Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) Pilaitės investicijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Pilaitės investicijos“ skundą dėl antstolio D. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis D. T., M. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskrąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas taip pat nėra, todėl apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skolininko skundas dėl antstolės veiksmų apskaičiuojant vykdymo išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl atlygio antstoliui sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

14. Antstolis D. T. vykdo išieškojimą iš skolininkės UAB „Pilaitės investicijos“ dviejose vykdomosiose bylose: 1) Nr. 0241/23/00001 (nuo 2023 m. sausio 2 d.) pagal Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1607-854/2022 dėl 140 610,68 Eur skolos išieškotojui M. K. išieškojimo 2) Nr. 0241/23/00393 (nuo 2023 m. kovo 1 d.) pagal Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1607-854/2022 dėl 1 965,22 Eur skolos išieškojimo išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

15. Antstolis 2023 m. sausio 2 d. raginimu Nr. S-23-241-46 vykdomojoje byloje Nr. 0241/23/00001, nurodė apeliantei per 10 d. nuo raginimo gavimo dienos sumokėti skolą su vykdymo išlaidomis. Raginimas apeliantei įteiktas tinkamai, registruotu paštu 2023 m. sausio 5 d., todėl raginime nustatytas terminas baigėsi 2023 m. sausio 16 d. įskaitytinai (v. b. 8, 16 l.).

16. Antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, apskaičiavo vykdymo išlaidas ir nurodė jas 2023 m. sausio 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-23-241-1727, kurio 3 punkte apskaičiuotas 5 624,43 Eur atlygis antstoliui (v. b. 17 l.).

17. Antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, apskaičiavo vykdymo išlaidas ir nurodė jas 2023 m. balandžio 3 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-23-241-11217, kurio 3 punkte apskaičiuotas 5 703,04 Eur atlygis antstoliui (v. b. 62 l.).

18. UAB „Pilaitės investicijos“ atstovas 2024 m. sausio 26 d. elektroniniu laišku pranešė antstoliui, kad reikalavimų įskaitymas, kuriuo skolininkė įvykdė prievolę išieškotojui M. K., atliktas 2023 m. rugsėjo 8 d., prašė vykdomąją bylą nutraukti (v. b. 79 l.).

19. Antstolis 2024 m. vasario 15 d. patvarkymu atsisakė nutraukti vykdomąją bylą ir sustabdė vykdymo veiksmus dalyje dėl skolos išieškojimo iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-1037-565/2024 įsiteisėjimo momento, tęsti vykdymo veiksmus dėl vykdymo išlaidų (administravimo, papildomų ir antstolio atlyginimo) išieškojimo (v. b. 82, 89-84 l.). Nenustatyta duomenų, kad dėl šių antstolio veiksmų būtų teikiamas skundas.

20. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis ieškovas M. K. Vilniaus apygardos teisme ieškiniu (2023-09-12 CBP-986) prašė pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Pilaitės investicijos“ 2023 m. rugsėjo 8 d. atliktą įskaitymą (civilinės bylos Nr. e2-1037-565/2024). Teismas 2024 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Sprendime nustatyta, kad UAB „Pilaitės investicijos“ ir UAB „Vilmstata“ 2023 m. rugsėjo 8 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria UAB „Vilmstata“ perleido UAB „Pilaitės investicijos“ 150 000 Eur reikalavimo teisę į M. K. pagal 2020 m. gruodžio 29 d. vykdomąjį įrašą, kylančią iš 2018 m. balandžio 18 d. ieškovo išduoto vekselio. UAB „Pilaitės investicijos“ 2023 m. rugsėjo 8 d. pranešimu dėl prievolės pasibaigimo įskaitymu informavo ieškovą, kad įskaitė UAB „Pilaitės investicijos“ prievolę M. K. pagal Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1607/2022 į M. K. prievolę UAB „Pilaitės investicijos“ pagal Reikalavimo perleidimo sutartį, ir kad po įskaitymo UAB „Pilaitės investicijos“ prievolė M. K. yra pasibaigusi, o M. K. yra skolingas UAB „Pilaitės investicijos“ 9 389,32 Eur.

21. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-249-516/2024 ieškovo M. K. apeliacinio skundo netenkino, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta prievolė (ieškovui priteista skola iš atsakovės) nėra prioritetinė prieš kitą, ne teismo sprendimu (nagrinėjamu atveju – pagal vekselį) atsiradusią prievolę. Įskaitymas nepaneigė teismo sprendimu priteistos skolos fakto.

22. UAB „Pilaitės investicijos“ atstovas 2024 m. rugpjūčio 12 d. elektroniniu laišku pranešė antstoliui, kad reikalavimų įskaitymas, kuriuo skolininkė įvykdė prievolę išieškotojui M. K., atliktas 2023 m. rugsėjo 8 d., teisminis ginčas dėl įskaitymo išnagrinėtas, prašė vykdomąją bylą nutraukti (v. b. 94 l.).

23. Antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, apskaičiavo vykdymo išlaidas ir nurodė jas 2024 m. rugpjūčio 12 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-23-241-24836, kurio 3 punkte apskaičiuotas 5 703,04 Eur atlygis antstoliui (v. b. 96 l.).

24. UAB „Pilaitės investicijos“ 2024 m. rugsėjo 6 d. pateikė antstoliui prašymą dėl vykdymo išlaidų perskaičiavimo, kuriuo prašė perskaičiuoti 2024 m. rugpjūčio 12 d. patvarkyme Nr. S-24-241-24836 vykdymo išlaidas, sumažinant apskaičiuotą atlygį antstoliui iki 1 740 Eur sumos (v. b. 113-111 l.).

25. 2024 m. rugsėjo 25 d. patvarkymu Nr. S-24-241-30110 antstolis atsisakė tenkinti prašymą (v. b. 114 l.). 2024 m. spalio 15 d. UAB „Pilaitės investicijos“ pateikė skundą dėl antstolio veiksmų (v. b. 122-120 l.), kurį 2024 m. spalio 23 d. patvarkymu Nr. S-24-241-33587 buvo atsisakyta tenkinti.

26. Pirmosios insancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos skundą atmetė, nurodė, kad pastaroji prievolės per raginime numatytą terminą neįvykdė, kas sąlygoja antstolio teisę gauti atlygį.

27. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimisVilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 25 d. nutartimi iškėlė M. K. fizinio asmens bankroto bylą. Šio teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartimi M. K. bankroto byla buvo nutraukta, nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 7 d. (civilinės bylos Nr.e2FB-225-1134/2023).

Dėl atskirojo skundo argumentų

28. Apelinto teigimu, antstolis apskaičiavo 5 703,04 Eur dydžio atlygį, kuris priešingai, nei nurodė teismas, neabejotinai pažeidžia skolininkės ir antstolio teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas netinkamai vertino aplinkybes, pagrindžiančias apeliantės geranorišką elgesį, siekiant savarankiškai padengti skolą, atliktų vykdymo veiksmų apimtį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais argumentais.

29. Vykdymo procese taikomas dispozityvumo principas. Šio principo taikymas vykdymo procese rodo visų pirma tai, kad vykdymo procesas gali prasidėti tik išieškotojo iniciatyva jam nusprendus kreiptis į antstolį dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti (CPK 650 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-969/2023, 19 punktas). Tai rodo, jog vykdymo procesas yra valstybės išieškotojui suteikiama teisė reikalauti, kad antstolis taikytų teisėtas prievartos priemones skolininko atžvilgiu tuo atveju, kai skolininkas gera valia nevykdo vykdomojo dokumento. Būtent pats išieškotojas sprendžia, ar inicijuoti priverstinį vykdymo procesą, jį tęsti ir kt.

30. Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis).

