Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria atsakovui nustatytas terminas patikslinto atskirojo skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. e2-944-896/2022 pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovui V. J., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, I. G. dėl paskolos sutarčių pripažinimo dalyje nesudarytomis, hipotekos sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis ir vykdomųjų įrašų dalyje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti nesudaryta 2016 m. gruodžio 23 d. paskolos ir novacijos sutartį dalyje dėl 18 000 Eur; 2) pripažinti nesudaryta 2017 m. lapkričio 27 d. paskolos sutartį dalyje dėl 5 000 Eur; 3) pripažinti nesudaryta 2018 m. sausio 19 d. paskolos sutartį (su 2018 m. gegužės 4 d. pakeitimu) dalyje dėl 40 000 Eur; 4) pripažinti nesudaryta 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartį dalyje dėl 7 200 Eur; 5) pripažinti pasibaigusia 2016 m. gruodžio 23 d. Hipotekos sutartį, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 18 000 Eur paskolos sumos užtikrinimo; 6) pripažinti pasibaigusia 2017 m. lapkričio 27 d. Hipotekos sutartį, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 5 000 Eur paskolos sumos užtikrinimo; 7) pripažinti pasibaigusia 2018 m. sausio 19 d. Hipotekos sutartį ir jos 2018 m. gegužės 4 d. pakeitimą, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 40 000 Eur paskolos sumos užtikrinimo; 8) pripažinti pasibaigusia 2018 m. vasario 14 d. Hipotekos sutartį, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 7 200 Eur paskolos sumos užtikrinimo; 9) pripažinti negaliojančiu 2019 m. sausio 9 d. vykdomąjį įrašą dalyje dėl 18 000 Eur pagrindinės skolos išieškojimo; 10) pripažinti negaliojančiu 2019 m. sausio 8 d. vykdomąjį įrašą dalyje dėl 5 000 Eur pagrindinės skolos išieškojimo; 11) pripažinti negaliojančiu 2019 m. sausio 8 d. vykdomąjį įrašą dalyje dėl 40 000 Eur pagrindinės skolos išieškojimo; 12) pripažinti negaliojančiu 2019 m. sausio 8 d. vykdomąjį įrašą dalyje dėl 7 200 Eur pagrindinės skolos išieškojimo.

2. Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartimi patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – iki bus išnagrinėta byla ir bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas byloje sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir uždrausta antstoliui vykdomosiose bylose paskirstyti šias lėšas: 1) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) uždrausta paskirstyti 18 000 Eur; 2) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) uždrausta paskirstyti 5 000 Eur; 3) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) uždrausta paskirstyti 40 000 Eur.

3. Atsakovas elektroniniu paštu 2022 m. balandžio 8 d. Kauno apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (dokumento registracijos Nr. DOK-9412).

4. Atsakovas 2022 m. balandžio 12 d. Kauno apygardos teismui pateikė patikslintą atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (dokumento registracijos Nr. DOK-9733).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi atsakovui nustatė septynių dienų terminą patikslinto atskirojo skundo trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus apie sumokėtą žyminį mokestį už paduotą patikslintą atskirąjį skundą.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atskirąjį skundą (dokumento registracijos Nr. DOK-9412) 2022 m. balandžio 8 d. pateikė elektroniniu paštu, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše nurodytų sąlygų ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 175¹ straipsnyje įtvirtintos tvarkos, tačiau 2022 m. balandžio 12 d. teisme pateikė patikslintą atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. nutarties, teismas sprendė patikslinto atskirojo skundo (dokumento registracijos Nr. DOK-9733) priėmimo klausimą.

7. Teismas vertino, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog sumokėjo žyminį mokestį už patikslintą atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ir nurodė, kad atsakovas turi pateikti įrodymus apie sumokėtą 59 Eur žyminį mokestį, kuris indeksuotas CPK 82 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad, teikiant procesinius dokumentus naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų („Liteko VEP“) posistemiu, žyminis mokestis, mokėtinas už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, sudaro 45 Eur (CPK 80 straipsnio 2 ir 7 dalys, 82 straipsnis).

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atsakovas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atskirąjį skundą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Įrodymai apie sumokėtą žyminį mokestį yra Liteko sistemoje – Lietuvos valstybė iš atsakovo baudų ir kitokių neteisėtų sankcijų, turto nusavinimo, žyminių mokesčių negrąžinimo forma yra pagrobusi šimtus tūkstančių eurų, kurie yra įskaityti kaip žyminis mokestis.

8.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 83 straipsnio 3 dalį, nes neatsižvelgė į turtinę atsakovo padėtį, CPK 179 straipsnio 3 dalį, nes nesinaudojo Liteko sistema, CPK 87 straipsnio 6 dalį, nes atsakovas prašo faktiškai negrąžintas žyminių mokesčių sumas civilinėse bylose (Nr. 2-14410-199/2017, 2-2208-955/2017, 2-1676-214/2017, 2-10068-435/2019, 2-18100-454/2019, 2-2027-947/2021, 2-1883-324/2021, 2-1500-913/2017 ir daugybėje kitų) įskaityti ginčo byloje.

