Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. J. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. J. prašymą išduoti vykdomąjį raštą suinteresuotam asmeniui S. R., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, civilinėje byloje, išnagrinėtoje pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovei S. J., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir pagal atsakovės S. J. priešieškinį ieškovui S. R., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai nebuvo išduotas vykdomasis raštas byloje, kurioje teismo patvirtinta taikos sutartimi buvo nustatyta tėvų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

11. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė elektroninį susirašinėjimą su pareiškėja dėl bendravimo su jų dukra; nuotraukas, kuriose užfiksuotas suinteresuotas asmuo, leidžiantis laiką su dukra; Tauragės pagalbos mokytojui ir mokiniui centro 2020 m. gegužės 22 d. atsakymą į prašymą, kuriuo suinteresuotam asmeniui suteikiama bendro pobūdžio informacija dėl psichologo išvadų apie vaiko emocinę būklę rengimą.

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku, sprendžia, kad suinteresuoto asmens pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su byloje esančiais duomenimis.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14. Taikos sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad tėvo ir vaiko ryšiui atkurti yra nustatomas pereinamasis trijų mėnesių laikotarpis tokia tvarka: 4.1. Pereinamasis laikotarpis nustatomas iki 2020 m. birželio 1 d. Per pereinamąjį laikotarpį suinteresuotas asmuo su nepilnamete dukra susitinka ne mažiau kaip du kartus per mėnesį, pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį. Nuo sutarties pasirašymo dienos pirmas susitikimas su vaiku vyks nepilnametės dukros gyvenamojoje vietoje – jos namuose nuo 10.00 val., bet ne ilgiau kaip iki 19.00 val. Likusius pereinamojo laikotarpio savaitgalius suinteresuotas asmuo bendrauja su nepilnamete dukra Tauragės rajone, 10.00 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Suinteresuotas asmeniui nebendraujant su dukra pereinamuoju bendravimo tvarkos laikotarpiu ilgiau kaip 90 dienų trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis skaičiuotinas iš naujo. Pereinamojo laikotarpio metu suinteresuotas asmuo su nepilnamete dukra bendrauja neribotai nuotolinėmis ryšio priemonėmis, tačiau nepažeidžiant nepilnametės dukros dienos (nepilnametis vaikas lanko darželį, šokių studiją) ir nakties režimų; 4.2. Nuotolinio ryšio priemonė nepilnametei dukrai privalo būti nupirkta suinteresuoto asmens lėšomis per pereinamojo laikotarpio trijų mėnesių terminą. Iki bus nupirkta ryšio priemonė su dukra bendrauja telefonu ir išmaniųjų technologijų priemonėmis, elektroninėmis ryšio priemonėmis (internetu, skype, facebook, twitter, messenger ir kt.) ar naudojantis kitomis telekomunikacijų priemonėmis neribotai, tačiau nepažeidžiant nepilnametės dukros dienos (nepilnametis vaikas lanko darželį, šokių studiją ir pan.) ir nakties (dukra miega nuo 21:00 val. iki 8:00 val.) režimų be kitų asmenų, t. y. užtikrinama tėvo ir vaiko teisė į privatumą (bendravimą tik dviese), konkretų bendravimo laiką suderindamas su vaiko motina prieš vieną dieną iki būsimo bendravimo. Pareiškėja įsipareigoja užtikrinti tinkamą nuotolinio ryšio priemonių veikimą.

15. Taikos sutarties 5 punktu šalys susitarė, kad pasibaigus pereinamajam bendravimo laikotarpiui suinteresuotas asmuo (jam nebūnant komandiruotėje) su nepilnamete dukra bendrauja kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalius, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10.00 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val. Suinteresuotas asmuo apie tai, kad ketina bendrauti su nepilnamete dukra įspėja pareiškėją telefonu SMS žinute ar el. paštu rašytine žinute ne vėliau kaip likus 48 valandoms iki susitikimo. Priešingu atveju, to nepranešus bus laikoma, kad bendravimas su nepilnamete dukra yra atšaukiamas ir pareiškėja turės teisę planuoti savo laisvalaikį nesudarant sąlygų dėl dukros perdavimo bendravimui.

