- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-05
- Bylos Nr.
- 2-268-1143/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-0-00120-2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Civilinis ieškovas
- V. C.
- Atsakovas
- E. S.
- Nukentėjusysis
- V. C.
- Nuteistasis
- E. S.
- Kategorijos
- 2.1.15.3.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiojo V. C. civilinį ieškinį baudžiamoje byloje Nr. 1-821-1143/2023 nuteistajam E. S. dėl turtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. S. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) visos bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nukentėjusiajam V. C. šiuo nuosprendžiu buvo pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).
2. Nukentėjusysis V. C. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. vasario 27 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 8 500 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad jam padarytą turtinę žalą sudaro nepataisomai sugadintas automobilis. Teismas nuosprendyje konstatavo, jog tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos šioje byloje negalima, kadangi jis nepateikė jokių žalos dydį ar automobilio nepataisomą sugadinimą patvirtinančių įrodymų. Dėl to neatidėjus bylos ir negavus papildomos medžiagos, negalima spręsti, kokio dydžio turtinė žala dėl kaltinamojo E. S. nusikalstamų veiksmų padaryta nukentėjusiajam.
3. Teismo posėdyje ieškovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Antrojo parengiamojo teismo posėdžio metu (kuriame pereita į bylos išnagrinėjimą iš esmės) papildomai pateikė teismui automobilio 2022 m. kovo 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad automobilį įsigijo už 7 500 Eur bei išankstinę sąskaitą apmokėjimui, kurioje nurodyta, kad automobilio BMV valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remonto darbai ir dalys sudaro su PVM 7 163.20 Eur. Be to prašo priteisti ir bylinėjimosi išlaidos, kurie sudaro 454 Eur.
Atsiliepimas
4. Atsakovas – nuteistasis E. S. pirmame parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes nepateikti jį patvirtinantys įrodymai. Antrajame parengiamajame teismo posėdyje, kuriame pereita į bylos išnagrinėjimą iš esmės, atsakovas nedalyvavo, nors jam tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdį.
Motyvuojamoji dalis
Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismų praktikoje išaiškinta, kad civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis), įsiteisėjus nuosprendžiui procesas tęsiamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317-697/2015). Teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinio klausimą, remiasi baudžiamosios bylos duomenimis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-942/2018).
6. Pagrindas baudžiamojoje byloje tenkinti civilinį ieškinį kyla nustačius visas civilines (deliktinės) atsakomybės sąlygas: žalą, nusikalstamus veikus, priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusios žalos, kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-648/2018). Apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp veikos ir žalos) yra prejudiciniai faktai, kurie civilinėje byloje neįrodinėjami. Toks teisinis reguliavimas įtvirtintas ir (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 punkte nurodant, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 punkto norma taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą civilinio proceso tvarka, neturi teisės revizuoti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-648/2018, 13 punktas).
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
8. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).
9. Pažymėtina, kad žalos (nuostolių) dydis, kaip ir žalos (nuostolių) faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008 išaiškino, kad, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus bei kitas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas.
10..Įteisėjusiame Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendyje konstatuota, kad sprendžiant nukentėjusiojo ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, turi būti vadovaujamasi civiliniuose įstatymuose nurodytais kriterijais. Baudžiamosios bylos duomenimis pagrįstai nustatyta, kad nuteistasis E. S. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir dėl to, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2023 m. sausio 1 d. apie 12.30 val., būdamas neblaivus, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie kavinės (duomenys neskelbtini), V. C. priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš automobilių stovėjimo aikštelės įvažiavęs į žiedinę sankryžą nesuvaldė automobilio, įvažiavo į griovį ir apvirto, po ko išlipo iš automobilio ir būdamas su eismo įvykiu susijęs vairuotojas pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 219, 221 punktų reikalavimus nepranešė ir nesulaukė kol atvažiuos policija ir bus patikrintas blaivumas, iš eismo įvykio pasišalino taip išvengė neblaivumo patikrinimo, dėl ko jis buvo pripažintas kaltu, be kita ko, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį. Nuosprendis nebuvo apskųstas apeliacine tvarka ir 2023 m. rugpjūčio 23 d įsiteisėjo. Nuosprendžiu nukentėjusiajam V. C. buvo pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
11. Iš V. C. parodymų matyti, kad E. S. savavališkai paėmęs jam priklausantį automobilį ,,BMV“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jį nepataisomai sunaikino. Vertino, kad šio automobilio nebeįmanoma suremontuoti, rinkos vertė įvykio metu buvo 8 500 Eur. Civilinio ieškinio nagrinėjimo metu pateikė išankstinę sąskaitą apmokėjimui, kurioje nurodyta, kad automobilio BMV valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remonto darbai ir dalys su PVM sudaro 7 163.20 Eur. Teismas pripažįsta, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė civiliniam ieškovui žalą. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei civiliniam ieškovui atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi žala ieškovui atsirado kaip atsakovo veiksmų rezultatas. Šiomis aplinkybėmis egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei konstatuoti. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, laiko, kad ieškovas V. C. dėl atsakovo E. S. nusikalstamų veiksmų patyrė žalą, todėl atsakovas privalo atlyginti žalą už automobilio sugadinimą. Civilinis ieškovas prašė priteisti 8 500 Eur, tačiau, kaip matyti jo remonto darbų vertė yra 7 163.20 Eur, pats automobilis įsigytas už 7 500 Eur, todėl teismas tokio dydžio atlygintiną sumą vertina kaip pilnai įrodytą, suma vertintina kaip protinga ir pagrįstai apskaičiuota, todėl priteistina iš atsakovo ieškovo naudai (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Likusioje dalyje civilinis ieškinys – atmestinas.
12. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 454 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas civilinio ieškinio nagrinėjimo teisme metu. Nagrinėjamu atveju ieškovo atstovavimo išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl atsižvelgiant į teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, teiktų procesinių dokumentų ir jų priedų apimtį, kiekį, teismų praktikos ir teisės normų analizę, teismo posėdžių trukmę, atsižvelgiant į tai, kad prašomas priteisti advokato teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, ieškovo prašymas priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti tenkintinas, ir iš atsakovo ieškovui priteistinos 454 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260; 263 – 265 ir 270 str. straipsniais,
nusprendė:
V. C. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui V. C. iš atsakovo E. S. 7 163.20 Eur turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš E. S. V. C. naudai 454 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.