Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. sausio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialiąja teise, turto konfiskavimas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, nustatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. S. 2021 m. liepos 22 d., apie 21.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę ‒ sutuoktinę I. S., tai yra, jai leidžiantis laiptais iš antro aukšto, tyčia kaire ranka sugriebė už jos dešinės rankos riešo ir jėga nutempė žemyn nuo laiptų, o šiai griūnant nuo laiptų, ją (I. S.) apglėbęs, tyčia stipriai suspaudė ir tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai I. S. fizinį skausmą.

2. Be to, M. S. laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2021 m. rugsėjo 28 d. sistemingai baugino I. S., naudodamas psichinę prievartą, o būtent: 2021 m. liepos 22 d. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neleido I. S. išeiti iš rūsio bei, atėmęs šios telefoną, grasino pradurti automobilio „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padangas, kurias po to nuleido, taip pat dėl to, kad I. S. atsisako grįžti gyventi su juo (M. S.), iš savo elektroninio pašto, kurio adresas (duomenys neskelbtini) į I. S. elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) rašė bauginančio ar grasinančio pobūdžio pranešimus, pravardžiuodamas I. S. necenzūriniais žodžiais:

2021 m. rugpjūčio 28 d. 19.40 val. parašė: „Neprarasite nesuprasi. Ok. Gyvenk pasidavusi savo mylinčiais širdimi. Tu mane išdavei...Aš taip nebegaliu, gaila kad išeinant prarandu belekokias galimybes. Bet taip ar taip tu gyveni ne savo širdimi, ačiū už vakarykštis apkabinimą, aš apie jį galvosiu iki galo. Atleisk angele aš pasiduodu jėgų nebėra...Buk gera ispildik paskutini norą. Sudegink. Ir prisimink tu man buvai besąlygiškai viskas.“;

2021 m. rugpjūčio 28 d. 20.25 val. parašė: „Keršijamirusiajam...man gana!!!“;

2021 m. rugpjūčio 28 d. 20.55 val. parašė: „Aš visa gyvenimą siekiau tavęs, padėjau tau, o iš tavęs gavau ką? Sunaikinimą nieko tokio...sunaikinti mane tegul visi žino šis kartas tau rytoj į manipuliacijas nebebus panašus...viskas gerai, aš mylėsiu tave iki galo, man neskauda labiau nei skaudėjo visą mėnesį...tu buvai mano angelas buvai mano pasaulis. Jis sugriuvo o angelas išskrido, aš nebeturiu to apie ka svajojau nebeturiu žmonos jos meilės ir pasitikėjimo, tu mane išdavei pasidaviai kitu žmonių provokacijoms išmetęs kaip šiukšlę, tai gerai, liko ja sudegint...ar va su lenku ar va su D....sėkmės pasidžiauk“;

2021 m. rugsėjo 6 d. 12.08 val. parašė: „Tarp kitko pamastymui negalvoji kad tavo tel duomenys irgi buvo sinchronizuoti naudojant tau mano telefoną? Sakiau nekurk manyje neapykantos...nes... Aš tavimi tikėjau o tu už akių šitaip! Aš tavo mama palaidotas tavo šeima buvo už mane ir „bus kai gausi paskaityti procesinius" jie yra o tu kad sugriauti pripisai protas jog aš tave musu ir jai atleisk užmušiu...na žinai moteryte eisim dabar eisim iki galo“;

2021 m. rugsėjo 6 d. 17.58 val. parašė: „Kieta jautiesi eilyni karta spjovusi mylimam žmogui į veidą...gerai matau nieko reikia ir man spjaudytis jei taip elgiesi rūkykla atgal“;

2021 m. rugsėjo 7 d. 7.37 val. parašė: „Ir prašau atbiokuoti. Ir gėlės juk nekaltos, kad tu jas matai...Nusileisk truputi, nes tai tavo bėda, suprask, susinaikinsi“;

taip pat, naudodamas psichinę prievartą, siekdamas dar labiau sugniuždyti, įbauginti I. S., 2021 m. rugsėjo 14 d. suniokojo jai nuosavybės teise priklausantį 9 129,31 Eur vertės turtą, esantį gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sugadindamas elektros instaliacijos laidus bei prietaisus, pragręždamas grindis bei sugadindamas grindinio šildymo sistemą, išplėšdamas šiltinimo plokštes, apliedamas pastate buvusį kilnojamą turtą, sugadindamas garažo vartų segmentą padarė I. S. ir jos mažametės dukros namus netinkamus gyventi bei apie tai pranešė I. S.:

2021 m. rugsėjo 14 d. 10.48 val. parašė: „Aš tau kiek kartu sakiau neišdavynnėk ir nekariauk su manimi... sakai mano šiukšlynas gyvenimas?! Važiuok į savo šiukšlyną pasižiūrėk tai yra mūsų svajonių šiukšlyną kurį tu padarei.... Tu sunaikinti viską dėl ko stengėmės“;

2021 m. rugsėjo 14 d. 11.24 val. parašė: „Reikėjo tau su dukra grįžti laiku, dabar tu nebeturi kur grįžti... laukiu nesulaukiu kol tu isitikinsi kad viskas sugriuvo taip kad nebeatstatysi...nebuvai daiktas niekada čia tavo nesveika mąstysena sugriovė musu gyvenimą. Tu buvai man viskas. O už visus pažeminimus už melą ir išnaudojimą turėk sugriautą musų abieju svajonę. Kai nuvykti į (duomenys neskelbtini) suprasi kad aš nejuokavau...aš išsitraukiau o tu nepridursi lenkas juk nepadės, o gal ir ne nes jis pasiekė savo sunaikino mus sunaikino musu svajones ir pakoregavo savo dukros gyvenimą. Jam juk paranku kad tu gyventum tėviškėje, mažiau su dukrą reiks leist laiką. Sakiau, kad pasekmės bus visam gyvenimui. Niekada neišdavinėjau ir tik mylėjau...O tu tik žeminai ir provokavai ir isileidynėjai kitus vyrus į musu gyvenimą. Dar kaita !!! Nereikėjo išdaviščiu!!!“;

2021 m. rugsėjo 14 d. 11.47 val. parašė: „Aš dingusius. Tik tu Manės niekada nepamirši“;

2021 m. rugsėjo 14 d. 12.31 vai. parašė: „Kaltina kaltina o pati šventuolė puse metu su lenku (necenzūrinis žodis)...vyras į darbą boba pas lenką...kekšė esi...lenkas sakė netikėjau...Ir barakuda išnaudojimo prasme...bet kaip tu sakai korta nepadėjo ir net labai brangiai tau atsistojo...man įdomu kas dabar tau namą atstatynės? Dar nebuvai?“;

2021 m. rugsėjo 14 d. 12.38 val. parašė: „Nuvažiuok greičiau kad ir tau skaudėtu, o tai dabar tik man skauda metų rezultato !!! Noriu kad susivokti kaip kas. pažeminimas išdavystės ir svajonių griūtis. Žiūrėdama į lubas nuo kuriu pradėjom prisimink kaip vienas kyto norėjom, drebėjom ir mylėti pradėjom...bet tau nė motais tu su lenku nuo pat pirmo mėnesio po palangas tampriai, ir dabar tampaisi nes šuniukai pas jį nestato numeriuose caro tėvelis caro mamytė atsirado o ju nebuvo...tiek irodimu turiu dėl išdaviščiu ir įrodančiu kad jau senai viskas buvo planuota kaip manim atsikratyti...“;

2021 m. rugsėjo 14 d. 12.42 val. parašė: „Tai buvai musu svajonių griuvėsiuose?“;

2021 m. rugsėjo 14 d. 13.00 val. parašė: „Tai ar buvai?“;

2021 m. rugsėjo 14 d. 18.21 val. parašė: „Ir ką toliau eisi teisybės j ieškoti kur jos nėra? Kaip ten sakiai?, o kaip kitaip tave nubausti!? Tai vat kai visi nusisuks nes pavirtai į nieką kokiu visada mane dariai, paskambink...viską sutvarkysiu!“;

2021 m. rugsėjo 15 d. 9.33 val. parašė: „Na jai galvoji kad policija atstatys tau namus tai klysti, toliau kariauti? Projektą namo turi?“;

2021 m. rugsėjo 15 d. 10.09 val. parašė: „Nerašai jautiesi laimėjusi? Ka? Turtas man priklauso, mano metu darbas, mano investicijos elektrai vandentiekio, santechnikai, už tinkavimo skolos iki šiol, tavo išdavystės ir t.t. Gavai ko nusipelnei, tavo tėvukas ir broliai tavo laimėjimus žino? Tupj sužinosi kokia tu padarei, vyras aria dirba aria per kelis darbus o tu biurus kitiems (necenzūrinis žodis)! Tai va galėsi investicijas daryti ne ten kur privalėjai ir kas skaudžiausia kad žinai neapgausi nieko nes gyveni kiti asmenų mastimu...padėkos jiems”;

2021 m. rugsėjo 15 d. 10.57 val. parašė: „Perduok advokatai savo linkėjimus...Pasisakyk iš kaito (matai kiek pridirbai o aš vis dar tau padedu!!!) Kad yra žinutės kurios įrodo tavo tikslingus planus kai prieš kelias dienas rašetės jog viskas greitai pasikeis kad buvo planuojama mano išvedimas iš kantrybės, tu jau žinojai, ir lenkas žinojo, liudininkų yra...aš tave sutrypsiu taip sutrypsiu už šmeižtą už išnaudojimą kad tu eisi ten kur dar nebuvai!!! Tu nieko nebelaimėsi, advokatai paruošti, visi liudis kas dyrbo kas jiems už darbus mokėjo nes tu žinai kas mokėjo...nepadėjo korta?! Pradėk galvoti ką darai nes vėl pribrisi!‘;

2021 m. rugsėjo 15 d. 11.11 val. parašė: „Pačiai negaila dėl to ką užvyriai su žmogumi kuri visada mylėjai ir myli tik vis dar pikčiais gyveni kurio užpakalį, (necenzūrinis žodis) taip mylėjai? Kurio (necenzūrinis žodis) visada tave iki dangaus pakylėtas?! ,nejau tu visą gyvenimą sau griausi teismais advokatais kyši pinigus kur nieko niekada neapgausi!?, pradėk normaliai elgtis, rasiu išeitį ir tu laimėsi...nusileisk ant žemės viena karta. Suprask kariauti tau netikslinga paskambink ir laimėsi.“;

2021 m. rugsėjo 16 d. 13.24 val. parašė: „Nejau tu galvojai su lenku jog jums mano darbas investicijos ir visų metų laiko praradimas atiteks šiaip? Tai dabar darbo lygiai tiek pat ir pinigų kainuos lankui atstatyti savo mylimos moters ir dukros namui kažkaip nemanau kad taip bus! Mamytės apkrautas turtais ju dėl jūsų nešvaistys...jis gi ahuj ienai apsirūpinęs daug uždirbęs ir viską savo rankomis pasistatęs<...>tarp kitko turi kur gyvent? Kol žmona galiu padėt!!! Gerai gerai maivytis viską suprantu! Per daug prieš kitus teks nusižeminimo parodyti. Ai dar šis bei tas., šendien užjudynau inspektorius...tas kuris buvo nutildytas dar vat irgi per tave problemų turės dėl pareigų nevigdimo, tad vėl gi sėkmės.”;

2021 m. rugsėjo 18 d. 22.01 val. į I. S. mobiliojo ryšio telefoną kaip MMS pranešimą atsiuntė savo galvos profiliu nuotrauką su virve ant kaklo bei 2021 m. rugsėjo 28 d. 22.34 val. tokiu pat būdu atsiuntė ant automobilio pavarų perjungimo svirties uždėtos virvės nuotrauką bei žinutę, joje parašydamas „Tai va...mašina stelai, kuri tave mylėjo, tavo dovanotas braun lenkui (jaustukas) tavo dovanotas telefonas aišku tau, tu gi norėjai kad basas likčiau pildosi tavo svajonės. Norėčiau kad vaizdo skambučiu savo egzekucija kuria surezgiai matytum, bet tau dramos neužteks tu juk tik su metais šustri...Tikiuosi kad tau drąsos užteks prieš juos prisipažinti kaip kas iš tiesu buvo suregsta, apie šmeižtą ir planą kaip manim pasinaudoti ir (necenzūrinis žodis) išmesti.“, taip naudodamas psichinę prievartą prieš I. S. sistemingai ją baugino.

3. Be to, M. S. 2021 m. rugsėjo 14 d. tyčia sugadino I. S. nuosavybės teise priklausantį turtą, o būtent, name, esančiame (duomenys neskelbtini), nukirpo elektros instaliacijos laidus ir išplėšė rozetes, taip sugadindamas 2 863,85 Eur vertės elektros instaliaciją, nupjovė šildymo sistemos kolektorius ir pragręžę grindis, sugadindamas po betonu sumontuotą 4 277,51 Eur vertės grindinio šildymo sistemą, o mansardoje išplėšęs mineralinę vatą bei izoliacinę plėvelę, sugadino 701,70 Eur vertės pastato apšiltinimą, taip pat sugadino 706,25 Eur vertės namo garažo vartų segmentą, tokiais savo tyčiniais veiksmais sugadindamas 1. S. priklausantį 8 549,31 Eur vertės turtą ; taip pat M. S., dėl jo neteisėtų veiksmų išsiliejusiu vandeniu, apliejo pastate buvusį kilnojamą turtą, taip jį sugadindamas, o būtent: 297 Eur vertės rašomąjį stalą, 81 Eur vertės patalynės dėžę bei 202 Eur vertės siuvimo mašiną ir šiais savo tyčiniais veiksmais sugadino svetimą, viso 9 129,31 Eur vertės I. S. priklausantį turtą.

4. Be to, M. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo ir laikė sprogstamąsias medžiagas, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neturėdamas leidimo įgijo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje laikė savadarbius sprogimo efekto pirotechnikos gaminius, kuriuose yra 130 g, 200 g, 40 g savadarbės nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos ‒ kurių pagrindiniai komponentai: kalio nitratas (KN03), kalio permanganatas (KMn04), aliuminis (Al) ir siera (S) bei savadarbius pirotechnikos gaminius, kuriuose yra 10 g ir 8 g savadarbės nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos ‒ kurių pagrindiniai komponentai: kalio nitratas (KN03), aliuminis (Al), magnis (Mg), siera (S) ir anglis (C) iki tol, kol 2021 m. spalio 12 d., apie 18.00 val., minėtas sprogstamąsias medžiagas nurodytoje vietoje rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo skyriaus 2-ojo poskyrio pareigūnai.

II. Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl byloje surinktų įrodymų

5. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. S. dėl fizinio skausmo sukėlimo savo kaltės neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusiajai tik suėmė už rankos. Grįžo namo vakare su I., po darbo reikalų. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Šiek tiek buvo „kraujo virimas“, bet neturėjo minčių jos nuskriausti. I. į jo prašymus, norus pasišnekėti šaltai reagavo. Kilo noras išsiakinti tuos santykius, pasišnekėti, ir taip spontaniškai gavosi, kad kai ji nulipinėjo nuo laiptų, jis ją sustabdė paimdamas už rankos. Tačiau jos tikrai nenutempė nuo laiptų. Apkabindamas, nenorėjo jos suspausti. Po suėmimo už rankos, apkabinimo, buvo iškarto bučinys. Ją paleisdamas pasakė, kad nereikia pyktis, reikia spręsti tuos visus reikalus. I. nuėjo į antrą aukštą ir pasakė savo dukrai, kad ji paskambintų tėčiui, nes pykstasi tėvai. Dukra paskambino savo tėčiui, tėtis iškvietė policiją. Ne I., kuriai skaudėjo, iškvietė policiją, o tėtis iškvietė policiją. Jis buvo nuėjęs nukentėjusiajai iš paskos, bet supratęs, kad ji užsirakino, tiesiog laukė prie durų ir išgirdo, kad dukra skambina savo tėčiui. Pripažįsta, kad spontaniškai paėmė nukentėjusiąją už rankos. Bet taip pasielgė, nes santykius reikia kažkaip aiškintis, norėjo pakalbėti. I. lipo, nuo jo padėjo viena žingsnelį link rūsio žemyn, kai paėmė jai už rankos. Nelaikė, tik paėmė už rankos, sustabdė ir apkabino ir pabučiavo. Apkabino iš priekio, ji pati apsisuko. Pasakė, kad šnekam, nebesipykstam, po to ją paleido. Tada I. lipo aukštyn į antrą aukštą. Po įvykio nukentėjusioji išvažiavo gyventi į Krizių centrą, o jis laiko gyventi namuose. Gyveno ten iki 2021 m. rugsėjo 14 d. I. ten tik atvažiuodavo, bet negyveno (b. t. 4, b. l. 42–47).

6. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. L. (buvusi – S.) parodė, kad liepos 22 d., M. S. grįžus namo, jie gėrė kavą lauke, po to pradėjo bręsti konfliktas. Kaltinamasis pasakė, kad jai darbas netinka, kad ji rytoj į darbą nevažiuotų. Ji matė, kad konfliktas didėja, dėl to pasakė, kad paskambins dukros tėčiui, paprašys, kad jis ją išsivežtų. Bet kaltinamasis atėmė iš jos telefoną. Buvo apie 21 val., dukra ruošėsi miegoti, nutarė pakilti į antrą aukštą pas dukrą. Lipdama pas dukrą girdėjo, kad M. pasakė, kad dar nebaigė pokalbio dėl darbo. Ji paleido dukrai pasaką ir nusileido į apačią. Vėl prasidėjo konfliktas. Jos dukra vėl pakvietė ją į viršų. Ji vėl nubėgo pas dukrą, nuraminti vaiką. M. jai neleido išeiti iš rūsio. Pasistumdydama, ji vėl pakilo pas dukrą. Dukra jos paklausė, kas ten vyksta. Nusileido vėl į apačią. Tuo metu M. pradūrė padangas jos mašinoje, kad ji nevažiuotų rytoj į darbą, jo rankose buvo žirklės. Ją pagavo pyktis, nes jai iki darbo, reikia važiuoti 15 km į Vilnių, nes dirbo darželyje. Ji vėl kilo pas dukrą, nes dukra girdėjo jų apsižodžiavimus. M. pasakė, kad ji negali eiti, nes turi jį išklausyti. Ji sustojo tarp laiptų tarp nulinio ir pirmo aukšto, nusprendė eiti pas dukrą, bet buvo sugriebta už kairės rankos riešo ir nutempta per laiptus. Traukimo metu ji nugriuvo, bet kaltinamasis ją pagavo į glėbį, labai stipriai suspaudė. Kai jis ją suspaudė, jai pritrūko oro ir aptemo akyse. Jis klausė, ar ji gali nusiraminti, sakė, kad reikia pakalbėti. Kai truputėlį atleido, nukentėjusioji galėjo iš jo glėbio pajudėti, nubėgo į viršų pas dukrą. Dukros kambaryje atsisėdo ant grindų užsirėmus duris. Galvojo, kaip paskambinti policijai. Paprašė dukros paskambinti tėčiui, kad jis iškviestų policiją. Ji tuo metu laikė duris. Kaltinamasis beldėsi, norėjo pasikalbėti, bet ji visiškai su juo nekontaktavo. Pareigūnams atvažiavus, M. jau buvo nusiraminęs. Tuomet tik ji nusileido į pirmą aukštą. Buvo jau apie 21.30 val. M. skambino savo advokatei, po to jį išvesdino policijos pareigūnai, o kitas pareigūnas ją apklausė. Atvykęs dukros tėtis jai padėjo surinkti daiktus, nes namuose pasilikti negalėjo. Jai buvo baisu ir nejauku, nes buvo pastovus psichologinis ir fizinis smurtas. Tuo metu kai kaltinamasis paėmė jai už riešo, ji pajuto skausmą, spaudimą, o kai suspaudė, jai trūko oro. Nedarė abdukcijos, nes buvo praėjusios kelios dienos, parodė tyrėjai, buvo likusios mėlynės. Suspausdamas jai ranką, jis siekė neleisti jai nueiti pas dukrą, o nutempti pas save ir toliau konfliktuoti. Negali tiksliai nurodyti už kokios rankos riešo jai buvo suėmęs kaltinamasis, nes praėjo jau ilgas laiko tarpas. Taip pat tiksliai nepamena, ar bandė leistis nuo laiptų, ar kilo aukštyn. Ikiteisminio tyrimo metu tikrai prisiminė geriau, tad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ta apimtimi (b. t. 4, b. l. 56–62, 184).

7. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. N. (V. N.) parodė, kad 2021 m. liepos 22 d. vėlai vakare sulaukė dukros skambučio. Dukra pasakė „mama laiko duris, iškviesk policiją“. Buvo blogas ryšys, tad pokalbis nutrūko. Skambino antrą kartą. Dukra pasakė „greičiau iškviesk, vyksta muštinės-peštynės“. Tuomet liudytojas paskambino ir iškvietė policiją. Policija važiavo gan ilgai, apie pusvalandį. Tuo laiku dukra vėl jam skambino, dukra ar I. (neatsimena) pasakė „kur ta policija“. Dukra pasakė, kad mama laiko duris, telefono neturi, atėmė M.. Girdėjo I. balsą isterijoje. Dukra rėkė. Tada, jis pakartotinai skambino į policiją ir pats sėdo į mašiną ir važiavo. Ryšio priemonėmis susisiekti su I. nebuvo galima, nes kaltinamasis draudė kalbėtis, atiminėjo telefonus. Susitikti irgi neleisdavo. Už valandos, gal pusantros, kai jis atvažiavo buvo jau atvykę pareigūnai. Nukentėjusioji drebėjo, buvo susijaudinusi. Dukra miegojo, ramiai. Pareigūnai apklausė I.. Jis buvo šalia dukros, kad nepabustų (kol vyko apklausa). Kaltinamasis tuo metu buvo uždarytas policijos tarnybiniame automobilyje. Pareigūnams išvykus, nusprendė, kad čia jau nebegrįš, kraustosi daiktus ir važiuoja į Krizių centrą. Antrą ar trečią valandą nakties susikrovė daiktus ir išvažiavo. Palydėjo nukentėjusiąją iki Krizių centro. Nukentėjusiajai skaudėjo ranką, akivaizdžių pažeidimų nesimatė, ranką pažiūrėjo. Pamėlynavimo pats nematė. I. tik sakė, kad skauda riešą (b. t. 4, b. l. 117–122).

