusioji. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, M. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas atlyginti turtinę žalą, įpareigojant M. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t. y. per vienerių metų trijų mėnesių terminą, atlyginti bent pusę nukentėjusiajai I. L. padarytos turtinės žalos. M. S. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Nukentėjusiosios I. L. atstovės advokatės Astos Astrauskienės civilinis ieškinys tenkintas ir iš M. S. I. L. naudai priteista 12 286,99 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteista iš M. S. nukentėjusiosios I. L. naudai 2 000 Eur atlyginimui už advokato pagalbą. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, priteista iš M. S. nukentėjusiosios I. L. naudai 800 Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1.1. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – už tai, kad 2021 m. liepos 22 d., apie 21.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę ? sutuoktinę I. S., t. y. jai leidžiantis laiptais iš antro aukšto, tyčia kaire ranka sugriebė už jos dešinės rankos riešo ir jėga nutempė žemyn nuo laiptų, o šiai griūnant nuo laiptų, ją (I. S.) apglėbęs, tyčia stipriai suspaudė ir tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai I. S. fizinį skausmą.

1.2. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – už tai, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2021 m. rugsėjo 28 d. sistemingai baugino I. S., naudodamas psichinę prievartą: 2021 m. liepos 22 d. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neleido I. S. išeiti iš rūsio bei, atėmęs šios telefoną, grasino pradurti automobilio „Jeep Grand Cherokee“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padangas, kurias po to nuleido, taip pat dėl to, kad I. S. atsisako grįžti gyventi su juo (M. S.), iš savo elektroninio pašto, kurio adresas (duomenys neskelbtini) į I. S. elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) rašė bauginančio ar grasinančio pobūdžio pranešimus, pravardžiuodamas I. S. necenzūriniais žodžiais:

2021 m. rugpjūčio 28 d., 19.40 val., parašė: „Neprarasite nesuprasi. Ok. Gyvenk pasidavusi savo mylinčiais širdimi. Tu mane išdavei...Aš taip nebegaliu, gaila kad išeinant prarandu belekokias galimybes. Bet taip ar taip tu gyveni ne savo širdimi, ačiū už vakarykštis apkabinimą, aš apie jį galvosiu iki galo. Atleisk angele aš pasiduodu jėgų nebėra...Buk gera ispildik paskutini norą. Sudegink. Ir prisimink tu man buvai besąlygiškai viskas.“;

2021 m. rugpjūčio 28 d., 20.25 val., parašė: „Keršijamirusiajam...man gana!!!“;

2021 m. rugpjūčio 28 d., 20.55 val., parašė: „Aš visa gyvenimą siekiau tavęs, padėjau tau, o iš tavęs gavau ką? Sunaikinimą nieko tokio...sunaikinti mane tegul visi žino šis kartas tau rytoj į manipuliacijas nebebus panašus...viskas gerai, aš mylėsiu tave iki galo, man neskauda labiau nei skaudėjo visą mėnesį...tu buvai mano angelas buvai mano pasaulis. Jis sugriuvo o angelas išskrido, aš nebeturiu to apie ka svajojau nebeturiu žmonos jos meilės ir pasitikėjimo, tu mane išdavei pasidaviai kitu žmonių provokacijoms išmetęs kaip šiukšlę, tai gerai, liko ja sudegint...ar va su lenku ar va su D. ...sėkmės pasidžiauk“;

2021 m. rugsėjo 6 d., 12.08 val., parašė: „Tarp kitko pamastymui negalvoji kad tavo tel duomenys irgi buvo sinchronizuoti naudojant tau mano telefoną? Sakiau nekurk manyje neapykantos...nes... Aš tavimi tikėjau o tu už akių šitaip! Aš tavo mama palaidotas tavo šeima buvo už mane ir „bus kai gausi paskaityti procesinius” jie yra o tu kad sugriauti pripisai protas jog aš tave musu ir jai atleisk užmušiu...na žinai moteryte eisim dabar eisim iki galo“;

2021 m. rugsėjo 6 d., 17.58 val., parašė: „Kieta jautiesi eilyni karta spjovusi mylimam žmogui į veidą...gerai matau nieko reikia ir man spjaudytis jei taip elgiesi rūkykla atgal“;

2021 m. rugsėjo 7 d., 7.37 val., parašė: „Ir prašau atbiokuoti. Ir gėlės juk nekaltos, kad tu jas matai...Nusileisk truputi, nes tai tavo bėda, suprask, susinaikinsi“

Taip pat, naudodamas psichinę prievartą, siekdamas dar labiau sugniuždyti, įbauginti I. S., 2021 m. rugsėjo 14 d. suniokojo jai nuosavybės teise priklausantį 9 129,31 Eur vertės turtą, esantį gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sugadindamas elektros instaliacijos laidus bei prietaisus, pragręždamas grindis bei sugadindamas grindinio šildymo sistemą, išplėšdamas šiltinimo plokštes, apliedamas pastate buvusį kilnojamą turtą, sugadindamas garažo vartų segmentą padarė I. S. ir jos mažametės dukros namus netinkamus gyventi bei apie tai pranešė I. S.:

2021 m. rugsėjo 14 d., 10.48 val., parašė: „Aš tau kiek kartu sakiau neišdavynnėk ir nekariauk su manimi... sakai mano šiukšlynas gyvenimas?! Važiuok į savo šiukšlyną pasižiūrėk tai yra mūsų svajonių šiukšlyną kurį tu padarei.... Tu sunaikinti viską dėl ko stengėmės“;

2021 m. rugsėjo 14 d., 11.24 val., parašė: „Reikėjo tau su dukra grįžti laiku, dabar tu nebeturi kur grįžti... laukiu nesulaukiu kol tu isitikinsi kad viskas sugriuvo taip kad nebeatstatysi...nebuvai daiktas niekada čia tavo nesveika mąstysena sugriovė musu gyvenimą. Tu buvai man viskas. O už visus pažeminimus už melą ir išnaudojimą turėk sugriautą musų abieju svajonę. Kai nuvykti į šakiškes suprasi kad aš nejuokavau...aš išsitraukiau o tu nepridursi lenkas juk nepadės, o gal ir ne nes jis pasiekė savo sunaikino mus sunaikino musu svajones ir pakoregavo savo dukros gyvenimą. Jam juk paranku kad tu gyventum tėviškėje, mažiau su dukrą reiks leist laiką. Sakiau, kad pasekmės bus visam gyvenimui. Niekada neišdavinėjau ir tik mylėjau...O tu tik žeminai ir provokavai ir isileidynėjai kitus vyrus į musu gyvenimą. Dar kaita !!! Nereikėjo išdaviščiu!!!“;

2021 m. rugsėjo 14 d., 11.47 val., parašė: „Aš dingusius. Tik tu Manės niekada nepamirši“;

2021 m. rugsėjo 14 d., 12.31 val., parašė: „Kaltina kaltina o pati šventuolė puse metu su lenku pisiesi...vyras į darbą boba pas lenką...kekšė esi...lenkas sakė netikėjau...Ir barakuda išnaudojimo prasme...bet kaip tu sakai korta nepadėjo ir net labai brangiai tau atsistojo...man įdomu kas dabar tau namą atstatynės? Dar nebuvai?“;

2021 m. rugsėjo 14 d., 12.38 val., parašė: „Nuvažiuok greičiau kad ir tau skaudėtu, o tai dabar tik man skauda metų rezultato !!! Noriu kad susivokti kaip kas. pažeminimas išdavystės ir svajonių griūtis. Žiūrėdama į lubas nuo kuriu pradėjom prisimink kaip vienas kyto norėjom, drebėjom ir mylėti pradėjom...bet tau nė motais tu su lenku nuo pat pirmo mėnesio po palangas tampriai, ir dabar tampaisi nes šuniukai pas jį nestato numeriuose caro tėvelis caro mamytė atsirado o ju nebuvo...tiek irodimu turiu dėl išdaviščiu ir įrodančiu kad jau senai viskas buvo planuota kaip manim atsikratyti...“;

2021 m. rugsėjo 14 d., 12.42 val., parašė: „Tai buvai musu svajonių griuvėsiuose?“;

2021 m. rugsėjo 14 d., 13.00 val., parašė: „Tai ar buvai?“;

2021 m. rugsėjo 14 d., 18.21 val., parašė: „Ir ką toliau eisi teisybės j ieškoti kur jos nėra? Kaip ten sakiai?, o kaip kitaip tave nubausti!? Tai vat kai visi nusisuks nes pavirtai į nieką kokiu visada mane dariai, paskambink...viską sutvarkysiu!“;

2021 m. rugsėjo 15 d., 9.33 val., parašė: „Na jai galvoji kad policija atstatys tau namus tai klysti, toliau kariauti? Projektą namo turi?“;

2021 m. rugsėjo 15 d., 10.09 val., parašė: „Nerašai jautiesi laimėjusi? Ka? Turtas man priklauso, mano metu darbas, mano investicijos elektrai vandentiekio, santechnikai, už tinkavimo skolos iki šiol, tavo išdavystės ir t.t. Gavai ko nusipelnei, tavo tėvukas ir broliai tavo laimėjimus žino? Tupj sužinosi kokia tu padarei, vyras aria dirba aria per kelis darbus o tu biurus kitiems Čiulpi! Tai va galėsi investicijas daryti ne ten kur privalėjai ir kas skaudžiausia kad žinai neapgausi nieko nes gyveni kiti asmenų mastimu...padėkos jiems”;

2021 m. rugsėjo 15 d., 10.57 val., parašė: „Perduok advokatai savo linkėjimus...Pasisakyk iš kaito (matai kiek pridirbai o aš vis dar tau padedu!!!) Kad yra žinutės kurios įrodo tavo tikslingus planus kai prieš kelias dienas rašetės jog viskas greitai pasikeis kad buvo planuojama mano išvedimas iš kantrybės, tu jau žinojai, ir lenkas žinojo, liudininkų yra...aš tave sutrypsiu taip sutrypsiu už šmeižtą už išnaudojimą kad tu eisi ten kur dar nebuvai!!! Tu nieko nebelaimėsi, advokatai paruošti, visi liudis kas dyrbo kas jiems už darbus mokėjo nes tu žinai kas mokėjo...nepadėjo korta?! Pradėk galvoti ką darai nes vėl pribrisi!“;

2021 m. rugsėjo 15 d., 11.11 val., parašė: „Pačiai negaila dėl to ką užvyriai su žmogumi kuri visada mylėjai ir myli tik vis dar pikčiais gyveni kurio užpakalį, pimpalą taip mylėjai? Kurio pimpalas visada tave iki dangaus pakylėtas?! ,nejau tu visą gyvenimą sau griausi teismais advokatais kyši pinigus kur nieko niekada neapgausi!?, pradėk normaliai elgtis, rasiu išeitį ir tu laimėsi...nusileisk ant žemės viena karta. Suprask kariauti tau netikslinga paskambink ir laimėsi.“;

2021 m. rugsėjo 16 d., 13.24 val., parašė: „Nejau tu galvojai su lenku jog jums mano darbas investicijos ir visų metų laiko praradimas atiteks šiaip? Tai dabar darbo lygiai tiek pat ir pinigų kainuos lankui atstatyti savo mylimos moters ir dukros namui kažkaip nemanau kad taip bus! Mamytės apkrautas turtais ju dėl jūsų nešvaistys...jis gi ahuj ienai apsirūpinęs daug uždirbęs ir viską savo rankomis pasistatęs<...>tarp kitko turi kur gyvent? Kol žmona galiu padėt!!! Gerai gerai maivytis viską suprantu! Per daug prieš kitus teks nusižeminimo parodyti. Ai dar šis bei tas., šendien užjudynau inspektorius...tas kuris buvo nutildytas dar vat irgi per tave problemų turės dėl pareigų nevigdimo, tad vėl gi sėkmės.“;

2021 m. rugsėjo 18 d., 22.01 val., į I. S. mobiliojo ryšio telefoną kaip MMS pranešimą atsiuntė savo galvos profiliu nuotrauką su virve ant kaklo bei 2021 m. rugsėjo 28 d. 22.34 val., tokiu pat būdu atsiuntė ant automobilio pavarų perjungimo svirties uždėtos virvės nuotrauką bei žinutę, joje parašydamas „Tai va...mašina stelai, kuri tave mylėjo, tavo dovanotas braun lenkui (jaustukas) tavo dovanotas telefonas aišku tau, tu gi norėjai kad basas likčiau pildosi tavo svajonės. Norėčiau kad vaizdo skambučiu savo egzekucija kuria surezgiai matytum, bet tau dramos neužteks tu juk tik su metais šustri...Tikiuosi kad tau drąsos užteks prieš juos prisipažinti kaip kas iš tiesu buvo suregsta, apie šmeižtą ir planą kaip manim pasinaudoti ir nx išmesti.“, taip naudodamas psichinę prievartą prieš I. S. sistemingai ją baugino.