8.3. Atsakovas atskirąjį skundą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė per aukštą žyminio mokesčio dydį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

11. Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Šio mokesčio sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų, kuria siekiama kelių tikslų, svarbių viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų. CPK normos imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo mokėtinas žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sudaro 59 Eur. Atsakovas nurodo, kad tokia suma paskaičiuota neteisingai, nes atskirąjį skundą jis pateikė elektroninių ryšių priemonėmis – elektroniniu paštu.

13. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kaip buvo nurodyta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, 2022 m. balandžio 8 d. atsakovo elektroniniu paštu pateiktas atskirasis skundas (dokumento registracijos Nr. DOK-9412) neatitiko Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše nurodytų sąlygų ir CPK 175¹ straipsnyje įtvirtintos tvarkos, tačiau 2022 m. balandžio 12 d. teismui pateiktas patikslintas atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. nutarties, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė patikslinto atskirojo skundo (dokumento registracijos Nr. DOK-9733) priėmimo klausimą ir trūkumus nustatė patikslintam atskirajam skundui, kuris teismui pateiktas popierine forma, t. y. ne elektroninių ryšių priemonėmis.

14. Sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyto žyminio mokesčio dydžio, nurodytina, jog CPK 82 straipsnyje reglamentuojamas žyminio mokesčio, sprendimų vykdymo išlaidų ir teismo baudų indeksavimas. Teismų praktikoje pažymima, kad žyminiam mokesčiui, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma neturtiniuose ginčuose, indeksacija taikoma dėl vartotojų kainų padidėjimo bei piniginio vieneto nuvertėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-44/2008). Taigi, indeksavimo tikslas – nekeičiant įstatymo užtikrinti, kad bus kompensuojamas žyminio mokesčio nuvertėjimas, susijęs su infliacija ir vartotojų kainų padidėjimu.

15. Pagal CPK 82 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 816 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą“ 2 punktą Lietuvos statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Statistikos departamentas) kartą per ketvirtį skelbia teismų taikomus indeksus. Konkretūs vartotojų kainų indeksai žyminiam mokesčiui ir teismo baudoms indeksuoti numatyti oficialiame Statistikos departamento interneto tinklalapyje. Pagal CPK 82 straipsnio 4 dalį paskelbtas indeksas taikomas nuo atitinkamo ketvirčio antro mėnesio 1 dienos.

16. CPK 82 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiu nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis ir teismo baudos, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios. Taigi, oficialiame Statistikos departamento interneto tinklalapyje konkretus indeksas parenkamas atsižvelgiant į tai, kada įsigaliojo CPK 80 straipsnyje nurodytas žyminio mokesčio dydis (įskaitant žyminio mokesčio pakeitimus) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1113-790/2021).

17. Ginčo situacijoje aktualus CPK 80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas žyminio mokesčio dydis, pagal kurį už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Už atskiruosius skundus dėl šių nutarčių mokamas penkiasdešimties eurų žyminis mokestis. Tokio dydžio žyminis mokestis buvo nustatytas 2017 m. gegužės 2 d. įstatymu Nr. XIII-329 įsigaliojusiu 2017 m. liepos 1 d. Pagal oficialią Statistikos departamento interneto tinklalapyje nurodytą informaciją, 2021 m. gruodžio mėn. indeksas (t. y. 2022 m. I ketvirčio pradžiai apskaičiuotas indeksas), palyginti su 2017 m. liepos mėn., sudarė 117,6 ir buvo didesnis už 110 (CPK 82 straipsnio 1 dalis). Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo už patikslintą atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokėtinas žyminio mokesčio dydis, kuris, kaip minėta, nustatytas 2017 m. liepos mėn. įsigaliojusiais CPK pakeitimais, turi būti indeksuojamas ir sudaro 59 Eur (50 Eur × 1,176).

18. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 83 straipsnio 3 dalį, nes neatsižvelgė į jo turtinę padėtį.

19. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad motyvuotu asmens prašymu ir pateikus tokio prašymo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Asmuo, prašantis jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, savo sunkią turtinę padėtį turi patvirtinti teismui pateikdamas objektyvius duomenis, kurių pagrindu teismas, spręsdamas klausimą dėl tokio asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, turėtų galimybę neabejotinai įsitikinti prašymo pagrįstumu, t. y. konstatavęs įrodymais pagrįstą sunkią asmens turtinę padėtį, galėtų tenkinti prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas.

20. Atsakovas prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pirmosios instancijos teismui neteikė, todėl atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pažeidė CPK 83 straipsnio 3 dalį, atmestini kaip nepagrįsti. Nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovas būtų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje aiškinama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto ir registruojamo kilnojamojo turto registrų, bankų ir kitų kredito įstaigų, valstybinio socialinio draudimo įstaigų pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai; asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-232/2010). Tokie duomenys pirmosios instancijos teismui nebuvo teikti, todėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo klausimas pirmosios instancijos teismo nebuvo nagrinėtas.

