- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-01
- Bylos Nr.
- e2KT-40-912/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00170-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- V. J.
- Kategorijos
susipažinęs su pareiškėjo V. J. pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-30-896/2026 nagrinėjimo ir prašymu perduoti nagrinėti civilinę bylą kitam apygardos teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Lietuvos apeliaciniam teismui Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 27 d. nutartimi persiųstas pareiškėjo V. J. pareiškimas, kuriuo, be kita ko, prašoma nušalinti Kauno apygardos teismą nuo civilinės bylos nagrinėjimo ir perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.
2. Pareiškime nurodoma, kad civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas nesusipažino su bylos medžiaga ir nepasirengė parengiamajam teismo posėdžiui; nekvietė į bylos nagrinėjimą jokių liudytojų ir nesiaiškino dėl bylai svarbių aplinkybių; atsisakydamas į bylą priimti baudžiamųjų ir civilinių bylų medžiagą, sąmoningai tyčia trukdo pareiškėjui ginti savo teises ir teisėtus interesus; užkirto kelią dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje; grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus teisės aktus; bylą pradėjo nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant; teismo posėdį 2026 m. balandžio 1 d. paskyrė žinodamas, kad atsakovas turės dalyvauti kitose itin didelės apimties civilinėse ir baudžiamosiose bylose, todėl negalės pasiruošti civilinės bylos nagrinėjimui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pareiškime taip pat nurodoma, kad Kauno apygardos teisme iš esmės susidarė padėtis, kai teisėjais dirba dauguma asmenų, kurie faktiškai smurtu neteisėtai užgrobė valdžią, vykdo lietuvių tautos genocidą psichologiškai kankindami lietuvius bei trikdydami jų protinį vystymąsi. Teisėjai gali solidarizuotis ir iš atsakovo arba atimti civilinį veiksnumą ir teisnumą, arba jį esmingai apriboti. Pareiškėjas fiziškai negali aprašyti visų Kauno apygardos teismo teisėjų nusikaltimų ir (ar) neteisėtų veiksmų, padarytų pareiškėjo atžvilgiu, kitose bylose, t. y. aprašyti turto pasisavinimus, kankinimą, politinių bylų suklastojimą, piktnaudžiavimą psichiatrija, turto niokojimą, neteisėtas kratas butuose, kūno sužalojimus, kaimynų kurstymą, medicininių ekspertizių duomenų keitimą, siekiant nutraukti ikiteisminius tyrimus. Kauno apygardos teismas ir bylą nagrinėjantis teisėjas turi teisinį suinteresuotumą dėl pareiškėjo pateiktos peticijos byloje Nr. 5608/25. Kitose pareiškėjo atžvilgiu iškeltos civilinės bylos perduotos nagrinėti kitiems teismams.
Pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinami
4. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).
5. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodesko (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.
6. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.
7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nušalinimą Kauno apygardos teismui grindžia šiomis aplinkybėmis: 1) šio teismo teisėjų suinteresuotumu dėl pareiškėjo pateiktos peticijos; 2) argumentais dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų padarytų nusikalstamų veikų (valdžios užgrobimo, genocido vykdymo, smurtinių nusikaltimų ir pan.).
8. Pareiškime dėl visų teismo teisėjų nušalinimo išdėstyti teiginiai, susiję su Kauno apygardos teismo (teisėjų) suinteresuotumu dėl pareiškėjo pateiktos peticijos, nesudaro pagrindo nušalinti Kauno apygardos teismą nuo civilinės bylos nagrinėjimo. Nors pareiškėjas pateikė prašymą dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo, bet nenurodė konkrečių aplinkybių ir objektyvių teiginių, pagrindžiančių reiškiamas abejones visų šio teismo teisėjų šališkumu. Pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo iš esmės grindžiamas pareiškėjo prielaidomis, bet ne konkrečiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą abejoti dėl nešališko civilinės bylos išnagrinėjimo nurodytame teisme. Visgi, tam, kad visi atitinkamo teismo teisėjai būtų nušalinti nuo bylos nagrinėjimo, pareiškimas turi būti pagrįstas ne tik abejonėmis, bet ir argumentais bei juos pagrindžiančiais duomenimis, kurių pareiškėjas šiuo atveju nenurodė.
9. Vertinant nušalinimo pareiškimo argumentus, susijusius su bylą nagrinėjančio teisėjo priimtais procesiniais spendimais nagrinėjamoje byloje, svarbu pažymėti, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-9-943/2019). Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu, o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą. Dėl šių aplinkybių pareiškime nurodomos aplinkybės, susijusios su pirmosios instancijos teismo civilinę bylą nagrinėjančio teisėjo procesiniais veiksmais, nėra laikomos pagrindu nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus.
10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, įvertinęs pareiškėjo subjektyvius argumentus dėl Kauno apygardos teismo teisėjų padarytų nusikalstamų veikų, pažymi, kad šiuo pagrindu nušalinimas reiškiamas ne dėl aplinkybių, nurodytų CPK 65 ir 66 straipsniuose, o tik dėl to, kad proceso šaliai nepatinka bylą nagrinėjantis teisėjas, turint tikslą pademonstruoti savo niekinamą ir žeminantį požiūrį į teisėją bei teismą, vartojant įžeidžiančio turinio formuluotes, kurios negali būti vertinamos kaip įprasta valstybei ar jos institucijoms reiškiama kritika. Pareiškime nurodytos aplinkybės iš esmės yra orientuotos ne į Kauno apygardos teismo teisėjų šališkumą galinčias pagrįsti aplinkybes, bet į bylą nagrinėjančio teisėjo atliekamų procesinių veiksmų nagrinėjamoje civilinėje byloje kritiką. Tokie pareiškėjo argumentai yra kvalifikuotini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl pareiškėjas įspėjamas, kad pakartotinis įžeidžiančio turinio ir sąvokų vartojimas teisėjų ir teismo atžvilgiu gali būti pagrindas teismui paskirti pareiškėjui iki 5 000 Eur baudą (CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalis).
11. Taigi, pareiškėjas nenurodė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad Kauno apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais ar turi asmeninį išankstinį nusistatymą. Vien pareiškėjo abejonės nėra lemiamos ir nesudaro pagrindo nušalinti visų Kauno apygardos teismo teisėjų nuo bylos nagrinėjimo. Dėl šių aplinkybių netenkinami pareiškėjo V. J. pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-30-896/2026 nagrinėjimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti pareiškėjo V. J. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-30-896/2026 nagrinėjimo ir prašymo perduoti nagrinėti civilinę bylą kitam apygardos teismui.