1.3. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – už tai, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. tyčia sugadino I. S. nuosavybės teise priklausantį turtą: name, esančiame (duomenys neskelbtini), nukirpo elektros instaliacijos laidus ir išplėšė rozetes, taip sugadindamas 2 863,85 Eur vertės elektros instaliaciją, nupjovė šildymo sistemos kolektorius ir pragręžė grindis, sugadindamas po betonu sumontuotą 4 277,51 Eur vertės grindinio šildymo sistemą, o mansardoje išplėšęs mineralinę vatą bei izoliacinę plėvelę, sugadino 701,70 Eur vertės pastato apšiltinimą, taip pat sugadino 706,25 Eur vertės namo garažo vartų segmentą, tokiais savo tyčiniais veiksmais sugadindamas I. S. priklausantį 8 549,31 Eur vertės turtą; taip pat M. S., dėl jo neteisėtų veiksmų išsiliejusiu vandeniu, apliejo pastate buvusį kilnojamą turtą, taip jį sugadindamas, o būtent: 297 Eur vertės rašomąjį stalą, 81 Eur vertės patalynės dėžę bei 202 Eur vertės siuvimo mašiną ir šiais savo tyčiniais veiksmais sugadino svetimą, iš viso 9 129,31 Eur vertės I. S. priklausantį turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo: 1) iš dalies panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: išteisinti M. S. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje; 2) panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnį; 3) pakeisti nuosprendžio dalį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, sumažinti nusikalstama veika padarytos žalos dydį; 4) sušvelninti M. S. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę; 5) pripažinti I. L. (S.) teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka; 6) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, kadangi jame išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ir išspręsti kiti nuosprendžio klausimai. Be to, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo pamatinėmis įrodymų vertinimo ir nuosprendžio priėmimo taisyklėmis, byloje esančias ir nagrinėjimo teisme metu nepašalintas abejones bei prieštaravimus vertino nuteistojo nenaudai, tuo pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą.

2.2. Pasak gynėjo, nuteistojo M. S. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nepasitvirtino. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, t. y. nesant pakankamai patikimų ir neginčijamų įrodymų, nurodė, kad M. S. panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sutuoktinę I. L..

2.2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje M. S. parodymus pacitavo netiksliai, iškraipė jų turinį. Dėsto, kad M. S. parodymų esmė yra ta, kad kieme, prie namų, prasidėjo žodinis konfliktas su žmona I., po to jie abu nuėjo į namus. I. vengė kalbėtis su M., elgėsi šaltai, provokuojančiai. I. lipo laiptais žemyn, M. nestipriai paėmė jai už rankos, prisitraukė prie savęs, apkabino, pabučiavo. Gynėjas tvirtina, kad savo veiksmais M. nesiekė sukelti I. L. fizinio skausmo ir jo nesukėlė. Pasak gynėjo, iš ikiteisminio tyrimo metu M. S. duotų parodymų matyti, jog įvykio vakarą jis norėjo su I. L. išsiaiškinti dėl jos darbo vaikų darželyje apmokėjimo, prašė jos nebedirbti, pasirūpinti buitimi, jokio smurto prieš ją nenaudojo, nesiekė jos sužaloti ar sukelti jai fizinį skausmą. Pažymi, kad nukentėjusioji M. S. parodymų nepaneigė, juos tik papildė, keletą kartų nurodydama, kad jai buvo sugriebta už kairės rankos riešo.

2.2.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog M. S. naudojo fizinį smurtą prieš I. L. – ji nebuvo mušama, kankinama, prieš ją nebuvo kitaip smurtaujama. Teigia, jog teismas, vertindamas M. S. elgesį (I. L. paėmimą už rankos, prisitraukimą prie savęs, apkabinimą (suspaudimą)) kaip fizinį smurtą, turėjo įvertinti tai, kad baudžiamoji teisė yra kraštutinė priemonė, taikoma tik už žalingą elgesį. M. S. veiksmai (nukentėjusiosios paėmimas už rankos, prisitraukimas prie savęs, stiprus apkabinimas) negali būti traktuojami kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie M. S. siekį sukelti I. L. fizinį skausmą. Nurodo, kad mažareikšmis fizinis skausmas nesudaro BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos sudėties. Akcentuoja, kad įvykio metu M. S. buvo blaivus.

2.2.3. Cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180- 689/2018, 2K-317-719/2018 ir tvirtina, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta aplinkybių taikyti baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį. Nurodo, jog nuteistojo M. S. trumpalaikiai veiksmai prieš suaugusį, fiziškai sveiką žmogų I. L. nepasireiškė smūgių sudavimu, veiksmai nebuvo intensyvūs ar ilgalaikiai, truko vos kelias sekundes, todėl akivaizdžiai nesiekia baudžiamajai atsakomybei būtinos veikos pavojingumo ribos.

2.2.4. Pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodo dalį ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, kurie patvirtina, kad I. L. iš pradžių net nenurodė, jog M. S. ją apglėbęs suspaudė. Dėsto, jog I. L. atvykus policijos pareigūnams tik bendrais teiginiais nurodė, kad patiria iš vyro psichologinį ir fizinį smurtą, vyras varžo jos socialinę laisvę. Pareigūnai nematė jokių išorinių požymių, kurie bylotų apie M. S. keliamą grėsmę I. L. ar rodytų fizinio smurto panaudojimą. Policijos pareigūnai nurodė, kad M. S. buvo blaivus, elgėsi ramiai ir adekvačiai. Pažymi, jog policijos pareigūnų kūno vaizdo kamerų įrašuose užfiksuoti pareigūnų pokalbiai apie tai, kad fizinio smurto požymių nesimato, analogiškai, liudytojas G. L. nurodė, jog smurto žymių ant I. kūno nematė, liudytojai A. Ž. ir G. L. nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų nuteistąjį buvus konfliktišką, agresyvų. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas akcentavo kitus M. S. elgesio momentus, kurie nesusiję su fizinio smurto vartojimu, – telefono paėmimą, oro iš automobilio padangos išleidimą, ir tai tik patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė ne pakankamai patikimų įrodymų visuma, o duomenimis, kurie nepatvirtina M. S. veikoje nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties buvimo.

2.3. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai M. S. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje. Nurodo, kad bylos duomenimis M. S. veikoje nebuvo nustatyti sistemingo bauginimo, naudojant psichinę prievartą požymiai.

2.3.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai, deklaratyviai M. S. ir I. L. bendravimo dalį, t. y. M. S. elektroniniu paštu siųstus laiškus I. L. bei kitus M. S. atliktus veiksmus ir (ar) žodžius (trumpalaikį neleidimą išeiti iš rūsio, trumpalaikį telefono paėmimą, kalbėjimą apie automobilio padangos (-ų) pradūrimą, gyvenamojo namo apgadinimą) traktavo kaip sistemingą I. L. bauginimą, naudojant psichinę prievartą. Akcentuoja, jog nagrinėjamoje byloje svarbu ir tai, kad pripažįstant tam tikrą elgesį psichine prievarta, o jos daugkartinį panaudojimą – sistemingu bauginimu, vertintinas tokių veiksmų pavojingumas, grasinimų realumas. Dėsto, kad M. S. suvokė, jog I. L. jį naudoja kaip pigią darbo jėgą savo asmeninio turto vertės didinimui (įrengiant gyvenamąjį namą). Be to, M. S. sužinojo, kad nukentėjusioji telefonu bendrauja su buvusiu vyru V. N. (V. N.), susitikinėja su juo, šiuos santykius slepia nuo teisėto vyro, meluoja, jog jo (M. S.) automobilį naudoja vykimui į darbą (už kurį nemokamas reikiamas darbo užmokestis). Pasak gynėjo, M. S. veiksmai 2021 m. liepos 22 d. susiję su šio noru pasikalbėti su I., dėl to jai trumpam užtvėrė praėjimą iš rūsio (nuosprendyje įvardijama kaip neleidimas išeiti iš rūsio). Gynėjo teigimu, M. S. siekė, jog nukentėjusioji jo įdėmiai paklausytų (telefono paėmimas) ir pasakė šiai, kad automobiliu ji nesinaudos, nes pradurtos padangos (realiai oras buvo išleistas tik iš vienos padangos). Gynėjas nurodo, kad laiškų rašymas elektroniniu paštu, negrasinant nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, negali būti laikomi sistemingu bauginimu. Pasak gynėjo, kai kurie M. S. veiksmai vertintini kaip nemalonūs ir galėjo I. L. sukelti neigiamas emocijas, tačiau tokie veiksmai neatitinka sistemingo bauginimo, kaip nusikalstamos veikos, požymių.

2.3.2. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino kitos M. S. ir I. L. susirašinėjimo dalies, iš kurios matyti, kad ne tik M. S. kvietė susitikti, tačiau ir pati I. L. inicijuodavo jų susitikimus (kviesdama kavos ir panašiai). Nurodo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes M. S. ir I. L. santykiai laikotarpiu nuo 2021 m. vasaros iki santuokos nutraukimo buvo įtempti, I. išsikraustė iš namų, tačiau šalys tarpusavyje bendravo, susitikinėdavo. Pasak gynėjo, M. S. karštai mylėjo savo žmoną, tačiau jam buvo skaudu, kad ji, jo manymu, buvo jam neištikima. Pažymi, kad sutuoktiniai bendravo (susirašinėjo, susitikinėjo) ir po pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos nusikalstamos veikos pabaigos, t. y. po 2021 m. rugsėjo 28 d. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino reikšmingos susirašinėjimuose esančios informacijos, kuri patvirtina M. S. aiškinimą, kad tariamai nusikalstamos veikos laikotarpiu (nuo 2021 m. liepos 22 d. iki rugsėjo 28 d., nors pagal nuosprendyje pateiktus faktus paskutinis M. S. veiksmas nurodytas 2021 m. rugsėjo 18 d.) M. S. su I. L. netgi turėjo intymių santykių, I. L. ruošė valgį. Akcentuoja, kad I. L. pirmosios instancijos teismui pripažino, jog su M. S. buvo susitikę ne kartą. Pasak gynėjo, tai taip pat patvirtina, kad nuosprendyje nurodytas M. S. elgesys nesukėlė tų pasekmių, kurias būtina nustatyti, siekiant konstatuoti nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimą, nes M. S. neturėjo tikslo (to nepatvirtina bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys) sukelti I. L. stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, tik desperatiškai siekė išsaugoti šeiminius ryšius.