32. CPK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Taigi vienos iš vykdymo išlaidų yra atlygis antstoliui.

33. Sprendimų vykdymo instrukcijos 163 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos administravimo išlaidos ir išlaidos tretiesiems asmenims. Atlygis antstoliui šiuo atveju neimamas. Tuo tarpu, remiantis šio teisės akto 164 punktu, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.

34. Taigi Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintos specialios nuostatos, nustatančios atlygio antstoliui apmokėjimo ir išieškojimo tvarką, atsižvelgiant į vykdomosios bylos procesinę eigą, priklausomai nuo to, ar skolininkas sumoka skolą, šalys sudaro skolos padengimo ar taikos sutartį. Be to, skirtingus teisinius padarinius sukelia skolos sumokėjimas, skolos padengimo ar taikos sutarties sudarymas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą ar jam pasibaigus.

35. Jeigu skolininkas įvykdo sprendimą gera valia, per raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlygio antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punkte, kuriame įtvirtinta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-172-403/2023, 22 punktas).

36. Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkte numatytas atlygio antstoliui dydis priklausomai nuo išieškotinos sumos. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 111 punktu, procentine išraiška išreikštas atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas išieškotiną sumą dauginant iš šios instrukcijos 109 punkte nurodytų procentų. Jeigu apskaičiuotas atlygio antstoliui dydis yra mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkte nustatytą minimalų atlygį antstoliui, išieškomas minimalus atlygis antstoliui. Sprendimų vykdymo instrukcijos 114 punkte nustatyta, kad kai išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal kelis vykdomuosius dokumentus, atlygio antstoliui dydis nustatomas atsižvelgiant į bendras, pagal visų antstolio vykdomų vykdomųjų dokumentų, išieškotiną ir realiai išieškotą sumas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

37. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir to neginčija apeliantė, nagrinėjamu atveju bendrą skolos sumą abiejose vykdomosios bylose sudaro 142 575,9 Eur (140 610,68 Eur + 1 965,22 Eur), t. y. viršija 29 000 Eur nustatytą ribą, todėl atlygis antstoliui apskaičiuojamas taikant 4 procentus nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1 740 Eur (Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.16 punktas). Apskaičiuojant antstolio atlygį pagal nurodytą reglamentavimą gaunama 5 703,04 Eur suma (142 875,9 x 0,04=5703,04), kuri ir buvo apskaičiuota ginčijamame antstolio patvarkyme.

38. Nei nagrinėjamoje byloje, nei vykdomosiose bylose nėra duomenų, jų apeliacinės instancijos teismui nepateikė ir apeliantė, kad per raginime nustatytą terminą skolininkė gera valia atsiskaitė ar deda pastangas atsiskaityti su išieškotoju. Kaip minėta, Raginimas apeliantei įteiktas tinkamai, registruotu paštu 2023 m. sausio 5 d., todėl raginime nustatytas terminas prievolei įvykdyti baigėsi 2023 m. sausio 16 d. įskaitytinai, o reikalavimų įskaitymas, kuriuo skolininkė įvykdė prievolę išieškotojui M. K., atliktas tik 2023 m. rugsėjo 8 d.

39. Apeliantė nurodo, kad dokumentai, patvirtinantys apeliantės visišką atsiskaitymą su išieškotoju M. K., antstoliui buvo pateikti dar 2024 m. sausio 26 d. elektroniniu paštu. Antstolis tik 2024 m. rugpjūčio 12 d. nurodymu atšaukė nurodymą priverstinai nurašyti iš apeliantės sąskaitų 148 626,64 Eur lėšų sumą ir nurodė priverstinai nurašyti iš skolininkės visų sąskaitų 8 260,70 Eur piniginių lėšų sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia antstolio teisės į išlaidų apskaičiavime nurodytą antsoliui atlygio dydį, kadangi kaip nustatyta anksčiau, UAB „Pilaitės investicijos“ 2023 m. rugsėjo 8 d. pranešimu dėl prievolės pasibaigimo įskaitymu informavo M. K., kad įskaitė UAB „Pilaitės investicijos“ prievolę M. K. pagal Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1607/2022 į M. K. prievolę UAB „Pilaitės investicijos“. M. K. prašė pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Pilaitės investicijos“ 2023 m. rugsėjo 8 d. atliktą įskaitymą (civilinės bylos Nr. e2-1037-565/2024). Teismo sprendimas civilinėje byloje įsiteisėjo tik 2024 m. balandžio 30 d.