16. Taikos sutarties 6 punktu šalys susitarė, kad neporiniais metais (2021 m. 2023 m. 2025 m. ir t.t.) Šv. Velykas nepilnametė dukra praleidžia su tėvu, o poriniais metais (2020 m. 2022 m. 2024 m. ir t.t.) su mama. Suinteresuotas asmuo dukrą iš jos gyvenamosios vietos paima pirmą Šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną iki 19.00 val. Jei Šv. Velykos sutaps su suinteresuoto asmens dukros lankymo savaitgaliu, tokiu atveju nepilnametė dukra bus paimama šeštadienį nuo 10.00 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną iki 19.00 val.

17. Taikos sutarties 8 punktu šalys susitarė, kad kiekvienais metais Šv. Kalėdų laikotarpiu, t. y. nuo gruodžio 25 d. iki gruodžio 30 d., nepilnametė dukra praleidžia su jos tėvu. Suinteresuotas asmuo nepilnametę dukrą paima iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 11.00 val. ir į dukros gyvenamąją vietą grąžina gruodžio 30 d. iki 19.00 val.

18. Taikos sutarties 11 punktu šalys susitarė, kad suinteresuotas asmuo su nepilnamete dukra gali bendrauti telefonu ir išmaniųjų technologijų priemonėmis, elektroninėmis ryšio priemonėmis (internetu, skype, facebook, twitter, messenger ir kt.) ar naudojantis kitomis telekomunikacijų priemonėmis neribotai, tačiau nepažeidžiant nepilnametės dukros dienos (nepilnametis vaikas lanko darželį, šokių studiją ir pan.) ir nakties (dukra miega nuo 21.00 val. iki 8.00 val.) režimų be kitų asmenų, t. y. užtikrinama tėvo ir vaiko teisė į privatumą (bendravimą tik dviese). Suinteresuotam asmeniui aprūpinus dukrą el. ryšio priemone, su dukra jis bendrauja tiesiogiai skambindamas jai, pokalbio laiko nederindamas su vaiko motina. Jei nepilnametės el. ryšio priemonės neveiktų, suinteresuotas asmuo apie tai praneša pareiškėjai, kuri imasi protingų priemonių patikrinti dukros ryšio priemones ir jei įmanoma greičiau pašalina neveikimo priežastis. Jei ryšio priemonės veikimo sutaisyti negalima, pareiškėja nedelsiant apie tai informuoja suinteresuotą asmenį ir suinteresuotas asmuo su dukra bendrauja mamos telefonu ir išmaniųjų technologijų priemonėmis, elektroninėmis ryšio priemonėmis (internetu, skype, facebook, twitter, messenger ir kt.) ar naudojantis kitomis telekomunikacijų priemonėmis neribotai, tačiau nepažeidžiant nepilnametės dukros dienos (nepilnametis vaikas lanko darželį, šokių studiją ir pan.) ir nakties (dukra miega nuo 21.00 val. iki 8.00 val.) režimų be kitų asmenų, t. y. užtikrinama tėvo ir vaiko teisė į privatumą (bendravimą tik dviese), konkretų bendravimo laiką suderindamas su vaiko motina prieš vieną dieną iki būsimo bendravimo, pareiškėją įpareigojant užtikrinti tinkamą nuotolinio ryšio priemonių veikimą. Nepilnametę dukrą elektroninėmis ryšio priemonėmis aprūpina suinteresuotas asmuo.

19. Taikos sutarties 13 punktu šalys susitarė, kad jos privalo nedelsiant viena kitą informuoti apie pasikeitusią savo nuolatinę gyvenamąją vietą ir kontaktus (mob. telefono numerį, el. paštą), nurodant pasikeitusius kontaktus.

20. Taikos sutarties 14 punktu šalys susitarė, kad vasaros atostogų metu suinteresuotas asmuo turi teisę nepertraukiamai bendrauti su dukra ne mažiau kaip 15 kalendorinių dienų išvežant dukrą iš jos gyvenamosios vietos į savo nuožiūra pasirinktą vietovę. Suinteresuotas asmuo apie numatomas savo atostogas informuoja pareiškėją ne vėliau nei prieš 14 dienų ir suderina vaiko pasiėmimo laiką. Suinteresuotas asmuo nepilnametę dukrą paims iš jos gyvenamosios vietos sutartą dieną nuo 11.00 val. ir pasibaigus atostogoms grąžins į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val.