2.3.4. Pažymi, kad teisiamajame posėdyje I. L. negalėjo nurodyti, kurios iš kaltinime esančių žinučių jai kėlė nerimą, nesaugumo jausmą. Akcentuoja I. L. parodymus, kad stresą kėlė ne grasinimai padaryti kažką jai, o M. S. grasinimai nusižudyti. Teigia, jog susirašinėjimo turinys neleidžia daryti išvados, jog M. S. būtų sistemingai bauginęs I. L..

2.4. Skunde neginčijama, kad M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, tačiau, pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismo išvados šioje nuosprendžio dalyje nevisiškai atitinka nustatytas bylos aplinkybes.

2.4.1. Skunde kritikuojama tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje rėmėsi nukentėjusios nurodytu sugadinto turto vertės dydžiu. Pažymi, kad I. L. nurodyto turtinės žalos dydžio M. S. nepripažino, be to, turtinės žalos dydžio, pasak gynėjo, nepatvirtino objektyvūs duomenys.

2.4.1.1. Nurodo, kad sprendimą remtis nukentėjusios nurodytu sugadinto turto vertės dydžiu pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad nukentėjusioji neprašo „priteisti nei nukentėjusiosios galbūt patirtos turtinės ir (ar) neturtinės žalos, patirtos dėl kitų byloje nustatytų M. S. jos atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų“. Pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, apie kokius dar galimai neteisėtus veiksmus kalbama, kokią dar turtinę ar neturtinę žalą patyrė I. L.. Gynėjo teigimu, tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas tiek dėl nusikalstamos veikos apimties, tiek ir spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, rėmėsi prielaidomis, o ne realiai patirtomis I. L. išlaidomis, atstatant į pradinę padėtį savo turtą, buvusį iki 2021 m. rugsėjo 14 d. Nurodo, kad I. L. pirmosios instancijos teismui pateikė įvairius neva jai padarytos turtinės žalos skaičiavimus, kuriuose nurodytos sumos skiriasi (nekilnojamajam bei kilnojamajam turtui padarytų nuostolių įvertinimo ataskaita (toliau – ir ataskaita), lokalinė sąmata). Pažymi, kad apklausti liudytojai pirmosios instancijos teismui patvirtino, jog padarytos žalos dydį jie apskaičiavo pagal I. L. nurodytus darbus ir sugadinimus, tačiau patys nesiėmė jokių priemonių nustatyti, ar šią žalą padarė M. S..

2.4.1.2. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tik deklaratyviai nurodė, kad M. S. nukirpo elektros instaliacijos laidus ir išplėšė rozetes, taip sugadindamas 2 863,85 Eur vertės elektros instaliaciją. Pažymi, kad netgi iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog namas buvo nepilnai įrengtas ir rozetės nebuvo sumontuotos, todėl nebuvo galima jų išplėšti.

2.4.1.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad M. S., išardydamas namo apšildymą, nesugadino tam naudotų medžiagų, t. y. nesulaužė OSB plokščių, nesuplėšė mineralinės vatos, viską sudėjo ant grindų, todėl naujų medžiagų šių sugadinimų pašalinimui nereikėjo naudoti, kaip nurodyta I. L. pateiktoje ataskaitoje ir lokalinėje sąmatoje. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje (87 punktas) daro prielaidą, kad mineralinės vatos yra sudėtos ant grindų, todėl neįmanoma jų nepažeisti vaikštant po patalpą. Akcentuoja, kad teismas savo išvadų prielaidomis grįsti negali.

2.4.1.4. Pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patikėjo I. L. parodymais ir nustatė, kad M. S. sugadino 706,25 Eur vertės namo garažo vartų segmentą. Pažymi, kad M. S. kategoriškai neigė gadinęs namo garažo vartus, nes tam nebuvo jokios būtinybės. Nurodo, kad vien tai, jog garažo vartų segmento sugadinimas užfiksuotas nuotraukoje, nėra pakankamas įrodymas, kad šį sugadinimą padarė būtent M. S..

2.4.2. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino M. S. parodymų ir paaiškinimų, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji jį nepagrįstai kaltino daug didesnės apimties turto sugadinimu, siekė pasipelnyti.

2.4.2.1. Pažymi, kad M. S. nurodė, jog jis nesugadino namo šildymo sistemos, pragręždamas grindis, nes byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad šildymo sistema buvo sugadinta, padarius grąžtu skylutes grindyse. Pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas padarė prielaidą, kad „buvo pataikyta tiksliai į šildymo sistemą“, nors jokių patikimų, tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, ir jų pirmosios instancijos teismas nenurodė. Akcentuoja, kad pati I. L. bei apklausti liudytojai patvirtino, jog grindų šildymo sistemos sandarumas po įvykio tikrintas nebuvo. Gynėjo manymu, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas, jog skylučių betone padarymas sugadina grindų šildymo sistemą ir dėl to būtina ardyti betono grindis. Tvirtina, kad grindų šildymo sistemos kolektoriaus, kurio sugadinimą pripažino M. S., remontas negali kainuoti nuosprendyje nurodytos 4 277,51 Eur sumos. Teigia, kad grindų šildymo sistemos kolektoriaus remontui nėra būtina išardyti visas betono grindis, surinkti ir išvežti visas statybines atliekas, keisti visą grindų šildymo sistemą, betonuoti naujas grindis ir panašiai. Nurodo, kad I. L. privalo pateikti realias šildymo sistemos remonto išlaidas patvirtinančius įrodymus (dokumentus, nurodyti liudytojus, galinčius patvirtinti patirtų išlaidų dydį ir kita), tai nebuvo padaryta, todėl liko neįrodyta kaltinimo dalis dėl šildymo sistemos sugadinimo 4 277,51 Eur sumai.

2.4.2.2. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino M. S. paaiškinimus, paremtus byloje esančiais duomenimis, kad iš fotonuotraukų, darytų namo rūsyje, matyti, jog pati I. L. ar, jos prašymu, kiti asmenys padarė skyles grindyse. Dėsto, kad iš fotonuotraukų matyti, kad dalis betono grindyse esančių skylių padaryta po 2021 m. rugsėjo 14 d., kadangi aplink skyles matyti sausas betonas, nors to negali būti, kadangi rūsyje buvo keli centimetrai vandens. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šį argumentą mėgino „pateisinti“ tuo, kad grindys buvo pragręžtos ne tik rūsyje ir tuo, kad nuotraukos darytos praėjus kuriam laikui. Teigia, kad, pasak pirmosios instancijos teismo, grindys galėjo pradžiūti, ir tai dar kartą parodo, jog teismas savo išvadas grindė prielaidomis, tuo akivaizdžiai pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

2.4.3. Tvirtina, kad iš pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, jog jų nepakanka konstatuoti, jog M. S., tyčia sugadindamas I. L. turtą, padarė jai skundžiamame nuosprendyje nurodytą – 9 129,31 Eur turtinę žalą. Be to, pirmosios instancijos teismui pateikti duomenys buvo aiškiai nepakankami, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu būtų galima tiksliai ir neginčijamai (patikimai) apskaičiuoti I. L. padarytos ir atlygintinos turtinės žalos dydį, t. y. būtų galima teisingai išspęsti civilinį ieškinį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo pasiūlyta vertinti byloje esančius duomenis ir spręsti jų pakankamumą ar nepakankamumą civiliniam ieškiniui teisingai išspręsti. Gynėjo teigimu, nors pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva surengė kelis papildomus posėdžius, tačiau patikimų įrodymų, kuriais galima tiksliai ir neginčijamai nustatyti tiek nusikalstamos veikos apimtį, tiek ir kompensuotinos žalos dydį, nebuvo surinkta. Pasak gynėjo, šiuo atveju, neatidėjus bylos nagrinėjimo, civilinio ieškinio klausimo išspręsti nebuvo galima. Nurodo, kad šiuo atveju būtina vadovautis BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir civilinio ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

2.4.4. Pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas neįvertino pačios I. L. parodymų, kad ji žalą yra atsistačiusi, ir tai rodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo remtis ne žalos dydžio apskaičiavimais, o įpareigoti nukentėjusiąją I. L. ir civilinį ieškinį nukentėjusiosios naudai pareiškusią jos atstovę pateikti duomenis apie realias patirtas išlaidas dėl M. S. nusikalstamos veikos. Tvirtina, kad tik tokiu būdu buvo galima bent kiek realiau ir objektyviau nustatyti ir nusikalstamos veikos dydį ir, galimai, apskaičiuoti atlygintinos žalos dydį. Pažymi, kad pagal susiklosčiusią teisminę praktiką tuo atveju, kai padaryta žala atstatoma (kaip šiuo atveju) žalos dydžio nustatymui naudojami duomenys, patvirtinantys atliktų darbų kainą ir sunaudotų medžiagų, įrengimų ir kitą vertę (kainą).

2.4.5. Akcentuoja, kad dalies kaltinimo M. S. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nepatvirtino patikimi ir neginčijami teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, todėl visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinamos M. S. naudai, nusikalstamos veikos apimtis mažintina.

2.5. Pasak gynėjo, sumažinus nusikalstamos veikos dydį (apimtį), atitinkamai švelnintina ir M. S. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė. Kaip teigia, nors pirmosios instancijos teismas ir akcentavo, kad M. S. praeityje nebuvo teistas, tačiau visiškai nepagrįstai pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskyrė pačią griežčiausią bausmės rūšį, nesat tam jokio pagrindo. Nurodo, kad šio sprendimo pirmosios instancijos teismas reikiamai nemotyvavo, jį susiejo su bausmės pagal BK 145 straipsnio 2 dalį skyrimu. Pažymi, kad BK 187 straipsnio 1 dalies sankcija numato net keletą švelnesnių bausmių, kurių negalėjimo skirti pirmosios instancijos teismas niekaip nemotyvavo.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusioji ir jos įgaliotoji atstovė prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teisme ištirti įrodymai

