Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. B., J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. B., J. B. ieškinį atsakovei D. T. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmesti ieškovų reikalavimai dėl patirtos neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl 2020 m. balandžio 18 d. įvykusio įvykio

13. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčo šalys yra kaimynai. Byloje esantys duomenys (rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai, liudytojo S. B. parodymai, vaizdo medžiaga) patvirtina, kad 2020 m. balandžio 18 d. tarp ieškovų ir atsakovės dėl pjaunamų medžių, kurie buvo pasodinti šalia atsakovės žemės sklypo ribos, įvyko konfliktas, kurio metu buvo iškviesti policijos pareigūnai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime teisingai nurodė, jog nagrinėjamu atveju faktai, kam priklausė išpjauti medžiai ir (ar) jie buvo išpjauti teisėtai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (sprendimo 14 punktas). Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė įrodė, jog ji buvo supykusi dėl to, kad ieškovas kirto jos pasodintus ir puoselėtus medžius (sprendimo 23 punktas). Sutiktina su apeliantų argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas, sprendime nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė įrodė, kad ginčas kilo dėl jos pasodintų ir puoselėtų medžių, nes šios aplinkybės (kam priklausė išpjauti medžiai) nebuvo įrodinėjamas ir nustatinėjamos bylos nagrinėjimo metu. Kita vertus, kaip minėta anksčiau, nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys neginčytinai patvirtina, kad tarp šalių 2020 m. balandžio 18 d. kilo konfliktas ne dėl kažko kito, o būtent dėl to, kad ieškovas kirto medžius, kurie buvo pasodinti žemės sklype, esančiame greta atsakovės žemės sklypo.

14. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jam 2020 m. balandžio 18 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype atliekant žemės sklypo valymo (tvarkymo) darbus, tame tarpe ir kertant medžius (želdinius), atėjo atsakovė, kuri jį ėmė varyti iš žemės sklypo šauksmais: „Varyk iš čia“, „Dink iš čia“, „Išeik iš čia“, „Eik į savo sklypą ir sėdėk“. Atsakovė, gindama savo tariamą teisę į jos pasodintus medžius, koneveikė ieškovą, stumdė, fiziškai trukdė jam atlikti sklypo valymo darbus, įžeidinėjo (vadino jį „gyvuliu“, šaukė: „Gyvuly tu nelaimingas“, „Ar tu proto turi, ar visai tau suminkštėjo smegenys?“, „Bjaurybė tu“, „Tu šiame pasaulyje esi niekas“, „Tau protas pasimaišė besėdint namuose “, „Tavo smegenys tiek suminkštėjo, kad išvis čia tragedija“, „Tau visai negerai“, „Smegenys tau pasimaišė“, „Gal greitąją tau iškviesti ar nuo karantino tau protas pavažiavo“). Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovės išsakytų įžeidimų jis patyrė pažeminimą, gėdą, todėl prašė priteisti iš atsakovės 1 000 Eur neturtinę žalą. Atsakovė tvirtino, kad ieškovo kertamus medžius sodino ir puoselėjo ji su savo šeimos nariais. Atsakovė, pamačiusi ieškovą, kertantį medžius, savo jausmus ir emocijas išreiškė tam tikrais žodžiais ir sakiniais, kurie tebuvo emocinė išraiška ir neatspindėjo žodžių turinio. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą priteisti neturtinę žalą dėl 2020 m. balandžio 18 d. įvykusio konflikto atmetė. Ieškovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija toliau pasisako dėl pagrindinių apeliantų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą dėl 2020 m. balandžio 18 d. įvykusio konflikto.

15. Kasacinio teismo konstatuota, kad neturtinės teisės ir interesai, kaip ir turtinės teisės bei interesai, gali būti ginami įvairiais asmens teisių gynimo būdais. Atitinkami civilinių teisių gynimo būdai taikomi pagal įstatymuose nustatytas šių teisių gynimo būdų taikymo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019, 39 punktas).

16. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 18 punktas; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019, 21 punktas). Ieškovas privalo įrodyti pirmuosius tris juridinius faktus. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (CK 2.24 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovui tenka pareiga įrodinėti paskleistų teiginių atitikimą tikrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).

17. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl to, kad 2020 m. balandžio 18 d. ieškovui, kertant žemės sklype, besiribojančiame su atsakovės žemės sklypu, medžius, pastarasis dėl atliekamų veiksmų sulaukė atsakovės neigiamos reakcijos, nėra. To iš esmės neginčija nė viena iš šalių, tą patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, taip pat S. B., kuris buvo apklaustas 2021 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio metu kaip liudytojas, parodymai.

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės konflikto metu paskleistus teiginius, frazes ir žodžius vertino kaip nuomonę, o ne kaip žinią. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantai apeliaciniame skunde, su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu ir padaryta išvada sutinka.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 25 punktas; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 16, 39 punktai; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019, 26 punktas; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021, 30 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pagal anksčiau paminėtas žinios ar nuomonės atribojimo taisykles (žr. nutarties 20–22 punktai), vertino pačią situaciją, kurioje vyko šalių konfliktas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš byloje esančio vaizdo įrašo pagrįstai nustatė, jog atsakovė ieškovo ieškinyje nurodytus teiginius (žr. nutarties 14 punktas) pasako buitinėje aplinkoje, žemės sklype, besiribojančiame su atsakovės namų valda. Byloje neginčijamai nustatyta ir tai, kad tarp kaimynų (ieškovų ir atsakovės) yra susiklostę neigiami tarpusavio santykiai. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta nutarties 13–14 punktuose, 2020 m. balandžio 18 d. tarp šalių konfliktas kilo dėl to, kad ieškovas šalino (pjovė) žemės sklype pasodintus želdinius (medžius). Medžiai, kaip teigė atsakovė, buvo jos ir jos šeimos narių pasodinti ir išpuoselėti. Nors bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiriama ir nustatinėjama tai, kam priklausė medžiai, tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad jie augo šalia tvoros, kuri skyrė atsakovės namų valdą nuo ieškovui dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, tikėtina, kad ieškovo 2020 m. balandžio 18 d. veiksmai, atsakovei nežinant, kokiu pagrindu jis atlikinėjo, kaip teigia, žemės sklypo valymo (tvarkymo) darbus, tame tarpe ir pasodintų želdinių (medžių), kurie augo šalia jos namų valdos, pjovimą, galėjo išprovokuoti ieškovo atžvilgiu atsakovės elgesį ir emocijas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, taip pat atsižvelgdama į pasakytas atsakovės frazes, jų pateikimo būdą (padriki šūksniai), daro išvadą, kad atsakovė išsakytais teiginiais išreiškė neigiamą subjektyvų požiūrį į ieškovą ir jo 2020 m. balandžio 18 d. atliekamus veiksmus. Kitaip tariant, atsakovė ieškovo nurodytais teiginiais, frazėmis ir žodžiais, išreiškė savo negatyvią nuomonę apie ieškovą ir situaciją. Neabejotina ir tai, kad konfliktui įtakos turėjo ir tarp šalių ankščiau prasidėję asmeniniai nesutarimai. Taigi, atsakovė iš esmės jau turėjo susidariusi neigiamą nuomonę apie ieškovą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas anksčiau nurodyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad minėtame kontekste atsakovės susijaudinus apie ieškovą išsakytai nuomonei negalėtų būti taikomas žinios kriterijus.

24. Dėl pačio paskleidimo fakto pasakytina, jog kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006).Šios taisyklės išimtis taikoma tik dėl asmens garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių perdavimo pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127/2018).

