- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-08
- Bylos Nr.
- 2S-1238-392/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03993-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
- 3.1.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“, prašydama jos naudai iš atsakovės priteisti 7000 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi nustatė ieškovei A. A. 7 dienų terminą pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus ir sumokėti 300 Eur dydžio žyminį mokestį.
3. Teismas, be kita ko, žyminio mokesčio sumokėjimo klausimu nurodė, kad pareikšto ieškinio suma yra 10 000 Eur, todėl ieškovė turi sumokėti 300 Eur dydžio žyminį mokestį, tačiau jis nebuvo sumokėtas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis).
Šalies argumentai
4. Ieškovė prašo ją atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Remiantis CPK 83 straipsnio teisiniu reglamentavimu, ieškovė galėtų prašyti ją iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Todėl ieškovė turėtų dalį žyminio mokesčio sumokėti. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Taigi, pagrindas atleisti asmenį nuo pareigos sumokėti dalį už jo teikiamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio yra konstatuojamas tik tuo atveju, kai asmuo pakankamai pagrindžia, jog jo turtinė padėtis yra sudėtinga ir tai objektyviai kliudo jam įvykdyti pareigą sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį. Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus ir kartu su juo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-914/2008). Atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo institutas paprastai yra taikomas tuo atveju, kai nustatoma, kad asmens finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, kai byloje nėra duomenų, jog artimiausiu metu jo turtinė situacija gali pagerėti. Pagal aptariamą nuostatą asmuo gali būti atleistas nuo dalies, o ne nuo viso už teikiamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio. (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-650-881/2022).
Žemesnės instancijos teismas
5. Ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų nustatyti jos ieškinio pateikimo dienai turtinę padėtį (kokios jos gaunamos pajamos, ar turi registruotino turto ir pan.). Kaip minėta, ieškovė, prašydama ją atleisti nuo žyminio mokesčio dalies, privalo sumokėti bent dalį žyminio mokesčio, tačiau tai nebuvo padaryta. Dėl šios priežasties toks ieškovės prašymas, jei ji pašalintų šioje teismo nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, negalėtų būti patenkintas, nes yra nepagrįstas. Taip pat ieškovė nepagrindė savo prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
6. CPK 84 straipsnyje numatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
7. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu (žyminio mokesčio mokėjimo metu) bei tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-425/2011, 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1286-236/2017; 2022 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-570-933/2022).
8. Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi ir tokios pozicijos, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, taip pat įrodymus, kad galutinio sprendimo toje byloje priėmimo dieną jis žyminį mokestį, net jei jo reikalavimai bus nepatenkinti, turės galimybę sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
9. Kaip minėta, ieškovė jokių duomenų apie jos turtinę padėti nepateikė, todėl prašymas dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo taipogi negalėtų būti tenkinamas, jei ieškovė pašalintų ieškinio trūkumus. Šiame kontekste teismas pažymi ir tai, kad tiek pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, reglamentuojantį atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, tiek pagal CPK 84 straipsnį, reglamentuojantį žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą, vadovaujantis rungimosi principu, pareiga įrodyti prašymo atleisti nuo dalies žyminio sumokėjimo ar jo sumokėjimą atidėti pagrįstumą tenka būtent pačiam to prašančiam asmeniui ir ši įrodinėjimo pareiga negali būti perkeliama teismui (tokios pačios pozicijos laikomasi ir apeliacinės instancijos teisme; žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2466-854/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-569-933/2022).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Ieškovė A. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo reikalavimą sumokėti 300 Eur dydžio žyminį mokestį. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
10.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi nutarė reikalauti sumokėti 300 Eur dydžio žyminį mokestį siekiant priimti nagrinėjimui mano jam pateiktą ieškinį. Ir tai jis apgaulingai padarė, nes nutarė neišsiaiškinęs turtinės padėties, kurią reiktų suprasti reikia atskleisti šalinant trūkumus. Tačiau ir nutartyje teismas tiksliai nenurodo ką šiam įrodymui pateikti, nors mato, kad ieškovas neturi kvalifikuoto teisininko atstovavimo.
10.2. Be to jis to reikalauja ir neišsiaiškinęs jam neaiškaus turtinės žalos dydžio ir nutartyje prašo pateikti dėl to papildomus įrodymus. Tai rodo, kad teismas neturėjo reikalauti sumokėti jo nurodyto dydžio žyminio mokesčio.
10.3. Be to, ieškovė negalėjo pateikti ieškinio elektroniniu būdu, todėl mokestis turėjo būti taikomas kaip ir teikiant elektroniniu būdu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė atsakovės prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba sumokėjimą atidėti ir nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas šioje teisės normoje nustatyta tvarka: turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
14. Pažymėtina, kad reikalavimas už atitinkamus procesinius dokumentus sumokėti žyminį mokestį nėra savitikslis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų, be kita ko, netiesiogiai užkirsti galimybę reikšti nepagrįstus reikalavimus; padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų naudojamas kaip paskutinė priemonė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020). Siekdamas užtikrinti šių tikslų įgyvendinimą, įstatymų leidėjas CPK imperatyviai nustatė už atitinkamus procesinius dokumentus mokėtinų žyminių mokesčių dydžius, taip pat reglamentavo žyminio mokesčio apskaičiavimo tvarką, atleidimo nuo žyminio mokesčio sąlygas ir kt.
15. Ieškovė nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi nutarė reikalauti sumokėti 300 Eur dydžio žyminį mokestį siekiant priimti nagrinėjimui jam pateiktą ieškinį. Ir tai jis apgaulingai padarė, nes nutarė neišsiaiškinęs ieškovės turtinės padėties, kurią reiktų suprasti reikia atskleisti šalinant trūkumus. Tačiau ir nutartyje teismas tiksliai nenurodo ką šiam įrodymui pateikti.
16. Tokia ieškovės pozicija yra nepagrįsta, pirmosios instancijos teismas ieškovei detaliai išaiškino galimą atleidimo nuo žyminio mokesčio tvarką. Tai aiškiai nurodyta šios nutarties 4 ir 5 punktuose, tačiau ieškovė savo turtinę padėtį pagrindžiančių dokumentų teismui nepateikė.
17. Ieškovė nurodo ir tai, kad teismas reikalauja sumokėti mokestį neišsiaiškinęs jam neaiškaus turtinės žalos dydžio.
18. Tokia ieškovės pozicija taip pat yra nepagrįsta, pirmosios instancijos teismas nutartyje aiškiai nurodė, kad ieškovė pareiškė reikalavimą iš atsakovės priteisti 7 000 Eur turtinės žalos ir 3 000 Eur neturtinės žalos.
19. Ieškovė nurodo ir tai, kad ji negalėjo pateikti ieškinio elektroniniu būdu, todėl mokestis turėjo būti taikomas kaip ir teikiant elektroniniu būdu.
20. Išties, CPK 80 straipsnio 7 dalyje reglamentuota, kad šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Tačiau ieškinys nebuvo teiktas elektroninių ryšių priemonėmis.
21. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį, atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui, todėl jie išsamiau nėra analizuojami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.