4. Apeliacinės instancijos teismas atliko dalinį įrodymų tyrimą, kurio metu pakartotinai buvo apklaustas liudytojas A. D., gautas atsakymas iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „P“, pakartotinai peržiūrėtos nukentėjusiosios I. L. pateiktos nuotraukos.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas A. D. nurodė, kad pakartotinai teikta lokalinė sąmata (t. 5, b. l. 24) yra išplėstinė – pirmojoje sąmatoje (2021 m. rugsėjo 30 d.) buvo atskirai išvardinti papildomos medžiagos, papildomų mechanizmų vertė, sezoniniai darbai, specifiniai darbai, papildomas darbo užmokestis, socialinio draudimo išlaidos, statinio statybos išlaidos. Šitos eilutės naujai pateiktoje lokalinėje sąmatoje buvo įskaičiuotos į kiekvieną konkrečią eilutę, bendra nustatyta nuostolių suma nesiskiria. Atsakydamas į klausimus dėl lokalinės sąmatos (t. 5, b. l. 24), liudytojas nurodė, jog lokalinėje sąmatoje į sugadintos elektros instaliacijos sumą mansardoje įskaičiuoti 3 punktas (apšvietimo tinklų dviejų–trijų gyslų laidų keitimas sienų ir perdenginių kanaluose) ir 4 punktas (rozečių montavimas, kai instaliacija paslėptoji). Paaiškino, jog kiekviename objekte asmeniškai darė apžiūrą, kiekviena patalpa buvo apžiūrėta ir tose patalpose fiksuoti pažeidimai, kurie įrašyti defektiniame akte. Kadangi instaliacija – tai yra laidai, rozetės, tai buvo fiksuota ir pažymėta. Buvo 4 rozetės ir 100 m laidų. Rozetės buvo nukirstos. Buvo nupjauta, nuplėšta, t. y. laidai buvo nukirsti ir mėtėsi rozetės. Rozetės nebuvo įmontuotos į sieną, nebuvo įbetonuotos, rozetės buvo išplėštos. Lokalinėje sąmatoje į sugadintos elektros instaliacijos sumą pirmame aukšte įskaičiuoti 6 punktas (apšvietimo tinklų dviejų–trijų gyslų laidų keitimas sienų ir perdenginių kanaluose) ir 7 punktas (rozečių montavimas). Nurodė, kad apšvietimo laidai buvo nupjauti, rozečių laidai su laikinomis rozetėmis taip pat buvo nukirsti, nupjauti, dėl to reikėjo rozetes montuoti iš naujo, nes vis tiek jos funkcijas turi atlikti, nors tos rozetės ir buvo laikinos. Lokalinėje sąmatoje į sugadintos elektros instaliacijos sumą pusiniame aukšte įskaičiuoti 1 punktas (apšvietimo tinklų dviejų–trijų gyslų laidų keitimas sienų ir perdenginių kanaluose) ir 2 punktas (apšvietimo instaliacijos prietaisų keitimas, kai instaliacija paslėptoji (kištukiniai lizdai)), nurodė, kad tai susiję, nes rozetės buvo nupjautos. Lokalinėje sąmatoje į sugadintos elektros instaliacijos sumą pusrūsyje įskaičiuoti 1 punktas (magistralinių laidų, nutiestų vamzdžiuose arba kanaluose, keitimas), 2 punktas (apšvietimo laidų keitimas sienų ir perdenginių kanaluose) ir 3 punktas (laidų kanaluose keitimas). Į sugadintos elektros instaliacijos sumą rūsyje įskaičiuoti 1 punktas (trifazio įvado remontas), 6 punktas (magistralinių laidų, nutiestų vamzdžiuose arba kanaluose, keitimas), 7 punktas (apšvietimo laidų keitimas sienų ir perdenginių kanaluose), 8 punktas (rozečių montavimas prie mūro pagrindo, kai instaliacija atviroji). Visi šie punktai susiję su sugadintos elektros instaliacijos suma. Dėl rozečių – buvo nupjauti, nukirsti laidai, atviroji instaliacija. 6 rozetės buvo nukirstos, jos mėtėsi, laidai buvo nukirsti po pusę metro. Boilerinėje į sugadintos elektros instaliacijos sumą įskaičiuotas 2 punktas (hidroforo maitinimo laido remontas) – hidroforo maitinimo laidas buvo nukirstas. Atsakydamas į klausimą – jeigu rozetės nebuvo įmontuotos, tai kaip jos galėjo būti išplėštos – nurodė, kad jos buvo paruoštos tolimesniems darbams, t. y. tie taškai, iš kurių galima būtų pasijungti, kažką daryti, ar remonto darbus, ar dar kažką, tai jos buvo veikiančios, jos atliktų savo funkcijas, o jos buvo nukirstos, nupjautos. Pažymėjo, kad rozetės buvo nupjautos, prie tų taškų, kur jau buvo paruošta, rozetės jau buvo kažkiek pritvirtintos. Sienoje yra skylė ir rozetė jau buvo įmontuota ir palei sieną nupjauta, viskas iškrito. Rozetės nebuvo įbetonuotos, bet buvo tie laidai, kur jau yra paruoštos vietos, kur tos rozetės turėjo būti, reikėtų iš naujo dėti laidą, iš naujo gręžti ir daryti. Reikėtų iš naujo montuoti rozetes, nes laidas jau yra nupjautas, jo jau neprijungsi iki to taško. Yra išgręžiama skylė, laidas montuojamas, ir ten yra atstumas, o laidas nukirstas virš jos. Vadinasi, reikia iš naujo keisti laidą ir iš naujo montuoti rozetę. Rozetės iki galo nebuvo įbetonuotos. Reikėjo iš naujo įrengti visas tas rozetes. Tai, ką matė, tą ir fiksavo: laidai buvo nukirsti, mėtėsi rozetės. Matė faktą – nukirstus laidus sienose, nupjautas rozetes. Nurodė nuotraukas, kuriose matyti, kaip atrodė laidai – ataskaitos 33 lapas (t. 2, b. l. 54). Atsakydamas į klausimus dėl sugadintos šildymo sistemos, liudytojas nurodė, kad lokalinėje sąmatoje į sugadintos šildymo sistemos sumą pirmame aukšte įskaičiuoti 2 punktas (plastikinių vamzdžių klojimas grindų šildymui, naudojant montavimo paklotus), 3 punktas (grindų betonavimas ir šlifavimas, pavežant betoną karučiais k8?1.04), 4 punktas (šildymo vamzdyno atskirų vamzdžių atkarpų keitimas), 5 punktas (jungiklio montavimas prie mūro pagrindo, kai instaliacija atviroji). 2, 3, 4, 5 punktai susiję su sugadinta šildymo sistema, t. y. buvo nukirsti kolektoriai ir buvo pragręžtas grindinis šildymas. Lokalinėje sąmatoje į sugadintos šildymo sistemos sumą rūsyje įskaičiuoti 3 punktas (plastikinių vamzdžių klojimas grindų šildymui, naudojant montavimo paklotus), 4 punktas (grindų betonavimas ir šlifavimas, pavežant betoną karučiais k8?1.04), 5 punktas (šildymo vamzdyno atskirų vamzdžių atkarpų keitimas). 3, 4, 5 punktai susiję su sugadinta šildymo sistema. Buvo sugadinta, buvo pažeisti kolektoriai, sugręžtos grindys. Rūsyje buvo sugręžioti grindinio šildymo vamzdžiai, radiatorių vamzdžiai buvo nukirsti, grindys buvo užpiltos. Lokalinėje sąmatoje į sugadintos šildymo sistemos sumą boilerinėje įskaičiuoti 1 punktas (dviejų kolektorių mazgo montavimas (kai atšakų skaičius 10.00), 3 punktas (vandentiekio vamzdyno atskirų vamzdžių atkarpų keitimas, kai vamzdžių skersmuo iki 25 mm). Dėl boilerinės 1 ir 3 punktų – vamzdžiai buvo nukirsti arba nupjauti, tai susiję su sugadinta šildymo sistema. Boilerinėje buvo kolektoriaus vamzdžiai nukirsti, taip pat buvo nukirsti grindų šildymo vamzdžiai, magistraliniai vamzdžiai buvo nupjauti. Paaiškino, kad kai atėjo daryti apžiūrą, drėgmė buvo tik rūsyje. Viršuje nebuvo jokios drėgmės. Nurodė nuotrauką – 22 ataskaitos lapą (t. 2, b. l. 43), kurioje užfiksuotas pirmas aukštas, paaiškino, jog iš šių nuotraukų matyti, kad yra sausa, yra gręžta. Atliekos pro gręžimo proceso buvo sausos. Rūsyje yra nukirsta, matosi, kad nukirstas kolektorius. Rūsyje sausų gręžimo skylių nematė, buvo drėgmė. Rūsyje yra nukirsta, matyti, kad nukirstas kolektorius. Pirmame aukšte buvo sausa, o rūsyje – drėgna. Tuose taškuose, kur vamzdis turi eiti, ten yra sugręžta, iš karto prie pat kolektoriaus, taip vizualiai nustatė, kad pažeistas grindų šildymo sistemos sandarumas. Tą patikrinti būtų dar didesnės problemos, investavimai, matyti, kad kolektoriai buvo pažeisti. Lubose, šildymo vietoje, kur vamzdžiai eina iš pirmo aukšto į antrą aukštą – buvo nupjauti. Vamzdeliai buvo pažeisti, tai nustatė vizualiai. Matė, kad pažeisti vamzdžiai prie pat kolektoriaus, matyti keliose vietose prie kolektoriaus. Iš kur buvo užpiltas vanduo – negali atsakyti, nes nežino. Negali pasakyti, ar sistema buvo užpildyta vandeniu. Betono grindų ardymas buvo reikalingas dėl to, kad vamzdžiai buvo pažeisti, ir, pvz., jeigu dar ant viršaus kažką dėti, betonuoti – tai ir patalpos tūris mažėja, bloginama situacija. Įsitikinta, kad pažeistas grindų sistemos sandarumas, buvo vizualiai, nes iš pirmo aukšto į antrą aukštą vamzdžiai buvo nupjauti, o juos jungti ir kažką su jais daryti – vis tiek jau nebus tokie, kaip reikia. Po grindimis matė vizualiai, prie pat kolektoriaus, kur išeina vamzdžiai – masė skylių, masė gręžimo, ir tai puikiai matyti nuotraukose. Jeigu atlikinėtų bandymus, tai būtų sudėtingas procesas: užpildyti visą sistemą, reikėtų kolektorius remontuoti ir t. t., tai tikrai neatsipirktų. Jis fiksavo tik drėgmę, dėl ko ji atsirado – negali atsakyti. Patys kolektoriai nebuvo sugadinti, bet buvo sugadinti vamzdžiai. Mechaniškai buvo nupjauti kolektorių vamzdžiai. Kolektoriai liko sveiki. Šildymo sistema, kolektoriai, 1 aukštas – apie kolektorius nieko nėra pažymėta, rūsyje apie kolektorius – irgi nieko nėra, tik vamzdžiai, boilerinėje – dviejų kolektorių mazgo montavimas, t. y. kolektoriaus mazgą iš naujo reikės permontuoti, bet pats kolektorius nėra įskaičiuotas, nes suma būtų didesnė, nes ten tik 70,10 Eur, ten kolektorius nepažeistas, ir tai nebuvo fiksuota. Rūsyje sausų dulkių tikrai nebuvo, jos buvo pirmame aukšte. Lokalinėje sąmatoje į sugadinto apšiltinimo sumą mansardoje įskaičiuoti 1 punktas (mineralinės arba stiklo vatos izoliacijos ardymas) ir 2 punktas (lubų karkasų užpildymas mineralinės vatos plokštėmis ir aptaisymas izoliacine plėvele). Mineralinės arba stiklo vatos izoliacijos ir lubų karkasų užpildymas yra susiję su apšiltinimu, nes viskas buvo dalinai išgriauta, išmėtyta vata, nuplėšta apšiltinimo plėvelė. Atsakydamas į klausimą, ar galima pakartotinai panaudoti mineralinę vatą, atsakė, kad yra nežinoma, kas buvo su ta vata atlikta, galimai buvo kažkuo supilta, o paskui žmogus turės gyventi nežinia kokioje situacijoje. Kai perkama parduotuvėje, vata yra sluoksniais supakuota, o čia buvo gumulais, išdraskyta. Tuo labiau, jeigu ją reikėtų montuoti, tai būtų žymiai sunkiau. Tuo labiau, kad nežinoma, kas su ja buvo padaryta. OSB plokštės gal buvo kažkur sudėtos, bet jos nesusijusios su apšiltinimo sistema. Stogas buvo ne naujas, bet dėl vatos – tai jos negalima eksploatuoti antrą kartą, nes nežinoma, kas su ja buvo padaryta ar sulieta. Atsakydamas į klausimus dėl sugadinto garažo vartų segmento, nurodė, kad jis buvo nedaug įvertintas, ten buvo tik plokštuma ir automatinė spyna, suma – 809,64 Eur, tai su medžiagomis ir su darbais. Pirminėje sąmatoje suma buvo 809,64 Eur, o patikslintoje sąmatoje – 1024,92 Eur. Vartų segmente buvo duobė ir buvo nukirstas traukimo mechanizmas, spyna buvo sugadinta ir buvo įlenkimas segmente. Spyna buvo sugadinta, nes klientė norėjo patekti į vidų, pasižiūrėti, ji neįėjo, ir buvo duobė. Klientės teigimu, vartai buvo pažeisti, įlenkti, jis fiksavo tą, ką buvo pasakiusi klientė. Užfiksavo įlenkimą ir neatidarė tų vartų, nes norėjo įeiti į vidų, bet neįėjo. Kitą kartą buvo kažkas daryta, kažkas atidarė, jau buvo pataisyti vartai ir matė nutrauktą trosą. Jis tų vartų neatidarė. Pirmą kartą jie neįėjo, tik matė pažeidimą, t. y. įlenktą segmentą. Tai matė pirmą kartą ir negalėjo įeiti, nes kažkas buvo padaryta vartams, jie neatsidarė. Kai buvo sekantį kartą – buvo nutraukti trosai. Kas nutraukė trosus – nežino. Kai buvo ten pirmą kartą – trosų nematė.