8. Atvykęs į teismo posėdį liudytojas policijos pareigūnas Aurimas Daugėla teismui nurodė, kad jis įvykio visiškai neprisimena, nes tokių iškvietimų būna labai daug. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo parodymus, A. Daugėla, kad juos visiškai patvirtina ir prašo jais vadovautis, daugiau nieko paaiškinti negali. Apklaustas 2021 m. rugpjūčio 3 d., ikiteisminio tyrimo metu, kaip liudytojas A. Daugėla parodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ vyriausiasis patrulis. 2021 m. liepos 22 d. apie 23 val. buvo gautas pranešimas iš Operatyvaus valdymo skyriaus dėl smurto artimoje aplinkoje, adresas (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko vyras, prisistatęs kaip M. S.. Tada iš namų išėjo M. S. žmona. Iš jos reakcijos matėsi, kad ji nenori nieko pasakoti prie savo vyro. M. pasikvietė prie tarnybinio automobilio. Pabendravus su I. S., pastaroji paaiškino, kad patiria psichologinį ir fizinį smurtą iš vyro. Iš jos žodžių, vyras varžo jos socialinę laisvę. Po to I. pasakojo, kad jos dukra apie 21 val. jos paprašė eiti miegoti, kad ją paguldytų. I. nuėjo paguldė dukrą ir tada ją pakvietė jos vyras M.. Ji buvo antrame aukšte. Ji sudvejojo eiti ar ne. Iš jos žodžių, jos vyras sugriebė ją už rankos ir nutempė link savęs nuo laiptų. Ant jos rankų ir kitų matomų kūno vietų akivaizdžiai tuo momentu nesimatė jokių kūno sužalojimų, sumušimų. Tuo tarpu M. aiškino, kad nieko nedarė. Jis elgėsi ramiai, adekvačiai. Jis keletą kartų jos paklausė: „Ką tu darai?“. Jis buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę (b. t. 1, b. l. 152–155, b. t. 4, b. l. 203).

9. Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo pagal požymius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalį, užfiksuotomis aplinkybėmis nustatyta, kad, pranešdama apie įvykį, 2021 m. liepos 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole pareiškėja I. S. parodė, kad 2021 m. liepos 22 d., adresu (duomenys neskelbtini), apie 19.20 val. grįžo iš darbo namo su dukra. Apie 20 val. jos vyras M. S. grįžo namo, iš karto prasidėjo konfliktas ir apie 21 val., jai pabuvus su dukra antrame aukšte ir ją paguldžius miegoti, nusileido į pirmą aukštą ir prie nusileidimo į rūsį M. ją sučiupo už dešinės rankos ir nutempė ją į apačią, tuo sukėlė fizinį skausmą (b. t. 1, b. l. 4–5).

10. 2021 m. liepos 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu nustatyta, kad apžiūros objektas – nebaigtas statyti namas nurodytu adresu. Įėjus pro pagrindines plastikines duris, yra namo pirmas aukštas, kuriame dešinėje pusėje yra laiptai į antrą aukštą ir už laiptų, nusileidimas į rūsį. Kaip ir visame name, taip ir pirmame aukšte vyksta statybos (b. t. 1, b. l. 6).

11. 2021 m. spalio 1 d. akistatos tarp nukentėjusiosios I. S. ir įtariamojo M. S. metu nukentėjusioji, pasakodama apie įvykio aplinkybes, nurodė, kad tą dieną grįžo iš darbo. Sulaukė sutuoktinio. Pasipylė pastarojo priekaištai dėl jos darbo. Jis sakė, kad ji važiuoja į darbą ir nieko neuždirba, pareiškė, kad į darbą nebevažiuos, automobilio negaus. Taip pat prasidėjo santykių aiškinimasis, kokia ji negera, kokia turėtų būti. Tai buvo lauke. Tada santykių aiškinimasis persikėlė į namą. Ten vėl vyko tas pats, tai yra, vyras reiškė jai priekaištus. Ji norėjo pasišalinti iš patalpos, tačiau vyras neleido išeiti. Vyras taip pat atėmė iš jos telefoną. Apie 21 val. nukentėjusiąją pakvietė jos dukra, kad ji ją paruoštų miegui. Tačiau M. jos neišleido. Tada dukra ir vėl pradėjo ja kviesti ir jai, pasistumdant, nes vyras buvo užstojęs kelią, pavyko nueiti pas dukrą. Kol nuėjo pas dukrą, vyras grasino pradurti automobilio padangas, rankose turėjo žirkles ir pasakė: „Neblefavau“. Nuėjus į lauką pasižiūrėti, pamatė nuleistą automobilio padangą, vyro teigimu, padanga buvo pradurta. Tada paguldė dukrą miegoti. Tuo metu sutuoktinis reikalavo, kad ji kuo greičiau ateitų pas jį. Nusileidusi iš antro aukšto (antrame aukšte yra dukros kambarys), pamatė M., jos laukiantį minus pirmame aukšte. Tada sustojo prie laiptų iš pirmo paaukštinto aukšto į pirmąjį, sudvejojo, ar leistis toliau. Tada M. stvėrė jai už riešo, nutempė nuo laiptų. Ji jau griuvo, bet M. ją pagavo. Jis be proto stipriai ją suspaudė, iki aptemimo akyse. Tada ji išsilaisvino iš M. glėbio ir pabėgo į antrą aukštą pas dukrą į kambarį. Užsirėmė duris. Įsiterpė taip pat dukra, padėjo laikyti duris. M. atėjo iš paskos, tačiau patekti į kambarį, kur buvo su dukra, jam nepavyko. Kol laikė duris, prisiminė, kad dukros kambaryje yra išmanioji dukros apyrankė ir paprašė dukros, kad ji paskambintų savo tėčiui, kad jis iškviestų policiją.

12. Akistatos metu kaltinamasis iš esmės sutiko su nukentėjusiosios paaiškinimais ir parodė, kad įvykio dieną grįžo namo po darbo reikalų. Rado I. kieme, ji atidarė jam vartus. I. padarė kavos ir atsisėdo ant lauko baldų, pradėjo kalbėtis. Papriekaištavo I. dėl jos darbo, kadangi, nieko blogo nenorėdamas, manė, kad tas darbas jai netinka. Norėjo, kad ji pailsėtų, pasitvarkytų prie namų. Tada pokalbis perėjo į konfliktą, ginčą. Išgėrę kavą, nuėjo į namo rūsį ir ten tęsė pokalbį. Nenorėdamas nieko blogo, bandė su I. kalbėtis ta pačia tema dėl jos darbo. Norėdamas išsiaiškinti santykius, jos nepraleido, neleido jai išeiti. Kai I. išėjo iš rūsio, ją pakvietė dukra, I. nuėjo pas dukrą į antrą aukštą, į jos kambarį. Jis laukė I.. I. ėjo iš dukros kambario, pamatė jį ir abu nusileido į rūsį. Ten ir vėl tęsė pokalbį. Pokalbį tęsė rūsyje, kadangi nenorėjo, kad vaikas girdėtų. I. su savimi turėjo telefoną, ji norėjo paskambinti savo dukros tėvui. Tada jis jos telefoną ištraukė iš rankų ir mestelėjo ant stalo. Tada I. dukra ir vėl ją pakvietė. I. kilo laiptais iš rūsio į nulinį aukštą. Tuo metu jis jai paėmė už rankos, negriebė, o tik paėmė, norėdamas ją prilaikyti, kad ji su juo toliau tęstų pokalbį. Norėjo I. prisispausti prie savęs, galimai perspaudė. I. norėjo išsilaisvinti ir gavosi toks kaip susistumdymas, tai yra jis tempė ją į save, o I. norėjo išsilaisvinti nuo jo. I. ištryško porą ašarų, kaltinamasis jos prašė, kad ji apsiramintų ir neitų pas vaiką, kad vaikas nematytų jų barnių. Paleido ją iš glėbio, bet ji jo nepaklausė ir nuėjo pas dukrą. Tada išėjo į lauką parūkyti ir, grįžęs į namus, užlipo į antrą aukštą, norėdamas pakalbėti su I.. Rado užremtas duris. Pabandė duris atidaryti, bet neatidarė ir pokalbis tarp jų toliau jau vyko už uždarytų vaiko kambario durų. Per durų stiklą matė, kad I. paėmė išmanųjį laikrodį „Gudrutis“, padavė dukrai, kad ji paskambintų tėvui. Dukra paskambinusi tėvui pasakė, kad: „Mama su M. pykstasi, kviesk policiją“. Tuo viskas pasibaigė, išėjo į kiemą, vėl parūkė. Tada grįžęs namo bandė vėl kalbėtis su I.. Tada vėl išėjo į lauką ir po kažkiek laiko atvažiavo policija. Išklausiusi kaltinamojo paaiškinimus, I. S. pažymėjo, kad jis nenurodė, jog nutempė ją nuo laiptų, akcentavo, kad „Gudrutį“ paėmė pati dukra, nes ji laikė duris, taip pat M. S. buvo nuleidęs automobilio padangą.

13. Kaltinamasis savo ruožtu pripažino, kad automobilio padangą iš tikrųjų buvo nuleidęs. Taip pat pripažino, kad tuo momentu, kai jis laikė suspaudęs nukentėjusiąją, ji galėjo jausti fizinį skausmą (b. t. 1., b. l. 145–150).

14. Alkotesterio Alcotest 6810, Nr. ARAA-0129 duomenys patvirtina, kad 2021 m. liepos 23 d., 2.11 val. M. S. buvo blaivus. Patikros rezultatas – 0,00 ‰ (b. t. 2, b. l. 125).

15. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu perklausius telefono skambučio garso įrašą iš Bendrojo pagalbos centro (toliau ‒ ir BPC), nustatyta, kad 2021 m. liepos 22 d. 22.20 val. paskambinęs vyras pranešė BPC operatorei, kad norėtų iškviesti policiją. Nurodė, kad jam paskambinusi dukra sakė, jog vyksta smurtas su patėviu ir motina (duomenys neskelbtini). Dukra paskambino, sako patėvis mušasi su mama. Po to pranešėjas perskambino, nekelia ragelio. Vėliau dukra paskambino, sako: „Tėti, iškviesk policiją, nes mama verkia“, ir taip toliau. Jau kartojasi ne pirmą sykį. Dukra nepilnametė, (duomenys neskelbtini) metų. Pranešėjas yra vaiko tėvas, V. N.. Nurodo, kad jau kvietė pareigūnus I. S. ir M. S. (b. t. 1, b. l. 116–118).

16. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo peržiūrėjus į įvykio vietą atvykusių pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo („Body“) kamera užfiksuotus penkis vaizdo įrašus, nustatyta, kad 2021 m. liepos 22 d., 23.20 val., policijos pareigūnus, atvykusius į įvykio vietą, pasitinka vyras. Pareigūnas prašo vyro pakviesti žmoną. Eidamas link namų, vyras aiškina pareigūnams, kad vaikas „užkipišavo“, paskambino savo tėvui, kad šis kviestų policiją. Vyras aiškina, kad apsipyko su žmona, o vaikas to nesupranta. Link pareigūnų ateina moteris. Pareigūnas bando išsiaiškinti kas atsitiko. Tada vienas iš pareigūnų lieka su moterimi, o vyras nueina su kitu pareigūnu. 2021 m. liepos 22 d. 23.25 val. vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnas bendrauja su moterimi ir užduoda jai klausimus. Moteris tvirtina, kad patyrė fizinį skausmą, kad vyras uždaręs laikė ją rūsyje ir neleido jai eiti pas verkiantį vaiką. Moteris taip pat sako, kad vyras atėmė iš jos telefoną, pradūrė automobilio ratą, kad ji neišvažiuotų, taip pat stvėrė jai už rankos ir nutempė nuo laiptų, o ji tuo tarpu apsisuko, nenuvirto, bet jis tada stvėrė, sugriebė ir prispaudė stipriai. 2021 m. liepos 22 d. 23.34 val. vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnai bendrauja su vyru. Vyras aiškina, kad jie su žmona susipyko, jis pradėjo jai aiškinti, kad jam nepatinka jos darbas, sakė, kad jai nereikia dirbti. Vyras toliau aiškina, kad jie pykosi be jokių smurtų. Tada jo žmona susinervino, nuėjo pas vaiką į kambarį ir užsirakino. Vyras aiškina, kad į vaiko kambarį nesilaužė, negrasino, normaliai šnekėjo. Vyras aiškina, kad vaikas „užkipišavo“, paskambino savo tėvui, kad šis iškviestų policiją, nes mama su M. pykstasi. Pareigūnas aiškina, kad veš vyrą į policijos komisariatą. Vaizdo įraše girdima, kad vyras, įjungęs mobiliojo telefono garsiakalbį, kalba su savo advokate apie susiklosčiusią situaciją. Vyras nueina pasiimti savo asmeninių daiktų. 2021 m. liepos 22 d. 23.40 val. vaizdo įraše matoma kaip vyras ieško savo asmeninių daiktų. Toliau eina su pareigūnais sakydamas, kad nesimušė bei kam jį žmona juodina. Vyras pasodinamas į tarnybinį automobilį (b. t. 1, b. l. 121–123).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

17. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

18. Objektyviai nusikaltimas pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų.

19. Įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad M. S. padarė šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiosios viso proceso metu duoti nuoseklūs parodymai, liudytojų V. N., A. Daugėlos parodymai, BPC garso įraše užfiksuoti duomenys, kuomet paskambinęs į BPC liudytojas V. N. nurodė, kad sulaukė skambučio iš dukros, kuri jam pranešė, jog patėvis mušasi su mama, o mama verkia; policijos pareigūnų mobiliosiomis kūno kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, kuriais nustatyta, kad, atvykus policijos pareigūnams, nukentėjusiojo I. S. nurodė, jog ji pajuto fizinį skausmą, nes kaltinamasis stvėrė jai už rankos ir nutempė nuo laiptų, o ji tuo tarpu apsisuko, nenuvirto, tuomet jis ją stvėrė, sugriebė ir prispaudė stipriai.

20. Pažymėtina, kad, skirtingai nei teisminio bylos nagrinėjimo, ikiteisminio tyrimo, akistatos, metu M. S. pats pripažino, kad, norėdamas prispausti nukentėjusiąją prie savęs, jis galbūt ją perspaudė, nurodė matęs, kad jai net kelios ašaros buvo ištryškusios, nes tuo metu tarp jų gavosi toks susistumdymas ‒ nukentėjusioji norėjo išsilaisvinti, o jis nenorėjo jos paleisti, norėjo, kad jie pasikalbėtų. M. S. taip pat viso proceso metu neigė tempęs, stvėręs nukentėjusiąją už rankos, teigdamas, kad tik norėjo ją prilaikyti, tačiau byloje surinkti įrodymai, tarp jų iš dalies ir paties kaltinamojo parodymai, paneigia šią M. S. nurodytą aplinkybę.

21. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis suėmė nukentėjusiąją už rankos tuo metu, kai ji nenorėjo tęsti su juo pokalbio. Kaltinamasis ir nukentėjusioji skirtingai nurodo, ar tuo metu pastaroji ketino leistis nuo laiptų, ar priešingai ‒ kilti iš rūsio į pirmą aukštą (ikiteisminio tyrimo, akistatos, metu kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusioji ketino kilti į viršų, teisminio bylos nagrinėjimo metu jau teigė, kad ji nulipinėjo nuo laiptų; nukentėjusioji teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė tiksliai neprisimenanti šių aplinkybių, prašė vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais). Iš karto po įvykio nukentėjusioji tiek atvykusiems policijos pareigūnams, tiek pareiškime, tiek akistatos metu nurodė, kad svarstė, ar jai leistis pas kaltinamąjį. Pasak jos, tempimas įvyko būtent tuo metu. Teismas neturi pagrindo abejoti šia minėtais įrodymais byloje nustatyta faktine aplinkybe. Kita vertus, tai neturi esminės reikšmės M. S. veiksmų kvalifikavimui, nes tiek vienu, tiek kitu atveju, nukentėjusiajai norint pasišalinti (kaip nurodo M. S.), ar priešingai, svarstant, ar leistis tęsti pokalbį su kaltinamuoju, M. S. poveikis į nukentėjusiąją neapsiribojo vien prisilietimu. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs byloje nustatytas įvykio aplinkybes, o būtent tai, kad tarp M. S. ir nukentėjusiosios vyko žodinis konfliktas, pasak kaltinamojo, jam „virė kraujas“, be to, kaip teigia pats M. S., jis norėjo, kad nukentėjusioji jį išklausytų, kai ji to nenorėjo. Teismo vertinimu, tą aplinkybę, kad kaltinamasis buvo suėmęs nukentėjusiajai už rankos ir, panaudodamas fizinę jėgą, tempė ją link savęs, patvirtina ir kita jam inkriminuota aplinkybė, o būtent tai, kad vėliau jis ją stipriai suspaudė. Tiek pagal kaltinamojo, tiek pagal nukentėjusiosios parodymus, tuo metu, kai M. S. suėmė nukentėjusiąją už rankos, ji buvo ant laiptų. Taigi tam, kad M. S. galėtų suspausti nukentėjusiąją, ką jis pats pripažino akistatos metu, nukentėjusioji turėjo atsidurti šalia jo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad I. L. (buvusi pavardė ‒ S.) priartėjo prie kaltinamojo pati, savo noru, tad, teismo vertinimu, atsižvelgiant į pirmiau aptartų byloje nustatytų aplinkybių visumą, ji M. S. buvo suspausta netekusi pusiausvyros dėl prieš tai jos atžvilgiu panaudoto poveikio ‒ kaltinamojo tempimo link savęs. Ši teismo išvada atitinka ir pačios nukentėjusiosios paaiškinimus, kuomet ji nurodė, kad nuo kaltinamojo tempimo beveik nugriuvo, bet buvo suspausta M. S.. Byloje surinkti įrodymai (žr. 18 p.) patvirtina, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą.

22. Pirmiau aptarti argumentai, patvirtinantys, kad nukentėjusioji pajuto fizinį skausmą, o kaltinamojo veiksmai neapsiribojo vien prisilietimu, tuo pačiu paneigia gynėjo baigiamosios kalbos metu išsakytus teiginius, kad M. S. negali būti pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes, remiantis kasacinės instancijos teismo formuojama teismų praktika, pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, nepakanka tik fizinio sąlyčio konstatavimo, reikia nustatyti, kad asmuo patyrė fizinį skausmą.

23. Esant šioms aplinkybėms, teismas laiko byloje įrodytu, kad 2021 m. liepos 22 d., apie 21 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu M. S. panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę ‒ sutuoktinę I. S., tai yra, jai leidžiantis laiptais iš antro aukšto, tyčia kaire ranka sugriebė už jos dešinės rankos riešo ir jėga nutempė žemyn nuo laiptų, o šiai griūnant nuo laiptų, ją (I. S.) apglėbęs, tyčia stipriai suspaudė ir tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai I. S. fizinį skausmą.

24. Tokios teismo išvados nepaneigia gynėjo nurodyti argumentai, kad M. S. nesiekė sukelti nukentėjusiajai fizinio skausmo, o siekė, kad ji atsipeikėtų, jį išklausytų, nes norėjo išsiaiškinti klausimus, kurie buvo reikšmingi jo šeimai. Teismo jau buvo minėta, kad BK 140 straipsnyje nustatytas nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Pastaruoju atveju, darydamas nusikaltimą asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, M. S. veikė netiesiogine tyčia. Tokią išvadą, be kita ko, patvirtina ir paties M. S. akistatos metu nurodytos aplinkybės, kuomet jis nurodė matęs nukentėjusiosios suspaudimo metu jos akyse ašaras. Teismas taip pat pažymi, kad ta aplinkybė, jog, anot kaltinamojo, jis norėjo pasikalbėti su nukentėjusiąja ir dėl to taip elgėsi, nešalina jo baudžiamosios atsakomybės. Asmuo, šiuo atveju vyras, fiziškai stipresnis nei nukentėjusioji, negali vartoti prievartos, fizinio smurto, tam, kad priverstų kitą asmenį elgtis taip, kaip nori jis. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais byloje nustatyta, kad I. L. (buvusi pavardė ‒ S.) aiškiai parodė nenorinti tęsti pokalbio su M. S.. Taigi tai, kad kaltinamasis naudodamas fizinę jėgą siekė įtakoti laisvą nukentėjusiosios elgesio pasirinkimą, ne tik nepateisina jo veiksmų, bet priešingai, patvirtina neteisėtą jų pobūdį.

25. Įvertinus pirmiau aptartų byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamojo veiksmai atitinka visus BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo požymius, tad pagal šią teisės normą kvalifikuoti teisingai.

26. Prašydamas išteisinti M. S. pagal šį jam pareikštą kaltinimą, gynėjas akcentavo, kad pirmiau nurodyti kaltinamojo veiksmai nėra tiek pavojingi ir negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Pasisakydamas dėl šio argumento, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tą dieną M. S. veiksmai neapsiribojo nukentėjusiosios nutempimu nuo laiptų link savęs ir stipriu suspaudimu. Byloje nustatyta, kad konfliktas tęsėsi ilgesnį laiko tarpą, dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto, siekdama išvengti tolesnių galbūt neteisėtų kaltinamojo veiksmų, nukentėjusioji užsirakino savo nepilnametės dukros kambaryje, o pastaroji pradėjo skambinti savo tėvui, prašydama iškviesti policijos pareigūnus. Byloje taip pat nustatyta, kad po šio įvykio nukentėjusioji išsikėlė iš namų ir gyveno Krizių centre. Spręsdamas kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad po įvykio, rašydamas nukentėjusiajai pranešimus el. paštu, M. S. prašė jam atleisti, žadėjo būti „ramus ir tvarkingas“ (b. t. 4, b. l. 132, 133, 135, 139 ir kt.). Šios byloje nustatytos aplinkybės nesudaro BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikaltimo sudėties požymių, tačiau į jas teismas atsižvelgia, vertindamas kaltinamojo veikos pavojingumą.