21. Taikos sutarties 16 punktu šalys susitarė, kad suinteresuotas asmuo negalėdamas dukros paimti šiame bendravimo su vaiku tvarkos nustatyme nustatytu laiku, privalo apie tai pranešti pareiškėjai ne vėliau kaip prieš 48 valandas. Esant rimtai priežasčiai (pvz., vaiko liga ir pan.), dėl ko dukra negalės susitikti su tėvu, pareiškėja apie tai praneša suinteresuotas asmeniui kaip įmanoma greičiau.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo sąlygų

22. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

23. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 26 punktas).

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties

24. Byloje kilo ginčas dėl to, ar buvo tinkamai vykdoma šalių patvirtinta taikos sutartis, kuria nustatyta nepilnamečio vaiko tėvų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.

25. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

26. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent dėl to tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

27. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

28. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021).

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

30. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., bei norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

31. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

32. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, motyvuodama tuo, kad suinteresuotas asmuo nevykdo taikos sutarties. Suinteresuotas asmuo su pareiškėjos prašymu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad taikos sutartį vykdo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos prašyme nurodytos priežastys, byloje pateikti šalių įrodymai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad yra nevykdoma taikos sutarties dalis (5 punktas) bei šiuo atveju nesudaro teisinio pagrindo išduoti vykdomąjį raštą pagal pareiškėjos prašymą. Pareiškėja dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti jos prašymą, pateikė atskirąjį skundą.

33. Vienas iš atskirojo skundo motyvų yra toks, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi sprendė tik dėl vieno taikos sutarties punkto (5 punkto) – dėl bendravimo tvarkos nevykdymo, tačiau neįvertino ir nesprendė dėl kitų nevykdomų taikos sutarties punktų, dėl kurių pareiškėja prašė išduoti vykdomąjį raštą: 4 punkto (neatkurtas emocinis ryšys su dukra), 6 punkto (neporiniais metais Šv. Velykas dukra praleidžia su tėvu), 8 punkto (kiekvienais metais Šv. Kalėdų laikotarpį nuo gruodžio 25 d. iki gruodžio 30 d. dukra praleidžia su tėvu), 11 punkto (nepilnametę dukrą elektroninėmis ryšio priemonėmis aprūpina suinteresuotas asmuo), 13 punkto (privalo nedelsiant vienas kitą informuoti apie pasikeitusią savo nuolatinę gyvenamąją vietą ir kontaktus), 14 punkto (vasaros atostogų metu suinteresuotas asmuo turi teisę nepertraukiamai bendrauti su dukra ne mažiau kaip 15 dienų) ir 16 punkto (suinteresuotas asmuo, negalėdamas dukros paimti bendravimo su vaiku tvarkos nustatytu laiku, privalo apie tai pranešti pareiškėjai ne vėliau kaip prieš 48 valandas).

35. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja 2022 m. gruodžio 29 d. prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo nurodžiusi, kad nuo 2020 m. dar tęsiasi pereinamasis laikotarpis, kurio suinteresuotas asmuo neįvykdo, nebendrauja su dukra ne mažiau kaip du kartus per mėnesį. Taip pat nevykdomas taikos sutarties 16 punktas, kuriame numatyta, kad suinteresuotas asmuo, negalėdamas dukros paimti šiame bendravimo su vaiku tvarkos nustatytame nustatytu laiku, privalo apie tai pranešti pareiškėjai ne vėliau kaip prieš 48 valandas. Bylos nagrinėjimo eigoje pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad paaiškėjo papildomų teismo nutarties aplinkybių nesilaikymas, t. y. nevykdomas nutarties 11 punktas; paaiškinama dėl pandeminio laikotarpio situacijos, išlaikymo vaikui neteikimo, nurodoma, apie tai, kad per beveik 3 metus nuo teismo nutarties suinteresuotas asmuo neįvykdė 4.1 papunkčio; taip pat paaiškinama dėl 2022 m. gruodžio mėnesio situacija. Prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl konkrečių taikos sutarties nevykdymo punktų nėra suformuluotas, pateikiamas abstrakčia formuluote – vykdomąjį dokumentą prašoma išduoti atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, užfiksuotas Vaiko teisių specialistės išvadą, į suinteresuoto asmens piktybiškumą, tikrovės neatitinkančių faktų pateikimą institucijoms. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teismo posėdžio metu pareiškėja patikslino, kad pereinamąjį laikotarpį laiko pasibaigusiu.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikos sutarties 4 punktas buvo nustatytas tėvo ir dukters ryšiui atkurti, ir šiuo metu buvo numatytas pereinamasis bendravimo laikotarpis, o pareiškėja bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu nurodė, kad pereinamąjį laikotarpį laiko pasibaigusiu. Iš tokios pareiškėjos pozijos teismo posėdžio metu buvo galima daryti išvadą, kad pareiškėja nesiekia gauti vykdomojo rašto dėl šio (ketvirto) taikos sutarties punkto. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pirminiu (2022 m. gruodžio 29 d.) prašymu informavo teismą apie tai, kad nuo 2020 m. dar tęsiasi pereinamasis laikotarpis, buvo galima daryti išvadą, kad pereinamasis laikotarpis tęsėsi ne trumpiau kaip iki 2022 m. gruodžio 29 d. (prašymo teismui pateikimo dienos). Tai reiškia, kad vertinti suinteresuoto asmens taikos sutarties 6, 8, 14 punktų (ne)vykdymo aspektu ir šiuo aspektu spręsti dėl vykdomojo rašto išdavimo taip pat nebuvo pagrindo, nes iš šių taikos sutarties punktų sisteminio aiškinimo su 4 punktu, buvo galima daryti išvadą, jog taikos sutarties 6, 8, 14 punktai įsigalioja tik po pereinamojo laikotarpio, nes juose numatyta tėvo ir dukros bendravimo tvarka su nakvyne, ko nenumatyta pereinamuoju bendravimo laikotarpiu. Taigi kreipimosi į teismą metu dėl vykdomojo rašto išdavimo šie punktai objektyviai negalėjo būti pažeisti, nes dar nebuvo prasidėjęs jų vykdymo terminas. Be to, byloje yra duomenų, kad pati nepilnametė duktė dar neišreiškė noro išvykti su tėčiu su nakvyne ne savo gyvenamojoje vietoje, ką patvirtino ir pati pareiškėja 2023 m. kovo 7 d. teismo posėdžio bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu.

37. Dėl 13 punkto (šalys privalo nedelsiant vienas kitą informuoti apie pasikeitusią savo nuolatinę gyvenamąją vietą ir kontaktus), pažymėtina, kad suinteresuoto asmens pasikeitusi gyvenamoji vieta, pareiškėjos teigimu, jai tapo žinoma bylos nagrinėjimo metu (o tikėtinai ir anksčiau, kai pareiškėja kreipėsi į antstolę dėl vaiko išlaikymo išieškojimo nukreipimo į suinteresuotam asmeniui ir jo sutuoktinei priklausantį bendrąjį turtą, nustatant skolininkui priklausančią dalį tame turte, civilinė byla Nr. 2YT-3391-434/2020). Taigi šiuo aspektu vykdomojo rašto išdavimas tapo nebeaktualus, nes pareiškėjai tapo žinoma suinteresuoto asmens gyvenamoji vieta. Tai būtų pernelyg formali priežastis išduoti vykdomąjį raštą.

38. Dėl taikos sutarties 11 ir 16 punktų, pažymėtina, kad šie punktai nėra visiškai aiškūs, yra dviprasmiški. Taikos sutarties 11 punkto nuostata (nepilnametę dukrą elektroninėmis ryšio priemonėmis aprūpina suinteresuotas asmuo) nebuvo sutarta, kada suinteresuotas asmuo turi tai padaryti. Be to, vertinant šį teiginį su prieš tai tame pačiame punkte esančiu teiginiu (suinteresuotam asmeniui aprūpinus dukrą el. ryšio priemone, su dukra jis bendrauja tiesiogiai skambindamas jai, pokalbio laiko nederindamas su vaiko motina) ne visiškai aišku, ar tai suinteresuoto asmens teisė ar pareiga. Suinteresuoto asmens pozicija, kad šis teiginys įrašytas be jo žinios, mažai tikėtinas tuo aspektu, kad pastarasis, gavęs teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, ir su ja susipažinęs, jos neskundė. Iš šalių procesinių dokumentų argumentų ir atsikirtimų į juos galima spręsti, kad šalys šio punkto turinį supranta skirtingai.