6. UAB „P“ atsakymo duomenimis, klientė I. L. nurodytu laikotarpiu (nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2021 m. rugsėjo 28 d.) naudojosi „CityBee“ paslaugomis ir vykdė keliones, tačiau detalaus maršruto suteikti negali, kadangi kelionių duomenys saugomi tik metus laiko (t. 5, b. l. 158).

7. Pakartotinai peržiūrėjus nukentėjusiosios I. L. pateiktas nuotraukas (CD laikmena, prie t. 2 viršelio), nukentėjusioji nurodė, kad nuotraukoje Nr. 666 yra matyti rūsys, šioje nuotraukoje matomos drėgnos grindys. Nuteistasis patvirtino, jog grindys šlapios, matyti, kad blizga. Peržiūrėjus nuotrauką Nr. 655, nukentėjusioji nurodė, kad tai yra pirmo aukšto grindys, jos yra sausos. Nuteistasis su tokiu paaiškinimu sutiko. Peržiūrėjus nuotrauką Nr. 656, nukentėjusioji paaiškino, jog tai yra pirmo aukšto nuotrauka, sprendžia pagal kėdę, kuri stovėjo pirmame aukšte, grindys sausos. Nuteistasis su tokiu paaiškinimu sutiko. Peržiūrėjus nuotrauką Nr. 657, nuteistasis nurodė, kad tai yra pirmo aukšto nuotrauka, jis suprato iš matomų medžiagų. Nukentėjusioji nurodė, kad tai yra tas pats pirmas aukštas, grindys sausos. Peržiūrėjus nuotrauką Nr. 658, nukentėjusioji paaiškino, kad matyti skylės, tai yra pirmas aukštas, grindys sausos. Nuteistasis su tokiu paaiškinimu sutiko. Peržiūrėjus nuotrauką Nr. 659, nukentėjusioji nurodė, kad tai yra pirmas aukštas, grindys sausos. Nuteistasis nukentėjusiosios paaiškinimui pritarė. Peržiūrėjus nuotraukas Nr. 660, 661, 662, nukentėjusioji paaiškino, jog tai pirmo aukšto nuotraukos, grindys sausos. Nukentėjusysis su nukentėjusiosios paaiškinimu sutiko. Peržiūrėjus nuotraukas Nr. 663, 664, 665, nukentėjusioji nurodė, kad tai ne grindų nuotraukos, nurodė, kad buvo tik viena rūsio nuotrauka ir matėsi, kad grindys buvo drėgnos. Nuteistasis paaiškino, jog kai vanduo bėga į skylutę, tai sutraukia kartu dulkes, jokių krūvelių aplink negali būti, tuo labiau sausų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. S. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio apeliacinis skundas atmestinas.

8. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo išteisinti M. S. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, sumažinti skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstama veika padarytos žalos dydį ir sušvelninti M. S. už šią veiką pagal BK paskirtą bausmę, taip pat nukentėjusiajai I. L. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

9. Gynėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nesant pakankamai patikimų ir neginčijamų įrodymų konstatavo, kad M. S. panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sutuoktinę I. L.. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, spręsdama dėl apeliacinio skundo pagrįstumo, dar kartą patikrina baudžiamosios bylos medžiagą.

10. Nuteistasis M. S. savo kaltės dėl nurodytos veikos nepripažino. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis tvirtino, jog prieš sutuoktinę fizinio smurto nevartojo. Nuteistasis aiškino, jog po žodinio konflikto laiptais besileidžiančią I. L. jis sustabdė, suimdamas už rankos. Teigė, kad apkabindamas žmoną, nenorėjo jos suspausti (t. 4, b. l. 43). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis aiškino analogiškai, teigė, jog pripažįsta faktą, kad I.i leidžiantis laiptais iš antro aukšto, jis ranka suėmė už jos riešo, tačiau tai padarė netyčia. Tvirtino, jog nuo suėmimo už riešo nukentėjusioji fizinio skausmo jausti negalėjo. Nurodė, kad po to nukentėjusiąją apkabino, tačiau stipriai nespaudė (t. 3, b. l. 64). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo parodymus apie nepavartotą fizinį smurtą ir nesukeltą fizinį skausmą nukentėjusiajai pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino kaip paneigtus baudžiamosios bylos duomenų visuma.

11. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme aiškino apie jos atžvilgiu pavartotą smurtą, sukėlusį jai fizinį skausmą. Pirmosios instancijos teisme I. L. parodė, kad įvykio dieną konfliktavo su nuteistuoju. Besitęsiant konfliktui, ji norėjo užkilti laiptais pas dukrą, tačiau nuteistasis ją sugriebė už kairės rankos riešo ir nutempė laiptais, pajuto skausmą. Traukiama ji nugriuvo, nuteistasis ją pagavo į glėbį, labai stipriai suspaudė. Nuo suspaudimo jai pritrūko oro, aptemo akyse (t. 4, b. l. 57, 59). Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką duomenimis, nukentėjusioji nurodė, jog įvykio dieną sutuoktinis, jai, lipančiai laiptais, sugriebė už dešinės rankos riešo ir per jėgą nutempė nuo laiptų, sukeldamas fizinį skausmą (t. 1, b. l. 5). Papildomos liudytojo apklausos 2021 m. rugpjūčio 5 d. protokolo duomenimis, nukentėjusioji paaiškino, kad įvykio dieną nuteistasis kaire ranka sugriebė jai už dešinės rankos riešo ir nutempė nuo laiptų. Ji būtų pargriuvusi, tačiau jis stipriai ir skaudžiai ją apglėbė ir suspaudė, jai tuo metu net aptemo akyse (t. 1, b. l. 131). Akistatos 2021 m. spalio 1 d. protokolo duomenimis, nukentėjusioji aiškino, kad įvykio dieną nuteistasis ją stvėrė už riešo, nutempė nuo laiptų, ji griuvo, bet M. S. ją pagavo, be galo stipriai, iki aptemimo akyse, suspaudė (t. 1, b. l. 146). Kaip matyti, nukentėjusioji pirmosios apklausos metu nurodė dešinės rankos riešą, neminėjo apie nuteistojo suspaudimą. Apie suspaudimą nukentėjusioji parodymus davė antrosios apklausos metu, teisme minėjo ne dešinės, o kairės rankos riešą. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, pažymėti netikslumai I. L. parodymuose nėra pakankamas pagrindas netikėti nukentėjusiosios parodymais apie nuteistojo fiziniu smurtu jai sukeltą skausmą. Kaip matyti, atsakydama į teisėjos klausimą pirmosios instancijos teisme, nukentėjusioji nurodė, kad dėl rankos, už kurios paėmė nuteistasis, ji gali klysti, nes praėjo daug laiko (t. 4, b. l. 59), o suspaudimo aplinkybę patvirtina ir pats nuteistasis, tiesa, įvardindamas tai apkabinimu. Pažymėtina, jog 2021 m. spalio 1 d. akistatos metu nuteistasis taip pat pripažino, jog paėmė nukentėjusiąją už rankos, norėdamas sulaikyti, kad ji tęstų pokalbį. Nurodė, kad I. prispaudė prie savęs, galimai perspaudė. I. norėjo išsilaisvinti, jis tempė ją į save, I. ištryško pora ašarų (t. 1, b. l. 146), mano, jog paėmimas už rankos negalėjo sukelti skausmo, bet pripažįsta, kad tuo metu, kai norėjo išsilaisvinti, ji galimai galėjo pajusti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 147). Akcentuotina, kad nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, kurią nustatė pirmosios instancijos teismas, patvirtina ne vien nukentėjusiosios parodymai, o bylos įrodymų visuma.

12. 2021 m. liepos 22 d. pranešimo bendrajam pagalbos centrui duomenimis, pranešėjui paskambino jo nepilnametė dukra ir paprašė iškviesti policiją, nes jos patėvis muša mamą I. S. (L.). Nurodoma papildoma informacija apie patikrinimą – atvykus minėtu adresu, pasitiko nukentėjusioji, kuri paaiškino, kad jos vyras M. S. sugriebė ją už rankos ir nutempė nuo laiptų, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą (t. 1, b. l. 109). Kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūros 2021 m. rugsėjo 29 d. protokolo duomenimis, vaizdo įraše 2021_0722_232521_004.MP4 užfiksuota, kaip policijos pareigūnas bendrauja su moterimi. Nukentėjusioji tvirtina, kad patyrė fizinį skausmą, vyras stvėrė už rankos, nutempė nuo laiptų, ji apsisuko, nenuvirto, bet jis stvėrė, sugriebė ir ją stipriai suspaudė (t. 1, b. l. 121). Apklaustas kaip liudytojas policijos pareigūnas A. D. paaiškino, kad bendraujant su nukentėjusiąja ši paaiškino, jog patiria psichologinį ir fizinį smurtą, teigė, kad vyras ją sugriebė už rankos ir nutempė link savęs nuo laiptų (t. 1, b. l. 152). Taigi, nors nukentėjusioji apžiūrai pas teismo medicinos specialistą nenuvyko, tarpusavyje sutampančių baudžiamosios bylos duomenų visuma jos parodymus apie nuteistojo atliktus smurto veiksmus ir sukeltą skausmą patvirtina. Nuteistasis, tyčia suspausdamas nukentėjusiąją taip, kad šiai ištryško ašaros, suvokė, kad savo veiksmais sukėlė skausmą. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi aptartų bylos įrodymų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl M. S. kaltės smurtaujant sukėlus nukentėjusiajai fizinį skausmą.