40. Apeliantės teigimu, teismas nepasisakė ir nevertino aplinkybės, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartimi išieškotojui M. K. buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, kuri 2023 m. birželio 22 d. nutartimi nutraukta dėl M. K. nesąžiningumo (civilinė byla Nr. e2FB-225-1134/2023), ši palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi. Pagal nemokumo procesą reglamentuojančias teisės normas anksčiau, nei iki 2023 m. rugsėjo 7 d. apeliantė negalėjo atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.

41. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis ieškovas M. K. Vilniaus apygardos teisme ieškiniu (2023-09-12 CBP-986) prašė pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Pilaitės investicijos“ 2023 m. rugsėjo 8 d. atliktą įskaitymą (civilinės bylos Nr. e2-1037-565/2024). Teismas 2024 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Sprendime nustatyta, kad UAB „Pilaitės investicijos“ ir UAB „Vilmstata“ 2023 m. rugsėjo 8 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria UAB „Vilmstata“ perleido UAB „Pilaitės investicijos“ 150 000 Eur reikalavimo teisę į M. K. pagal 2020 m. gruodžio 29 d. vykdomąjį įrašą, kylančią iš 2018 m. balandžio 18 d. ieškovo išduoto vekselio. UAB „Pilaitės investicijos“ 2023 m. rugsėjo 8 d. pranešimu dėl prievolės pasibaigimo įskaitymu informavo ieškovą, kad įskaitė UAB „Pilaitės investicijos“ prievolę M. K. pagal Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1607/2022 į M. K. prievolę UAB „Pilaitės investicijos“ pagal Reikalavimo perleidimo sutartį, ir kad po įskaitymo UAB „Pilaitės investicijos“ prievolė M. K. yra pasibaigusi, o M. K. yra skolingas UAB „Pilaitės investicijos“ 9 389,32 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-249-516/2024 ieškovo M. K. apeliacinio skundo netenkino, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.

42. Nustatytos aplinkybės patvirtina tai, kad UAB „Pilaitės investicijos“ teisė įskaityti jos skolą M. K. pagal Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1607-854/2022 atsirado daug vėliau, nei 2023 m. sausio 2 d. raginime nustatytas terminas 2023 m. sausio 16 d. prievolei įvykdyti, t. y. tik 2023 m. rugsėjo 8 d., kai UAB „Pilaitės investicijos“ ir UAB „Vilmstata“ 2023 m. rugsėjo 8 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria UAB „Vilmstata“ perleido UAB „Pilaitės investicijos“ 150 000 Eur reikalavimo teisę į M. K..

43. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1607-854/2022, kuriuo M. K. iš UAB „Pilaitės investicijos“ priteista 140 610,68 Eur skolos, priėmimo metu išieškotojui M. K. buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, o UAB „Pilaitės investicijos“ tapo M. K. skolininke (debitore). FABĮ nuostatos nedraudžia skolininko debitoriui atlikti atsiskaitymus su skolininku, kadangi iš tokių lėšų būtų dengiami įsipareigojimai skolininko kreditoriams.