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovės teiginius, frazes ir žodžius girdėjo (galėjo girdėti) ieškovė, taip pat atsakovės motina ir jos dukra, nėra pagrindo konstatuoti, kad informacija tapo žinoma tretiesiems asmenims. Nagrinėjamu atveju byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad konflikto pusės buvo dvi: vienoje pusėje buvo abu ieškovai, o kitoje – atsakovė, jos dukra ir motina. Juolab, kad ir pats ieškovas nurodo, kad ir atsakovės motina 2020 m. balandžio 18 d. jo atžvilgiu naudojo įžeidžiančius teiginius. Nepaisant to, ieškovas atsakovės motinos jo atžvilgiu išsakytų teiginių, frazių ir žodžių, nurodytų ieškinyje („vandalas“, „Eik iš čia, bjaurybe tu, niokotojau, vandale“, „Eik, beždžione, tu“, „Durniai jie yra“, „Vagys“, „Tave velnias apsėdo“ ir kt.), nevertino kaip žeminančių jo garbę ir orumą, neprašė priteisti iš atsakovės motinos neturtinės žalos atlyginimą. Iš vaizdo įrašo nustatyta, kad atsakovės dukra dalyvavo konflikte, įvykį filmuodama. Pažymėtina ir tai, kad pati ieškovė nebuvo tik pasyvi konflikto ir įvykio stebėtoja. Nustatyta, kad ieškovė vykusį konfliktą filmavo. Jos filmuotas vaizdo įrašas ir yra pateiktas į bylą. Be to, vaizdo įraše kelis kartus girdėti ieškovės pašaipus juokas atsakovės atžvilgiu ir pasakymas: „taip žvengiu, nes juokinga“. Be to, ieškovė apie atsakovę sako, kad ji yra ne tik „melagė, bet ir aktorė“, „aktorė“. Taip pat tikėtina, kad ieškovė būtent atsakovės ir jos motinos atžvilgiu sako: „aureolę nusipieškit virš savęs – šventosios“, „kažin kas vagys ir melagiai“ ir kt. Taigi, apibendrinat tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad nurodytų asmenų, t. y. ieškovės, atsakovės motinos ir dukros, nėra jokio pagrindo vertinti kaip trečiųjų asmenų, kuriems tapo žinoma atsakovės paskleista informacija. Minėti asmenys buvo tiesioginiai vykusio konflikto dalyviai.

28. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodė, kad jį žeminančią informaciją girdėjo ir trys kaimynai E. V. ir A. V. ir S. B.. Ieškovai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės pasakytus teiginius, frazes ir žodžius girdėjo kaimynai E. V. ir A. V., nepateikė. Tokių įrodymų nepateikta ir apeliaciniame procese. Tuo tarpu S. B., kuris buvo apklaustas 2021 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio metu kaip liudytojas, nurodė, kad konflikto metu žodžių buvo tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės. Be to, nurodė ir tai, kad girdėjo kaip atsakovė ieškovą pavadino „gyvuliu“ ir „parazitu“.

29. Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta nutarties 26–28 punktuose, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjimo metu nustatė, jog atsakovės išsakytos nuomonės paplitimo ir atitinkamai pasekmių mastas nebuvo itin didelis, nes išsakytus žodžius (jų dalį) girdėjo tik vienas liudytojas S. B..

30. Ieškovų ieškinyje, be kita ko, yra nurodyta kad atsakovė ieškovą konflikto metu vadino „gyvuliu“. Be to, ieškinyje nurodyta ir tai, kad atsakovė ieškovą įžeidinėjo, sakydama tokias frazes kaip: „Gyvuly tu nelaimingas“, „Ar tu proto turi, ar visai tau suminkštėjo smegenys?“, „Bjaurybė tu“, „Tu šiame pasaulyje esi niekas “, „Tau protas pasimaišė besėdint namuose “, „Tavo smegenys tiek suminkštėjo, kad išvis čia tragedija“, „Tau visai negerai“, „Smegenys tau pasimaišė“ ir kt. Kaip nurodyta nutarties 28 punkte, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiasis asmuo (liudytojas S. B.) iš ieškinyje nurodytų žodžių ir frazių girdėjo ir prisimena tik tai, kad atsakovė ieškovą pavadino žodžiu „gyvulys“.

31. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, vertinant tekstą, vertinamos pasisakymo aplinkybės, sakinio konstrukcija, tikslas, kryptingumas, pavartotos išraiškos formos ir kitos reikšmingos aplinkybės, informacija nevertinama izoliuotai. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinti izoliuotai vieną frazę, kad ir kokia šokiruojanti ji būtų, nėra pagrindo, nes Konstitucijos 25 straipsnis įtvirtina žmogaus teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Nuomonės pagrįstumas ir atitiktis etikos normų reikalavimams, kaip ir žinios bei nuomonės atskyrimas, yra fakto klausimas, todėl kilus ginčui atsakovė privalo įrodyti, kad turėjo duomenų, kurie leido jai susidaryti viešai išreikštą nuomonę, ir jos išraiška nepažeidė visuomenėje susiformavusių etikos normų. Savo ruožtu teismas, nagrinėdamas ieškinį, privalo tirti ir vertinti, ar tekste, kuriame pateikta nuomonė, esantys duomenys ir teismui pateikti įrodymai yra pakankamai patikimi atsakovo išreikštai nuomonei susiformuoti, ar nuomonė išreikšta etiškai ir ar nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieškovo garbės ir orumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Pažymėtina, kad tik nederama, itin šiurkščia, paniekinančia, žeminančia forma išreikšti vertinimai gali būti pripažįstami įžeidimu, o pabrėžtinas kažkurios išskirtinės asmens savybės akcentavimas, nors ir turintis pašaipią potekstę bei sukeliantis nemalonių emocijų, negali būti laikomas įžeidimu tokio pobūdžio bylos kontekste. Akivaizdu, kad tarp bylos šalių įsisenėjusi nesantaika ir įtempti santykiai aštrina reakciją į bet kokius neformalius kreipinius, todėl suprantama ieškovo pernelyg jautri reakcija į jam pasakytus žodžius. Nepaisant to, toks atsakovės bendravimo būdas nors ir nebuvo itin tinkamai pasirinktas bei malonus ieškovui, teisėjų kolegijos vertinimu, ką, be to, nurodė ir pirmosios instancijos teismas, negali būti traktuojamas kaip ieškovo garbės ir orumo įžeidimas.

32. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad tiek žodžio „gyvulys“, kurį girdėjo liudytojas S. B., reikšmė, tiek žodžio „bjaurybė“ reikšmės yra pateikiamos lietuvių kalbos žodyne. Minėtame žodyne yra pateikiamos dvi žodžio gyvulys reikšmės: 1) gyvas galvijas, padaras; 2) nemandagus, nekultūringas žmogus (https://www.lietuviuzodynas.lt/zodynas/Gyvulys). Tuo tarpų žodžio bjaurybė pateikiamos net septynios reikšmės : 1) bjaurus, šlykštus daiktas (gyvas ar negyvas); 2) bjaurumas, piktybė, netikumas; 3) šlapumas, subjurimas; 4) suirutė, netvarka; 5) daugybė; 6) dvasios sugedimas, nuodėmė; 7) kas netikęs, nenaudėlis (kartais ir gera prasme). (https://www.lietuviuzodynas.lt/zodynas/Bjaurybe). Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai nurodė, kad žodžio „gyvulys“, kaip ir kito ieškinyje nurodyto atsakovės pavartoto žodžio ieškovo atžvilgiu, t. y. „bjaurybė“, kurio liudytojas S. B. negirdėjo, reikšmės įgauna niekinamąjį emocinį atspalvį tik supykus, susierzinus. Atsakovė, teisėjų kolegijos vertinimu, įrodė, kad ji buvo pagrįstai supykusi, susierzinusi dėl ieškovo atliekamų veiksmų (šalia jos žemės sklypo kertamų medžių).

33. Apibendrinant šios nutarties 18–32 punktuose nurodytus argumentus, konstatuotina, jog ieškovas įrodė, kad liudytojas S. B. girdėjo, kaip atsakovė ieškovo atžvilgiu pasakė žodį, nurodytą ieškinyje, t. y. „gyvulys“ , t. y. įrodė paskleidimo tretiesiems asmenims faktą. Nepaisant to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad minėtas žodis ir (ar) kiti atsakovės pasakyti žodžiai, teiginiai ir frazės, nurodyti ieškinyje, buvo žinia, o ne jos subjektyvi ir negatyvi nuomonė į susidariusią situaciją ir ieškovo atliekamus veiksmus, kuri žemintų ieškovo ir (ar) ieškovės garbę ir orumą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta visų būtinųjų sąlygų CK 2.24 straipsnio taikymui.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantai apeliaciniame teisme, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos atlyginimą.

35. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinami pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (2 dalis).