39. Dėl taikos sutarties 16 punkto (suinteresuotas asmuo, negalėdamas dukros paimti bendravimo su vaiku tvarkos nustatytu laiku, privalo apie tai pranešti pareiškėjai ne vėliau kaip prieš 48 valandas), galima daryti išvadą, kad šalys jį taip pat supranta skirtingai, nes taikos sutarties 5 punkte numatyta iš esmės priešinga nuostata (suinteresuotas asmuo apie tai, kad ketina bendrauti su nepilnamete dukra įspėja pareiškėją telefonu SMS žinute ar el. paštu rašytine žinute ne vėliau kaip likus 48 valandoms iki susitikimo; priešingu atveju, to nepranešus bus laikoma, kad bendravimas su nepilnamete dukra yra atšaukiamas ir pareiškėja turės teisę planuoti savo laisvalaikį nesudarant sąlygų dėl dukros perdavimo bendravimui).

40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad vykdomasis raštas dėl pareiškėjos nurodytų sutarties punktų taip pat negalėjo būti išduotas. Nors pirmosios instancijos teismas konkrečiai dėl kiekvieno atskirajame skunde nurodyto punkto nepasisakė, tačiau tai nekeičia proceso baigties ir teismo sprendimo neišduoti vykdomojo rašto. Taigi vien šiuo formaliu pagrindu šiuo konkrečiu atveju skundžiama nutartis negali būti naikinama (CPK 328 straipsnis).

41. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, pagrįstai išaiškino šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis), nes apeliacinio teismo vertinimu, šalys skirtingai supranta taikos sutarties turinį, kai kurie punktai nėra visiškai aiškūs, kelia abejonių dėl jų vykdymo tvarkos.

42. Atskirasis skundas taip pat motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo visos esamos situacijos, nevertino visų pateiktų įrodymų ir aplinkybių bei netinkamai vertino CPK 178 straipsnį perkeldamas įrodinėjimo pareigą ir naštą tik pareiškėjai, nes CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas iš suinteresuoto asmens neišreikalavo visų įrodančių dokumentų, kad jis negalėjo vykdyti teismo nutarties (buvo komandiruotės, nedarbingumas ar kitos rimtos priežastys), o visa įrodinėjimų našta buvo perkelta pareiškėjai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti.

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos padaryti išvadas, taip pat turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-569/2002).

44. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 punktas). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

45. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018).

46. Įrodinėjant aplinkybes, patvirtinančias teismų sprendimų (nutarčių) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą, galima remtis ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, o šių įrodymų leistinumo (priimtinumo) standartai neturėtų būti pernelyg aukšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

47. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir tuo remdamasis priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011).

48. Nors pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tai savaime nėra pakankamas pagrindas kitaip vertinti byloje esančių įrodymų visumą nei skundžiamoje nutartyje.

49. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes, jos manymu, suinteresuotas asmuo nevykdė taikos sutarties, vadovaujantis CPK 12, 178 straipsniais, būtent ji turėjo ir pareigą įrodyti šias aplinkybes, kad suinteresuotas asmuo nevykdo teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties dėl bendravimo su vaiku tvarkos; įrodyti, kurių konkrečiai taikos sutarties punktų jis nevykdo. Apeliacinio teismo vertinimu, nors pareiškėja teismui teikė tam tikrus įrodymus, tačiau jie nagrinėjamu atveju nėra pakankami, nes vertinant pareiškėjos pateiktus įrodymus bendrame bylos kontekste negalima daryti išvados, kad suinteresuotas asmuo sąmoningai geranoriškai nevykdė taikos sutarties. Suinteresuotas asmuo, įrodinėdamas priešingas aplinkybes, taip pat turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius jo atsikirtimus. Iš byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo vertintų duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo teikė jo atskirtimus patvirtinančius įrodymus (pvz., susirašinėjimus su pareiškėja, raštus VT Tauragės skyriui), kurie paneigia suinteresuoto asmens sąmoningą piktybinį taikos sutarties nevykdymą. Vis dėlto, dėmesys atkreiptinas ir į tai, kad suinteresuotam asmeniui neįrodžius savo atsikirtimų, tai neeliminuoja pareiškėjos pareigos įrodyti savo prašymo pagrįstumą, nes priešingu atveju, toks prašymas negali būti tenkinamas jo neįrodžius. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas šalims.

51. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, priverstinis vykdymo procesas pradedamas tik tuomet, kai teismui pateikti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog skolininkas geranoriškai nevykdo teismo sprendimo ar nutarties. Nagrinėjamu atveju pagal byloje esančių įrodymų visumą galima daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo bendravo su nepilnamete dukra; jis, kaip ir pareiškėja, stengėsi derinti susitikimų su dukra laiką, tačiau šalims tarpusavyje ne visada pavyko susitarti dėl nepilnamečio vaiko ir suinteresuoto asmens susitikimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tam įtakos turėjo abi šalys.

52. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, be kita ko, įvertino ir pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad suinteresuotas asmuo nuo 2023 m. sausio 1 d. tinkamai vykdo taikos sutarties 5 punkto sąlygas bendrauti su dukra.

53. Nors pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad teismas iš suinteresuoto asmens neišreikalavo visų įrodančių dokumentų, kad jis negalėjo vykdyti teismo nutarties (buvo komandiruotės, nedarbingumas ar kitos rimtos priežastys), o visa įrodinėjimų našta buvo perkelta būtent pareiškėjai, pagal byloje esančius duomenis matyti, kad teismas 2023 m. kovo 21 d. raštu kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) dėl duomenų pateikimo, kada ir kokiais terminais suinteresuotas asmuo buvo komandiruojamas į užsienį laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. sausio 29 d. bei pareikalavo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Byloje yra pateikti UAB (duomenys neskelbtini) el. laiškas teismui ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, iš kurių matosi komandiruočių laikotarpiai. Taigi pareiškėja nepagrįstai teigia, kad visa įrodinėjimo našta buvo perkelta jai. Teismas taip pat buvo aktyvus renkant įrodymus byloje. 2023 m. sausio 17 d. pirmosios instancijos teismas taip pat buvo pareikalavęs bylai reikšmingų duomenų iš VT Tauragės skyriaus. Vis dėlto, įrodyti prašymo pagrįstumą turi jį teikiantis asmuo, o ne teismas ar priešingą poziciją byloje turintis proceso dalyvis.

54. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą dėl taikos sutarties 5 punkto, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančių aplinkybių visumą, t. y. kad nutęstas pereinamasis bendravimo laikotarpis; pareiškėja karantino laikotarpiu draudė suinteresuotam asmeniui matytis ir bendrauti su dukra, konkretaus nebendravimo termino nenurodė (nustatyta pareiškėjos, suinteresuoto asmens paaiškinimais, minėtų asmenų susirašinėjimais trumposiomis žinutėmis), teismas atsižvelgė į tai, kad remiantis teisės aktais karantino laikotarpis „Dėl COVID 19 ligos“ Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2022 m. balandžio 1 d.; kad suinteresuoto asmens darbas yra susijęs su išvykomis į užsienį, dėl ko jis tuo metu neturi galimybių bendrauti su dukra ir ši situacija yra aptarta taikos sutartyje; kad suinteresuotas asmuo 2022 m. buvo komandiruotėje užsienyje: nuo 2022 m. rugsėjo 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.; nuo 2022 m. spalio 30 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d.; kad su dukra bendravo 2021 m. liepos 24 d., rugpjūčio 21 d., lapkričio 6 d.; 2022 m. sausio 3 d., gegužės 21 d., birželio 23 d., rugpjūčio 5 d.; kad teismo patvirtinta taikos sutartimi nustatytas tėvo ir dukros bendravimas nevyksta tokiu būdu, koks yra nustatytas galutiniame teismo procesiniame sprendime, pagal 2020 m. vasario 28 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 5 punktą suinteresuotas asmuo su dukra turi teisę bendrauti pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10.00 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val., tačiau realiai toks bendravimas nevyksta, nes šalių dukra iki šiol nesutinka ir nenori viena su tėvu išvykti už savo gyvenamosios vietos (miesto) ribų, įvertinant, kad šalių dukros pozicija yra įtakota konflikto, vykstančio tarp jos tėvo ir motinos; kad suinteresuotas asmuo paprastai iš anksto derina su pareiškėja vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos klausimą; kad suinteresuotas asmuo ne kartą negalėjo susitikti su dukra jam priklausančiu laiku, nes pareiškėja su dukra turėjo iš anksto suplanuotų veiklų; įvertino pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad suinteresuotas asmuo nuo 2023 m. sausio 1 d. tinkamai vykdo 2020 m. vasario 28 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 5 punkto sąlygas bendrauti su dukra.

55. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas neturi pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną šalių argumentą, pakanka pasisakyti dėl esminių aspektų.

56. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, tik vietoje išvados, kad pareiškėja draudė karantino laikotarpiu suinteresuotam asmeniui matytis ir bendrauti su dukra, pagal bylos duomenis (pateiktą šalių susirašinėjimą) mano, kad labiau pagrįsta išvada, jog pareiškėja siekė apsaugoti dukros sveikatą, suinteresuotą asmenį informuodama apie tai, jog tuo laikotarpiu būtų išvengta gyvo kontakto tarp tėvo ir dukters. Atsižvelgiant į tai, skundžiamoje nutartyje keistinas motyvas, kad pareiškėja karantino laikotarpiu draudė suinteresuotam asmeniui matytis ir bendrauti su dukra. Tačiau tai neturi esminės reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

57. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, jog byloje pateikti duomenys leidžia spręsti, kad šalys nesutaria dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, kuriomis buvo nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku ir abi viena kitą kaltina taikos sutarties sąlygų netinkamu vykdymu (tai matyti iš byloje pateiktų šalių susirašinėjimo žinutėmis, VT Tauragės skyriaus raštų, taip pat šalių procesinių dokumentų ir jų turinio). Atsižvelgiant į tokią teismo išvadą, paneigtinas pareiškėjos atskirojo skundo teiginys, kad teismas, priimdamas nutartį, nustatė prejudicinį faktą, kuriuo nustatė pareiškėjos kaltę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nekonstatavo nė vienos šalies kaltės, o įvertino abiejų šalių elgesį, nesutariant dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kuris lėmė tam tikrus nukrypimus nuo taikos sutarties sąlygų. Tačiau toks vertinimas savaime nereiškia, kad buvo nustatytas prejudicinis faktas dėl pareiškėjos kaltės.

58. Nors pareiškėja atskirajame skunde taip pat teigia, kad teismas vadovavosi tik tėvo interesais, o ne vaiko, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks teiginys nėra pagrįstas. Pažymėtina, kad VT Tauragės skyriaus atstovė 2023 m. kovo 7 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jeigu bus išduotas vykdomasis raštas, antstoliai kreipsis į jų skyrių ir jie turės padėti, tačiau esant priverstiniam bendravimui, tai vaikui sukeltų stresą, nes būtų institucijos ir svetimi žmonės; reikėtų keisti bendravimo tvarką, kuri galėtų būti vykdoma. Taip pat VT Tauragės skyriaus atstovė pažymėjo, kad šalims trūksta susikalbėjimo, geranoriškumo dėl vaiko gerovės. Į tokias pastabas taip pat atsižvelgtina sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog šiuo konkrečiu atveju, kai nenustatyta, kad suinteresuotas asmuo sąmoningai nevykdo taikos sutarties sąlygų, o nuo 2023 m. sausio 1 d. tinkamai jas vykdo, nėra teisinio pagrindo išduoti vykdomąjį raštą, o tokio dokumento išdavimas ir priverstinio bendravimo skatinimas gali sukelti vaikui žalos dėl jo patirtino streso, kas neatitiktų vaiko prioritetinių interesų apsaugos užtikrinimo.

59. Taigi įvertinus skundžiamą nutartį ir byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tyrė abiejų šalių įrodymus bei paaiškinimus, nepažeisdamas nei CPK 17, 183 straipsnių, nei įrodymų vertinimą ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 12, 178 straipsniai). Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja kitaip vertina ginčo situaciją nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, taip pat nereiškia teismo šališkumo, kurio apeliacinės instancijos teismo vertinimu negalima konstatuoti nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į aukščiau nurodytų argumentų visumą.

60. Atsakius į esminius atskirojo skundo argumentus, kiti atskirojo skundo argumentai nebėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

61. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis auksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.