13. Patikrinus nagrinėjamą bylą konstatuotina, kad apeliacine tvarka apskųstame teismo sprendime atliktas įrodymų tyrimas bei vertinimas esminių trūkumų neturi, o apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertinimo yra nepagrįstos. Visi duomenys, kuriais nustatydamas faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šis teismas tyrė bei analizavo visus, t. y. tiek M. S. teisinančius, tiek ir kaltinančius, įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama pagal BPK 305 straipsnio 1 dalį, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia M. S. kaltę. Pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatų reikalavimus ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nėra teisinio pagrindo.

14. Gynėjo skunde teigiama, jog nuteistajam nepagrįstai pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, kadangi mažareikšmis fizinis skausmas nesudaro BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos sudėties. Teisėjų kolegija vertina, kad teiginiai apie nuteistojo veikos mažareikšmiškumą nepasitvirtino.

15. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017). Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015, 2K-231-976/2017).

16. Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Neabejotina, kad asmens sveikata yra įstatymų ginama vertybė, ir nukentėjusiajai sukeltos pasekmės – fizinis skausmas, yra svarbios. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, 2K-231-976/2017). Šios bylos aplinkybėmis, nuteistasis prieš nukentėjusiąją vartojo ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtą, naikino turtą (argumentai dėl kiekvienos veikos bus išdėstomi). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl veikos pavojingumo, pagrįstai atsižvelgė, jog M. S. veiksmai neapsiribojo nukentėjusiosios nutempimu nuo laiptų ir stipriu suspaudimu. Atitinkamai, skundžiamame nuosprendyje taip pat pagrįstai pažymėta, jog dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusioji užsirakino nepilnametės dukros kambaryje, po įvykio išsikėlė iš namų ir gyveno krizių centre. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą M. S. veika buvo tokio pavojingumo laipsnio, kad baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas jam yra pagrįstas. M. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo pagrindo nėra.

Dėl nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį

17. BK 145 straipsnio 2 dalyje įvardytos dviejų rūšių veikos: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. M. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2021 m. rugsėjo 28 d. sistemingai baugino I. L., naudodamas psichinę prievartą. Gynėjo teigimu, sistemingo bauginimo, naudojant psichinę prievartą, požymiai M. S. veikoje nebuvo nustatyti. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

18. Bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą; tai tokie veiksmai, kurie sukelia kitam žmogui baimę, nerimą, įtampą, nesaugumo jausmą. Bauginimu gali būti pripažįstami įvairaus pobūdžio veiksmai, kaip antai: įžeidinėjimai, grasinimai; kai kurie chuliganiški veiksmai, kaip antai: gąsdinantys telefono skambučiai, triukšmo kėlimas, siekiant sukelti baimę, nerimą ir pan. Be to, baudžiamajai atsakomybei pagal minimą požymį būtinas bauginančių veiksmų sistemingumas. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginamojo pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Negali būti vertinami kaip sistemingi keli per tam tikrą laiko tarpą padaryti veiksmai, kurių nesieja bendras sumanymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300/2013, 2K-423-303/2016, 2K-205-942/2022, 2K-207-594/2024 ir kt.).

19. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad M. S. veika pasireiškė tuo, jog nuteistasis neleido nukentėjusiajai išeiti iš rūsio bei, atėmęs šios telefoną, grasino pradurti automobilio padangas, kurias po to nuleido; dėl to, kad nukentėjusioji atsisakė grįžti gyventi kartu, iš savo elektroninio pašto į nukentėjusiosios elektroninį paštą rašė bauginančio ar grasinančio pobūdžio pranešimus, pravardžiuodamas I. L. necenzūriniais žodžiais; suniokojo nukentėjusiajai nuosavybės teise priklausantį 9 129,31 Eur vertės turtą, padarydamas nukentėjusiosios ir jos mažametės dukros namus netinkamus gyventi; taip pat į nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną kaip MMS pranešimą atsiuntė savo galvos profiliu nuotrauką su virve ant kaklo bei ant automobilio pavarų perjungimo svirties uždėtos virvės nuotrauką bei žinutę. Teisėjų kolegija vertina, kad aptartais nuteistojo sistemingais veiksmais nukentėjusioji buvo sąmoningai verčiama nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą. Nukentėjusioji, tiesiogiai patyrusi prievartą, jos laisvę ribojančius veiksmus, turto gadinimą, turėjo pakankamą pagrindą bijoti dėl nuteistojo ketinimų. M. S. inkriminuota veika akivaizdžiai atitinka tą pavojingumo laipsnį, kuris būtinas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kilti. Šių išvadų apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nepaneigia.

20. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai, deklaratyviai M. S. ir I. L. bendravimo dalį, t. y. siųstus laiškus I. L. bei kitus M. S. atliktus veiksmus ir (ar) žodžius (trumpalaikį neleidimą išeiti iš rūsio, trumpalaikį telefono paėmimą, kalbėjimą apie automobilio padangos (-ų) pradūrimą, gyvenamojo namo apgadinimą) traktavo kaip sistemingą I. L. bauginimą, naudojant psichinę prievartą. Teisėjų kolegija, dar kartą patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, su tokiais argumentais nesutinka.

21. Nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog nuteistasis, reikšdamas nepasitenkinimą dėl jos darbo, nurodė, jog kitą dieną ji į darbą nevažiuos, atėmė jos telefoną, kad negalėtų susisiekti su dukros tėvu. Po to nuteistasis jai neleido išeiti iš rūsio, tam, kad kitą dieną ji nevažiuotų į darbą, pradūrė automobilio padangas. Nukentėjusioji paaiškino ir tai (kaip anksčiau buvo aptarta), kad nuteistasis prieš ją pavartojo fizinį smurtą, sukeldamas fizinį skausmą. Nukentėjusioji su dukra išėjo gyventi į moterų krizių centrą. Nuteistasis, siekdamas ją susigrąžinti, kad ji tenkintų jo poreikius, ją terorizavo, sugadino turtą, siuntė SMS žinutes, atsiuntė nuotraukas su virve, užmauta ant kaklo. Nuteistasis norėjo ją sugniuždyti psichologiškai, ji jautė stresą, vertina nuteistojo veiksmus kaip psichologinį smurtą. Kai atsiverčia senus elektroniniu paštu gautus laiškus, nukentėjusiąją ištinka viso kūno, rankų tremoras, stresas taip greitai nepraeina (t. 4, b. l. 57–59). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji paaiškino analogiškai. Nurodė, kad įvykio dieną nuteistasis pagrasino, jog pradurs mašinos ratus, po kurio laiko ji pamatė, kad viena automobilio padanga yra tuščia. Nuteistasis pavartojo smurtą, atėmė iš jos telefoną (t. 1, b. l. 5, 131). Nukentėjusioji nurodė, kad po įvykio, kai nuteistasis prieš ją pavartojo fizinį smurtą, ji išvyko gyventi į krizių centrą. Jai išvykus, nuteistasis pradėjo sistemingai skambinti ir rašyti žinutes į telefoną, elektroninį paštą, prašydamas ir versdamas sugrįžti. Jai atsisakius, sulaukė daug įžeidinėjimų necenzūriniais žodžiais, grasinimų, kaltinimų neištikimybe. Nuteistasis sistemingai baugino, kad nusižudys (t. 1, b. l. 22). Nukentėjusioji realiai bijo M. S., jo naudojama psichinė prievarta baugina, be to, jis yra neprognozuojamas, išniokojo name esantį turtą, ji bijo, kad nekiltų didesnių pasekmių, bijo dėl savo ir dukros saugumo ir sveikatos (t. 1, b. l. 22). Nuteistasis pirmosios instancijos teisme pripažino, kad nuleido automobilio padangas, teigė, kad taip pasielgė įtardamas, jog nukentėjusioji išvažiuos pas savo buvusįjį. Akcentavo, jog tuo metu, kai atvažiavo policija, nukentėjusiosios jis nebuvo uždaręs rūsyje, o telefonas gulėjo virtuvėje, todėl uždarymą rūsyje ir telefono atėmimą neigė. Nurodė, kad jam buvo skaudu dėl nukentėjusiosios neištikimybės („su buvusiu trainiojasi, trainiojasi dar su kažkuo“). Teigė, jog tokie dalykai išprovokuoja, kad kartais nelabai suvokia, parašo iš pykčio „aptemusiomis akimis“. Tvirtino, jog yra atrinktos tik blogo turinio žinutės, tačiau nėra nukentėjusiosios žinučių, kai ji kvietė susitikti kavos, pasivažinėti, pabūti. Faktą, kad namą apgadino, nuteistasis pripažino, teigė, kad taip pasielgė dėl išdavystės (t. 4, b. l. 43–47). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios parodymus bylos duomenų visuma patvirtina.

22. Kaip matyti iš pranešimo bendrajam pagalbos centrui, 2021 m. liepos 22 d. pranešimas apie įvykį buvo gautas iš nukentėjusiosios dukros tėvo, kuriam ši paskambino ir paprašė iškviesti policiją, nes jos patėvis muša mamą (t. 1, b. l. 109), – minėta objektyvi aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie iš jos atimtą telefoną ir tokiu būdu užkirstą galimybę išsikviesti pagalbos. Analogiškai, nukentėjusiosios parodymus apie tai, jog nuteistasis iš jos atėmė telefoną, pradūrė automobilio padangą, kad ji neišvažiuotų, patvirtina policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašo apžiūros 2021 m. rugsėjo 29 d. protokolo duomenys, kuriuose užfiksuotas tokio turinio nukentėjusiosios pranešimas policijos pareigūnui (t. 1, b. l. 121). Apklaustas kaip liudytojas policijos pareigūnas A. D. parodė, jog pabendravus su I. L. (S.), ji paaiškino, kad iš vyro ji patiria psichologinį ir fizinį smurtą, vyras varžo jos socialinę laisvę (t. 1, b. l. 152). Namo, adresu (duomenys neskelbtini), apgadinimo faktas užfiksuotas įvykio vietos apžiūros 2021 m. rugsėjo 20 d. protokolo duomenimis (t. 1, b. l. 161–170). Turto gadinimo neneigė ir pats nuteistasis. Nuotraukos, kuriose matyti asmuo su virve ant kaklo, automobilio pavarų svirtis su virve, yra pateiktos prie bylos medžiagos (t. 1, b. l. 194; t. 4, b. l. 165). Taigi, pasitvirtino nukentėjusiosios nurodomi įvairaus pobūdžio nuteistojo jos atžvilgiu atlikti veiksmai, atitinkantys sistemingo asmens bauginimo, naudojant psichinę prievartą, požymį. Nuteistojo siųstų žinučių turinys aptartinas atskirai.

23. Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, jog nuteistojo nukentėjusiajai siųstų pranešimų turinys kito – laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 7 d. susirašinėjime nuteistasis daugiausiai kalbėjo apie savo jausmus, prašė nukentėjusiosios susitikti su juo, atleisti jam, suteikti dar vieną galimybę, taip pat kalbėjo apie galimą savo pasitraukimą iš gyvenimo (savižudybę) (t. 4, b. l. 6?14, 130?144), tačiau laikui bėgant ir nuteistajam nepasiekiant savo tikslų, M. S. 2021 m. rugsėjo 6 d., 12.08 val. pranešime įspėjo: „Sakau nekurk manyje neapykantos...nes...<...>“, 2021 m. rugsėjo 14 d. sugadino nukentėjusiosios turtą ? apgadino namą taip, kad jis tapo nebetinkamas gyventi, apie šiuos veiksmus nedelsdamas pranešė nukentėjusiajai, po to siuntė grasinančio pobūdžio pranešimus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2021 m. rugsėjo 14 d., 10.48 val., žinutė „ Aš tau kiek kartų sakiau neišdavynnėk ir nekariauk su manimi...sakai mano šiukšlynas gyvenimas?! Važiuok į savo šiukšlyną pasižiūrėk tai yra mūsų svajonių šiukšlyną kurį tu padarei...<...>“, 2021 m. rugsėjo 14 d., 11.24 val., žinutė: „Reikėjo tau su dukra grįžti laiku, dabar tu nebeturi kur grįžti...laukiu nesulaukiu kol tu įsitikinsi kad viskas sugriuvo taip kad nebeatstatysi...<...>Kai nuvykti į sakiškes suprasi kad aš nejuokavau...<...>Nereikėjo išdaviščiu!!!“, 2021 m. rugsėjo 14 d., 12.31 val. žinutė: <...> kekšė esi...<...> Ir barakuda išnaudojimo prasme...bet kaip tu sakai korta nepadėjo ir net labai brangiai tau atsistojo...<...>“, 2021 m. rugsėjo 14 d., 12.38 val., žinutė: „Nuvažiuok greičiau kad ir tau skaudėtų<...>“, 2021 m. rugsėjo 14 d., 18.21 val., žinutė: „Ir ką toliau eisi teisybės ieškoti kur jos nėra? Kaip ten sakiai?, o kaip kitaip tave nubausti!?“, 2021 m. rugsėjo 15 d., 10.09 val., žinutė: „<...>Gavai ko nusipelnei<...>Tupj sužinosi kokia tu padarei, vyras aria dirba aria per kelis darbus o tu biurus kitiems čiulpi!<...>“, 2021 m. rugsėjo 15 d., 10.57 val., žinutė: „<...> aš tave sutrypsiu taip sutrypsiu už šmeižtą už išnaudojimą kad tu eisi ten kur dar nebuvai!!!<...>Pradėk galvoti ką darai nes vėl pribrisi!“, 2021 m. rugsėjo 16 d., 13.24 val., žinutė: „<...> Ai dar šis bei tas, šendien užjudynau inspektorius<...>tad vėl gi sėkmės“ , 2021 m. rugsėjo 28 d., 22.34 val., žinutė (kartu su virvės, uždėtos ant automobilio pavarų perjungimo svirties, nuotrauka): „<...> Norėčiau kad vaizdo skambučiu savo egzekuciją kuria surezgiai matytum<...>“ ir kt. yra akivaizdžiai grasinančios, nagrinėjamojoje situacijoje nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir yra pagrindas spręsti, kad nuteistasis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusiąją.

24. Gynėjo skunde dėstoma M. S. pozicija apie tai, kad nuteistasis karštai mylėjo savo žmoną, tačiau jam buvo skaudu, kad ji, jo manymu, buvo jam neištikima. Kaip nurodoma, M. S. suvokė, jog I. L. jį naudoja kaip pigią darbo jėgą savo asmeninio turto vertės didinimui. Nurodoma, jog paimdamas telefoną M. S. siekė, jog nukentėjusioji jo įdėmiai paklausytų; nukentėjusioji bendravo su buvusiu vyru, susitikinėjo, melavo, jog M. S. automobilį naudoja vykimui į darbą (už kurį nemokamas reikiamas darbo užmokestis), todėl jis pasakė šiai, kad automobiliu ji nesinaudos, nes pradurtos padangos (realiai oras buvo išleistas tik iš vienos padangos). Skunde teigiama, jog nurodyti veiksmai, laiškų rašymas elektroniniu paštu, negrasinant nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, negali būti laikomi sistemingu bauginimu. Teisėjų kolegija su tokiais teiginiais nesutinka.

25. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl nusikalstamų veikų, kurių sudėtys formaliosios, pasisakyta, kad nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų, lemiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą. Nusikaltimo pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobūdžiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai yra susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytos veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę irgi turi padarytos žalos dydis, taip pat ir kiti veiksniai – veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai. Vadinasi, padarinių nustatymas ir įvertinimas yra būtini konstatuojant visos nusikalstamos veikos pavojingumo – kiekvienos veikos materialiojo požymio buvimą. Padarinių kaip būtino požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, kad BK aprašytos veikos, kurių sudėtys yra formaliosios, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2006, 2K-271-648/2015, 2K-86-648/2016 ir kt.). Taigi, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymą už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymą, taip pat svarbu nustatyti, kiek pavojinga veika, dėl kurios padarymo kaltininkas traukiamas atsakomybėn.

26. Šios bylos aplinkybėmis, nukentėjusiosios bauginimas, naudojant psichinę prievartą, pasireiškė baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais – besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais pakenkti ir net realiu turto sugadinimu. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo spręsti, kad nuteistojo veiksmai būtų buvę nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ar kita. Priešingai, kaip jau buvo aptarta, nuteistojo elgesys buvo teisingai suprastas, nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusiąją, kuri, jos pačios parodymais, jautė didelį stresą. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde dėstomi teiginiai apie nuteistojo ir nukentėjusiosios taikų bendravimą aktualiu bylai laikotarpiu, jų susitikimus pagrįsti tik paties nuteistojo parodymais. Nukentėjusioji tokius teiginius kategoriškai neigė. Teisėjų kolegija, įvertinusi objektyvias, bylos duomenų visuma patvirtintas aplinkybes – prieš nukentėjusiąją buvo vartojamas tiek fizinis, tiek psichologinis smurtas, gadinamas jos turtas, nukentėjusioji išsikraustė iš namų į krizių centrą – paneigiančias nuteistojo poziciją apie tai, kad nukentėjusioji neturėjo pagrindo jo bijoti ir realiai nebijojo, spręsti, kad pirmosios instancijos teismas būtų suklydęs, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neturi pagrindo.

Dėl turto sugadinimo, turto vertės ir turtinės žalos dydžio

27. Skunde neginčijama, kad M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatyta sugadinto turto apimtimi, verte, teigiama, kad šiuo atveju būtina vadovautis BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir civilinio ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, skunde dėstomais argumentais pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio nenustato.

28. Kaip aptarta, pats nuteistasis 2021 m. rugsėjo 14 d. pranešė nukentėjusiajai apie namo apgadinimą. 2021 m. rugsėjo 16 d. pareiškimu I. L. (S.) pranešė apie nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 21). Liudytojo G. L. parodymais nustatyta, kaip nukentėjusioji sužinojo apie nusikalstamą veiką. Liudytojas parodė, kad jam paskambinęs M. S. pranešė apie tai, kad namuose „pridirbo“ negerų dalykų, paleido vandenį, ir kuo greičiau I. atvažiuos susitvarkyti, tuo mažiau turės nuostolių. Po šio pokalbio liudytojas nusprendė patikrinti, ar nuteistasis sako tiesą. Namo durys buvo atrakintos, užėjęs į namus, liudytojas pamatė užlietą rūsį, nedelsiant paskambino I. ir apie tai pranešė (t. 2, b. l. 13; t. 4, b. l. 106–107). Namo, adresu (duomenys neskelbtini), apgadinimai užfiksuoti įvykio vietos apžiūros 2021 m. rugsėjo 20 d. protokolo duomenimis (t. 1, b. l. 161–170). Nekilnojamajam bei kilnojamajam turtui padaryti nuostoliai nustatyti vertintojo – UAB „F“ 2021 m. rugsėjo 30 d. ataskaitos duomenimis (t. 2, b. l. 22–65), patikslinti 2024 m. sausio 16 d. lokalinės sąmatos duomenimis (t. 5, b. l. 24). Apeliacinės instancijos teisme turto vertinimą atlikęs A. D. paaiškino, kaip apskaičiuoti nuostoliai dėl elektros instaliacijos, šildymo sistemos, apšiltinimo ir vartų segmento sugadinimo. Abejoti šių duomenų visuma apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pagrindo neturi.

29. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis nepripažįsta atlikęs dalies turto gadinimo veiksmų, keliama versija, jog tai atliko nukentėjusioji I. L. ar, jos prašymu, kiti asmenys. Įvertinusi, kad namas buvo apgadintas tuo metu, kai nukentėjusioji buvo išsikrausčiusi į krizių centrą, nukentėjusysis, jo paties žodžiais, namą sugriovė („Jo tik viską ką padariau ir iki šaunu sunaikinau“ (t. 1, b. l. 192)), žinutėse įvardino namą „griuvėsiais“, „šiukšlynu“ (t. 4, b. l. 148, 150), teisėjų kolegija teiginiais, paneigtais bylos duomenų visuma, netiki, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nuteistojo versiją pagrįstai atmetė. Su apeliacinio skundo teiginiais dėl netinkamai nustatytos žalos taip pat nesutiktina.

30. Skunde tvirtinama, kad nuteistasis nepripažįsta namo šildymo sistemos sugadinimo, nes byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad šildymo sistema buvo sugadinta, padarius grąžtu skylutes grindyse. Teigiama ir tai, kad iš fotonuotraukų matyti, jog dalis betono grindyse esančių skylių padaryta po 2021 m. rugsėjo 14 d., kadangi aplink skyles matyti sausas betonas, nors to negali būti, kadangi rūsyje buvo keli centimetrai vandens. Teisėjų kolegija vertina, kad šie skundo teiginiai, apeliacinės instancijos teisme atlikus dalinį tyrimą, nepasitvirtino.

31. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme liudytojas A. D. paaiškino, jog grindinis šildymas buvo pragręžtas. Buvo sugręžta taškuose, kur turi eiti vamzdis, vizualiai nustatė, kad pažeistas grindų šildymo sistemos sandarumas. Paaiškino, jog prie pat kolektoriaus, kur išeina vamzdžiai, buvo matyti masė skylių, masė gręžimo. Vertintojas paaiškino ir tai, kad dėl vamzdžių pažeidimo reikalingas betono grindų ardymas, nurodė, kad tuo atveju, jei būtų betonuojama ant viršaus, mažėtų patalpos tūris, būtų bloginama situacija. Bandymų atlikimas būtų sudėtingas procesas: reikėtų užpildyti visą sistemą, remontuoti kolektorius ir t. t., tai tikrai neatsipirktų. Atsakydamas į teismo klausimus vertintojas nurodė, kad rūsyje sausų gręžimo skylių nematė, buvo drėgmė, pirmame aukšte buvo sausa, atliekos pro gręžimo proceso buvo sausos, o rūsyje – drėgna. Teisėjų kolegija anksčiau išdėstytais argumentais skunde dėstomą versiją apie nukentėjusiosios (ar jos prašymu – kitų asmenų) atliktą turto gadinimą (papildomų skylių betone gręžimą) atmeta. Taip pat, apeliacinės instancijos teisme pakartotinai peržiūrėjus nuotraukas, pateiktas nukentėjusiosios I. L., pasitvirtino aplinkybė, kad namo rūsio grindys, kuriose pragręžtos skylės, buvo drėgnos (sausų dulkių nesimatė). Nuteistasis apeliacinės instancijos teisme tvirtino, jog vandeniui subėgant pro skylutes rūsio grindyse jokių dulkių nebegalėjo likti, tačiau pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kokiu būdu iš užlieto rūsio pasišalino vanduo (pavyzdžiui, visas ar dalis išbėgo pro skylutes, išgaravo ar išdžiūvo). Taigi nuteistojo keliamos abejonės skundžiamo nuosprendžio išvadų teisingumo nepaneigia. Priešingai, nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas savo išvadų nepagrindė prielaidomis ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė.