36. Bylos nagrinėjimo metu, kaip minėta nutarties 29 punkte, nustatyta, kad atsakovės išsakytos nuomonės paplitimo ir atitinkamai pasekmių mastas nebuvo itin didelis (išsakytus žodžius girdėjo ir matė tik vienas liudytojas). Be to, nagrinėjimai atveju nustatyta ir tai, kad atsakovė žodį „gyvulys“, kurį girdėjo liudytojas S. B., ir kitus žodžius, teiginius ir frazes ieškovo atžvilgiu išsakė būdama neigiamoje emocinėje būsenoje (žr. nutarties 23 punktą ir kt.) S. B., kuris buvo apklaustas kaip liudytojas 2021 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio metu, nurodė, kad žinojo situaciją, t. y., kad vyksta įtampa tarp kaimynų, todėl tą dieną, pamatęs sujudimą, priėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Taigi, tai, kad tarp šalių yra konfliktiniai santykiai, liudytojas S. B. žinojo. Akivaizdu ir tai, kad atsakovė iš anksto neturėjo tikslo tyčia apšmeižti ieškovą, nes ieškovo ieškinyje nurodyti atsakovės žodžiai buvo pasakyti spontaniškai, kilusio konflikto metu. Paprastai konflikto metu asmenų vienas kito atžvilgiu išsakyti neigiami žodžiai visuomenės rimtai nėra vertinami (nagrinėjama situacija iš esmės niekuo neišsiskiria). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra pagrindo daryti išvadai, kad atsakovės išsakyti žodžiai ir (ar) frazės, kurias girdėjo liudytojas S. B., privertė pastarąjį pakeisti nuomonę apie ieškovą. Duomenų apie tai, kad kiti bendruomenės nariai būtų pakeitę nuomonę apie ieškovą po įvykusio konflikto, byloje taip pat nėra. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovės išsakytos frazės, vykusio konflikto metu, turėjo įtakos ieškovo darbinei veiklai, ar kitai veiklai, kad jam kilo kitokios neigiamos pasekmės.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad abu ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kad jie dėl 2020 m. balandžio 18 d. įvykio patyrė nemigą, stiprius neigiamus išgyvenimus, baimę dėl vaikų, baimę užsikrėsti virusu ir kt. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad šie ieškovų teiginiai yra labiau deklaratyvūs, negu realiai egzistuojantys. Visų pirma, ieškovai teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų apie atsakovės 2020 m. balandžio 18 d. įvykio metu pasakytų žodžių tam tikrą neigiamą poveikį jų sveikatai. Antra, iš byloje esančio vaizdo įrašo nustatyta, kad ieškovas į atsakovės išsakytas, kaip teigia jį įžeidžiančias frazes, visiškai nereaguoja, mėgina toliau tęsti žemės sklypo tvarkymo darbus, nepaisant to, kad atsakovė jam savo veiksmais ir žodžiais bando sutrukdyti. Be to, kaip minėta nutarties 27 punkte, vaizdo įraše kelis kartus girdėti ir ieškovės pašaipus juokas atsakovės atžvilgiu, jos pasakyta frazė – „taip žvengiu, nes juokinga“. Nenustatyta ir tai, kad ieškovui, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, kilo pagrįsta baimė užsikrėsti virusu dėl atsakovės elgesio (saugaus atstumo nesilaikymo). Nagrinėjamu atveju iš vaizdo įrašo nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė įvykio metu buvo su veidą dengiančiomis apsaugos priemonėmis. Be to, ieškovas, atsakovei prisiartinus prie jo, net nemėgindavo slėptis ir (ar) trauktis, nors kelis kartus ir pasakė, kad atsakovė nesilaiko saugaus atstumo. Taigi, ieškovas savo elgesiu ir veiksmais neparodė, kad įvykio metu patyrę baimę, kaip teigia apeliaciniame skunde, užsikrėsti virusu. Be to, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad tai, jog ieškovas patyrė neturtinę žalą, patvirtino ir liudytojos S. B.. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojo S. B. išsakyta subjektyvi nuomonė, kad ieškovai galėjo pergyventi ir išgyventi, taip pat tai, kad vykęs konfliktas galėjo turėti įtakoti ieškovų dvasinei psichinei būsenai, negali būti vertinama, kaip įrodymas šioje byloje. Be to, ieškovai iš esmės konfliktavo su atsakove ne pirmą kartą, tad akivaizdu, kad ieškovai pastoviai gyveno tam tikroje įtampoje, kas neabejotinai galėjo atsiliepti jų psichinei būsenai, tačiau tai nepatvirtina, kad konkretus įvykis, o šiuo atveju 2020 m. balandžio 18 d. įvykis, galėjo abiem ieškovams sukelti ir (ar) sukėlė neigiamas pasekmes, nurodytas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde.

38. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutarties 35–37 punktuose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad, ieškovai neįrodė, jog jiems dėl 2020 m. balandžio 18 d. įvykusio konflikto yra (buvo) realiai padaryta neturtinė žala, kurią prašo priteisti iš atsakovės.

Dėl atsakovės 2020 m. gegužės 28 d. rašyto pranešimo

39. Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jos atsakovė 2020 m. gegužės 28 d. rašytu pranešimu nepažeidė jų garbės ir orumo, atitinkamai nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė netaikyti atsakovei CK 2.24 straipsnyje numatytos civilinės atsakomybės, nepagrįstai nevertino ir nepriteisė apeliantams iš atsakovės jų patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais nesutinka, juos atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė 2020 m. gegužės 28 d. surašė pranešimą, kurį išnagrinėjo Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK. Ieškovai teigia, kad atsakovė minėtame pranešime nurodė tiesos neatitinkančią informaciją apie abu ieškovus, dėl ko jie patyrė neturtinę žalą, kurią prašė priteisti iš atsakovės.

41. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiškintis, ar kreipimasis (pareiškimas, skundas) buvo paskleistas tretiesiems (nesusijusiems su skundo tyrimu) asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, jog pagal teismų formuojamą praktiką sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Nustačius, kad asmuo, siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją (pareigūną), ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012). Vertinant, ar asmuo kreipdamasis su pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl kito asmens galimo netinkamo elgesio sąžiningai naudojosi tokia savo teise, reikia nustatyti, ar tikrasis kreipimosi tikslas buvo siekti išaiškinti galimą netinkamą elgesį, ar vien tik sąmoningai siekti pakenkti tam tikram asmeniui jį apkaltinus be jokio pagrindo; taip pat svarbu nustatyti subjektyvias besikreipiančio asmens galimybes vertinti netinkamą elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012).

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo daryti išvadą apie atsakovės nesąžiningumą, pateikiant Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK 2020 m. gegužės 28 d. pranešimą. Iš byloje esančio atsakovė 2020 m. gegužės 28 d. rašyto pranešimo turinio nustatyta, kad jame atsakovė nurodė konkrečius faktus, jos nuomone, pažeidžiančius jos teises, t. y. ieškovės šiukšlių metimą į atsakovės kiemą, ieškovo medžių iškirtimą, ieškovų parašytą elektroninį laišką atsakovės darbovietei, dukros užpuolimą, metant jai šiukšles į veidą ir kt. Iš pranešimo turinio nustatyta ir tai, kad atsakovė šiuos nurodytus faktus prašo ištirti, įvertinti ir ieškovams taikyti atitinkamas poveikio priemones. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas anksčiau nurodyta, daro išvadą, kad atsakovės siekis 2020 m. gegužės 28 d. pranešimu buvo išsiaiškinti galimą netinkamą ieškovų elgesį.

43. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad dėl 2020 m. gegužės 28 d. atsakovės rašyto pranešimo Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK 2020 m. birželio 4 d. priėmė nutarimą (toliau – ir nutarimas) atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Minėtame nutarime, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, buvo nurodyta, kad nėra surinkta objektyvių duomenų, kuriais remiantis ieškovų veiksmuose galima būtų įžvelgti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalyje (šmeižimas), ar BK 140 straipsnio (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) požymių. Tačiau pažymėta, kad, peržiūrint pateiktus vaizdo įrašus, buvo pastebėta, kaip ieškovė meta šiukšles (nupjautą žolę, susmulkintas šakas) į sklypą, kuris priklauso atsakovei. Atkreiptas dėmesys, kad šiais savo veiksmais ieškovė galimai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas). Pažymėta, kad dėl šių ieškovės veiksmų yra tikslinga spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, teisenos pradėjimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nutarimas patvirtina, kad atsakovės rašytas pranešimas buvo pateiktas valstybės institucijai dėl jos kompetencijai priskirtų klausimų išsprendimo. Be to, nutarimas patvirtina ir tai, kad atsakovė pranešimu siekė išaiškinti galimą netinkamą ieškovų elgesį, o ne sąmoningai pakenkti ieškovams, juos apkaltindama be jokio pagrindo. Šią išvadą teisėjų kolegija daro įvertindama tai, kad Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK atsakovės pranešime nurodytus faktus tyrė, tačiau, nesurinkus objektyvių duomenų, patvirtinančių ieškovų veiksmuose atliktų nusikalstamų veikų požymių, ikiteisminį tyrimą atsisakė pradėti. Be to, byloje yra pateiktas ir ieškovų rašytas elektroninis laiškas (duomenys neskelbtini) universitetui dėl atsakovės elgesio, kurio turinys, jame nurodyta informacija taip pat buvo vertinta Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK.

44. Sutiktina su ieškovo argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog ieškovės veiksmuose buvo nustatytas administracinis teisės pažeidimas, nes byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė dėl jos atliktų veiksmų būtų buvusi patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, kaip minėta nutarties 43 punkte, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK nutarime yra nurodyta, jog ieškovės veiksmuose buvo įžvelgiami administracinio teisės nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas), požymiai.

45. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kad nurodyta nutarties 43–44 punktuose, daro išvadą, kad atsakovė, siekdama apginti savo teises ir teisėtus interesus, turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją, ką šiuo atveju ir padarė, t. y. 2020 m. gegužės 28 d. pranešimu kreipėsi į Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad 2020 m. gegužės 28 d. atsakovės rašytas pranešimas būtų dar kam nors išsiųstas. Byloje nenustatyta, jog minėto skundo turinį pareigūnai būtų paskleidę tretiesiems asmenims, t. y. asmenims, kurie nesusiję su skundo nagrinėjimu. Byloje taip pat nėra įrodyta, kad atsakovė skunde nurodytus duomenis (ar patį skundą) būtų paskleidusi tretiesiems asmenims. Ieškovai, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl 2020 m. gegužės 28 d. pranešimo paskleidimo tretiesiems asmenims, apeliaciniame skunde nurodė, kad iš paties pranešimo turinio matyti, jog jis yra adresuotas Vilniaus rajone esančiai Maišiagalos seniūnijai. Be to, pranešime nurodyta ir tai, kad kreipiamasi į vaikų teisių apsaugos instituciją. Ieškovų nuomone, tai patvirtina, kad su pranešimu susipažino ne tik Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK, bet ir dar dvi institucijos, kurios buvo nurodytos pranešime. Ieškovai teigia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė privalėjo pateikti įrodymus, paneigiančius pranešime nurodytus duomenis, t. y. kad pranešimas nebuvo išsiųstas nurodytiems gavėjams.

47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), ieškovams išaiškina, kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių. Šiuo atveju reikalavimas įrodyti, kad atsakovė neišsiuntė kitiems asmens pranešimo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra. Taigi, tai reikštų reikalavimą atsakovei įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Tuo tarpu ieškovai, teigdami, kad pranešimas be Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK buvo išsiųstas ir kitiems asmenims (institucijoms), turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą. Nepaisant to, ieškovai bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė 2020 m. gegužės 28 d. rašytą pranešimą būtų perdavusi kitiems asmenims ir (ar) institucijoms, išskyrus Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK. Ieškovai tokių duomenų nepateikė ir apeliaciniame procese.

48. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta nutarties 39–47 punktuose, ir įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad atsakovė pareiškimu nepaskleidė ieškovų garbę ir orumą žeminančių žinių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nenustačius žinių paskleidimo fakto, nėra teisinio pagrindo nustatinėti žinių pobūdžio (žeminančios, atitinkančios tikrovę), nes asmens garbės ir orumo pažeidimas yra atitinkamo pobūdžio žinių paskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta ieškovų argumentus, nurodytus apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs tai, kad atsakovė pranešime nurodė faktus (žinias), nepagrįstai nevertino tokių žinių teisingumo ir (ar) pranešime nurodytos informacijos pobūdžio. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su 2020 m. gegužės 28 d. atsakovės rašytu pranešimu, yra neaktualūs nagrinėjamo ginčo atveju, ir dėl jų nepasisako.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

49. Ieškovas, be kita ko, nagrinėjamu atveju prašė priteisti iš atsakovės, kaip iš administracinio nusižengimo byloje pripažinto kalto asmens, 300 Eur dydžio patirtą turtinę žalą – administracinio nusižengimo bylos metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą atmetė. Ieškovas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, nurodo, kad šiuo atveju atsakovės veiksmuose yra visos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti (neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos). Atsižlegiant į tai, ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atmesti šį ieškinio reikalavimą.

50. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta tai, kad dėl anksčiau minėto 2020 m. balandžio 28 d. įvykio ieškovas kreipėsi į Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK, prašydamas pradėti administracinio nusižengimo teiseną atsakovės atžvilgiu. Šioje administracinėje byloje ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir buvo pareiškęs civilinį ieškinį 1 300 Eur sumai, t. y. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 300 Eur advokato išlaidoms atlyginti. 2020 m. birželio 2 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriuo konstatuota, kad atsakovė padarė pažeidimus, numatytus ANK 45 straipsnio 4 dalyje ir 518 straipsnio 1 dalyje. Atsakovei, vadovaujantis ANK 610 straipsniu ir ANK 38 straipsniu, buvo pasiūlyta iki 2020 m. birželio 17 d. sumokėti 250 Eur baudą. Atsakovė minėtą baudą sumokėjo. Nagrinėjamu atveju nustatyt ir tai, kad Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK informavo ieškovą, kad administracinio nusižengimo bylos teisenoje, atsakovė paskirtą nurodymą apmokėjo ir įvykdė 2020 m. birželio 7 d., nuo tos dienos laikoma, kad administracinio nusižengimo bylos teisena pasibaigė. Šiuo atveju ieškovui buvo pasiūlyta dėl neturtinės žalos priteisimo kreiptis su civiliniu ieškiniu į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

52. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų klausimas negali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, pateikiant ieškinį.

53. Pažymėtina, kad ANK nėra specialių normų, reguliuojančių proceso išlaidų ir advokato darbo apmokėjimo klausimus, tačiau ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Advokato darbo apmokėjimas reguliuojamas BPK 106 straipsnyje. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

54. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK normos, nustatančios bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo tvarką, inter alia (be kita ko), I dalies VIII skyriaus nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinio teisės pažeidimo teisenos santykiams įstatymo analogijos pagrindu negali būti taikomos dėl iš esmės skirtingos reglamentuojamų teisinių santykių prigimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-637-469/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta ir tai, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai, be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos. Jų atlyginimo klausimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka. Analogiškos pozicijos, atribojant materialiuosius nuostolius ir procesines išlaidas (taip pat ir atstovavimo išlaidas), laikomasi ir civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-976/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku; dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinio naujoje byloje negalima. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861-2001). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta ir tai, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017).

55. Taigi, tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms, siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias administracinių bylų teiseną reglamentuojančias normas. Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iš CPK 93 straipsnio galima matyti, kad dėl teismo išlaidų paskirstymo sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas), baudžiamajame procese (tokia pati išvada darytina ir pagal BPK 105 straipsnį). Kaip minėta nutarties 53 punkte, reikalavimo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose BPK normose. Dėl to konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme.

56. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atskiroje byloje civilinio proceso nuostatų tvarka nenagrinėtinas, šis klausimas turėjo būti nagrinėtinas toje pačioje byloje, kurioje buvo priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės – administracinį nusižengimą nagrinėjusios institucijos byloje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

57. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

58. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

59. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, sprendžiamas atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo klausimas.

60. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo 400 Eur atstovui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, įrodytos, protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių.

61. Atsakovė jos apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš ieškovų solidariai. Pažymėtina, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2011). Atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių atsakovų bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas solidariai iš atsakovų netenkinamas, o bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. po 200 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti atsakovei D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.