44. Nėra pagrindo sutkti su apeliantės argumentu, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad apeliantė 2024 m. sausio 26 d. elektroniniu laišku antstoliui pateikė prašymą nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0241/23/00001, kadangi UAB „Pilaitės investicijos“ 2023 m. rugsėjo 8 d. atsiskaitė su išieškotoju M. K.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai neturi sąsajos su atlygio antstoliui apskaičiavimu, vertinant visus vykdomojoje byloje antstolio atliktus veiksmus nuo vykdomosios bylos vykdymo pradžios, kadangi atlygis antstoliui buvo apskaičiuotas ne tik 2024 m. rugpjūčio 12 d. išlaidų paskaičiavime Nr. S-24-241-24836, bet ir 2023 m. sausio 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-23-241-1727, kurio 3 punkte apskaičiuotas 5 624,43 Eur atlygis antstoliui (v. b. 17 l.), taip pat 2023 m. balandžio 3 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-23-241-11217, kurio 3 punkte apskaičiuotas 5 703,04 Eur atlygis antstoliui (v. b. 62 l.). Iš minėtų išlaidų apskaičiavimų taip pat matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 12 d. išlaidų apskaičiavime nurodomas tokio paties dydžio apskaičiuotas atlygis antstoliui, kaip ir 2023 m. balandžio 3 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime – 5 703,04 Eur,

45. Laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad apeliantė teismo sprendimą įvykdė, t. y. atsiskaitė su išieškotoju gera valia, todėl teismas nepagrįstai 140 610,68 Eur skolos sumokėjimą vertino kaip antstolio išieškotą sumą.

46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, kad faktas, jog priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-611/2019).

47. Pozicija, kad antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Taigi teisėtų lūkesčių principo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį sprendimų vykdymo veiksmingumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-915/2015).

48. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad įskaitymas, kuriuo skolininkė įvykdė prievolę išieškotojui M. K., atliktas 2023 m. rugsėjo 8 d., t. y. jau po vykdomojo dokumento gavimo antstolio kontoroje ir pasibaigus raginime nustatytam terminui įvykdyti teismo sprendimą (2023 m. sausio 16 d.). Šiuo aspektu teisiškai nėra reikšminga, kad skolininkė prievolę iš dalies įvykdė pati, atlikdama minėtą įskaitymą, kadangi esminę reikšmę, kaip minėta, turi aplinkybė, jog skolininkė sprendimą įvykdė jau pasibaigus raginime nustatytam terminui.

49. Apeliantė nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama galimybė tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, sumažinti antstoliui pagal Sprendimų vykdymo instrukciją apskaičiuotą mokėtiną atlygį. Skundu yra siekiama įvertinimo, ar šiuo atveju yra pagrįstai apskaičiuotas būtent maksimalus antstolio atlygis. Apeliantė nekvestionuoja antstolio teisės į vykdymo išlaidų atlyginimą bendrąja prasme, bet vertina, kad šiuo atveju taikytinas Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.16 punktas, ir antstolio atlygis turėtų būti mažinamas iki 1 740 Eur sumos, kuri būtų adekvatesnė, vertinant kiek ir kokių veiksmų atliko antstolis, ir už ką turėtų gauti atlygį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais apeliants argumentais.

50. Atlygis antstoliui nustatomas įvertinant poreikį sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus, atsižvelgiant į vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdymo proceso dalyvių. Vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai nustatomi atsižvelgiant į išieškotiną sumą (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Taigi antstoliui mokėtino atlyginimo dydis turi būti apskaičiuojamas pagal Sprendimų vykdymo instrukciją ir nepriklauso nuo antstolio konkrečioje vykdomojoje byloje atliktų vykdymo veiksmų apimties.

51. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad antstolis nuo pat vykdomojo dokumento jam pateikimo vykdyti aktyviai siekė kuo operatyvesnio teismo sprendimo įvykdymo, atliko užklausas registruose, rinko informaciją iš skolininkės UAB „Pilaitės investicijos“, išieškotojo M. K., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB „Swedbank“, antstolės N. Š.-Stakeliūnės, taip pat surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-241-46, surašė turto arešto aktą Nr. TAA 2023 01 17 1, atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimus ir kt. Įvertinus tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagrindo mažinti antstolio apskaičiuotą atlygio dydį nėra.

Dėl procesinės bylos baigties

52. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

53. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.