21. Apeliantas nurodo, kad įrodymai apie sumokėtą žyminį mokestį yra teismų informacinėje sistemoje LITEKO, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 179 straipsnio 3 dalį, nes nesinaudojo LITEKO sistema, bei CPK 87 straipsnio 6 dalį, nes atsakovas prašo faktiškai negrąžintas žyminių mokesčių sumas įvairiose civilinėse bylose įskaityti ginčo byloje.

22. Pagal CPK 87 straipsnio 6 dalį šiame straipsnyje nurodytais žyminio mokesčio grąžinimo pagrindais teismas gali suinteresuoto asmens prašymu faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1240 „Dėl žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 12 punkte numatyta, jog faktiškai negrąžinta žyminio mokesčio suma gali būti įskaitoma kaip žyminio mokesčio įmoka už naują procesinį dokumentą CPK 87 straipsnyje numatytais atvejais. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įskaityti faktiški negrąžintą žyminį mokestį už naujai pateikiamą procesinį dokumentą, teismas negali savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1505-798/2020).

23. Susipažinus su atsakovo patikslintu atskiruoju skundu (dokumento registracijos Nr. DOK-9733), kurio trūkumams pašalinti pirmosios instancijos teismas skundžiama 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi nustatė terminą, nenustatyta, kad prašymą dėl žyminio mokesčio įskaitymo apeliantas būtų pateikęs pirmosios instancijos teismui, o šis nepagrįstai būtų tokį prašymą atmetęs. Apeliantui išaiškintina, kad prašymas dėl žyminio mokesčio įskaitymo turi būti pateiktas bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio atsakovo prašymo, nurodyto atskirajame skunde, plačiau nepasisako.

24. Dėl apelianto atskirojo skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 179 straipsnio 3 dalį, nes nesinaudojo LITEKO sistema, kadangi Lietuvos valstybė iš atsakovo įvairiomis formomis yra pagrobusi šimtus tūkstančių eurų, kurie yra įskaityti kaip žyminis mokestis, pažymėtina, kad, kaip jau buvo nurodyta, žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo tvarką civilinėje byloje nustato Taisyklės, o jų 5 punkte numatyta, kad žyminis mokestis asmens pasirinktu apmokėjimo būdu (elektroninė bankininkystė, mokėjimas grynaisiais pinigais ar pavedimu ir kita) mokamas į nurodytą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtina mokėjimo pavedimas ar kitas mokėjimą patvirtinantis dokumentas, kuriame turi būti nurodyta: i) mokėtojo vardas, pavardė, asmens kodas (arba juridinio asmens pavadinimas ir kodas, jei žyminį mokestį moka juridinis asmuo); ii) kitos šalies (atsakovo, skolininko ar kt.) vardas, pavardė, asmens kodas (arba juridinio asmens pavadinimas ir kodas, jei kita proceso šalis yra juridinis asmuo); iii) mokėjimo data; iv) įmokos kodas; v) mokesčio suma; vi) mokėjimo paskirtis (nurodoma, kad mokamas žyminis mokestis, ir teismo, kuriame inicijuojama byla, pavadinimas) (Taisyklių 6 punktas). Jei žyminis mokestis mokamas elektroniniu būdu, žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai neteikiami (Taisyklių 9 punktas). Taigi žyminis mokestis yra konkretus mokestis, sumokamas į nurodytą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, jis mokamas nurodant konkretų įmokos kodą. Apelianto nurodytos lėšos, kurias neva valstybė įvairiomis formomis gavo iš jo, nėra ir negali būti laikomas žyminiu mokesčiu.

25. CPK 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

26. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo ją realizuoti ne bet kokiu būdu, o laikydamasis privalomos nustatytos tvarkos. Be to, teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka turi būti derinama su šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7, 12, 17 straipsniai).

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties. Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. Nagrinėjamu atveju apeliantas šios nustatytos tvarkos nesilaikė. Be kita ko, apelianto nurodyta CPK 179 straipsnio 3 dalies nuostata suteikia teismui teisę naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, tačiau ši norma nenustato teismui pareigos informacinėje sistemoje ieškoti galimai besikreipiančiojo asmens kitoje byloje sumokėto žyminio mokesčio, nustatinėti, ar žyminis mokestis yra/nėra įskaitytas kitoje byloje, nustatinėti, ar asmeniui faktiškai (ne)buvo grąžintas žyminis mokestis. Tokias aplinkybes turi nurodyti besikreipiantis į teismą asmuo, jei pageidauja, kad būtų įskaitytas kitoje byloje faktiškai negrąžintas žyminis mokestis, ir toks asmens prašymas turi būti pareikštas pirmosios instancijos teisme.

28. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas atsakovui V. J. aptartam trūkumui pašalinti nustatė septynių dienų terminą. Tokią pirmosios instancijos teismo nutartį apskundus, minėtas septynių dienų terminas skaičiuotinas nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties įteikimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.