III. Dėl veikos, nustatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Dėl byloje surinktų įrodymų

27. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. S. savo kaltės dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymo neprisipažino ir nurodė, kad niekada nesiekė bauginti nukentėjusiosios. Rašė kaltinime nurodytas žinutes, bet taip elgėsi ne dėl to, kad norėjo bauginti. Kitų kaltinime nurodytų veiksmų neatliko. Dėl „White“ spirito bakelio paaiškino, kad buvo statybos, buvo visokių medžiagų, ne tik spirito bakelis. Tačiau nieko jis neėmė, gal kažką sakydamas turėjo rankoje „White“ spiritą, gal ėjo kažką daryti su juo, tačiau niekuo negrasino. Pasak M. S., tarp jo ir nukentėjusiosios kivirčų tikrai buvo, bet jie niekada nesimušė. Fizinio smurto prieš nukentėjusiąją niekada nevartojo. Jis negrasino sudeginti namo. Nesupranta, kodėl gyveno kartu, jeigu buvo taip blogai su juo. Važiuodami mašinoje buvo susipykę, buvo žodinis kivirčas. Mašinoje buvo jo dukra, po įvykio važiavo prie ežero. Ten praleido visą dieną. Nebuvo stvėręs už vairo. Nuleido automobilio padangas, bet automobilis buvo jo vardu. Padarė tai, įtardamas, kad ji išvažiuos pas buvusį, padarė tokią veiką. Išleido orą iš padangos. Bet telefono neatiminėjo. Čia iš jo telefono yra pateiktos Messenger susirašinėjimas su L. ir pateikti duomenys teismui. Čia jo telefonas yra pasisavintas, o ne jis jos atiminėjo. Policija buvo atvažiavusi, jis nebuvo uždaręs nukentėjusiosios rūsyje, o jos telefonas gulėjo virtuvėje. Dėl žinučių rašymo, tikslo nebuvo jokio, nenorėjo gąsdinti. Labai mylėjo tą žmogų, virė kraujas, nebesigaudė savo veiksmuose, nesusigaudė kas vyksta, visas šitas reikalas jam buvo sunkiai pernešamas. Nežinojo ką daryti, viskas slydo iš po kojų, gaudavosi nepamąstant kaip rašyti, ekspromtu. Nieko blogo nenorėjo padaryti. Po visų tų žinučių, ne vieną kartą buvo susitikę, buvo vėl kažkokia viltis užsidegusi, nieko blogo jis nenorėjo padaryti, čia tiesiog buvo momentas, kai buvo žiauriai susidraskę. Buvo susitikę degalinėje, taip pat matėsi rugpjūčio 30 dieną, rugsėjo 1 dieną. Laikotarpiu nuo birželio 19 d. iki rugsėjo 16 d. tikrai buvo susitikę ne kartą. Jam skaudu buvo, kad ji su buvusiu susitikinėja, susitikinėja dar su kažkuo. Tokie dalykai išprovokuoja tokius dalykus, kad kartais nelabai suvoki, ką parašai iš pykčio, aptemusiomis akim. Negrasino, kad kažką padarys, nebuvo tokių norų ir tokių žinučių. Tokiomis bangomis viskas ‒ neapykanta, meilė, neapykanta meilė. Nei persekiojo, nei ieškojo, tiesiog buvo žinutės, toks bendravimas. Byloje yra pateiktos išrinktos jo blogos žinutės, o jos žinučių nėra, kai kvietė susitikti kavos, pasivažinėti, pabūti. Jeigu ji jo taip jau bijo, tai kaip čia suprast, siūlo susitikti ir susitiko ir kavos, pasišnekėti. Nuo pat jos išsikraustymo į Krizių centrą, jie bendravo, susitikdavo dviese ir su dukra, palaikė ir gan stipresnius santykius, metines šventė. Rugpjūčio 29‒30 dieną buvo susitikę ir rugsėjo 1 dieną susitiko. Atvažiuodavo ir valgyti padarydavo. Dėl žinučių, ten buvo daug šmeižto. Neketino bauginti, nebuvo jokio bauginimo. Žinutę, kurią rašė I. „tu manęs niekada nepamirši“, jis manė, kad I. išsiskirs ir po to gailėsis, kad viskas taip atsitiko ir nepamirš jo. Kaltinamasis taip pat paaiškino, kad 2021 m. spalio 8‒9 dienomis buvo užpultas V. N.. Tuo metu jis su I. ramiai mašinoje gėrė kavą, tuomet atvažiavo V. N., pradėjo tempti jį iš mašinos, pradėjo purtyti, aplinkui buvo žmonės, liudytojai, kreipėsi dėl to įvykio į policiją (b. t. 4, b. l. 42–47).

28. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. L. (buvusi pavardė – S.) parodė, kad liepos 22 d. grįžus po darbo gėrė kavą lauke, po to prasidėjo konfliktas su kaltinamuoju. Tai vyko tą pačią dieną prieš fizinio smurto panaudojimą. Jis atėmė iš jos telefoną, pradūrė padangas jos mašinoje, kad ji nevažiuotų rytoj į darbą, jo rankose buvo žirklės. Konfliktas įvyko dėl to, kad, kaltinamojo nuomone, ji neturėjo dirbti. Ją pagavo pyktis. 2021 m. birželio 19 d. vakare įvyko konfliktas. Šalia buvo spirito bakelis, jis paėmė žiebtuvėlį ir pasakė: „Gal tu nori, kad čia viskas sudegtų“. Pasakė jam: ,Daryk ką nori“. Psichologinis smurtas buvo nuolatos. 2021 m. birželio 22 d. telefonu gavo per veidą, buvo priremta prie sienos. Viskas prasidėjo dėl to, kad kaltinamasis telefone rado SMS žinutę iš jos dukros tėvo. Kai buvo prismaugta prie sienos, ji kažkaip išsivadavo, jis iškratė jos kuprinę, paėmė iš jos automobilio raktus. Jis pagriebė ją už plaukų ir pradėjo tampyti po grindis. Po to, kai susirinko visus daiktus, jis atsiklaupė ir prašė atleidimo. Birželio 24 d., jiems važiuojant kartu su vaikais Geležinio Vilko gatve, kaltinamasis pradėjo rėkti, kad ji atiduotų jam automobilį, stvėrė už vairo. Pasakė, kad truputį nuvažiuos ir sustos. Nuvažiavo iki žiedo, jis sakė, kad ji privalo toliau važiuoti, verkė mergaitės. Jis liepė jai važiuoti toliau, diržu prispaudė ją prie sėdynes. Nutarė nusiraminti, kad jie pasiektų ežerą ir vaikai nusiramintų. Kaltinamasis siekė ją atriboti nuo visų, kad būtų tik prie jo ir tenkintų jo poreikius. Ji liko be draugų, viena. Žinutes gaudavo ir el. paštu ir SMS. M., siekdavo susigrąžinti ją, nes buvo prasiblaivėjimo epizodų, bet grįždavo vėl į jo tikrąjį būdą. Daugiausiai rašė jis, ji tik retai atrašydavo. Gyvendama Krizių centre, užblokavo jo numerį, tai jis skambindavo iš kitų numerių. El. pašto blokuoti nesugalvojo. SMS žinutėse kažkur buvo minėta ,,aš dingsiu, tik tu mane niekada nepamatysi...“. Po liepos 23 d. jis jai siųsdavo nuotraukas su užmauta ant kaklo virve. Taip pat su tokiais žodžiais: ,,Tu neturi kur grįžti“, ypatingai po turto suniokojimo. Tai yra stresas, nes jis grasino, kad kažką sau pasidarys. Tas žinutes vertino per suicidinę prizmę. Jis ją terorizavo, grasino, kad nusižudys. Jie buvo ne kartą susitikę degalinėje, kad tai būtų vieša vieta ir būtų kameros. Rugsėjo 1 d. jo namuose susitikusi su kaltinamuoju nebuvo. Buvo susitikę tik degalinėje, miške irgi nevaikščiojo, maisto jam irgi negamino. Grasinimas buvo jau kovo mėn. Turto sugadinimo pagrindinė priežastis buvo tai, kad ji atsisakė pas jį sugrįžti. Pervedė jam 10 000 Eur, nes jis grasino, stovėjo su pjūklu prie namo ir keikėsi. Jo SMS žinutės apie tai, kad jis nori nusižudyti, tai buvo jai didelis šokas, stresas ir nežinojo ką daryti. Emocijos buvo negeros, nes galvoje sukosi visokios mintys. Po to pradėjo juo netikėti. Kai susitiko su jo seserimi, jos aptarė šiuos klausimus, ji ją nuramino. Sakė, kad ir prieš M. susitikimą su ja pas kaltinamąjį buvo tokių kalbų. Jis labai ja manipuliavo, kai mirė jos mama, matė, kad ji yra palūžusi, norėjo sugniuždyti psichologiškai. ,,Žinai moteryte, eisime dabar iki galo“‒ toks jo išsireiškimas, tai eiliniai jo grasinimai. Jis sakė, kad bus vis tiek viršesnis, kad ji nieko nepasieks. Kai atsiverčia senus el. laiškus, ištinka viso kūno, rankų tremoras, tai yra stresas, tai taip greitai nepraeina. El. pašto žinutės buvo ir po to, kai pakeitė telefono numerį, ir prieš tai. Iki liepos 23 d. rūpėjo situacija, norėjo sužinoti, kas vyksta su tuo žmogumi, kas su juo darosi, nes jai buvo jo gaila, nes anksčiau jai rūpėjo tas žmogus. Visi jo laiškai, kvietimai taikytis buvo tam, kad išprovokuotų ją susitikti su juo, tai būtent buvo tas momentas, kai ji buvo išprovokuota susitikti su juo. Be elektroninių laiškų ir SMS žinučių su M. bendravo keletą kartų degalinėse. Rusėjo 1‒2 d. susitikimą jie neaptarinėjo, tokių žinučių iš M. negavo. Apie savo šeimos problemas niekam nepasakojo ir neviešino, netgi savo šeimos nariams. Dėl 2021 m. birželio 19 d., 2021 m. birželio 21 d., 2021 m. birželio 24 d. kaltinime paminėtų įvykių policijos nekvietė ir tikrai niekam nepasakojo, kas vyko jos šeimoje. Tai, ką ji paminėjo, tai yra labai nedaug epizodų ir jie buvo jau artėjant liepos 23 d. Tie negeri dalykai buvo ir anksčiau, balandžio pabaigoje buvo pareiškimas dėl smurto artimoje aplinkoje, dukra buvo įrašinėjama. Ji patyrė psichologinį smurtą dėl to, kad dukra buvo įrašinėjama bandant iš jos iškvosti, kad neva ji ją muša. Balandį ji kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, bet buvo nutrauktas apie gegužės 5 d. nepakankant įkalčių. Kadangi psichologinis smurtas ir grasinimai jau buvo gerokai įsibėgėję, jos psichologinė būsena buvo tokia, kad ji tiesiog pasakė V. N., kad jeigu jai kas nors nutiks, tai tu žinok, į ką kreiptis ir kur ieškoti teisybės. Pirmiausia, jeigu kalbėti apie nuotraukas ir rašliavas suicidines, tai ji yra žmogus gyvenantis ramiai ir tokios patirties gyvenime neturėjusi, tai buvo šokas, stresas ir didžiulis galvos ir širdies skausmas, nes tai yra žmogus su kuriuo ji gyveno ir kurį mylėjo. Išgyvenimai buvo beprotiški. Tik ilgainiui, kartojant tą patį, ji pradėjo su jo seserimi bendrauti, kuri jai pasakė, kad nieko čia nebus, nes tokie grasinimai jau kaltinamojo šeimoje vyko dar iki jiems susipažįstant. Ir ji suprato iš tikrųjų, kad nieko ir nevyksta, tik grasinimai. Žinučių buvo daug, jo rašymas, kad ji neturi kur grįžti dabar, bet taip sutinka, kad didžioji dalis žinučių buvo apie suicidą. Tokiu aplinkybių, kad būtų susitikę rugsėjo 1‒2 dienomis nebuvo. Kai ji atsirado Krizių centre, kaltinamasis važinėjo pas jos tėtį ir brolį, pasakojo savo versijas. Kaltinamasis, norėdamas manipuliuoti jos tėčiu ir broliu, jų akivaizdoje užkasė savo vestuvinį žiedą ant jos mamos kapo. Vėliau po savaitės ar po dviejų važiavo pas jos tėtį ir brolį į (duomenys neskelbtini), pasiėmė metalo detektorių ir ant jos mamos kapo ieškojo to užkasto žiedo (b. t. 4, b. l. 56–62, 181–187).

29. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. N. (V. N.) parodė, kad 2021 metų spalio pradžioje privažiavęs pamatė, kad I. sėdėjo mašinoje su kaltinamuoju, bendravo. Paprašė, kad galų gale nustotų terorizuoti savo nesąmonėmis, kilpomis ir taip toliau, apsižodžiavo necenzūriniais žodžiais. Jam kaltinamojo ir I. bendravimo aplinkybės buvo žinomos, nes būdavo taip, kad jam reikia išvažiuoti, I. sako „paimk dukrą, naktį pasižiūrėk, važiuoju gelbėti“, nes M. S. tai korėsi, tai iš mašinos nuotraukas siuntė. Dukrą jam palikdavo, o pati naktį išvažinėjo. Grasinimų iš kaltinamojo yra sulaukęs prieš tai SMS žinutėmis, telefonu. Anksčiau jam atsiuntė nuotrauką, garso įrašą, kaip konfliktas vyksta tarp jų, dalyvauja ir dukra. Jis su tais duomenimis iš karto į policiją. Dalyvavo ir vaikų teisės. Byla buvo nutraukta. Dukra sakė, kad vyksta peštynės, muštinės, mamytė pastoviai barasi. Jam I. sakydavo: „Ką man daryti, kaip išeiti iš šitos situacijos“ (b. t. 4, b. l. 117–122).

30. Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl žmogaus terorizavimo pagal požymius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole pareiškėja I. S., pageidaujanti pareikšti apie įvykį, parodė, kad nuo 2021 m. liepos 23 d. jos vyras M. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis jai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), su kuriuo šiuo metu negyvena, gyvena krizių centre, sistemingai baugina ją, nuolat skambina, rašo grasinančio pobūdžio SMS žinutes, naudodamas psichinę prievartą dėl to, kad negrįžta gyventi su juo, o siekdamas dar labiau įbauginti ją, pranešė jai, kad sugadins turtą, t. y. pakenkė materialiai 2021 m. rugsėjo 14 d. išniokojo name esantį turtą: nukirpo elektros instaliacijos ir šildymo vamzdelius, pragręžė grindis, kuriose yra šildoma sistema bei sugadino šildymo sistemą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą M. S. atžvilgiu dėl sistemingo bauginimo ir psichinės prievartos naudojimo. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad kaltinamasis pradėjo rašyti jai žinutes, prašydamas ir versdamas, kad ji grįžtų gyventi pas jį. Atsisakius, sulaukė iš jo įžeidinėjimų, taip pat grasinimų, kad sugadins turtą ir ji neturės kur grįžti. Sistemingai gąsdino ir baugino, kad nusižudys, jei ji negrįš gyventi namo. Toks jo elgesys darė labai didelį spaudimą, pergyvena iki šiol, negali ramiai gyventi. Užblokavo numerį, bet vyras vis skambino iš kitų numerių, vertė ir įkalbinėjo, kad ji grįžtų pas jį. Gavus pranešimą apie sugadintą turtą, pagalvojo, kad vėl eilinį kartą rašo pranešimą, turėdamas tikslą kad ji grįžtų pas jį, tačiau neužilgo paskambino kaimynas ir pasakė, kad turtas yra sugadintas. Prieš tai kaltinamasis ne kartą grasino, kad „namas išeis į orą“, kad sunaikins namą. Bijo dėl kaltinamojo veiksmų, jo naudojama psichinė prievarta ją baugina (b. t. 1, b. l. 21–30).

31. Byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios pateiktas jos ir kaltinamojo susirašinėjimas, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu teiktas kaltinamojo ir nukentėjusiosios jų tarpusavio susirašinėju (didesne jo apimtimi) nustatyta, kad M. S. rašė nukentėjusiajai jam pagal BK 145 straipsnio 2 dalį pareikštame patikslintame kaltinime nurodytas žinutes, taip pat šiais duomenimis nustatyta, kad jis siuntė jai patikslintame kaltinime nurodytas nuotraukas ir tai, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d. tarp M. S. ir I. L. (buvusi pavardė ‒ S.) vyko susirašinėjimas el. paštu (b. t. 1, b. l. 180–184, 185–188; b. t. 4, b. l. 71–106, 130–144; 148–166, 170).

32. 2023 m. spalio 20 d. nukentėjusiosios atstovės pateikti dokumentai ‒ 2021 m. gruodžio 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis, 2021 m. gruodžio 3 d. ir gruodžio 17 d. prašymai, antstoliui adresuotas prašymas perduoti (įteikti) dokumentus M. S., patvirtina, kad minėtu laikotarpiu nukentėjusioji buvo teismo įpareigota patikslinti M. S. gyvenamosios vietos adresą arba pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą (per antstolį, asmeniškai ar kt.) ir kreipėsi šiuo klausimu į antstolį (b. t. 4, b. l. 167‒172).

33. 2021 m. rugsėjo 29 d. nukentėjusioji I. S. el. paštu pateikė iš vyro gautą pranešimą, nesutikus su juo susitikti. Elektroniniame laiške nurodydama, kad jai aiški vaistų prie pavarų svirties ir kilpos interpretacija, taip pat iškalbingas ir pats SMS turinys. Pridėtas pranešimas (b. t. 1, b. l. 193–195).

34. 2021 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato siųstas raštas dėl pareiškimo nagrinėjimo rezultatų, adresuotas I. S., patvirtina, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. ji kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl kaltinamojo veikų, pagal jos pranešimą buvo pravestas profilaktinis pokalbis su sutuoktiniu M. S. dėl netinkamo elgesio bei išaiškinta atsakomybė pagal BK 140 ir 145 straipsnius (b. t. 4, b. l. 146).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

35. Tiek surašant kaltinamąjį aktą byloje, tiek teikiant byloje patikslintą kaltinimą (b. t. 3, b. l. 179‒203; b. t. 5, b. l. 27‒31) M. S. kaltinamas tuo, kad jis sistemingai baugino nukentėjusiąją naudodamas psichinę prievartą. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis įvykdė minėtą nusikaltimą, tačiau kartu konstatuoja, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino ne visos M. S. inkriminuotos šio nusikaltimo padarymo faktinės aplinkybės.

36. BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Taigi, ši norma nustato baudžiamąją atsakomybę už alternatyvių veikų padarymą: 1) žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba 2) sistemingą žmogaus bauginimą, naudojant psichinę prievartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-627/2012).

37. Šioje byloje aktualus sistemingo bauginimo, naudojant psichinę prievartą, požymis, tad tik jis ir atskleidžiamas. Sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014, 2K-88-942/2016, 2K-328-648/2017, 2K-79-689/2021). Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sistemingu žmogaus bauginimu gali būti pripažinti pasikartojantys, ne vien tik žodžiu ar raštu, bet ir įvairiais kitais atvirais ar užmaskuotais būdais padaryti poelgiai, kuriais siekiama sukelti arba palaikyti baimės ir nesaugumo jausmą nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2014, 2K-65-648/2016). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327-696/2016, 2K-90-689/2018 ir kt.).

38. Pažymėtina ir tai, kad sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Veiksnių, kuriuos nukentėjusysis sieja su neigiamu psichologiniu poveikiu, visuma yra individualaus pobūdžio, todėl, vertinant grasinimo realumą, labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip jį suprato nukentėjusysis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2013, 2K-278-489/2022).

39. Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis pirmiau aptarta kasacinės instancijos teismo formuojama teismų praktika, BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis ‒ sistemingas asmens bauginimas vartojant psichinę prievartą, nėra grindžiamas fizinio smurto prieš nukentėjusį panaudojimu. Pažymėtina, kad šis nusikaltimas objektyviai pasireiškia kitokiais, pirmiau aptartais veiksmais, susijusiais su psichologinio, bet ne fizinio smurto, panaudojimu. Esant pakankamai duomenų dėl fizinio smurto prieš asmenį panaudojimo, kaltininko veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal atitinkamą BK XVIII skyriaus (nusikaltimai žmogaus sveikatai) straipsnį, kaip kad yra ir nagrinėjamoje byloje, kalbant apie 2021 m. liepos 22 d. prieš nukentėjusiąją panaudotą fizinį smurtą. Tačiau analogiško turinio veiksmais negali būti grindžiamas kaltinamas, reiškiamas asmeniui pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

40. Šioje baudžiamojoje byloje M. S. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį pareikštame tiek pirminiame, tiek patikslintame kaltinime, be kita ko, nurodoma, kad 2021 m. birželio 21 d. jis, naudodamas fizinę prievartą bei psichinę prievartą prieš I. S., tampė šią už plaukų, smūgiavo į krūtinę, vertė klauptis ant kelių ir atsiprašyti jo bei, sugriebęs jai už kaklo, prirėmė prie sienos. Nors kaltinime kartu su fiziniu smurtu minimas ir psichinės prievartos vartojimas, tačiau ši kaltinimo aplinkybė savo esme visgi grindžiama galimo fizinio smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimu. Kita vertus, sutiktina su gynėjo baigiamosios kalbos metu išsakytais argumentais, kad tiek šios, tiek ir dalies kitų kaltinime nurodytų aplinkybių, kaip antai to, kad 2021 m. birželio 19 d., paėmęs „white“ spirito bakelį, kaltinamasis užsidegė žiebtuvėlį ir grasino sudeginti namą bei nukentėjusiąją, o 2021 m. birželio 24 d. Geležinio Vilko g., Vilniuje, I. S. vairuojant automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilyje sėdint L S. mažametei dukteriai A. R. N., konflikto metu, M. S. reikalavo išlipti ir atiduoti automobilį, stvėrė už automobilio vairo, kad ši sustotų kelkraštyje, be nukentėjusiosios parodymų, nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys.

41. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šių aplinkybių nukentėjusioji nenurodė, kreipdamasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą 2021 m. liepos 22 d. Apie jas ji pirmą kartą užsiminė 2021 m. rugpjūčio 5 d. vykusios apklausos metu (b. t. 1, b. l. 131). Tačiau joks šitų aplinkybių tyrimas ikiteisminio tyrimo metu nevyko, be nukentėjusiosios ir kaltinamojo, neigiančio savo kaltę dėl šių veiksmų, parodymų, jokių įrodymų, paneigiančių ar patvirtinančių šias aplinkybes, byloje nėra. Apie jas nebuvo užduota nė vieno klausimo tarp M. S. ir nukentėjusiosios 2021 m. spalio 10 d. vykusios akistatos metu (b. t. 1, b. l. 145‒149). Jos atsirado tik 2023 m. vasario 9 d. prokurorės nutarime pripažinti M. S. įtariamuoju (b. t. 3, b. l. 14‒28) prieš kreipiantis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu skirti kaltinamajam suėmimą už akių, jam pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo. Šis patikslintas pranešimas apie įtarimą kaltinamajam buvo įteiktas 2023 m. kovo 15 d., (b. t. 3, b. l. 58‒62), tą pačią dieną M. S. buvo apklaustas, o 2023 m. gegužės 19 d. byla, surinkus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui.

42. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji nurodė niekam nepasakojusi apie pirmiau nurodytus (žr. 39 p.) įvykius, dėl jų niekur nesikreipusi (b. t. 4, b. l. 184). Taigi jokių veiksmų, siekiant surinkti papildomus juos paneigiančius ar patvirtinančius duomenis, teismas taip pat imtis negalėjo. Dėl šios priežasties, be kita ko, atsižvelgiant ir į tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios susiklosčiusius konfliktiškus tarpusavio santykius, pirmiau nurodytas aplinkybes teismas vertina kaip neįrodytas aplinkybes, kuriomis negali būti grindžiamas asmeniui reiškiamas kaltinimas. Analogiškai pasisakytina dėl kaltinime nurodytos aplinkybės, kad M. S. sistemingai baugino nukentėjusiąją nuolat skambindamas jai mobiliuoju telefonu. Pažymėtina, kad šią aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra. Nukentėjusioji teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nurodžiusi, kad užblokavo kaltinamojo telefono numerį, nepaisant to jis jai skambino iš kitų telefono numerių. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jokių duomenų apie šių skambučių skaičių, nukentėjusiosios ir kaltinamojo galimų telefoninių pokalbių turinį byloje nėra.

43. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, jog M. S. laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2021 m. rugsėjo 28 d. sistemingai baugino I. S., naudodamas psichinę prievartą, o būtent: 2021 m. liepos 22 d. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neleido I. S. išeiti iš rūsio bei, atėmęs šios telefoną, grasino pradurti automobilio „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padangas, kurias po to nuleido, taip pat dėl to, kad I. S. atsisako grįžti gyventi su juo (M. S.), iš savo elektroninio pašto, kurio adresas (duomenys neskelbtini)į I. S. elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini)rašė bauginančio ar grasinančio pobūdžio pranešimus, pravardžiuodamas I. S. necenzūriniais žodžiais (pranešimų turinys išdėstytas šio nuosprendžio antrame puslapyje), taip pat, naudodamas psichinę prievartą, siekdamas dar labiau sugniuždyti, įbauginti I. S., 2021 m. rugsėjo 14 d. suniokojo jai nuosavybės teise priklausantį 9 129,31 Eur vertės turtą, esantį gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sugadindamas elektros instaliacijos laidus bei prietaisus, pragręždamas grindis bei sugadindamas grindinio šildymo sistemą, išplėšdamas šiltinimo plokštes, apliedamas pastate buvusį kilnojamą turtą, sugadindamas garažo vartų segmentą padarė I. S. ir jos mažametės dukros namus netinkamus gyventi bei apie tai pranešė I. S. (pranešimų turinys išdėstytas nuosprendžio antrame ir trečiame puslapiuose); 2021 m. rugsėjo 18 d. 22.01 val. į I. S. mobiliojo ryšio telefoną kaip MMS pranešimą atsiuntė savo galvos profiliu nuotrauką su virve ant kaklo bei 2021 m. rugsėjo 28 d. 22.34 val. tokiu pat būdu atsiuntė ant automobilio pavarų perjungimo svirties uždėtos virvės nuotrauką bei žinutę, joje parašydamas (pranešimo tekstas išdėstytas nuosprendžio trečiame ir ketvirtame puslapiuose), taip naudodamas psichinę prievartą prieš I. S. sistemingai ją baugino.

44. Pasisakydamas dėl pakeistų M. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, teismas pažymi, kad kasacinio teismo yra nurodyta, jog nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ‒ ir BPK) 255, 256 straipsnių prasme yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, 2K-44-648/2016, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015, 2K-262/2014, 2K-102/2014, 2K-7-304-976/2016). Aiškinant BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatą ,,faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų“, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokia situacija gali susiklostyti, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-8-696/2016, 2K-265-693/2015, 2K-197/2014, 2K-262/2014, 2K-282/2013, 2K-651/2012, 2K-381/2011, 2K-233/2008, 2K-7-304-976/2016).

45. Kita vertus, tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes (neįspėjus apie tai gynybos) asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes įvertinus, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-8-696/2016, 2K-265-693/2015, 2K-197/2014, 2K-262/2014, 2K-282/2013, 2K-651/2012, 2K-381/2011, 2K-233/2008, 2K-7-304-976/2016).

46. Nagrinėjamoje byloje teismo nustatytas nusikaltimo faktinių aplinkybių pakeitimas neįtakojo M. S. veiksmų kvalifikavimo, taip pat niekaip nesuvaržė kaltinamojo teisės į gynybą. Priešingai, teismas, laikydamas dalį kaltinamajame akte ir pakeistame kaltinime nurodytų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių neįrodytomis, negrindė jomis M. S. kaltės dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymo.

47. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad M. S. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą pirmiau nurodytomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. M. S. kaltė yra įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios, liudytojo V. N. parodymais, byloje esančiais kaltinamojo ir nukentėjusiosios surašinėjimo bei MMS pranešimų turiniu, iš dalies paties kaltinamojo parodymais, kita rašytine bylos medžiaga. Pažymėtina, kad M. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu neneigė rašęs kaltinime nurodytus pranešimus, sugadinęs nukentėjusiosios turtą, taip pat sutiko, kad siuntė I. L. (buvusi pavardė ‒ S.) MMS pranešimus, kuriuose buvo jo nuotraukos su kilpa ant kaklo. M. S. patvirtino ir tai, kad 2021 m. liepos 22 d. buvo išleidęs orą iš automobilio padangų, tačiau teigė, kad tai yra jo automobilis, tad jis gali daryti su juo ką nori. Taip pat parodė, kad nebuvo uždaręs nukentėjusiosios rūsyje ir neatiminėjo iš jos telefono. Pasisakydamas dėl pastarųjų teiginių, teismas atkreipia dėmesį, kad M. S. nėra kaltinamas tuo, kad buvo uždaręs nukentėjusiąją rūsyje. Kaltinime yra nurodoma, kad jis neleido, t. y. trukdė, jai išeiti iš rūsio. Priešingai nei nurodo kaltinamasis, ši aplinkybė yra nustatyta ne tik nukentėjusiosios nuosekliais parodymais, kurie atitinka jos 2021 m. liepos 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodytas aplinkybes, taip pat tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuotus duomenis, bet ir paties kaltinamojo akistatos su nukentėjusiąja metu nurodytas aplinkybes. Antai pasakodamas apie 2021 m. liepos 22 d. įvykio aplinkybes, M. S. per akistatą nurodė, kad, norėdamas išsiaiškinti santykius, jis nukentėjusiosios nepraleido, neleido jai išeiti iš rūsio. Taip pat buvo nurodęs, kad paėmusi mobiliojo ryšio telefoną, nukentėjusioji ketinio skambinti jos dukros tėvui, o jis tada jos telefoną ištraukė ir mestelėjo ant stalo (b. t. 1, b. l. 145‒150).

48. Kaltinamasis taip pat nurodo nematantis nieko nusikalstamo tame, kad jis išleido orą iš savo automobilio padangų. Su tokiu teiginiu galima būtų sutikti tuo atveju, jei šis veiksmas nebūtų atliktas teismo nustatytomis aplinkybėmis. O būtent, jei byloje nebūtų nustatyta, kad, atlikdamas šiuos veiksmus, M. S. ketino paveikti nukentėjusiąją ‒ priversti ją nevažiuoti sekančią dieną į darbą. Šią aplinkybę nuosekliai nurodė ne tik nukentėjusioji, bet ir pats kaltinamasis, sutikdamas su tuo, kad konfliktas 2021 m. liepos 22 d. kilo dėl I. L. (buvusi pavardė ‒ S.) darbo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis vertė ją nutraukti darbo santykius, t. y. vertė daryti tai, ko ji nenorėjo. Pasak nukentėjusiosios, jos tuometinę darbo vietą ir namus skyrė 15 km atstumas, tad be automobilio ji neturėjo jokios galimybės sekančią dieną pasiekti savo darbo vietą. Pažymėtina, kad akistatos metu M. S. paaiškino, kad 2021 m. liepos 22 d. tarp jų prasidėjo konfliktas, nes grįžęs namo, jis „papriekaištavo“ I. dėl jos darbo, manė, kad tas darbas jai netinka, norėjo, kad ji pailsėtų ir pasitvarkytų prie namų. Pažymėtina, kad šią aplinkybę savo baigiamosios kalbos metu iš esmės pripažino ir gynėjas, nurodydamas, kad 2021 m. liepos 22 d. vykusio konflikto metu kaltinamasis norėjo įtikinti nukentėjusiąją, kad ji nedirbtų. Įvertinus pirmiau aptartus duomenis, teismas laiko įrodytomis kaltinamajam įkaltintas aplinkybes, susijusias su jo 2021 m. liepos 22 d. atliktais veiksmais.

49. Sprendžiant klausimą dėl šių kaltinamojo atliktų veiksmų, taip pat ir dėl kitų teismo nustatytų jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo faktinių aplinkybių (pranešimų elektroniniu paštu rašymo, nukentėjusiosios turto sugadinimo, MMS pranešimų rašymo) atitikties BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtį, būtina įvertinti šių jo veiksmų subjektyviąją pusę, o būtent tai, ko šiais veiksmais buvo siekta. Neigdamas savo kaltę, kaltinamasis teigė, kad jis nesiekė bauginti nukentėjusiosios. Anot jo, jei jis būtų šito siekęs, jis būtų ėmęsis kitų veiksmų. Pranešimus rašė apimtas pavydo ir pykčio, dėl to jie buvo tokio turinio. M. S. taip pat nurodė, kad jie buvo ne kartą susitikę su nukentėjusiąja, tad ji jo tikrai nebijojo. Baigiamosios kalbos metu kaltinamojo tyčios bauginti nukentėjusiąją nebuvimą akcentavo ir gynėjas, nurodydamas, kad 2021 m. liepos 22 d. kaltinamojo atliktų veiksmų (neišleidimo iš rūsio, telefono paėmimo), kurių tikslas buvo pasikalbėti su nukentėjusiąja, negalima laikyti nusikalstama veika. Taip pat M. S. inkriminuoto nusikaltimo sudėties neatitinka ir kaltinamojo rašytų pranešimų turinys, kurie nėra grasinantys ir bauginantys. Gynėjas sutiko, kad jie galėjo sukelti nukentėjusiajai neigiamas emocijas, tačiau, anot jo, negalima kriminalizuoti ir hiperbolizuoti visų konfliktinių situacijų. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo pritarti šiems kaltinamojo ir jo gynėjo teiginiams.

50. BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą asmenį, siekdamas sukelti jam baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą, ir nori taip elgtis. Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-186-746/2016, 2K-253-693/2017, 2K-287-697/2017 ir kt.). Teismo taip pat buvo minėta, kad nagrinėjamu atveju yra itin svarbus ir nukentėjusiosios prieš ją atliekamų veiksmų vertinimas.

51. Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 18 d. kaltinamasis siuntė nukentėjusiajai MMS pranešimus, taip pat rašė pranešimus elektroniniu paštu. Teismas pažymi, kad pastarųjų nukentėjusiajai adresuotų pranešimų turinys kito. Antai laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 7 d. tarp M. S. ir nukentėjusiosios vykusiame susirašinėjime (pagrindinio laiško pavadinimas „Labas, meile“), kaltinamasis daugiausiai kalbėjo apie savo jausmus, prašė nukentėjusiosios susitikti su juo, atleisti jam, suteikti dar vieną galimybę, taip pat kalbėjo apie galimą savo pasitraukimą iš gyvenimo (savižudybę) (b. t. 4, b. l. 6‒14, 130‒144). Tačiau laikui bėgant ir kaltinamajam nepasiekiant savo tikslų, jo veiksmų turinys, kaip ir nukentėjusiajai adresuotų pranešimų turinys, kito. Byloje nustatyta, to neneigia ir M. S., kad 2021 m. rugsėjo 14 d. jis sugadino nukentėjusiosios turtą ‒ apgadino namą, kuriame prieš įvykį jis gyveno su nukentėjusiąja ir jos dukra, taip, kad jis tapo nebetinkamas gyventi. Apie šiuos savo veiksmus M. S. iš karto pranešė nukentėjusiajai. Pažymėtina, kad nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. pradėto susirašinėjimo tema ‒ Nereikėjo išdavysčių. O pačių pranešimų turinys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tiek kaltinamojo namo apgadinimo tikslas, tiek ir šių pranešimų tikslas ‒ sukelti nukentėjusiajai baimės jausmą ir psichologinį diskomfortą.

52. Antai turto sugadinimo dieną, 10.48 val. kaltinamasis parašė nukentėjusiajai grasinančio pobūdžio pranešimą elektroniniu paštu, nurodydamas: „Aš tau kiek kartu sakiau neišdavynnėk ir nekariauk su manimi... sakai mano šiukšlynas gyvenimas?! Važiuok į savo šiukšlyną pasižiūrėk tai yra mūsų svajonių šiukšlyną kurį tu padarei…. Tu sunaikinti viską dėl ko stengėmės“; tą pačią dieną 11.24 val. rašė „Reikėjo tau su dukra grįžti laiku, dabar tu nebeturi kur grįžti... laukiu nesulaukiu kol tu isitikinsi kad viskas sugriuvo taip kad nebeatstatysi...nebuvai daiktas niekada čia tavo nesveika mąstysena sugriovė musu gyvenimą. Tu buvai man viskas. O už visus pažeminimus už melą ir išnaudojimą turėk sugriautą musų abieju svajonę. Kai nuvykti į (duomenys neskelbtini) suprasi kad aš nejuokavau...aš išsitraukiau o tu nepridursi lenkas juk nepadės, o gal ir ne nes jis pasiekė savo sunaikino mus sunaikino musu svajones ir pakoregavo savo dukros gyvenimą. Jam juk paranku kad tu gyventum tėviškėje, mažiau su dukrą reiks leist laiką. Sakiau, kad pasekmės bus visam gyvenimui. Niekada neišdavinėjau ir tik mylėjau...O tu tik žeminai ir provokavai ir isileidynėjai kitus vyrus į musu gyvenimą. Dar kaita !!! Nereikėjo išdaviščiu!!!“. Šio pranešimo turinys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis kalba apie tai, kad jis išpildė savo grasinimą (<...> suprasi, kad aš nejuokavau <...>; <...> pasekmės bus visam gyvenimui <...>), taip pat nurodo, kad jo atliktų veiksmų priežastis ‒ nukentėjusiosios, anot jo, netinkamas elgesys (<...> nereikėjo išdavysčių <...>). Po 23 min., t. y. 11.47 val. kaltinamasis parašė: „Aš dingusius. Tik tu Manės niekada nepamirši“, o dar po 44 min., 12.31 val., jau rašė įžeidžiančio turinio pranešimą: „Kaltina kaltina o pati šventuolė puse metu su lenku (necenzūrinis žodis)...vyras į darbą boba pas lenką...kekšė esi...lenkas sakė netikėjau...Ir barakuda išnaudojimo prasme...bet kaip tu sakai korta nepadėjo ir net labai brangiai tau atsistojo...man įdomu kas dabar tau namą atstatynės? Dar nebuvai?“.

53. Tai, kad kaltinamasis siekė sukelti nukentėjusiajai psichologinį diskomfortą, nerimą, baimę dėl ateities leidžia pagrįstai teigti ir sekanti, po 7 minučių,12.38 val., jo nukentėjusiajai parašyta žinutė, kuomet M. S. parašė: „Nuvažiuok greičiau kad ir tau skaudėtu, o tai dabar tik man skauda metų rezultato !!! <...>“; 12.42 val. M. S. rašė: „Tai buvai musu svajonių griuvėsiuose?“; 13.00 val. parašė: „Tai ar buvai?“; 18.21 val. rašė: „Ir ką toliau eisi teisybės ieškoti kur jos nėra? Kaip ten sakiai?, o kaip kitaip tave nubausti!? Tai vat kai visi nusisuks nes pavirtai į nieką kokiu visada mane dariai, paskambink...viską sutvarkysiu!“. Taigi kaltinamasis aiškiai kalba apie nubaudimą, nurodo, kad nukentėjusioji neturės kitos išeities ir bus priversta kreiptis į jį (<...> kai visi nusisuks nes pavirtai į nieką kokiu visada mane dariai, paskambink <...>). Iš viso 2021 m. rugsėjo 14 d. kaltinamasis parašė nukentėjusiajai dvylika pranešimų.

54. Savo esme analogiško, grasinančio, turinio pranešimus M. S. rašė I. L. (buvusi pavardė ‒ S.) ir kitą dieną. Antai 9.33 val. parašė: „Na jai galvoji kad policija atstatys tau namus tai klysti, toliau kariauti? Projektą namo turi?“; 10.09 val. rašė: „Nerašai jautiesi laimėjusi? Ka? Turtas man priklauso, mano metu darbas, mano investicijos elektrai vandentiekio, santechnikai, už tinkavimo skolos iki šiol, tavo išdavystės ir t.t. Gavai ko nusipelnei, tavo tėvukas ir broliai tavo laimėjimus žino? Tupj sužinosi kokia tu padarei, vyras aria dirba aria per kelis darbus o tu biurus kitiems (necenzūrinis žodis)! Tai va galėsi investicijas daryti ne ten kur privalėjai ir kas skaudžiausia kad žinai neapgausi nieko nes gyveni kiti asmenų mastimu...padėkos jiems”; 10.57 val. parašė: „Perduok advokatai savo linkėjimus...Pasisakyk iš kaito (matai kiek pridirbai o aš vis dar tau padedu!!!) Kad yra žinutės kurios įrodo tavo tikslingus planus kai prieš kelias dienas rašetės jog viskas greitai pasikeis kad buvo planuojama mano išvedimas iš kantrybės, tu jau žinojai, ir lenkas žinojo, liudininkų yra...aš tave sutrypsiu taip sutrypsiu už šmeižtą už išnaudojimą kad tu eisi ten kur dar nebuvai!!! Tu nieko nebelaimėsi, advokatai paruošti, visi liudis kas dyrbo kas jiems už darbus mokėjo nes tu žinai kas mokėjo...nepadėjo korta?! Pradėk galvoti ką darai nes vėl pribrisi!“ ir kt. Pirmiau nurodytų pranešimų tonas, jame vartojami žodžiai (toliau kariauti, gavai ko nusipelnei, aš tave sutrypsiu it pan.) patvirtina, kad, priešingai nei nurodo kaltinamasis, jo tikslas buvo įbauginti nukentėjusiąją, sukelti jai nerimą, stresą.

55. Teismo jau buvo minėta (žr. 50 p.), kad kaltinamojo kaltė kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, <...> nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Tiek minėtų pranešimų turinys, tiek teismo aptarti, byloje nustatyti kaltinamojo 2021 m. liepos 22 d. atlikti veiksmai, tiek jo siųstų nukentėjusiajai adresuotų MMS žinučių turinys (kaltinamojo galva su kilpa ant kaklo) leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdamas šiuos veiksmus M. S. veikė tiesiogine tyčia ‒ suvokė savo nusikalstamų veikų pavojingumą ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

56. Atsakydamas į gynėjo argumentus, teismas pažymi, kad kaltinamojo atliktus veiksmus, tarp jų ir rašytų pranešimų turinį, nagrinėjamu atveju teismas vertina ne kiekvieną atskirai, o kaip visumą. Sutiktina, kad susirašinėjimo pradžioje kaltinamojo pranešimų turinys buvo kitoks, M. S. labiau kalbėjo apie savo paties savižudybę, siekdamas paveikti nukentėjusiąją, tačiau vėliau, jam nepasiekus savo tikslo, jie peraugo į bauginimus ir grasinimus. Pažymėtina, kad kaltinamajam inkriminuota veika yra tęstinė, taigi pasisakydamas dėl M. S. kaltės, teismas vertina visus jo kaltinime nurodytu laikotarpiu atliktus veiksmus. Kaltinamojo veiksmai buvo nuoseklūs, juos jungė bendra tyčia ‒ įbauginti nukentėjusiąją, sukelti jai nerimą, psichologinį diskomfortą tam, kad ji sugrįžtų pas kaltinamąjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-495/2022). Pvz. byloje nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 16 d. kaltinamasis rašė nukentėjusiajai pranešimą, žadėdamas padėti po turto sugadinimo, jei „ji taps normalia moterimi“ (b. t. 4, b. l. 153).

57. Teisminio bylos nagrinėjimo metu M. S. buvo nurodęs, kad tai, kad jis ketino nusižudyti yra tik jo reikalas, nes tai yra jo kūnas. Su tokiais kaltinamojo teiginiais galima būtų sutikti, jei bylos duomenimis nebūtų nustatyta, kad jis ne tik rašė nukentėjusiajai pranešimus, leisdamas jai suprasti, kad ketina nusižudyti dėl jos veiksmų (nesutikimo grįžti gyventi su juo), bet ir siuntė analogiško turinio nuotraukas. Būdamas suaugęs, socialiai subrendęs žmogus M. S. negalėjo nesuvokti, kad šiais savo veiksmais jis daro neigiamą poveikį nukentėjusiosios psichikai, sukelia jai kaltės jausmą dėl jos sprendimo nutraukti jų santykius.

58. Pirmiau nurodytas išvadas dėl nukentėjusiosios psichologinės būklės kaltinime nurodytu laikotarpiu, patvirtina pačios nukentėjusiosios parodymai, taip pat iš dalies liudytojo V. N. parodymai. Apklausiama teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji nurodė, kad ji yra žmogus gyvenantis ramiai ir tokios patirties gyvenime prieš tai neturėjo. Ji jautė stresą, šoką, didžiulį širdies skausmą, nes tai yra žmogus, kurį ji anksčiau mylėjo. Išgyvenimai buvo beprotiški. Tik vėliau, supratusi, kad kaltinamasis tik grasina nusižudyti, ji pradėjo reaguoti ramiau (b. t. 4, b. l. 185). Atsakydama į teismo klausimus, nukentėjusioji taip pat nurodė, kad jos manymu, kaltinamojo veiksmai ‒ tiesioginis psichologinis smurtas. Tiek jo žinutės dėl savižudybės, tiek vėliau rašytos ‒ „tu neturėsi, kur grįžti“ ‒ ypatingai po turto sugadinimo. Pasak nukentėjusiosios, M. S. sugadino turtą, nes ji atsisakė pas jį sugrįžti. Apie tai, kad sugadins namą minėjo jau anksčiau, dar kovo mėnesį (b. t. 4, b. l. 60).