32. Skunde nesutinkama ir su nustatyta elektros instaliacijos sugadinimo sistema, pabrėžiama, kad rozetės nebuvo sumontuotos, teigiama, jog nuteistasis M. S., išardydamas namo apšildymą, nesugadino tam naudotų medžiagų, t. y. nesulaužė OSB plokščių, nesuplėšė mineralinės vatos, viską sudėjo ant grindų, todėl naujų medžiagų šių sugadinimų pašalinimui nereikėjo naudoti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, apeliacinės instancijos teisme atlikus dalinį įrodymų tyrimą, abejonės skundžiamo nuosprendžio teisingumu yra paneigtos.

33. Vertintojas A. D. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad kiekviename objekte asmeniškai darė apžiūrą, kiekviena patalpa buvo apžiūrėta ir fiksuoti pažeidimai, kurie įrašyti defektiniame akte. Instaliacija – tai yra laidai, rozetės. Laidai buvo nukirsti, rozetės mėtėsi. Rozetės nebuvo įmontuotos į sieną, nebuvo įbetonuotos, jos buvo išplėštos. Paaiškino, kad rozetės buvo paruoštos tolimesniems darbams, t. y. paruošti taškai, iš kurių galima būtų pasijungti. Jos buvo veikiančios, atliktų savo funkcijas, tačiau buvo nukirstos, nupjautos. Liudytojas matė faktą – sienose nukirstus laidus, nupjautas rozetes. Nurodė, kad rozetes reikia montuoti iš naujo, nes laidas yra nupjautas, jo jau negalima prijungti, reikia iš naujo keisti laidą. Reikėjo iš naujo įrengti visas rozetes. Liudytojas paaiškino ir tai, kad OSB plokštės nesusijusios su apšiltinimo sistema (į nuostolius šildymo sistemai neįtrauktos). Nurodė, kad mineralinė vata buvo gumulais, išdraskyta. Jeigu ją reikėtų montuoti, tai būtų žymiai sunkiau. Liudytojas pažymėjo, kad nežinoma, kas su mineraline vata buvo padaryta – galimai buvo kažkuo supilta, todėl tokia mineralinė vata pakartotinai nenaudotina. Įvertinusi išdėstytus parodymus, teisėjų kolegija nesutinka su skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė prielaidomis, nes skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad mineralinės vatos yra sudėtos ant grindų, todėl neįmanoma jų nepažeisti vaikštant po patalpą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apgadinimų faktas, sugadinimų dydis baudžiamojoje byloje yra nustatyti vertinimo ataskaitos duomenimis, ją paaiškinusio liudytojo parodymais, kuriais abejoti ir keisti skundžiamo nuosprendžio pagrindo neturi.

34. Apeliaciniame skunde ginčijamas ir vartų segmento apgadinimas. Pažymima, kad M. S. kategoriškai neigė gadinęs namo garažo vartus, nes, kaip nurodoma, tam nebuvo jokios būtinybės. Teisėjų kolegija pasisako, kad duomenų apie kitų asmenų (ne nuteistojo) atliktus turto gadinimo veiksmus baudžiamojoje byloje nėra. Nuteistojo versija apie tai, kad nukentėjusioji, pati būdama namo savininkė, tyčia gadintų savo turtą, yra nelogiška, be to, kaip minėta, paneigta bylos duomenų visuma. Pažymėtina, jog lokalinėje sąmatoje nustatyta didesnė apgadinto vartų segmento vertė – 1 024,92 Eur. Kaip aptarta, šios ataskaitos bei ją paaiškinusio liudytojo parodymų patikimumu abejoti teisėjų kolegija pagrindo neturi. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistasis pripažintas kaltu dėl mažesnės vertės turto sugadinimo – 706,25 Eur. Pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Skundas paduotas nuteistojo gynėjo, todėl nustatyta sugadinto turto vertė apeliacinės instancijos teisme nedidintina.

35. Apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo remtis ne žalos dydžio apskaičiavimais, o įpareigoti nukentėjusiąją I. L. ir civilinį ieškinį nukentėjusiosios naudai pareiškusią jos atstovę pateikti duomenis apie realias patirtas išlaidas dėl M. S. nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas sugadinto turto vertę ir turtinės žalos dydį nustatė tinkamai.

36. Pagal teismų praktiką, turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, pagal didmenines, rinkos ar komiso kainas nusikalstamos veikos padarymo metu. Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, sugadinto turto vertė nusikalstamos veikos padarymo datai pagrįstai nustatyta pagal vertinimo ataskaitoje suskaičiuotus jo atkūrimo kaštus (nekilnojamajam turtui) bei remiantis analogiškų ar panašiausių parametrų daiktų rinkos kainomis (kilnojamajam turtui). Pagrindo mažinti nusikalstamos veikos apimtį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.

37. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017, 46 punktas, kt.). Civilinė ieškovė patirtos žalos dydį įrodinėjo UAB „F“ 2021 m. rugsėjo 30 d. ataskaitos duomenimis, patikslintos 2024 m. sausio 16 d. lokalinės sąmatos duomenimis (t. 5, b. l. 24), kuriais bendra nuostolių suma sudaro 12 286,99 Eur (11 706,99 Eur apgadinto nekilnojamojo turto vertė ir 580 Eur sugadinto kilnojamojo turto vertė). Byloje taip pat nustatyta, kad civilinė ieškovė atliko dalį remonto darbų, tačiau detalias remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė.

38. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, pagal byloje pateiktus duomenis vertino sugadinimų pobūdį ir dydį, nustatė, kad turto apgadinimai buvo užfiksuoti policijos pareigūnų po įvykio, taip pat nustatė, kokie apgadinimai nurodyti praėjus dviem savaitėms po nusikalstamos veikos atliktoje vertinimo ataskaitoje, atsižvelgė į civilinės ieškovės paaiškinimus, nuteistojo padarytų apgadinimų mastą, darbų, reikalingų padarytiems apgadinimams pašalinti, apimtį ir padarė išvadas dėl civilinei ieškovei priteistinos žalos dydžio, t. y. 12 286,99 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog nukentėjusioji nesusiremontavo sugadinto turto, negali apriboti žalą patyrusio asmens teisės į šios žalos atlyginimą. Priešingu atveju nebūtų įgyvendintas visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Kaip pažymėta teismų praktikoje, asmuo, kurio turtas sugadintas, gavęs žalos atlyginimą turi teisę pats spręsti, ar jis savo turtą faktiškai remontuoja, ar priteistą žalos dydį pasilieka kaip kompensaciją už patirtus nuostolius, tačiau šis jo sprendimas nėra esminis klausimas patirtai žalai nustatyti ir ją priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).

40. Sprendimą dėl nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas priėmė nustatęs nuteistojo nusikalstamus veiksmus, jų priežastinį ryšį su padaryta turtine žala bei padaryto žalos dydį. Pirmosios instancijos teismo sprendimas tenkinti civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos priimtas nepažeidžiant teisės normų reikalavimų ir prisilaikant teismų praktikos, paliktinas nepakeistas.

Dėl bausmės

41. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad M. S. už veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą nepagrįstai skirta pati griežčiausia bausmės rūšis, nesat tam jokio pagrindo. Kaip teigiama, šio sprendimo pirmosios instancijos teismas reikiamai nemotyvavo, jį susiejo su bausmės pagal BK 145 straipsnio 2 dalį skyrimu. Kaip minėta, apeliaciniame skunde dėl veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje, buvo prašoma nuteistąjį išteisinti. Teisėjų kolegija patikrina skundžiamo nuosprendžio teisingumą dėl nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo.

42. Pagal baudžiamąjį įstatymą, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-142/2012, 2K-492/2014, 2K-232-942/2018). Įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

43. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu M. S. už veiką, numatytą 140 straipsnio 2 dalyje, skirta antra pagal griežtumą iš numatytų sankcijoje bausmė, jos dydis nustatytas artimas sankcijos vidurkio dydžiui – trisdešimties parų arešto bausmė, pagal 145 straipsnio 2 dalį jam skirta sankcijoje numatyta bausmė, jos dydis nustatytas ženkliai mažesnio nei sankcijos vidurkio dydžio – skirta vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir už veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam skirta griežčiausia iš sankcijoje numatytų bausmių, jos dydis nustatytas mažesnio nei sankcijos vidurkio dydžio – skirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

44. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – pripažintas kaltu įvykdęs du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus, nusikaltimai baigti, į nukentėjusiajai sukeltas pasekmes ? dėl kaltininko neteisėtų veiksmų nukentėjusioji pajuto fizinį skausmą, buvo sistemingai bauginama, taip pat buvo sugadintas jos turtas. Įvertino nuteistojo kaltės formą – visas nusikalstamas veikas padarė veikdamas tyčia, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – veikos padarytos iš pavydo, kaltinant nukentėjusiąją neištikimybe. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatė, įvertino jo asmenybę charakterizuojančius duomenis: galiojančio teistumo neturi (t. 3, b. l. 97?101), administracine tvarka baustas (t. 3, b. l. 103?110), specialisto išvados duomenimis, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 3, b. l. 123). Individualizuodamas M. S. skirtiną bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis, nors ir neigdamas savo kaltę, iš esmės pripažino didžiąją dalį jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybių, savo elgesį aiškino tuo, kad labai išgyveno dėl susiklosčiusios situacijos tarp jo ir nukentėjusiosios. Atsižvelgė į nusikalstamų veiksmų neilgą trukmę, duomenų, patvirtinančių, kad analogiško pobūdžio neteisėtus veiksmus nuteistasis nukentėjusiosios atžvelgiu tęsė ir vėliau, nebuvimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam parinko bausmės rūšis ir nustatė jų dydį nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo nuostatų. Įvertinus nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, pavojingumą, ja sukaltas pasekmes, nėra pagrindo pritarti apeliacinio skundo teiginiams, jog griežčiausią bausmės rūšį nuteistajam pirmosios instancijos teismas parinko vien tik atsižvelgdamas į bausmę, skirtiną už veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje. Bausmes už veikas, padarytas idealiąja sutaptimi (pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį), pirmosios instancijos teismas teisingai subendrino taikydamas apėmimą, šią bausmę tinkamai, švelnesnę bausmę keisdamas į griežtesnę, taikydamas visišką sudėjimą, subendrino su bausme, paskirta už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Paskirta galutinė subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, įvertinus ir tai, kad jos vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, buvo atidėtas, nėra per griežta. Paskirtą bausmę švelninti teisėjų kolegija pagrindo nenustato.

45. Įvertinus išdėstytą konstatuotina, jog skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo ir nuosprendžio priėmimo taisyklėmis, nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidė, jame išdėstytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir išsprendė kitus nuosprendžio klausimus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo M. S. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.