- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-11
- Bylos Nr.
- 2S-2778-864/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03993-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- A. A.
- Kategorijos
- 3.1.7.1.2Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas
- 3.1.7.5Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
- 3.1.11.4Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10296-1176/2025.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. A. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei savivaldybės įmonei (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – ir atsakovė), prašydama jos naudai iš atsakovės priteisti 7 000 Eur turtinės žalos ir 3 000 Eur neturtinės žalos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti ieškinio faktinį pagrindą ir sumokėti 300 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovė minėtos nutarties dalį, kurią buvo įpareigota sumokėti žyminį mokestį, apskundė. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1238-392/2025, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 5 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir jį grąžino ieškovei. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepašalino teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų – nepatikslino ieškinio faktinio pagrindo. Ieškovė dėl šios teismo nutarties padavė atskirąjį skundą ir Kauno apygardos teismas nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1006-945/2025, panaikino pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį, ieškinio priėmimo klausimą perdavė iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi išnagrinėjo ieškovės prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, šį prašymą tenkino iš dalies ir ieškovę atleido nuo 250 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies mokėjimo, nustatė ieškovei terminą sumokėti 50 Eur dydžio žyminį mokestį.
5. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės prašymas, kuriame ieškovė nurodo, kad teismo nutartį gavo mėnesio pabaigoje, dėl šios priežasties gaunami maži pinigai – parama, kuri beveik arba visiškai pasibaigusi. Jokių papildomų pajamų ji neturi, todėl jokios galimybės sumokėti teismo nustatytą žyminį mokestį ji neturi. Dėl šios priežasties ieškovė prašo dar kartą įvertinti jos turtinę padėtį ir nereikalauti sumokėti žyminį mokestį arba atidėti jo mokėjimą iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 4 d. nutartimi ieškovės A. A. prašymus atleisti nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo ir atidėti žyminio mokesčio mokėjimą atmetė, pakartotinai nustatė 7 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumui pašalinti – sumokėti 50 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį ir pateikti žyminio mokesčio sumokėjimo faktą patvirtinantį įrodymą.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi išsprendė ieškovės prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, šį prašymą tenkino iš dalies ir ieškovę atleido nuo 250 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies mokėjimo, nustatė ieškovei terminą sumokėti 50 Eur dydžio žyminį mokestį.
8. Teismas nurodė, jog ieškovei 2025 m. vasario 19 d. nutartimi buvo išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi įstatymas nenumato procesinės galimybės ieškovę atleisti nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo, teismas jos prašymą nereikalauti iš jos žyminio mokesčio atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, įvertinęs ieškovės turtinę padėtį, atleido ją nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir įpareigojo ją sumokėti 50 Eur dydžio žyminį mokestį, tačiau ieškovė per teismo nustatytą terminą to nepadarė.
9. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK nuostatas, ieškovė gali prašyti arba iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, arba atidėti jau viso reikalingo sumokėti už pareikštą ieškinį žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo konkrečioje byloje (CPK 84 straipsnis). Išsprendus atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo klausimą, ieškovė negali prašyti teismo įpareigotą sumokėti žyminį mokestį (šiuo atveju 50 Eur) dar ir atidėti pagal CPK 84 straipsnio nuostatas.
10. Taip pat teismas pažymėjo, kad CPK 84 straipsnyje numatyta, jog teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad viena žyminio mokesčio funkcijų – nepagrįstų ieškinio reikalavimų reiškimo prevencija, skatinant bylos dalyvius atsakingai reikšti reikalavimus kitai šaliai, įvertinti jų pagrįstumą, savo teisių į ginčo objektą realumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu (žyminio mokesčio mokėjimo metu) bei tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-425/2011, 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1286-236/2017; 2022 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-570-933/2022). Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi ir tokios pozicijos, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, taip pat įrodymus, kad galutinio sprendimo toje byloje priėmimo dieną jis žyminį mokestį, net jei jo reikalavimai bus nepatenkinti, turės galimybę sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
11. Teismas, įvertinęs ieškovės byloje pateiktus įrodymus apie jos turtinę padėtį, nurodė, kad neturi pagrindo spręsti apie tai, kad jos turtinė padėtis pasikeis (t. y. pagerės) iki šioje byloje teismo sprendimo priėmimo, todėl sprendė, jog atidėti 300 Eur žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo priėmimo nėra pagrindo. Dėl šios priežasties ieškovės prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą atmetė, kaip nepagrįstą.
12. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovę atleisti nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo, taip pat atidėti žyminio mokesčio mokėjimą nėra pagrindo (atvejai, kada ieškovas už teikiamą ieškinį yra atleidžiamas nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo, yra numatyti CPK 83 straipsnio 1 dalyje), jai pakartotinai nustatė 7 kalendorinių dienų terminą ieškinio trūkumui pašalinti, t. y. sumokėti 50 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį. Išaiškino, kad jeigu ieškovė per teismo nustatytą terminą nesumokės minėtos žyminio mokesčio dalies, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
13. Ieškovė A. A. (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti. Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimta nutartimi tyčiojasi. Anot apeliantės, prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą tenkinimas niekam jokios žalos nesukeltų, be to, nebūtų pažeistas asmens teisės kreiptis į teismą principas, ko šiuo atveju teismas nevertino.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl apeliantės atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas atskirajame skunde išdėstytų motyvų kontekste.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
17. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl 7 000 Eur turtinės žalos ir 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti ieškinio faktinį pagrindą ir sumokėti 300 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovė minėtos nutarties dalį, kuria buvo įpareigota sumokėti žyminį mokestį, apskundė. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1238-392/2025, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 5 d. nutartimi ieškovės ieškinį, nepašalinus jo trūkumų, laikė nepaduotu ir jį grąžino ieškovei. Ieškovė dėl šios teismo nutarties padavė atskirąjį skundą ir Kauno apygardos teismas nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1006-945/2025, panaikino pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį, ieškinio priėmimo klausimą perdavė iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi išnagrinėjo ieškovės prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, šį prašymą tenkino iš dalies ir ieškovę atleido nuo 250 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies mokėjimo, nustatė ieškovei terminą sumokėti 50 Eur dydžio žyminį mokestį.
19. Ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą nereikalauti iš jos žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti jo mokėjimą iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas byloje. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. liepos 4 d. nutartimi ieškovės prašymų netenkino, nustatė ieškovei 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 50 Eur žyminio mokesčio dalį. Teismas ieškovei išaiškino, kad nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
20. Ieškovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, iš esmės nurodydama, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė jos teisę kreiptis į teismą ir kad žyminio mokesčio atidėjimas arba atleidimas nuo jo mokėjimo kitų asmenų teisių ar interesų nepažeistų ir jokios žalos nesukeltų.
21. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, nustatyta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato konkrečią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-537-330/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-366-236/2016; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-256-236/2016 ir kt.).
22. Vienas iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo elementų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (83, 84 straipsniai). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016).
23. CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąrašas asmenų, kurie nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami. Atleisti pareiškėją beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju turi būti vertinami ne tik asmens sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet ir atsižvelgiama į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, taip pat į ginamą teisinį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-551/2007).
24. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad ji nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų sąrašą, kurie visiškai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo atleisti nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, vadovaudamasis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, gali atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.
25. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1324-186/2018).
26. Nagrinėjamu atveju, ieškovės mokėtinas žyminis mokestis už pareikštą ieškinį sudaro 300 Eur. Ieškovė prašė teismo ją atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės turtinę padėtį, 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi atleido ieškovę nuo 250 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, įpareigodamas ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus, sumokant likusią žyminio mokesčio dalį, t. y. 50 Eur. Vėliau ieškovė pakartotinai kreipėsi į teismą, prašydama atleisti ją nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo arba atidėti šios sumos (50 Eur) sumokėjimą. Įvertinus tai, ieškovė minėtais prašymais iš esmės siekė visiško atleidimo nuo viso mokėtino žyminio mokesčio, nors, jau minėta, tokios įstatyminės galimybės įstatymas nenumato. Tą pabrėžė ir pirmosios instancijos teismas tiek 2025 m. vasario 19 d. nutartyje, tiek skundžiamoje nutartyje.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės už ieškinio padavimą mokėtino žyminio mokesčio sumą (300 Eur) bei teismo nustatytą mokėtino žyminio mokesčio dalį (50 Eur), papildomai pažymi, kad apeliantė yra įpareigota sumokėti tik 16,66 procentus už ieškinio padavimą mokėtino žyminio mokesčio sumos. Atleidus apeliantę nuo didesnės dalies žyminio mokesčio mokėjimo, būtų paneigti tikslai, kurių siekia įstatymų leidėjas, numatydamas pareigą sumokėti žyminį mokestį, bei nebūtų užtikrinta bent minimali atsakovės apsauga nuo nepagrįsto bylinėjimosi.
28. Be to, ieškovės prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą įrodymais nepagrįstas – jis grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriuos pirmosios instancijos teismas jau įvertino, atleisdamas ieškovę nuo dalies (250 Eur) žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliantė nepateikė jokių naujų duomenų ar įrodymų, patvirtinančių jos turtinės padėties galimą pasikeitimą. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis apie apeliantės finansinę padėtį, pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog iki teismo sprendimo priėmimo ji iš esmės keisis (gėrės), todėl pagrindo atidėti likusios (50 Eur) žyminio mokesčio dalies mokėjimą teismas pagrįstai nenustatė.
29. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, žyminio mokesčio sumokėjimas nėra siejamas su kitų asmenų teisių ar interesų pažeidimu. Remiantis suformuota teismų praktika, žyminis mokestis skirtas užkirsti kelią galimam asmenų, besikreipiančių į teismą, piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis. Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta sąlyga, kurią teikdamas ieškinį ir norėdamas apginti savo pažeistas teises asmuo privalo įgyvendinti (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas ieškovei jau du kartus, t. y. 2025 m. gegužės 28 d. ir liepos 4 d. nutartimis, suteikė galimybę sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir taip pašalinti nustatytus ieškinio trūkumus.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos S2jungos teisingumo teismo (toliau – ESTT) praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; ESTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90)).
31. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymų atleisti ją nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą ir pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 50 Eur žyminio mokesčio dalį už ieškinį ir pateikti teismui dalies žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti arba pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovei nustatytinas naujas 7 kalendorinių dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo ieškovei dienos, ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 50 Eur žyminio mokesčio už ieškinį dalį.
32. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjamu atveju duomenų ir prašymų apie patirtas šalių bylinėjimosi išlaidas negauta, todėl jos neskirstomos.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės A. A. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti 7 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo ieškovei dienos, ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 50 Eur (penkiasdešimties eurų) žyminio mokesčio už ieškinį dalį.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.