59. Tai, kad nukentėjusioji jautė baimę patvirtina ir jos 2021 m. rugsėjo 16 d. rašyto pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo turinys, kuriame nukentėjusioji nurodė, jog prašo pradėti ikiteisminį tyrimą M. S. atžvilgiu dėl sistemingo bauginimo ir psichinės prievartos naudojimo. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis pradėjo rašyti jai žinutes, prašydamas ir versdamas, kad ji grįžtų gyventi pas jį. Atsisakius, sulaukė iš jo įžeidinėjimų, taip pat grasinimų, kad sugadins turtą ir ji neturės kur grįžti. Sistemingai gąsdino ir baugino, kad nusižudys, jei ji negrįš gyventi namo. Toks jo elgesys darė labai didelį spaudimą, pergyvena iki šiol, negali ramiai gyventi. Užblokavo numerį, bet vyras vis skambino iš kitų numerių, vertė ir įkalbinėjo, kad ji grįžtų pas jį. Gavus pranešimą apie sugadintą turtą, pagalvojo, kad vėl eilinį kartą rašo pranešimą, turėdamas tikslą kad ji grįžtų pas jį, tačiau neužilgo paskambino kaimynas ir pasakė, kad turtas yra sugadintas. Prieš tai kaltinamasis ne kartą grasino, kad „namas išeis į orą“, kad sunaikins namą. Bijo dėl kaltinamojo veiksmų, jo naudojama psichinė prievarta ją baugina (b. t. 1, b. l. 21–30). Nukentėjusiosios jaustą stresą, nerimą dėl kaltinamojo veiksmų iš esmės patvirtina ir byloje esančio tarp jų vykusio susirašinėjimo turinys, kuomet atsakydama į M. S. prašymą susitikti, nukentėjusioji nurodė, kad baimėje daugiau negyvens (b. t. 4, b. l. 136), prisimena kiekvieną skriaudą, pasityčiojimą, fizinį skausmą (b. t. 4, b. l. 137), o atsakydamas į tai M. S. nurodė, kad „to niekada jau nebebus“.

60. Apklaustas byloje kaip liudytojas V. N. patvirtino, kad nukentėjusiąją neigiamai veikė jai kaltinamojo rašytos žinutės, kuriose jis kalbėjo apie savižudybę. Ji vidurį nakties palikdavo jam vaiką, o pati važiuodavo pas kaltinamąjį, nes galvojo, kad jis gali nusižudyti (b. t 4, b. l. 120).

61. Tai, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji jautė stresą, baimės jausmą patvirtina ir jos į bylą pateiktas 2021 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus apskrities Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato atsakymas į jos 2021 m. rugsėjo 2 d. pareiškimą, kuriame nurodoma, kad reaguojant į jos pranešimą, buvo profilaktiškai kalbėta su kaltinamuoju dėl netinkamo elgesio ir išaiškinta jam atsakomybė pagal BK 140 ir 145 straipsnius (b. t. 4, b. l. 146).

62. Pirmiau aptartų teismo išvadų nepaneigia byloje nustatytos ir kaltinamojo akcentuotos aplinkybės apie kelis viešosiose vietose kaltinamojo ir nukentėjusiosios vykusius susitikimus. Bylos medžiaga leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nukentėjusioji sutikdavo susitikti su M. S. po ilgų jo įtikinėjimų, siekdama taikiai išspręsti susiklosčiusią situaciją, vėliau ‒ siekdama įteikti jam civilinės bylos dokumentus dėl santuokos nutraukimo (b. t. 4, b. l. 167‒172). Pažymėtina, kad M. S. nurodytų aplinkybių apie kitoje aplinkoje jo ir nukentėjusiosios vykusius susitikimus, taip pat apie jų intymų bendravimą kaltinime nurodytu laikotarpiu, nukentėjusiosios jam valgio ruošimą ir pan., nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Į teismo klausimą, ar kas nors gali patvirtinti šias aplinkybes, M. S. nurodė, kad vienu momentu kartu su juo buvo jo pažįstamas, kuris padėjo statybose, tačiau jo tikslių duomenų neprisiminė ir nurodė nenorintis jo painioti į nagrinėjamos bylos įvykius.

63. Teisminio bylos nagrinėjimo metu M. S. taip pat akcentavo, kad elgėsi jam pareikštame kaltinime nurodytu būdu, nes nukentėjusioji juo pasinaudojo, buvo jam neištikima. Tačiau teismas pažymi, kad net jei tokios aplinkybės ir atitiktų tikrovę, tai nepateisintų šios bylos nagrinėjimo metu nustatytų neteisėtų kaltinamojo veiksmų atliktų nukentėjusiosios atžvilgiu.

64. Įvertinus pirmiau aptartų byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad M. S. teismo nustatytomis aplinkybėmis sistemingai baugino nukentėjusiąją vartodamas psichinį smurtą. Kaltinamasis elgėsi sąmoningai, siekdamas sukelti nukentėjusiajai psichologinį diskomfortą, jo veiksmai buvo sistemingi, intensyvūs, o nukentėjusioji savo ruožtu turėjo objektyvų pagrindą jausti baimės jausmą dėl tokių kaltinamojo veiksmų. Šie byloje nustatyti kaltinamojo veiksmai atitinka visus BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius, tad pagal šį straipsnį kvalifikuoti teisingai.

65. Pirmiau nurodytų išvadų nepaneigia ir gynėjo baigiamosios kalbos metu nurodytoje kasacinėje nutartyje Nr. 2K-423-303/2016 pateikti išaiškinimai. Priešingai nei teigė gynėjas, ši nutartis neturi precedento galios nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad, pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Gynėjo gi nurodytoje baudžiamojoje byloje skyrėsi ne tik nustatytos faktinės aplinkybės (byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl gimnazistei adresuotų bauginimų, siekiant priversti ją išeiti iš gimnazijos dėl, administracijos vertinimu, jos netinkamo elgesio), bet ir bauginimų turinys bei jų intensyvumas.

IV. Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Dėl byloje surinktų įrodymų

66. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. S. dėl turto sugadinimo savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad demontavo, atsuko plokštes, vatą. Kaip sudėjo, taip ir išėmė. Tačiau jos nesulaužytos, jas pastatė prie sienos, jas galima toliau naudoti. Plokštes išėmė ir padėjo, jos nebuvo sunaikintos. Jis demontavo ir gražiai sustatė visas plokštes, nieko nelaužė, tik išardė. Apliejimas, realiai gavosi, kad tuos laidus, kuriuos padarė su draugais, jis užtrumpino. Įvyko trumpas sujungimas, dingo elektra, tada pajungė iš kaimyno elektrą, nepasuko to krano ir užpylė. Jis išgręžė betone skylutes, bet nežino ar pataikė į šiltinimo vamzdelius, pragręžė iš pykčio grindis. Padarė kelias skylutes grindyse. Gręždamas betoną, nežino ko siekė, vamzdeliuose nebuvo vandens, tuščia, nes sistema nepadaryta iki galo. Garažo vartų nelaužė. Kai I. išėjo, jis liko toliau gyventi vienas, išsikraustė tik po turto sugadinimo. Namą sugadino dėl nukentėjusiosios išdavysčių. Dėl civilinio ieškinio dydžio norėtų, kad būtų ištirta to namo atsiradimo kilmė, nustatyta namo vertė. Su tokio dydžio civiliniu ieškiniu nesutinka. Už namo darbus ir medžiagas mokėjo ir jis, ir ji. Jam darbus padėjo daryti jo draugai. Po santuokos sudarymo 20 000 Eur pavedimu gavo iš nukentėjusiosios už atliktus darbus. Nurodė, kad garažo vartai nustojo veikti, nes laidus nugraužė šunys. Vartai nebeveikė jau seniai, jis jokių segmentų nelaužė, ten rankiniu būdu viskas atsidarinėjo. Stogo konstruktyvas yra toks, kad apšildymo vata buvo sudėta gabaliukais, jis tiesiog paleido siūlus (kurie laikė apšiltinimo vatą) ir tiesiog visi tie gabaliukai iškrito. Kai kuriuose vietose buvo dėti ir vientisi apšiltinimo vatos lakštai. Jis specialiai apšiltinimo vatos neplėšė ir negadino. Kaltinamasis pažymėjo, kad sąmatoje yra pateikta, jog skydelis potinkinio montavimo buvo tvarkytas, bet iš nuotraukų matosi, kad skydelis savo vietoje ir visiškai sveikas. Prisipažįsta, kad sugadino elektros laidus, laidai kai kur buvo šarvuose (tai yra plastikiniuose vamzdeliuose), bet daugiau nieko negadino nei taškų, nei rozečių. Su tuo nesutinka, elektros laidai nekainuoja 3 000 eurų. Jis sugadino, tik laidus, negadino nei skydelių, nei rozečių. Laidai kuriuos sugadino, tai pagrinde ir buvo atjungti nuo skydelių. Pripažįsta, kad papildomai atsirado darbų dėl jo nupjautų laidų. Grindų negręžiojo ir negadino. Elektra nukentėjusiosios name išvedžiojo jo draugai (b. t. 4, b. l. 42–47, 202–210).

67. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. L. (buvusi pavardė – S.) dėl turto sugadinimo parodė, kad tos veikos pagrindinė priežastis yra ta, kad ji atsisakė grįžti. Tas grasinimas buvo jai kaltinamojo pareikštas jau kovo mėn. Civilinį ieškinį palaiko visa apimtimi. Už 2 kambarių įrengimo darbus kaltinamajam buvo sumokėta, kai jie dar nebuvo pora, jis buvo nuomininkas, jis turėjo skolą ir ji pasiūlė jam sumokėti už darbą, kad jis padengtų skolą. Šunys buvo nugraužę kiemo vartus, o jis namo 3 aukštuose nukirpo visus elektros laidus, tai garažo vartai neatsidarė, nes nebuvo elektros. M. S., norėdamas juos atidaryti, juos sugadino. Realiai sugadinti 3 aukštai, vamzdynai 2 aukštuose, apdaila atplėšta, šildymo grindys rūsyje ir pirmame aukšte. Po turto suniokojimo, buvo užpiltas rūsys, atidarius spintą, rado sprogstamąsias medžiagas. Civiliniame ieškinyje nurodyti daiktai buvo rūsyje, toje patalpoje, kuri buvo užlieta vandeniu. Siuvimo mašina buvo tokio paties modelio, kaip ir nuotraukoje esančioje byloje. Siuvimo mašina buvo dėžėje, stovėjo ant žemės, jos apačia užsipylė vandeniu (buvo apie 5 cm), sudrėko ir nebeveikia. Žalą yra atsistačiusi. Jos pateiktuose dokumentuose nurodyti darbai buvo atlikti realiai. Dalis darbų buvo atlikta papildomai. Garažo pulteliai priskiriami prie naujų darbų. Pulteliai naujai buvo įsigyti, nes kaltinamasis po savo žygdarbių, pasišalinęs jai negrąžino vartų pultelių. 1 500 eurų elektros atstatymo darbams ir medžiagoms ir 1 500 eurų elektriko darbo apmokėjimui. Nurodydama ikiteisminio tyrimo metu šias pinigų sumas, rėmėsi tuo, ką jai sakė, tuo metu, jos sutuoktinis, tai yra kaltinamasis, kad reikia 1 500 eurų medžiagoms ir 1 500 eurų sumokėti už darbą. Lygiai tuo pačiu principu skaičiavo ir dėl santechnikos sugadinimo padarytą žalą, tai medžiagos 1 500 eurų ir 1 500 eurų už darbą. Kaltinamasis, būdamas jos sutuoktinis, prašydavo tokių sumų šiems darbams. Suma nurodyta už USB plokštes, tai ji maždaug paskaičiavo kiek buvo tų vienetų panaudota, paieškojo internete kokios tų plokščių kainos ir iš to susidarė jos tyrėjai nurodyta suma. Dėl grindų atstatymo sistemos skaičiavo taip pat. Garažo segmentų suma yra iš pateiktos sąmatos. Kodėl USB plokštės neatsispindi sąmatoje ji nežino. Kiemo vartai iš tikrųjų buvo neveikiantys, bet garažo vartai buvo veikiantys ir jie nustojo veikti tada, kai kaltinamasis sugadino elektros instaliaciją. Segmentas buvo pažeistas, dėl to, kad kaltinamasis nukirpo visus laidus, tada garažo vartai neatsidarė, kaltinamasis mechaniniu būdu bandė ištraukti tam tikrą „troselį“, iškrapštyti jį ir tada sulankstė segmentą. Garažo vartų segmentas buvo fiziškai sulankstytas mechaniniu būdu bandant atidaryti vartus. Iš šių nuotraukų matosi, kad laidai dviejuose vietose yra nupjaustyti. Trifazis laidas irgi nukapotas. Vamzdžiai supjaustyti. Kolektorių vamzdžiai nupjauti. Nuplėšta šiltinimo vata. Sugręžiotos grindys. Laidai prie perdengimo, kurie buvo pritvirtinti, visi nupjauti. Nuotraukos namo iki suniokojimo darytos buvo prieš jai išvažiuojant iš namo. Realiai ji turėjo daugiau išlaidų negu vertinimo ataskaitoje pateikta, tai yra 11 000 eurų (b. t. 4, b. l. 56–62, 202–210).

68. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. L. parodė, kad jie su kaimynu M. bendravo, kai jis buvo jo kaimynas. Pas jį buvo konfliktas su buvusia žmona, nors jis tai neigė. Liudytojas konfliktų nematė. Vieną dieną jam paskambino M., paklausė, ar nebuvo atvažiavusi I.. Jis pasakė, kad nematė, jis paprašė paskambinti I. ir pasakyti, kad ji kuo greičiau atvažiuotų, tada bus mažiau nuostolių. Liudytojas paskambino nukentėjusiajai, perdavė šiuos žodžius. Ji jo paprašė pažiūrėti kas ten yra, paimti raktus pas A. Ž.. Tuomet jis nuėjo pas pastarąjį ir jie kartu nuėjo visko apžiūrėti, po to paskambino I.. Tai buvo seniai, prieš 2 metus, tiksliai neatsimena, bet atrodo, kad kartu užėjo apžiūrėti namą. Matė ,,bardaką“, rūsyje buvo vanduo, laidai kabėjo, nežino, kaip buvo anksčiau. Apšildymo medžiaga buvo viršuje, bet jis ten nebuvo užlipęs, vanduo iš kažkur bėgo, nežino, ar laidai buvo nutraukti. M. pasakė, kad ,,kuo anksčiau I. atvažiuos, tuo mažiau nuostolių turės“. Ėjo pas kaimyną paimti raktus, po to su juo kartu nuėjo į namą. Žino apie konfliktą, žino tik tą, ką jam pasakojo pats M.. M. pasakojo, kad nieko nebuvo, kad kažkas iškvietė policiją, kad jis nekaltas, kad jį uždarė. I. sakė, kad buvo smurtas. Smurto žymių ant I. kūno nematė, I. po to konflikto ilgai nematė. Tarpusavio konfliktų tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios nematė. Jo namas už 20 m, skiria tvora jų namus (b. t. 4, b. l. 107–112).

69. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Ž. parodė, kad jis turėjo raktą nuo nukentėjusiosios namo tam, kad galėtų užeiti į jų namus, jei su gręžiniu kažkas būtų netvarkoj. Tą dieną pas jį pasibeldė G., pasakė jam, kad eitų kartu į M. namus. G. pasakė, kad jam paskambino I., kad kažkas namuose gali būti netvarkoj. Namas buvo neužrakintas, rado rūsyje vandens, pažeistą instaliaciją. Vandens buvo apie 5 cm. Žvilgtelėjo, kad laidai pažeisti, stiklo vata nukritusi, tai buvo viršutiniuose aukštuose. Anksčiau jie sutarė gręžiniu bendrai naudotis. Gręžinys yra I. sklype ir jie buvo prie jo prisijungę. Jeigu elektros tiekimas nutrūksta, tada visi kenčia. Vieną kartą buvo atėjęs M. ir sako, kad duotų jam prailgintuvą, kad nebūtų problemų su vandeniu. Tai įvyko prieš tai, kai jie ėjo su G. L. į tą namą. M. pasakė, kad tiesiog reikia instrumento, jis tiesiog paskolino, nedetalizavo. Su M. apie šeimyninius santykius nešnekėjo. Tą prailgintuvą jis pajungė ir gręžinys funkcionavo toliau. Kai atėjo į namą, į rūsį, jam pasirodė, kad pažeistas vamzdynas. V. N. dabar jau pažįsta. Buvo matęs, kai jis buvo atvažiavęs į tą sklypą. I. brolį vieną kartą yra matęs. Jo namas yra tiesiog už tvoros. Iš vienos pusės yra G. L. namas, iš kitos – jo namas. Jam atrodė, kad buvo šeima kaip šeima, buvo šunys, jie artimų santykių neturėjo tik dalykinius santykius. Matė, kad dirbo, priestatus padarė, matė viską, jis įsivaizdavo, kad pas juos viskas gerai. Ne vienas M. dirbo, dirbo ir kiti darbuotojai (b. t. 4, b. l. 107–112).

70. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. N. (V. N.) parodė, kad rūsyje buvo vanduo, instaliacija visa supjauta, grindyse skylės per visą plotą, ir vandeniu viskas užpilta, vandens buvo apie 5 cm. Spinta buvo užstatyta, visko ten buvo labai daug. Reikėjo viską išsivalyti, nes reikėjo sutaisyti grindis, grindys sugręžiotos skylėmis, dabar reikia jas išardyti. Vykdo individualią veiklą statybose, todėl statybose išmano (b. t. 4, b. l. 117–122).

71. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. D. parodė, kad yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nukentėjusiąją pažįsta tik iš to, kad jos objekte darė turto suniokojimo vertinimą. Viskas įvyko prieš keletą metų. Sulaukė skambučio, kreipėsi į jį klientė I., kuri paprašė atvykti pas ją, nes atsitiko įvykis, vandalizmo atvejis ir prašė įvertinti. Paaiškino klientei, kad jie pirmiausiai atvažiuos, įvertins situaciją ir tada galės sudaryti ataskaitą. Važiuodami pirmą kartą, buvo pasiruošę trumpam prisistatymui, pasižiūrėjimui, bet pirmą dieną jie nieko nepadarė, nes buvo didelė darbų apimtis ir suprato, kad atvažiuoti į objektą reikės ne vieną kartą. Su kliente aptarė kainą ir sutarė, kad atliks vertinimą. Atlikti vertinimo vyko dviese, nes buvo didelė darbų apimtis. Vertinimą atliko rugsėjo 30 d., o pirmą kartą vyko dieną prieš tai. Įėję į patalpas, pamatė, kad jos tikrai paveiktos mechaniškai. Nuostolių dydis buvo pradėtas skaičiuoti nuo mansardos, atliko defektavimą. Defektavo visus pažeidimus, kuriuos jiems nurodė klientė. Visus surašytus defektus į sertifikuotą programą suvedė jų sąmatininkė ir pagal suvestus duomenis programa suskaičiavo žalos dydį. Žalą skaičiavo sertifikuota Aplinkos ministerijos programa Sistela. Programa viską skaičiavo, pagal jų įvestus matmenis. Sąmatos pirmame punkte nurodyti darbai, tai darbai atliki mansardoje. Toje mansardoje, kiek jis suprato, klientė gyveno, toje patalpoje viskas buvo suversta ir mineralinė vata. Tos mineralinės vatos panaudoti antrą kartą nebuvo galima. Labai mažas kiekis tų rozečių, sąmatoje paskaičiuotos tik dvi rozetės. Sąmatinėje programoje išduoti vienetai yra šimtams vienetų, o ten buvo viena ar dvi rozetės. Toje patalpoje klientė gyveno. Buvo jungtas šildytuvas ir viryklė, tos rozetės buvo pajungtos laikinai ir buvo viskas išdraskyta. Tam, kad galima būtų atlikti name tam tikrus darbus, reikėjo elektros, tos rozetės buvo išvestos laikinai ir visos buvo sudraskytos. Programoje Sistela yra kelios opcijos, skirtos dideliems objektams, programa skaičiuoja 100 rozečių ir jeigu sąmatoje nurodytas rozečių kiekis 0,01 tai reiškia, kad yra paskaičiuota viena rozetė. Apšvietimo laidai buvo supjaustyti su „bulgarke“ ar kampiniu šlifuokliu, gal kirviu sukapoti. Apšvietimo laidai ir kanalai visi buvo pažeisti, paveikti mechaniškai. Apšvietimo laidai buvo plastikiniuose kanaluose, visi buvo nukirsti. Dėl grindų šildymo, buvo ardomas grindų betonas. Kolektoriai, vamzdžiai ir buvo sugręžti grindinio šildymo vamzdžiai, tam tikrose vietose buvo labai daug skylių. Kur eina išdėstymo linijos prie kolektoriaus buvo sugręžiota. Tų sugręžiotų skylių buvo daug. Prie kolektoriaus dėžutės, vamzdis eina apačioje ir toje vietoje buvo sugręžiota. Taip nustatė, kad buvo pataikyta tiksliai į šildymo sistemą. Matosi, kad gręžta buvo tikslingai. Grindų betono išardymą įtraukė į sąmatą, kaip pasekmes, kad reikės išardyti ir visą sistemą sutvarkyti. Trifazio įvado remontas, tai trifazis, kuris buvo įvestas į namą, bet buvo nukirstas. Kolektorių mazgo montavimas tai yra grindų šildymo sistema. Hidroforo maitinimo laido remontas, tas laidas buvo nukirstas. Vandentiekio vamzdyno atskirų vamzdžių remontas, tai vamzdžiai nupjauti buvo keliuose vietose. Vartų pakėlimo mechanizmas tai buvo apgadinti vartų segmentai, šerdis visa išdraskyta. Antrą kartą atvažiavus pamatėme, kad uždarymo mechanizmas sulenktas ir trosas nukirstas. Toks sulenkimas savaime neatsiranda, jis atsiranda dėl mechaninio poveikio. Prie papildomų darbų įtrauktas papildomas betono surinkimas, statybinių šiukšlių. Papildomo darbo užmokesčio skiltį automatiškai suskaičiuoja sistema. Prie kilnojamojo turto yra pridėtas rašomasis stalas, patalinės dėžė ir siuvimo mašina. Šie daiktai buvo įtraukti į sąmatą, nes daiktai buvo rūsyje ir rūsys buvo užpiltas vandeniu, tie daiktai buvo sugadinti. Jie vertina kilnojamą ir nekilnojamą turtą. Jie tuos kilnojamus daiktus stebėjo vizualiai. Ieškojo analogų, kad teisingai įvertinti vertę. Kai jie buvo rūsyje, drėgmė buvo, o vandens nebuvo. Šildymo sistemos sandarumo patikrinti nebuvo įmanoma, nes matėsi vizualiai, kad yra mechaniniai šildymo sistemos pažeidimai. Prie kolektorių visi vamzdžiai buvo nupjauti tai, kaip galima buvo pajungti sistemą ir patikrinti sandarumą. Prie kolektorių buvo visi vamzdžiai nupjauti ir sugręžioti, tai tuos vamzdžius reikia keisti. Neišardžius grindų betono, vamzdžių mechaniškai sujungti neįmanoma. Vizualiai matėsi, kad visa sistema yra pažeista. Jis galvojo, kad pykčio metu vienur galėjo būti kirsta mažiau, kitur daugiau. Vienur iš sistemos išbėgo vanduo, kitur neišbėgo dėl to ir yra, kad kai kur prie gręžimo skylių yra dulkės, o kai kur jų nėra. Grindų šildymo sistemos kolektoriai yra rūsyje. Norint saugiau eksploatuoti šildymo sistemą, ją reikia visą keisti. Sistemos neįmanoma užpildyti, jeigu yra kolektoriai prakirsti ir vamzdeliuose prigręžiotą skylių. Siuvimo mašina ar veikė jis netikrino, bet kad ji buvo sudrėkusi tai matė. Siuvimo mašina buvo kartu su kilnojamaisiais daiktais tai yra su patalinės dėže ir rašomuoju stalu, ir jis klientės paklausė, ar siuvimo mašina veikia, jam atsakė, kad neveikia. Pasitikėjo kliente. Tarp jų darytų nuotraukų, buvo nuotrauka, kurioje matėsi metalinė spinta, esanti rūsyje (b. t. 5, b. l. 11–18).

72. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. Š. parodė, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Nukentėjusią pažįsta tik, kaip kliente, samdė juos. Pradžia buvo tokia, kad susitiko su nukentėjusiąja objekte, nes jam reikėjo įvertinti situaciją. Tai standartinis veiksmas. Jis nežinojo, kokia ten buvo situacija. Atvykęs, pirmiausiai pamatė sukapotus elektros laidus. Surizikavo, paruošė sąmatą, klientei tiko ir pradėjo darbus. Buvo atlikti papildomi darbai tai interneto kabelio pravedimas, kabeliai skirti vaizdo kamerų montavimui (LAN linija), ryšių mazgas. Elektros skydus jie montavo naujai, elektros skydai buvo sumontuoti, bet nebuvo pažeisti, montavo naujai dėl savo darbo poreikių. Tranšėjos kasimo darbai yra papildomi. Dėl instaliacinių dėžučių įtinkavimo tai iš šių darbų galbūt kažkas buvo daroma papildomai, bet jis neatsimena. Lazeriu išmušami taškai, taip žymima lygi trajektorija, kabelių grupėms. Tai yra paruošiamieji darbai. Rozečių jungiklių taškai, jis neatsimena kiek buvo naujai daroma. Kabelio klojimas. Kabelis iki 2,5 m tai yra apšvietimo ir rozečių. Kabelis buvo dėtas ir dėl pažeidimų ir naujai. Kabelio padėta naujai apie 30‒50 metrų. LAN linija naujai padaryta. Kabelių įvedimas į techninius vamzdžius, privalomas dalykas. Ryšių mazgo montavimas, naujai padarytas darbas. Skydų montavimo darbus prie naujų darbų galima priskirti. Kabelio žymėjimas, laidų numeravimas tai techniniai reikalavimai. Naujai padėto kabelio 30‒50 metrų ir nužievinimo 8 taškai, tai sąmatoje yra 34 nužievinimo taškai, reiškia reikia minusuoti 8 taškus. Sujungimai kabelio tai realiai remontiniai darbai, kurių negalima buvo pakeisti, kabelis turėjo būti sujungtas, kad jį galėtų atstatyti. Šie darbai nėra priskiriami prie naujų. Dėžučių įtinkavimas, dėžučių montavimas USB plokštėje, jis neatsimena, bet kažkokia dalis yra nauja, kažkokia sena. Vagų užtaisymas, skylių gręžimas tai priskiriama ir prie naujų darbų, ir prie senų. Laikino apšvietimo montavimas reikalingas tam, kad galima būtų darbus vykdyti. Vartų sistemos tvarkymas. Vartų sistemą reikėjo paleisti ir sutvarkyti, kad ji veiktų. Į vartų sistemos tvarkymą įeiną lauko vartai ir garažo vartai (dėl garažo vartų tiksliai neatsimena). Lauko vartai tai kiemo vartai. USB plokštės demontavimo ir montavimo darbai ten buvo tokia vieta, kur reikėjo tą plokštę demontuoti, kad galėtume pravesti elektros instaliaciją. Pravedę elektros instaliacija, USB plokštę turėjo sumontuoti atgal. Ta plokštė nebuvo sugadinta, bet jie ją vis vien turėjo būtinai demontuoti. Termostato pajungimas kažkas su šildymu susiję gal kolektoriai. Nurodyta atskirai darbų sąmata ir medžiagų kaina. Kas nebūtų susiję su atstatymo darbais tai 5 kategorijos kabelis, paskirstymo skydas, automatiniai jungikliai ir reikmenis (visi tie stulpeliai iki „sujungimo medžiagos“, susiję su paskirstymo skydo montavimo darbais). Sujungimo medžiagos priskiriamos prie remonto darbų. Apsauginiai termovamzdeliai priskiriami prie sujungimo medžiagų. Kitos medžiagos tai gipsinis tinko mišinys priskiriama ir prie naujų, ir prie atstatymo darbų. Tai yra garažo vartų pultelis ir kiemo vartų. Vienas pultelis atidaro abejus vartus. Siųstuvas prie naujų darbų priskiriamas, garažo vartai. Visi jų atlikti darbai yra įtraukti į pateiktą darbų sąmatą. 3 pulteliai yra 3 asmenims, jie atlieka ta pačią funkciją. Kiek jis atsimena, tai naujo kabelio buvo apie 30‒50 m., nes tie papildomi pajungimo taškai yra šalia vienas kito. Atskirų nuotraukų senos instaliacijos ir naujos instaliacijos nedarė. Jo pasakymas apie tai, kad naujo kabelio buvo padėta 30‒50 metrų yra apytikslis (b. t. 5, b. l. 11–18).

73. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas E. L. parodė, kad kaltinamasis yra jo sesers buvęs vyras. Buvo sesuo paprašiusi pasitvarkyti name, tas namas yra soduose. Jie nuvažiavo, pamatė, kad namo vidus suniokotas, nukapoti laidai, vamzdžiai supjaustyti, sienos sudaužytos, rūsyje vanduo ant grindų, apšiltinimo medžiagos nurautos. Įėjus į rūsį, jame stovėjo metalinė spinta, toje spintoje buvo baltas plastikinis kibiras, tame kibire buvo butelio formos 3 indai, apvynioti folija. V. jam pasakė tų butelių neliesti. Jis nežinojo kas tai yra, vėliau jam pasakė, kad tai panašu į sprogmenis. Jis jų nelietė ir nuėjo tvarkytis toliau, kituose vietose. Taip paskui atėjo I., ji buvo su V.. Kai jie tvarkėsi rūsyje, ten nelabai buvo daug baldų, ten buvo stalas ir kėdės. Rūsyje vandeniu buvo apsemtos grindys. Padėjo tvarkytis ne tik rūsyje, bet ir kambariuose. Rinko šiukšles ir išmetė viską, kas ten mėtėsi. Ten buvo jis, ponas V. N. ir I. (jo sesuo). Daugiau jokių žmonių, tuo metu name nebuvo. Jis ne statybininkas, yra policijos pareigūnas. Antrame aukšte buvo plokštės nuplėštos su apšiltinimo vata. Jis nėra sprogstamų medžiagų specialistas (b. t. 4, b. l. 181–187).

74. 2021 m. rugsėjo 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir pridėtoje fotolentelėje užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad buvo apžiūrėtas dviejų aukštų renovuojamas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Namas yra aptvertoje teritorijoje. Į teritoriją patenkama pro medinius pilkos spalvos vartus. Renovuojamas namas yra mūrinis, langai plastikiniai, langų rėmai tamsiai pilki, skardos stogas pilkos spalvos. Į namo vidų patenkama iš kairės pusės, pro duris. Užėjus, patenkama į namo pirmo aukšto patalpą – patalpoje grindų nėra, supiltas smėlis, sienos baltų plytų. Palei sieną matomi nupjauti laidai, nupjautų laidų liekanos guli patalpoje, ant smėlio. Iš patalpos yra praėjimas į namo rūsį. Nusileidus mediniais laipteliais, patenkama į rūsio patalpą, kurios grindys yra išbetonuotos. Patalpoje palei sieną stovi medinis suolas, dujinė viryklė, šaldytuvas. Ant betoninių grindų matosi skylės (galimai pragręžtos), rūsio patalpos kairėje palei sieną stovi skalbimo mašina, ant kurios stovi mikrobangų krosnelė. Ant sienos įmontuota elektros skydinė. Virš elektros skydinės yra prie sienos pritvirtinti laidai, kurie yra nupjauti. Ant lubų pritvirtinti vamzdžiai (juodos spalvos) nupjauti, prie sienos stovinčio kolektoriaus vamzdžiai taip pat nupjauti. Patalpoje stovinčio hidroforo juodos spalvos laidas nupjautas. Grįžus į statomo namo pirmą aukštą, yra mediniai laipteliai į pirmą paaukštintą aukštą, šalia laiptų patalpoje išmėtyta sugadinta šiltinimo vata. Laipteliais užlipus, patenkama į patalpą. Patalpos grindys išbetonuotos, grindyse skylės. Patalpoje įmontuotas kolektorius, šalia jo taip pat grindyse skylės. Patalpos lubose pritvirtinti laidai nupjauti. Iš pirmo paaukštino aukšto laipteliais patenkama į antrame aukšte esančią patalpą. Patalpoje sumesta į krūvą šiltinimo vata, kuri yra suniokota. Nupjauti laidai šalia durų, patalpos šlaitinio stogo šiltinimo vata numesta į krūvą. Antro aukšto palėpės patalpoje nupjauti laidai. Antrame aukšte yra įrengtas maždaug 10 kv. m. kambarys, apžiūrėjus kambarį, jokių pažeidimų nėra (b. t. 1, b. l. 161–170).

75. 2021 m. rugsėjo 15 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. S. el. paštu pateikė papildymą dėl įvykdyto grasinimo, nurodydama, kad apie 22 val. pranešė pagalbos numeriu apie suniokotą turtą, nuvykę su pareigūnais namo rado pasibaisėtiną vaizdą, grasinimai buvo įvykdyti. Prideda vyro susirašinėjimą su jai nežinoma moterim, kur M. prisipažįsta įvykdęs turto sunaikinimą (b. t. 1, b. l. 189–192).

76. 2021 m. lapkričio 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato tyrėjos K. Dadelo tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24753-21 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad 2021 m. liepos 22 d., laikotarpyje nuo 20.00 val. iki 22.20 val., (duomenys neskelbtini), I. S., gim. (duomenys neskelbtini), vyras M. S., gim. (duomenys neskelbtini), būnant namuose, abipusio žodinio konflikto metu rankomis sugriebė už I. S. dešinės rankos riešo, jį suspaudė rankomis bei patempė į save, tokiais savo veiksmais jai sukeldamas fizinį skausmą. Taip pat nuo 2021 m. liepos 23 d. M. S., gyvenantis I. S. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), su kuriuo ji kartu negyvena, nes gyvena krizių centre, sistemingai baugino ją – nuolat skambino, rašė grasinančio pobūdžio SMS žinutes, naudodamas psichinę prievartą dėl to, kad ji negrįžta gyventi su juo, o siekdamas dar labiau įbauginti, pranešė I. S., kad sugadins turtą, t. y. pakenkė materialiai, o būtent, 2021 m. rugsėjo 14 d. išniokojo name esantį turtą: nukirpo elektros instaliacijos ir šildymo vamzdelius, pragręžė grindis, kuriose yra šildymo sistema bei sugadino šildymo sistemą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalį (b. t. 1, b. l. 40–45).

77. 2021 m. spalio 22 d. nukentėjusiosios pateiktos 2021 m. rugsėjo 30 d. Nekilnojamajam bei kilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytų nuostolių įvertinimo ataskaitos Nr. 210922V-05 duomenimis nustatyta, kad, atsižvelgus į vertinamo turto fizinę būklę, užfiksuotus defektus ir atlikus sąmatinius paskaičiavimus, nustatyta bendra nuostolių suma yra 12 286,99 Eur, bendra darbų ir išlaidų suma 11 706,99 Eur (b. t. 2, b. l. 22‒64; b. t. 5, b. l. 24).

78. 2021 m. spalio 20 d. PVM sąskaitos faktūros serija FP Nr. 21‒276 duomenimis nustatyta, kad už žalos turtui įvertinimo ataskaitą Nr. Nr. 210922V-05 I. S. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 800 Eur (b. t. 2, b. l. 65).

79. 2022 m. rugsėjo 22 d. elektros instaliacijos darbų sąmatoje I ETAPAS nustatyta, kad elektros instaliacijos darbų sąmata sudaryta 3 415,67 Eur sumai. Elektros instaliacinių medžiagų kainos sudaro 1 628,69 Eur (b. t. 4, b. l. 197‒198).

80. 2022m. rugsėjo 8 d. paslaugų priėmimo-perdavimo aktu vykdytas R. Š. gavo iš užsakovės I. L. avansinį mokėjimą 1 000 Eur. Kuris bus naudojamas reikiamoms medžiagoms įsigyti bei transporto išlaidoms ir įsipareigoja per dvi-tris savaites įvykdyti elektros instaliacijos I ETAPO darbus pagal paruoštą projektą (b. t. 4, b. l. 199).

81. 2022 m. rugsėjo 22 d. pinigų priėmimo kvitu Serija ABU Nr. 4799007 nustatyta, kad I. L. sumokėto už elektros instaliacijos darbus ir panaudotas el. instaliacines medžiagas 4 530,69 Eur, pinigus gavo R. Š. (b. t. 4, b. l. 200).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

82. BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos dalykas – bet koks svetimas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas. Teismų praktikoje pažymėta, kad šiame baudžiamajame įstatyme nurodytos veikos esmę sudaro svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013). Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Nusikalstama veika gali būti padaroma tiek veikimu, tiek neveikimu. Aktyvūs veiksmai gali pasireikšti mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu daiktui. Turto sugadinimo būdų gali būti įvairių (sulaužymas, sudaužymas, apipylimas įvairiais skysčiais, dažais ir pan.). Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai turtas faktiškai nustoja būti ekonomine ūkine vertybe arba jis sugadinamas. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent, sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (BK 187 straipsnio 2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (BK 187 straipsnio 3 dalis) ar administracinis nusižengimas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis). Taigi, šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Minėtos nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-387/2022).

83. Nagrinėjamoje byloje, pakeitus kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, prokurorė nurodė sugadintą turtą, taip pat nurodė jo vertę, remdamasi byloje esančios 2021 m. spalio 22 d. nukentėjusiosios pateiktos 2021 m. rugsėjo 30 d. Nekilnojamajam bei kilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytų nuostolių įvertinimo ataskaitos Nr. 210922V-05 duomenimis.

84. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad pirminis kaltinimas (jame nurodytos sugadintas turtas, jo vertės) buvo M. S. pareikštas remiantis tik nukentėjusiosios parodymais, teismas, spręsdamas kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, klausimą, pasisako dėl jam pareikštame patikslintame kaltinime nurodytų aplinkybių įrodytumo.

85. Pasisakydamas dėl pakeisto kaltinimo, M. S. nurodė savo kaltę pripažįstantis iš dalies. Pasak jo, ne visos kaltinime nurodytos aplinkybės yra įrodytos, nes jis negadino mineralinės vatos, tiesiog išardė visą pašiltinimą nukirsdamas siūlus. Ankstesnių teismo posėdžių metu kaltinamasis taip pat nesutiko su nustatyta grindų apgadinimo apimtimi ‒ anot jo, jis pragręžė tik kelias skylutes, tiek daug skylių tikrai pragręžęs nebuvo. M. S. nurodė, kad šias jo nurodytas aplinkybes patvirtina ir tas faktas, kad nuotraukose užfiksuotos gręžimo proceso atliekos yra sausos, o taip negalėtų būti, nes rūsys buvo užlietas vandeniu. Tačiau vanduo pradėjo bėgti ne dėl to, kad jis buvo šildymo sistemoje, o dėl to, kad kaltinamajam atjungus elektrą, sutriko vandens tiekimas ir jis, atstatydamas jį, laiku neužsuko krano. M. S. taip pat neigė garažo vartų segmento apgadinimo faktą. Kaltinamasis neneigė nukirtęs visus elektros instaliacijos laidus ir vamzdžius esančius name.

86. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad M. S. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, nustatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai. M. S. kaltę patvirtina ne tik nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, tačiau iš dalies ir paties kaltinamojo parodymai, liudytojų G. L., A. Ž. parodymais, kurie patvirtino, kad jiems užėjus į namą, jie stebėjo užlietą rūsį, „bardaką“, nukirstus laidus, pažeistą instaliaciją; R. Š., A. D. duoti parodymai, kur jie nurodė, kad apgadinimai buvo padaryti didelės apimties, jiems nustatyti ir vėliau pašalinti reikėjo didelių laiko sąnaudų; įvykio vietos apžiūros protokolas ir prie jo pridėtos nuotraukos, 2021 m. rugsėjo 30 d. Nekilnojamajam bei kilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytų nuostolių įvertinimo ataskaita Nr. 210922V-05 (toliau ‒ Ataskaita) ir kartu su ja pateiktos nuotraukos.

87. Nors kaltinamasis nurodo, kad byloje esančiose nuotraukose po namo apgadinimo užfiksuotą ant grindų esančią mineralinę vatą, skirtą namo apšiltinimui, galima buvo panaudoti pakartotinai ir jos vertė yra nepagrįstai įtraukta į kaltinimą ir į jam pareikštą civilinį ieškinį, teismas su tokiais teiginiais neturi pagrindo sutikti. Šias M. S. nurodytas aplinkybes paneigia tiek nuotraukos, pridėtos prie įvykio vietos apžiūros protokolo, tiek nuotraukos, pateiktos kartu su Ataskaita. Pažymėtina, kad tiek vienose, tiek kitose nuotraukose yra užfiksuota ant grindų suversta mineralinė vata ‒ didesni ir mažesni šios medžiagos gabalai, sudarantys didelės apimties bendrą masę, kuria yra užklotos visos grindys (b. t. 1, b. l. 167‒168; b. t. 2, b. l. 47). Byloje nėra paneigta M. S. nurodyta aplinkybė, kad apšiltinimui jo buvo naudojami dideli ir mažesni šios medžiagos gabalai, tačiau, įvertinus bylos medžiagą, negalima pritarti teiginiui, kad nuotraukose užfiksuota medžiaga galėtų būti panaudojama antrą kartą. Tokią teismo išvadą patvirtina ne tik pirmiau aptartas jos vaizdas (nuotraukose užfiksuoti itin skirtingos formos mineralinės vatos gabaliukai, tarp jų ir labai maži, savo forma primenantys atplaišas), bet ir ta aplinkybė, kad kaltinamojo neteisėtų veiksmų pašalinimas, t. y. judėjimas patalpoje, kurios grindys yra užklotos minėtos mineralinės vatos mase, būtų neįmanomas neužlipant ant tos medžiagos. Teismo išvadų pagrįstumą patvirtino apklaustas kaip liudytojas A. D., kuris nurodė, kad ant grindų suverstos mineralinės vatos antrą kartą panaudoti nebuvo galima (b. t. 5, b. l. 13).

88. Analogiškai pasisakytina ir dėl kaltinamojo nurodytų pragręžtų skylių skaičiaus. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad grindų sugadinimo faktą nukentėjusioji nurodė jau 2021 m. rugsėjo 16 d., vėliau nuosekliai teigė, kad kaltinamasis sugręžiodamas sugadino grindis. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad grindų apgadinimai buvo ženklūs, o ne minimalūs (pragręžtos kelios skylutės) kaip nurodo kaltinamasis. Didelis pragręžtų skylių skaičius yra užfiksuotas ir byloje esančiose nuotraukose. Ir nors M. S. akcentavo gręžimo proceso atliekų sausumą, užfiksuotą nuotraukose, teismas atkreipia dėmesį, kad grindys buvo pragręžtos ne tik rūsyje, kuris buvo užpiltas vandeniu, bet ir pirmame aukšte, kur vandens nebuvo. Be to, nuotraukos buvo darytos praėjus tam tikram laiko tarpui po 2021 m. rugsėjo 14 d., taigi grindys galėjo pradžiūti. Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad nuotraukose yra užfiksuotas kolektorius, prie kurio yra daug skylių. Apklaustas kaip liudytojas A. D. nurodė, kad skylės buvo padarytos pagal vamzdžių išdėstymo linijas. Taigi taip sugręžti galėjo tik žmogus, kuris žinojo, kaip išvedžiota sistema ir kur tiksliai reikia gręžti. Įvertinus tai, buvo nustatyta, kad buvo pataikyta tiksliai į šildymo sistemą, gręžta buvo tikslingai, siekiant sugadinti. Taigi šiuo metu, norint saugiai eksploatuoti grindų šildymo sistemą, ją reikia visą keisti. Atsakydamas į kaltinamojo klausimą, liudytojas nurodė, kad vanduo į sistemą nebuvo paleistas, tačiau, pasak liudytojo, to daryti nebuvo tikslo, esant pirmiau aptartiems šalia kolektoriaus nustatytiems sugadinimas, kurie aiškiai parodo, kad grindų šildymo sistema yra sugadinta, pataikyta tiksliai į vamzdžius (nuotraukose matosi kur eina vamzdžiai ir palei juos yra sugręžtos grindys (b. t. 1, b. l. 167; b. t. 2, b. l. 43)). Šiame kontekste teismas pažymi, kad byloje paties kaltinamojo parodymais nustatyta, kad absoliučiai didžiąją dalį statybos darbų nukentėjusiosios name atliko jis. Taigi būtent jam buvo žinoma kaip buvo įrengta grindų šildymo sistema. Nuotraukose taip pat užfiksuota, kad ši sistema yra sumontuota po betono sluoksniu, taigi pritartina A. D. nurodytai aplinkybei, kad siekiant ją sutaisyti, bus būtina ardyti betono grindis. Atkreiptinas dėmesys, kad tą reikėtų daryti ir, kaip teigia kaltinamasis, siekiant tiksliai nustatyti, ar visais atvejais jo buvo pataikyta į vamzdžius. Esant šioms aplinkybėms, byloje laikytina įrodytu, kad M. S. savo veiksmais tyčia sugadino 4 277,51 Eur vertės grindinio šildymo sistemą.

89. Teismas sutinka su M. S. nurodyta aplinkybe, kad byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad namo rūsys buvo užlietas dėl grindų šildymo sistemos sugadinimo. Byloje nėra paneigta, kad vanduo išbėgo dėl trumpo elektros sujungimo, kaip kad nurodė kaltinamasis. Iš esmės šią aplinkybę patvirtino ir byloje kaip liudytojas apklaustas A. Ž., nurodęs, kad jis ir nukentėjusioji naudojasi bendru gręžiniu ir kad prieš jam nueinant į namą, kur jis pamatė padarytus sugadinimus, M. S. buvo atėjęs pas jį ir prašė prailgintuvo tam, kad nebūtų problemų su vandeniu (b. t. 5, b. l. 110‒111). Įvertinus šiuos duomenis, M. S. pareikštas kaltinimas tikslintas, nurodant, kad M. S., dėl jo neteisėtų veiksmų išsiliejusio vandens, apliejo pastate buvusį kilnojamąjį turtą. Tačiau šis patikslinimas kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi, nes byloje nustatyta, kad vanduo išsiliejo dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų (elektros instaliacijos laidų nukirtimo).

90. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios nurodyta aplinkybe dėl garažo vartų segmento sugadinimo. Nukentėjusioji paaiškino, kad garažo vartai nustojo veikti, kaltinamajam nukirtus visus elektros instaliacijos laidus, dėl to jis juos bandė atidaryti jėga. Tokius jos paaiškinimus patvirtino liudytojas A. D. nurodę, kad garažo vartų uždarymo mechanizmas buvo sulenktas ir trosas nukirstas, anot jo, toks sulenkimas savaime neatsiranda, jis atsiranda dėl mechaninio poveikio. Garažo vartų segmento sugadinimas taip pat yra užfiksuotas nuotraukoje ir Turto sunaikinimo, sugadinimo akte, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad garažo vartų atidarymo mechanizmas sugadintas, nutrauktas trosas, vartų segmentas pažeistas (b. t. 2, b. l. 39, 55; b. t. 5, b. l. 14). Kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusioji nepagrįstai jį kaltina didesnės apimties turto sugadinimu (garažo varto segmentų sugadinimu, didesnės apimties grindų sugadinimu ir kt.), siekdama pasipelnyti, teismas atmeta kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra pareikštas civilinis ieškinys tik dėl sugadino turto nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos atlyginimo. Taigi nukentėjusioji neprašo priteisti neturtinės žalos atlyginimo iš M. S., taip pat iš kaltinamojo neprašoma priteisti nei nukentėjusiosios galbūt patirtos turtinės ir (ar) neturtinės žalos, patirtos dėl kitų byloje nustatytų M. S. jos atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų. Esant šioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgdamas į kitus pirmiau aptartus byloje surinktus įrodymus, teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis dėl jos patirtos turtinės žalos dydžio. Juo labiau, kad byloje neginčijamai nustatyta (nuotraukomis, liudytojų parodymais ir kt.), jog kaltinamojo padaryti nukentėjusiosios turto apgadinimai buvo didelio masto ‒ nupjauti visi laidai, nukirsti vamzdžiai, nupjautos rozetės, sugadinta grindų šildymo sistema ir kt., o sugadinto garažo vartų segmento vertė sudaro tik nedidelę nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos dalį.

91. Minėta, kad byloje taip pat nustatyta, jog kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais nukirpdamas elektros instaliacijos laidus, nukirsdamas rozečių laidus, sugadino 2 863,85 Eur vertės elektros instaliaciją, taip pat sugadino 297 Eur vertės rašomąjį stalą, 81 Eur vertės patalynės dėžę, 202 Eur vertės siuvimo mašiną. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios, liudytojo E. L., V. N., A. D. parodymai, Ataskaitoje užfiksuoti duomenys, prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtos nuotraukos. Kaltinamajam neneigiant savo kaltės dėl šio turto apgadinimo, teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

92. Įvertinus pirmiau aptartų byloje surinktų įrodymų visumą, teismas laiko byloje įrodytu, kad M. S. 2021 m. rugsėjo 14 d. tyčia sugadino I. S. nuosavybės teise priklausantį turtą, o būtent, name, esančiame (duomenys neskelbtini), nukirpo elektros instaliacijos laidus ir išplėšė rozetes, taip sugadindamas 2 863,85 Eur vertės elektros instaliaciją, nupjovė šildymo sistemos kolektorius ir pragręžę grindis, sugadindamas po betonu sumontuotą 4 277,51 Eur vertės grindinio šildymo sistemą, o mansardoje išplėšęs mineralinę vatą bei izoliacinę plėvelę, sugadino 701,70 Eur vertės pastato apšiltinimą, taip pat sugadino 706,25 Eur vertės namo garažo vartų segmentą, tokiais savo tyčiniais veiksmais sugadino I. S. priklausantį 8 549,31 Eur vertės turtą; taip pat M. S., dėl jo neteisėtų veiksmų išsiliejusiu vandeniu, apliejo pastate buvusį kilnojamą turtą, taip jį sugadindamas, o būtent: 297 Eur vertės rašomąjį stalą, 81 Eur vertės patalynės dėžę bei 202 Eur vertės siuvimo mašiną ir šiais savo tyčiniais veiksmais sugadino svetimą, viso 9 129,31 Eur vertės I. S. priklausantį turtą.

93. Teismo jau buvo minėta (žr. 82 p.), kad, kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti šios veikos objektyviuosius požymius ‒ pavojingą veiką, padarinius ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių, bei subjektyviuosius – tyčinę kaltę. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, šių požymių visuma kaltinamojo veiksmuose yra nustatyta. Byloje įrodyta, kad jis savo neteisėtais veiksmais apgadino nukentėjusiajai priklausantį, patikslintame kaltinime nurodytą turtą, šiuos jo veiksmus ir kilusius padarinius sieja priežastinis ryšys. Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad taip elgdamasis M. S. veikė tiesiogine tyčia ‒ suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Asmens veiksmų kvalifikavimui pagal aptariamą straipsnį ne mažesnę reikšmę turi sugadinto turto vertės nustatymas. Patikslintu kaltinimu M. S. kaltinamas sugadinęs bendros 9 129,31 Eur vertės nukentėjusiajai priklausantį turtą. Tokią sugadinto turto vertę patvirtina byloje esantys įrodymai ‒ nepriklausomo turto vertintojo pateikta Ataskaita su priedais, taip pat ją sudariusio asmens, apklausto byloje, parodymai, kur jis išsamiai paaiškino kaip buvo sudarinėjama ataskaita, kokie duomenys ir kokiu pagrindu į ją buvo įtraukti (b. t. 2, b. l. 22‒64). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tą aplinkybę, jog Ataskaitoje yra nurodyti realią sugadinto turto vertę atitinkantys duomenys, patvirtina ir byloje esanti Elektros instaliacijos darbų sąmata (I etapas) (b. t. 4, b. l. 197), pagal kurią nukentėjusiajai priklausančiame name buvo atlikti elektros instaliacijos atstatymo darbai. Apklaustas byloje kaip liudytojas A. Š., sudaręs šią sąmatą ir atlikęs darbus, atsakydamas į teismo klausimus, išsamiai paaiškino kokie darbai nukentėjusiosios pageidavimu buvo atlikti naujai, o kokie yra sugadintos elektros instaliacijos atstatymo darbai (b. t. 5, b. l. 15‒16). Pažymėtina, kad susumavus pagal pateiktas sąmatas su atliktų sugadintos elektros instaliacijos atstatymu susijusias vertes, gaunasi didesnė suma negu nurodyta nukentėjusiosios pateiktoje Ataskaitoje ir patikslintame kaltinime. Nukentėjusioji paaiškino, kad tiek prekių, tiek darbų kaina nuolat auga, taigi 2022 m. rugsėjo mėnesį ji patyrė didesnes išlaidas, nei būtų patyrusi 2021 m. Tačiau ji civilinio ieškinio nedidina ir prašo priteisti jame nurodytą pinigų sumą.

94. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. Baudžiamojo kodekso atitinkamų straipsnių, skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo tam tikrais straipsniais ir atitinkamų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, kuriuo buvo pakeista, be kita ko, BK 190 straipsnio 2 dalis, kurioje buvo nustatyti kitokie, nei ankstesnėje įstatymo redakcijoje, turto vertės dydžiai. Vadovaujantis pastarąja teisės norma, BK XXVIII skyriuje nurodyta turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala.

95. Taigi pagal šiuo metu galiojančią BK 187 straipsnio 1 dalies redakciją atsako tas, kad sugadino svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 10 MGL dydžio suma, bet mažesnė nei 400 MGL dydžio suma. Pagal kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 187 straipsnio 1 dalies redakciją atsakė tas, kas sugadino svetimo turtą, kurio vertė viršijo 5 MGL dydžio sumą, bet neviršijo 250 MGL dydžio sumos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. S. sugadino svetimą nukentėjusiajai priklausantį 9 129,31 Eur vertės, t. y. 183 MGL dydžio, turtą, todėl nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK pakeitimai įtakos jo veikos kvalifikavimui neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-594/2024).

96. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad M. S. veiksmai pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

V. Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Dėl byloje surinktų įrodymų

97. Kaltinamasis M. S. dėl sprogstamųjų medžiagų įgijimo ir laikymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad jam išsikrausčius, po mėnesio ar daugiau buvo rasti sprogmenys. Spalio 12 dieną buvo rasti sprogmenys, o spalio 10 dieną jis buvo susitikęs su I. ir buvo užpultas jos buvusio vyro, prieš dvi dienas atsirandant tiems sprogmenims. Po to įvykio, po poros dienų buvo atrasti sprogmenys. Ten kur buvo rasta, ten buvo jo spinta, jis ten laikė savo įrankius, išsikraustant juos pasiėmė, spinta liko tuščia. Išsikraustė rugsėjo 14 dieną. Sutinka, kad su draugais ir su pačia nukentėjusiąja pasprogdindavo petardas ir su nukentėjusiosios dukra važiuodavo, filmuodavo. Jis žaisdavo su pirktiniais pirotechnikos gaminiais, petardomis, ypač žiemos laikotarpiu. Būdavo, kad prailgindavo siūlą, dar kažką padarydavo. Pirkdavo su I., ir su vaikais važinėdavo, ypač Naujametiniu laikotarpiu. Laikydavo pirktinius dalykus rūsyje, ten kur rado savadarbius dalykus. Ant petardos yra vyniojęs izoliacijos sluoksnį, kad siūlą galima būtų pritvirtinti, kad būtų saugiau, kad būtų ilgesnis detonacijos laikas. Kol buvo su I., jokių savadarbių sprogmenų nedarė. Medžiagos pirktos pačios I.. Aliuminio pudra buvo nupirkta voljero dažymui. Iš kur atsidaro magnis nežino, jų valstybėje negalima jo gauti, siera naudojama šiltnamiui, žolei, sodui, bet sieros nepirko. Aliuminį pirko dažams, voljerui. Kalio nitrato, magnio, sieros nepirko. Anglis šašlykams kepti. Savadarbių sprogmenų nedarė. I. pirko magnį, jam pasakė, kad pirko V. S.. Sprogstamas medžiagas, kurias rado, jų negalėjo ten būti. Labai seniai sprogdino su draugais, tai buvo maždaug 2016 m. Tai buvo pirktinės petardos. Tai buvo kaip fejerverkai su švieselėms. Pasisakydamas dėl 2016 m. daryto vaizdo įrašo, kaltinamasis nurodė, kad ten jie tiesiog „durniavo“ su draugais ir sprogdino „bambioškes“, tai buvo šventinis laikotarpis Tas sprogstamasis įtaisas, kurį sprogdina vaizdo įraše, buvo įsigytas Gariūnų turgavietėje. Dabar trečių kategorijų „bambioškės“ išimtos iš prekybos, neva tik medžiotojai gali jas naudoti, bet tais laikais, kai buvo daromas vaizdo įrašas, nebuvo jokių ribojimų ir galėjai jas lengvai ir legaliai įsigyti. Šita „bambioškė“ yra tik garsiniam efektui sukelti. Jie tiesiog lipnia juosta apklijavo, išpaišė tą petardą ir sprogdino. Tais metais legaliai buvo galima nupirkti gan galingu sprogmenų (b. t. 4, b. l. 42–47, 202–210).

98. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. L. (buvusi pavardė – S.) parodė, kad spintoje rastos sprogstamosios medžiagos priklauso kaltinamajam. Tokią išvadą daro, nes anksčiau pas jį tokias matydavo. Nenorėdama įpinti savo šeimos nario, tai yra savo brolio ir savo dukters tėvo į šią istoriją, tiesiog pasakė, kad sprogstamąsias medžiagas name rado statybininkai. Nuotrauka esanti byloje (sprogstamųjų medžiagų), viskas susiję su jau minėtu nutrauktu ikiteisminiu tyrimu. Ta nuotrauka daryta jos sename bute, tai yra (duomenys neskelbtini). Anuo metu pareigūnai buvo atvažiavę dėl tų sprogstamųjų medžiagų, norėjo apžiūrėti patalpą. Apžiūros metu nieko nebuvo surasta. Viskas buvo išvežta, todėl, kad ji tuo metu sutuoktiniui pranešė apie tai, kad kreipėsi į policiją. Iki policijai atvykstant tas 2021 m. spalio mėnesį sprogstamąsias medžiagas, rastas savo name, ko gero lietė. Lietė tam, kad galėtų iškelti iš kibiro ir pažiūrėti. Dėl ko į policiją kreipėsi ne iš karto suradusi tas medžiagas, o tik po kelių dienų, nurodyti negali (b. t. 4, b. l. 56–62, 181–187, 202–210).

99. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. N. (V. N.) parodė, kad nukentėjusiosios brolis tvarkė spintas, na ir sako: „O kas čia“. Kadangi jis jau matęs iš I. tas nuotraukas su sprogmenimis ankščiau, ji jam siuntė, todėl nesunku buvo atpažinti, kad tai yra sprogstamosios medžiagos. Jis pasakė, kad I. brolis jų neliestų. Sprogmenis rado spintoje, ten buvo dar vamzdžiai visokie. I. jau matė, žino, sako čia gaminiai (b. t. 4, b. l. 117–122).

100. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas E. L. parodė, kad kaltinamasis yra jo sesers buvęs vyras. Buvo sesuo paprašiusi pasitvarkyti name, tas namas yra soduose. Įėjus į rūsį, jame stovėjo metalinė spinta, toje spintoje buvo baltas plastikinis kibiras, tame kibire buvo butelio formos 3 indai, apvynioti folija. V. jam pasakė tų butelių neliesti. Jis nežinojo kas tai yra, vėliau jam pasakė, kad tai panašu į sprogmenis. Jis jų nelietė ir nuėjo tvarkytis toliau, kitose vietose. Jis nėra sprogstamų medžiagų specialistas (b. t. 4, b. l. 181–187).

101. 2021 m. spalio 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. Gaidamovič tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėtas disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos BK 253 straipsnio 1 dalį užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2021 m. spalio 9 d. 14.00 val. I. S., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkydama jai nuosavybės teise priklausantį neįrengtą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), rūsyje aptiko sprogstamąsias medžiagas ir objektus, iš kurių jos sutuoktinis M. S., gim. (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, galimai gamino savadarbius sprogmenis (b. t. 1, b. l. 46–52).

102. 2021 m. spalio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir prie pridėtoje fotolentelėje užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad buvo apžiūrėtas negyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buvo apžiūrėta tik viena patalpa, į kurią patenkama per šonines plastikinio tipo su stiklais duris, kurios yra priešais gyvenamą namą – (duomenys neskelbtini). Įėjus į vidų patenkama į pusrūsio tipo patalpą, kurioje yra galimas patekimas laiptais į viršutines patalpas ir į rūsio patalpą. Šioje patalpoje yra sudėti maišai, kuriuose yra apšiltinimo medžiaga, pastolis, įvairios kitos statybinės medžiagos, įrankiai. Ant pastolio yra gamyklinis pirotechninis gaminys „6 šūvių Romenska ugnis“, 1 m. ilgio vamzdis su padegėju. Šie du objektai buvo paimti ir supakuoti į popierinį paketą Nr. 1. Taip pat ant pastolio rasti du padegėjai, kurie buvo paimti ir supakuoti į voką Nr. 2. Toliau apžiūrint pusrūsio patalpą, ant laiptų bortelio vedančio į rūsio patalpą rasti trys savadarbiai pirotechniniai užtaisai ir 24 vnt. padegėjų. Visi šie objektai buvo paimti ir supakuoti į dėžę Nr. 3. Toliau apžiūrint Aro pareigūnams, likusias namo patalpas sprogstamųjų medžiagų, užtaisų nerasta (b. t. 2, b. l. 69–82).

103. 2022 m. balandžio 15 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada nustatyta, kad tirti pateiktas gaminys su užrašais „Romėniška ugnis“ nėra sprogmuo – tai yra „F4“ kategorijai priskirtinas pirotechnikos gaminys – pramoninės gamybos (gamintojas – „Liuyang Pyroshine Fireworks“, Kinija; importuotojas – UAB „Autoenergija“, Lietuva), 48 mm kalibro, 6 šūvių fejerverkas. Tirti pateiktas fejerverkas naudojimui tinkamas. Tirti pateiktas vamzdis su dagtimi (aktyvuota ir sudegusi) nėra sprogmuo – tai yra savadarbė mortyra sukonstruota iššauti savadarbius pirotechninius užtaisus. Tirti pateikti 3 (trys) cilindro formos objektai nėra sprogmenys – tai yra savadarbiai sprogimo efekto pirotechnikos gaminiai, kuriuose yra 130 g, 200 g, 40 g savadarbės nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – kurių pagrindiniai komponentai: kalio nitratas (KNO3), kalio permanganatas (KMnO4), aliuminis (Al) ir siera (S). Tirti pateikti savadarbiai pirotechnikos gaminiai naudojimui (sprogdinimui) pateiktoje būklėje netinkami dėl inicijavimo mazgo gedimo – jie yra aktyvuoti, bet nesuveikę. Tirti pateikti 2 (du) užtaisai nėra sprogmenys – tai yra savadarbiai pirotechnikos gaminiai, kuriuose yra 10 g ir 8 g savadarbės nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – kurių pagrindiniai komponentai: kalio nitratas (KNO3), aliuminis (Al), magnis (Mg), siera (S) ir anglis (C). Šie pirotechnikos gaminiai gali būti panaudoti kaip inicijavimo priemonės įvairių sprogstamųjų medžiagų užtaisams uždegti ar susprogdinti. Tirti pateikti savadarbiai pirotechnikos gaminiai naudojimui tinkami. Tirti pateiktos 24 (dvidešimt keturios) ugnialaidės dagtys yra savadarbiai pirotechnikos gaminiai, kurie gali būti panaudoti kaip inicijavimo priemonės įvairių sprogstamųjų medžiagų užtaisams uždegti ar susprogdinti. Tirti pateiktos savadarbės ugnialaidės dagtys naudojimui tinkamos (b. t. 2, b. l. 96–101).

104. 2023 m. kovo 29 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiosios I. S. 2023 m. kovo 27 d. papildomos apklausos metu pateiktos nuotraukos bei vaizdo įrašų apžiūra. Protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad buvo apžiūrėta nuotrauka , kurioje užfiksuotas ant grindų stovi baltos spalvos kibiras su užrašu „GLASTATEX“. Kibiras uždengtas dangčiu. Ant kibiro stovi metalinis sietelis. Sietelyje matoma daug vienetų pilkos spalvos cilindro formos smulkių gaminių. Ant jų padėtas metalinis šaukštas. Šalia kibiro, ant kartoninio pagrindo stovi metalinis pilkos spalvos puodelis, uždengtas iškarpytu popieriumi. Toliau už puodelio matomas baltos spalvos radiatorius, ant kurio padėti du cilindro formos gaminiai. Taip pat buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad yra filmuojama mobiliuoju telefonu, nes telefono ekrane matomas žmogaus rankos pirštų bei laikomo mobiliojo telefono atspindys. Tamsiame fone, 00:08 vaizdo įrašo laiku matomas šviesos blyksnis su panašiu į sprogimą garsu. Telefono ekrano viršuje matomas užrašas „M. S.“, po užrašu matoma data – 2016 m. sausio 5 d., po data matomas užrašas *draugams*. 00:12 vaizdo įrašo laiku girdimas vyro balsas, kuris sako: „normaliai.. aidas vis dar eina.. atrodo, kad lėktuvas skrenda“. Apžiūrėjus kitą vaizdo įrašą nustatyta, kad vaizdo įrašo viršuje matomas užrašas „M. S.“, po užrašu matoma data – 2016 m. sausio 5 d. Vaizdo įraše matomas sniegas ir augantys medžiai. Vaizdo įrašas nufilmuotas šviesiu paros metu. 00:14 vaizdo įrašo laiku matomas vaikštantis vyras (jo veido ir bruožų nesimato, vaizdas iš toli). 00:40 vaizdo įrašo laiku pasigirsta panašus į šūvį garsas, po ko girdimas besijuokiančio vyro balsas. Apžiūrėjus dar vieną vaizdo įrašą, nustatyta, kad vaizdo įrašo viršuje matomas užrašas „M. S.“, po užrašu matoma data – 2016 m. sausio 5 d., po data matomas užrašas „seni geri dalykai...:)“. Girdimas vyro balsas: „ar matos (toliau nesuprantami žodžiai) turėtų matytis, matysis“. Vaizdo įraše matomas ant sniego (galimai ant ledo) atėjęs vyras (jo veido nesimato), kuris kairėje rankoje laiko objektą (vaizdas iš toli, ką tiksliai laiko rankoje nesimato). 00:21 vaizdo įrašo laiku prie minėto vyro, čiuoždamas per sniegą pasirodo dar vienas vyras (jo veido nesimato). Vienas iš vyrų, laikydamas maišelį rankose išeina, o kitas vyras prie telefono kameros atneša apipaišytą objektą ir sako: „Susipažinkit su ponu baubu“, po ko su objektu nueina, padeda jį ant sniego. Vėliau girdimas vyro balsas: „Į maišelį įdėk, e“. O kur jisai, duok greičiau“. Po to prie vyro pribėga kitas vyras, jie abu pritūpę prie to objekto. Vienas iš vyrų nueina į šalį, kitas vyras dar lieka, pasilenkia prie objekto, matomi dūmai. Vyras nubėga į šalį, dingsta iš vaizdo. Toliau vaizdo įraše matomi dūmai. 01:55 vaizdo įrašo laiku matomas sprogimas su šviesos blyksniu ir garsu, taip pat matomi dūmai. Po sprogimo matomas iš viršaus krentantis objektas, kuris nukrenta ant sniego. Girdimas vyro balsas: „Yra“ (vyras juokiasi). Vienas iš vyrų nueina į sprogusio objekto vietą. Girdimas žingsnių per sniegą garsas (b. t. 2, b. l. 115–118). Šie vaizdo įrašai buvo peržiūrėti teisminio bylos nagrinėjimo metu, nustatytos analogiškos aplinkybės.

Dėl įrodymų vertinimo

105. Nagrinėjamoje byloje M. S. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo ir laikė sprogstamąsias medžiagas, o būtent: jis buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neturėdamas leidimo įgijo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje laikė savadarbius sprogimo efekto pirotechnikos gaminius, kuriuose yra 130 g, 200 g, 40 g savadarbės nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos ‒ kurių pagrindiniai komponentai: kalio nitratas (KN03), kalio permanganatas (KMn04), aliuminis (Al) ir siera (S) bei savadarbius pirotechnikos gaminius, kuriuose yra 10 g ir 8 g savadarbės nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos ‒ kurių pagrindiniai komponentai: kalio nitratas (KN03), aliuminis (Al), magnis (Mg), siera (S) ir anglis (C) iki tol, kol 2021 m. spalio 12 d., apie 18.00 val., minėtas sprogstamąsias medžiagas nurodytoje vietoje rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo skyriaus 2-ojo poskyrio pareigūnai.

106. Išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus, įvertinus juos tiek kiekvieną atskirai, tiek kaip visumą (BPK 20 straipsnio 5 dalis), konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje surinktais duomenimis nėra įrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgia į tai, kad be nukentėjusiosios parodymų, jokių kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių šį M. S. pareikštą kaltinimą, byloje nėra. Vien ta aplinkybė, kad savadarbiai sprogimo efekto pirotechnikos gaminiai buvo rasti nukentėjusiosios name ir tai, kad vadovaujantis 2022 m. balandžio 15 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada jie laikytini būtent tokiais gaminiais, pati savaime nepatvirtina, kad šiuos gaminius neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė M. S.. Byloje nustatyta, kad po 2021 m. rugsėjo 14 d. įvykdyto nukentėjusiosios turto sugadinimo kaltinamasis name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), daugiau nesilankė. Pasak pačios nukentėjusiosios, pirmiau nurodytus gaminius ji rado beveik po mėnesio, t. y. 2021 m. spalio 9 d. Apie tai pranešė policijai 2021 m. spalio 12 d. (b. t. 1, b. l. 53). Į teismo klausimą, dėl ko, kaip teigė pati nukentėjusioji, iš karto supratusi, kas tai per medžiagos, ji nepranešė apie tai atitinkamoms tarnyboms ir policijai, nukentėjusioji atsakyti negalėjo. Grįsdama M. S. pareikštą kaltinimą, prokurorė baigiamosios kalbos metu akcentavo nukentėjusiosios į bylą pateiktą nuotrauką ir vaizdo įrašus (b. t. 2, b. l. 115–118). Tačiau teismas pažymi, kad šie duomenys nei patvirtina, nei paneigia M. S. kaltės dėl aptariamos veikos padarymo. Minėtoje nukentėjusiosios pateiktoje nuotraukoje užfiksuotas kibiras su jame esančiais smulkiais pilkos spalvos cilindro formos gaminiais, taip pat matosi ant radiatoriaus padėti du cilindro formos gaminiai. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad ši nuotrauka buvo daryta jos ir kaltinamojo ankstesnėje gyvenamoje vietoje, bute. Joje užfiksuoti anksčiau M. S. daryti savadarbiai pirotechnikos gaminiai. Pasak I. L. (buvusi pavardė ‒ S.), ji buvo pranešusi apie tai policijai, tačiau atvykę policijos pareigūnai bute nieko nerado. Remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis (b. t. 3, b. l. 97‒101), M. S. niekada nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 253 straipsnį, taip pat jam niekada nebuvo pradėti jokie su tuo susiję ikiteisminiai tyrimai. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmiau nurodyta nuotrauka, be nukentėjusiosios parodymų, nesant jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad joje užfiksuoti būtent savadarbiai pirotechnikos gaminiai ir, kad jie priklausė būtent kaltinamajam, įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi.

107. Analogiškai pasisakytina dėl į bylą patiektų vaizdo įrašų. Atkreiptinas dėmesys, kad nė viename iš jų nesimato sprogdinimus vykdžiusių asmenų veidų. Juo labiau nesimato kas buvo sprogdinta. Be to, šie vaizdo įrašai buvo daryti 2016 m., kai M. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką 2021 m. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad kartu su draugais sprogdino legaliai įgytus pirotechnikos gaminius, o 2021 m. rugsėjo 14 d. išeidamas iš namų spintą, kurioje, anot jo, neva buvo rasti minėti gaminiai, paliko tuščią, pasiimdamas iš jos ten laikytus įrankius. Šie jo parodymai byloje nepaneigti.

108. Pažymėtina, kad jokių tiesioginių M. S. kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Asmens kaltė byloje gali būti grindžiama ir netiesioginiais įrodymais, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, jie turi sudaryti tarpusavyje nuoseklią logišką grandinę. Teismo jau buvo minėta, kad ir tokių įrodymų išnagrinėtoje byloje nėra. Priešingai, nurodant, kad tai būtent kaltinamasis įsigijo kaltinime nurodytas chemines medžiagas ir padarė iš jų savadarbius pirotechnikos gaminius, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad M. S. būtų pirkęs šias medžiagas, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie įvykio vietoje galbūt rastas kitokias tokio pobūdžio medžiagas, jų gaminimui reikalingus prietaisus ir (ar) pan. Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad M. S. būtų lietęs kaltinime nurodytus savadarbius pirotechnikos gaminius. Atitinkami tyrimai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti. Byloje nustačius, kad iki atvykstant policijos pareigūnams, minėtus gaminius lietė nukentėjusioji, o atvykę policijos pareigūnai juos išėmė iš radimo vietos ir išdėliojo kitur (b. t. 2, b. l. 78), inicijuoti tokio pobūdžio tyrimo atlikimą teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo netikslinga. Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek po 2021 m. liepos 22 d. įvykio, tiek po 2021 m. rugsėjo 14 d. įvykdyto nukentėjusiosios turto sugadinimo, buvo atliktos įvykio vietų apžiūros, kurių metu buvo daromos nuotraukos. Pastaruoju atveju itin detalios, didelės apimties nuotraukos buvo daromos ir Ataskaitos ruošimo metu, tačiau nukentėjusiosios 2021 m. spalio 9 d. aptikti gaminiai jose nebuvo užfiksuoti, taip pat iki nukentėjusiosios nurodomos datos nebuvo jos rasti.

109. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barberà, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96 ir kiti).

110. Šioje byloje nepavykus pašalinti abejonių ir teismui konstatavus, kad surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, jog būtent M. S. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neturėdamas leidimo įgijo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) rūsyje laikė savadarbius sprogimo efekto pirotechnikos gaminius, kuriuose yra 130 g, 200 g, 40 g savadarbės nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos ‒ kurių pagrindiniai komponentai: kalio nitratas (KN03), kalio permanganatas (KMn04), aliuminis (Al) ir siera (S) bei savadarbius pirotechnikos gaminius, kuriuose yra 10 g ir 8 g savadarbės nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos ‒ kurių pagrindiniai komponentai: kalio nitratas (KN03), aliuminis (Al), magnis (Mg), siera (S) ir anglis (C) iki tol, kol 2021 m. spalio 12 d., apie 18.00 val., minėtas sprogstamąsias medžiagas nurodytoje vietoje rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo skyriaus 2-ojo poskyrio pareigūnai, jis išteisintinas pagal šį jam pareikštą kaltinimą, teismui nustačius, kad byloje neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

VI. Dėl kaltinamajam skirtinų bausmių

111. Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54, 61 straipsniuose, atsižvelgia į M. S. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – kaltinamasis pripažintas kaltu įvykdęs du nesunkius (BK 140 straipsnio 2 dali; 187 straipsnio 1 dalis) ir vieną apysunkį (BK 145 straipsnio 2 dalis) nusikaltimus; nukentėjusiajai sukeltas pasekmes ‒ dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji pajuto fizinį skausmą, buvo sistemingai bauginama vartojant psichinę prievartą taip pat buvo sugadintas jos turtas; jo kaltės formą – visas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė veikdamas tyčia, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – veikos padarytos iš pavydo, kaltinant nukentėjusiąją neištikimybe; nusikaltimai baigti, kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ‒ iki veikų padarymo neteistas (b. t. 3, b. l. 97‒101); baustas administracine tvarka (b. t. 3, b. l. 103‒110); byloje esančiais duomenimis, lankėsi vieną kartą VšĮ „Vilniaus rajono centrinė poliklinika“ Psichikos sveikatos centre; diagnozė: potrauminio streso sutrikimas (b. t. 3, b. l. 116); VšĮ „Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė“ negydytas (b. t. 3, b. l. 118). 2021 m. lapkričio 3 d. Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 89TPK-365/2021 nustatyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad M. S. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. t. 3, b. l. 123). Kaltinamasis dirba (vykdo individualią veiklą), kartu su sugyventine augina pastarosios mažametį vaiką.

112. Skirdamas kaltinamajam bausmes ir nustatydamas jų dydžius, teismas be pirmiau nurodytų aplinkybių atsižvelgia į tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu M. S. nurodė, kad viskas įvyko dėl alkoholio vartojimo, labai pergyveno dėl susiklosčiusios situacijos tarp jo ir nukentėjusiosios, dėl to taip elgėsi. Kaltinamasis, nors ir neigdamas savo kaltę, iš esmės pripažino didžiąją dalį jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybių, dėl kurių jis yra pripažintas kaltu šiuo teismo nuosprendžiu. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nei prieš šioje byloje nagrinėtus įvykius, nei po jų M. S. nebuvo traukiamas atsakomybėn už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą; į tai, kad jo įvykdytas sistemingas nukentėjusiosios bauginimas naudojant psichinę prievartą trūko truputį ilgiau nei tris savaites; byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad analogiško pobūdžio neteisėtus veiksmus kaltinamasis nukentėjusiosios atžvelgė tęsė ir vėliau; dėl M. S. neteisėtų veiksmų nukentėjusioji buvo patyrusi fizinį skausmą, taip pat buvo sugadintas jos nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas.

113. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

114. Įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad įstatymų leidėjas BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustato vienintelę bausmės rūšį ‒ laisvės atėmimą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti parinkus M. S. už jo įvykdytas nusikalstamas veikas su laisvės atėmimu susijusias arešto (BK 140 straipsnio 2 dalis) ir terminuoto laisvės atėmimo bausmes (BK 145 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas bausmių dydžius, teismas įvertina pirmiau aptartus dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų kilusius padarinius, jų sunkumą, jo atliktų neteisėtų veiksmų trukmę ir sprendžia, kad už BK 140 straipsnio 2 dalies padarymą kaltinamajam skirtina 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė; už nusikaltimo, nustatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje padarymą ‒ 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už nusikaltimo, nustatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymą ‒ 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

115. Už nusikaltimų, nustatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą kaltinamajam skirtinos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu griežtesne bausme (šiuo atveju 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme) apimant švelnesnę bausmę (šiuo atveju 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę) ir paskiriant subendrintą 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šis bausmių bendrinimo būdas taikytinas teismui nustačius, kad minėtos nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį. Teismo paskirta subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, visiško bausmių sudėjimo būdu bendrintina su M. S. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta arešto bausme, pastarąja, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu a papunkčiu, keičiant laisvės atėmimu, ir paskiriant M. S. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

116. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021 ir kt.).‏‏‎ ‏‏‎

117. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad už tokio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą M. S. yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą, šiuo metu stengiasi pataisyti savo gyvenimo būdą, teigė nepiktnaudžiaujantis alkoholiniais gėrimais, bandantis kurti naujus šeiminius santykius; kartu su sugyventine augina pastarosios mažametį vaiką, padeda jį išlaikyti; dirba. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, M. S. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, todėl jam paskirtos subendrintos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 10 punktais, M. S. įpareigotinas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

118. Pažymėtina, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.

119. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam skirtini pirmiau nurodyti įpareigojimai, nes, teismo vertinimu, būtent šių įpareigojimų visuma turės teigiamą poveikį kaltinamajam, padės jam pataisyti savo elgesį ir ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad neizoliavus M. S. nuo visuomenės nenukentės jo teigiami socialiniai ryšiai – nenutrūks jo darbo santykiai, jis nebus izoliuotas nuo naujai kuriamos šeimos. Kita vertus, tuo atveju, jei M. S. nepateisins jam teismo parodyto pasitikėjimo, nesilaikys paskirtų įpareigojimų, probacijos tarnyba turės teisę kreiptis į teismą su teikimu dėl jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

VII. Dėl kaltinamajam skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių

120. Baigiamosios kalbos metu prokurorė, prašydama pripažinti M. S. kaltu ir atidėti jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, siūlė paskirti jam dvi baudžiamojo poveikio priemones ‒ įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios (BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 72¹ straipsnis) ir įpareigojimą atlyginti turtinę žala (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnis). Teismas iš esmės tokiam prokurorės siūlymui pritaria.

121. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. S. nusikalto prieš nukentėjusiąją, be kita ko, įvykdė ir smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką; nusikaltimo padarymo metu nukentėjusioji buvo jo žmona. Byloje taip pat nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra susiklostę konfliktiški santykiai, M. S. pripažintas kaltu ir dėl sistemingo nukentėjusiosios bauginimo naudojant psichinę prievartą. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad BK 72¹ straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nagrinėjamu atveju padės pasiekti bausmės tikslų, padarys teigiamą įtaką kaltinamajam, apsaugos nukentėjusiosios teises ir teisėtus interesus, todėl M. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, nustatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte, BK 72¹ straipsnyje, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesiartinti prie nukentėjusiosios I. L. (buvusi pavardė ‒S.) arčiau nei 200 m atstumu bei uždraudžiant iki bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio pabaigos bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis jos gyvenamojoje vietoje ir kitose vietose, kur būna nukentėjusioji.

122. BK 69 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą arba pašalinimą – teismas skiria tada, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. Baudžiamojo poveikio priemonė tokiu atveju įpareigoja kaltininką realiai švelninti nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala, padarinius, atkurti nukentėjusio asmens teises, dėti visas pastangas per nustatytą teismo laikotarpį atlyginti žalą dirbant, neslepiant finansinių šaltinių ir pan. Skirdamas BK 69 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas turi ją individualizuoti, be kita ko, atsižvelgdamas tiek į nukentėjusiojo interesą garantuotai gauti žalos atlyginimą, tiek į kaltininko turtinę padėtį, atlygintinos žalos dydį, kartu ir realias kaltininko galimybes atlyginti žalą ar tik jos dalį per tam tikrą terminą ir kt.

123. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta turtinė žala, tad, teismo vertinimu, pirmiau nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė turės teigiamos įtakos ‒ skatins kaltinamąjį dėti visas pastangas švelninti nusikalstamos veikos pasekmes, juo labiau, kad jos kilo dėl jo tiesioginio poveikio. Vienok, teismas sprendžia, kad įpareigojimas atlyginti visą turtinės žalos atlyginimą sudarančią pinigų sumą per teismo nustatytą 1 metų ir 3 mėnesių bausmės vykdymo atidėjimo terminą, įvertinus kaltinamojo gaunamų pajamų šaltinį (individuali veikla), išlaikytinių skaičių, būtų neproporcinga ir neteisinga priemonė, todėl M. S. įpareigotinas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t. y. per 1 metų ir 3 mėnesių terminą, atlyginti bent pusę nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos.

124. Nagrinėjamu atveju teismas neskiria kaltinamajam BK 72² straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės, nes M. S. skirtinas įpareigojimas ‒ dalyvavimas elgesio pataisos programoje, kuris savo apimtimi yra platesnis, apimantis, be kita ko, ir kaltinamojo dalyvavimą smurtinio elgesio pataisos programoje.

VIII. Dėl civilinio ieškinio

125. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. L. (buvusi pavardė ‒ S.) atstovė advokatė pateikė byloje civilinį ieškinį, prašydama priteisti nukentėjusiosios naudai iš kaltinamojo M. S. 12 286,99 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procento dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (b. t. 2, b. l. 16‒18).

126. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

127. Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios atstovės advokatės pateiktą civilinį ieškinį, jo dydį pagrindžiančius dokumentus ir kitus su nagrinėjamu klausimu susijusius pirmiau aptartus byloje surinktus įrodymus, dėl kurių jau buvo pasisakyta šiame nuosprendyje (be kita ko, žr. 93 p.), konstatuoja, kad byloje pareikštas 12 286,99 Eur dydžio civilinis ieškinys, kuri sudaro 11 706,99 Eur apgadinto nekilnojamojo turto vertė ir iš viso 580 Eur sugadinto kilnojamojo turto vertė, yra pagrįstas ir įrodytas ne tik nukentėjusiosios pateiktais (b. t. 2, b. l. 22‒64), bet ir kitais teismo ištirtais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo padarytų apgadinimų mastą, reikalaujamų darbų padarytiems apgadinimams pašalinti apimtį, teismas sprendžia, kad šios civilinės ieškovės nurodomos išlaidos nėra neproporcingai didelės, atitinka rinkoje vyraujančias kainas ir yra tiesiogiai susijusios priežastiniu ryšiu su kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika. Teismo vertinimu, šis priežastinis ryšys nėra nutolęs, nes civilinės ieškovės patirtos išlaidos kilo dėl M. S. nagrinėjamoje byloje nustatytų neteisėtų veiksmų (BK 187 straipsnio 1 dalis). Byloje taip pat nustatytos ir kitos, šiame procesiniame sprendime aptartos, deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai ir kilusi žala. Taigi civilinis ieškinys dėl pirmiau nurodytos nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, priteisiant I. L. iš M. S. 12 286,99 Eur (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusiajai I. L. iš M. S. taip pat priteistinos 5 procento dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

IX. Dėl proceso išlaidų

128. I. L. advokatė A. Astrauskienė pateikė teismui prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriame prašė priteisti I. L. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 344,85 Eur už civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje parengimą, už ruošimąsi ir atstovavimą baudžiamojoje byloje – 1 954,15 Eur, viso prašoma priteisti suma sudaro 2 299 Eur, pridedami tai pagrindžiantys dokumentai (b. t. 5, b. l. 1–8). Taip pat nukentėjusiosios atstovė advokatė prašė teismo priteisti iš kaltinamojo proceso išlaidas sudarančią pinigų sumą ‒ 800 Eur, kurie nukentėjusiosios buvo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už Atskaitos parengimą (b. t. 2, b. l. 65).

129. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

130. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos sudaro 2 299 Eur. Nukentėjusiąją viso proceso metu atstovavo advokatė, kuriai už suteiktas paslaugas buvo sumokėta minėta pinigų suma. Tai patvirtina byloje esantys PVM sąskaitos faktūros ir patvirtinimai apie pinigų įskaitymą į gavėjo sąskaitą. Spręsdamas klausimą dėl pateikto prašymo, taip pat dėl prašomos priteisti pinigų sumos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo teismo nuosprendžiu M. S. pripažintas kaltu dėl trijų nusikalstamų veikų padarymo, dėl tokių jo veiksmų nukentėjusioji buvo priversta kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas, dalyvauti baudžiamajame procese, kuriame ją atstovavo profesionali teisininkė. Kita vertus, byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad nukentėjusiosios atstovė advokatė atstovavo ją ir civilinėse bylose, taigi jai iš dalies buvo žinomos šioje baudžiamojoje byloje tirtos aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje advokatė paruošė trijų lapų civilinį ieškinį (b. t. 2, b. l. 16‒18), taip pat dalyvavo septyniuose teisiamuosiuose posėdžiuose, kuriuose buvo nagrinėjama ši baudžiamoji byla. Esant šioms aplinkybėms ir vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios atstovės advokatės prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant I. L. (buvusi pavardė ‒ S.) 2 000 Eur jos patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimui.

131. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktu, proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusiosios atstovė advokatė prašė teismo priteisti iš kaltinamojo 800 Eur proceso išlaidas, kurios buvo sumokėtos specialių žinių turinčiam asmeniui ‒ UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio atstovas parengė Ataskaitą. Teismo vertinimu, faktiškai patirtos nukentėjusiosios nurodomos išlaidos yra proporcingos, pagrįstos rašytine bylos medžiaga, todėl, vadovaujantis pirmiau nurodytomis nuostatomis, priteistinos iš kaltinamojo M. S. nukentėjusiajai I. L. (buvusi pavardė ‒ S.).

X. Dėl kitų procesinių klausimų

132. M. S. paskirta kardomoji priemonė ‒ rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus ‒ panaikintina.

133. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į M. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, jos realaus atlikimo atveju, įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 23 d. 0.05 val. iki 2021 m. liepos 23 d. 13.47 val. (viena diena) (b. t. 2, b. l. 123, 134) ir laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 14 d. 12.45 val. iki 2023 m. kovo 16 d. 12.25 val. (dvi dienos) (b. t. 3, b. l. 44, 88‒90), iš viso trys dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

134. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ‒ vokas su nukentėjusiosios I. S. pateikta USB laikmena (prisegtas prie III tomo bylos viršelio); vokas, kuriame laikoma laikmena su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro (prisegtas prie II tomo bylos viršelio); vokas, kuriame yra laikmena su vaizdo įrašais, nufilmuotais policijos pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo („Body“) kamera (prisegtas prie II tomo bylos viršelio); vokas, kuriame yra laikmena su I. S. pateikta nuotrauka bei vaizdo įrašais (prisegtas prie II tomo bylos viršelio), paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 3 dalimis, 307 straipsnio 1, 4 dalimis,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, M. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šią subendrintą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su M. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10 punktais, M. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į M. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, jos realaus atlikimo atveju, įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 23 d. 0.05 val. iki 2021 m. liepos 23 d. 13.47 val. (viena diena) ir laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 14 d. 12.45 val. iki 2023 m. kovo 16 d. 12.25 val. (dvi dienos), iš viso tris dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 72¹ straipsniu, paskirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, įpareigojant M. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesiartinti prie I. L. arčiau nei nustatytu 200 metrų atstumu, uždraudžiant jam iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su I. L., lankytis jos gyvenamojoje vietoje ar kitose vietose, kur būna nukentėjusioji.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, paskirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę ‒ įpareigojimą atlyginti turtinę žalą, įpareigojant M. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t. y. per 1 metų ir 3 mėnesių terminą, atlyginti bent pusę nukentėjusiajai I. L. padarytos turtinės žalos.

Išteisinti M. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

M. S. paskirtą kardomąją priemonę ‒ rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ‒ panaikinti.

Nukentėjusiosios I. L. atstovės advokatės Astos Astrauskienės civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš M. S. I. L. naudai 12 286,99 Eur (dvylika tūkstančių du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 99 ct) turtinės žalos atlyginimui ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, išieškoti iš M. S. nukentėjusiosios I. L. naudai 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, išieškoti iš M. S. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) proceso išlaidų nukentėjusiosios I. L. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ‒ voką su nukentėjusiosios I. S. pateikta USB laikmena (prisegtą prie III tomo bylos viršelio); voką, kuriame laikoma laikmena su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro (prisegtą prie II tomo bylos viršelio); voką, kuriame yra laikmena su vaizdo įrašais, nufilmuotais policijos pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo („Body“) kamera (prisegtą prie II tomo bylos viršelio); voką, kuriame yra laikmena su I. S. pateikta nuotrauka bei vaizdo įrašais (prisegtą prie II tomo bylos viršelio), palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti M. S., kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.