- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-06
- Bylos Nr.
- 2S-1006-945/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03993-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. A. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – atsakovė) 7 000 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, kad ieškovė ieškinyje nurodė daug faktinių aplinkybių, tačiau jų nesusiejo su konkrečiais reikalavimais. Iš ieškinio negalima nustatyti, kokie konkrečiai atsakovės veiksmai ar neveikimas nulėmė 1 000 Eur turtinės žalos už spintas ir sekcijas, 1 000 Eur turtinės žalos už dvi lovas, 1 000 Eur turtinės žalos už kitus sugadintus daiktus (ieškovė turi detalizuoti, kokie tai daiktai ir kaip buvo apskaičiuota jų vertė), 500 Eur turtinės žalos už daiktų pervežimą, 500 Eur turtinės žalos už negautą paramą, 3 000 Eur turtinės žalos už netektą galimybę laimėti bylą ir ilgą laiką likus apšmeižtai atsiradimą. Teismas nurodė, kad ieškovė turėtų atskirai pasisakyti dėl kiekvienos turtinės žalos sudedamosios dalies, nurodant, kokie atsakovės veiksmai ar neveikimas nulėmė tokių žalų atsiradimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, be kita ko, turėtų detaliau paaiškinti, kokią paramą ji siekė gauti, tačiau dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jos negavo ir kokie tai buvo veiksmai, kada ir kokiomis aplinkybėmis ieškovei buvo suteiktos pervežimo paslaugos, kokie atsakovės neteisėti veiksmai nulėmė šių išlaidų atsiradimą, apie kokią konkrečiai bylą ieškovė kalba ieškinyje, kuri nebuvo laimėta, kokie atsakovės neteisėti veiksmai buvo atlikti, kurie nulėmė 3 000 Eur dydžio turtinės žalos atsiradimą ir kaip ši turtinė žala buvo apskaičiuota. Ieškovė, pasisakydama dėl reikalavimo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumo, turi nurodyti, kokie konkrečiai atsakovės veiksmai ar neveikimas, kuriuos ji vertina kaip neteisėtus, sukėlė šią žalą, kuo pasireiškė neturtinė žala, kaip ji buvo apskaičiuota. Teismas, nustatęs, kad ieškovė už ieškinį nesumokėjo 300 Eur žyminio mokesčio, nurodė jį sumokėti.
3. Ieškovė 2025 m. vasario 27 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutarties dalies, kuria ieškovė įpareigota sumokėti 300 Eur žyminį mokestį už ieškinį, taip pat prašymą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, 2025 m. vasario 28 d. – papildomus įrodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 5 d. nutartimi nutarė ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
5. Teismas nusprendė, kad ieškovė nepašalino 2025 m. vasario 19 d. nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų – nepatikslinto ieškinio faktinio pagrindo. Teismo vertinimu, dėl šios priežasties ieškovės inicijuojamo ginčo ribos nėra aiškios, esant tokiam neaiškiam ieškiniui, atsakovė neturės galimybės suformuluoti savo atsikirtimus. Teismas pažymėjo, kad pagal ieškovės ieškinį byla nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, todėl kiekviena šalis (taip pat ir ieškovė) privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad ieškinyje ir prašyme dėl ieškinio trūkumų pašalinimo viskas buvo aiškiai išdėstyta, įvykdyti teismo reikalavimai, išskyrus dėl objektyvių priežasčių negalimus įvykdyti ir tokius, kuriems būtina kvalifikuota teisininko pagalba. Ieškinyje nurodyti atsakovės neteisėti veiksmai – daiktų sandėlyje sugadinimas, juos užliejus vandeniu, atsakovės samdytų krovėjų nepriežiūra, jų veiksmų nefiksavimas – nulėmė padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Teismas iš anksto nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė negalės suformuoti atsikirtimų, nors pirminėje teisminio proceso stadijoje teismas turėtų spręsti dėl taikaus ginčo sprendimo kelio. Teismui buvo nusiųsti įrodymai, todėl jis galėjo priimti ieškinį. Be to, galimas įrodinėjimas liudininkų pagalba. Teismas neturėtų iš anksto spręsti už atsakovę, kuri galbūt būtų prisipažinusi savo kaltę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teismui padarius išvadą, kad ieškovė nepašalino šio procesinio dokumento trūkumų. Taigi šiuo atveju apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – ieškiniui) keliami reikalavimai ir procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo teisiniai padariniai.
9. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma.
10. Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys, tačiau atitinkamas reikalavimas ieškiniu tampa tik tada, kai kreipiamasi į teismą su nustatyta tvarka surašytu ieškinio pareiškimu. Ieškinio turiniui keliami reikalavimai išdėstyti CPK 111, 135 straipsniuose. Nors nurodytos įstatymo nuostatos ieškinio turiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinio turinį sudaro du elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
11. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės pareikšto ieškinio priėmimo klausimą, konstatavo, kad pateiktas ieškinys yra su trūkumais, todėl nustatė terminą jiems pašalinti – patikslinti ieškinio faktines aplinkybes ir sumokėti žyminį mokestį. Dėl pirmosios instancijos teismo įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį ieškovė padavė atskirąjį skundą, kuris bus nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šio ieškinio trūkumo ir aplinkybių, susijusių su jo (ne)pašalinimu. Ieškovei pateikus papildomus duomenis, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė neištaisė teismo nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, nes faktinis ieškinio pagrindas tebėra neaiškus, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl neaiškaus faktinio ieškinio pagrindo yra nepagrįsta.
12. Vertinant ieškovės atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, pažymėtina, kad ieškinį pareiškiančiam asmeniui kyla pareiga tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Tačiau įstatyme nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
13. Taigi, CPK nustatytas trūkumų šalinimo institutas turi būti taikomas apdairiai, nes ieškinio trūkumų nustatymas nesant tam teisinio pagrindo gali iš esmės apriboti arba užkirsti kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, ginti jas teismine tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje šiuo aspektu yra išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne pasitelkiant trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu, kur, iškvietus šalis, jos gali būti apklaustos siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo atveju, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo faktinį ieškinio pagrindą, todėl papildomų aplinkybių nenurodymas negali būti priežastimi atsisakyti priimti ieškovės pareikštą ieškinį, kadangi tokiu atveju būtų pažeidžiama ieškovės teisė į teisminę gynybą. Nustatyta, kad ieškinio, kuriuo reikalaujama priteisti iš atsakovės 7 000 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios su, ieškovės teigimu, netinkamu jai priklausančių daiktų transportavimu ir saugojimu. Nors pirmosios instancijos teismui tam tikrose ieškinio dalyse trūksta papildomos argumentacijos, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė ieškinyje išdėstė esmines faktines aplinkybes, pateikė tam tikrus įrodymus, o pirmosios instancijos teismo paminėti neaiškumai nėra tokie, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog faktinis ieškinio pagrindas yra toks neaiškus, kad teismo procesas apskritai negali būti pradėtas.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje akcentavo, kad kiekviena šalis (taip pat ir ieškovė) privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirminėje proceso stadijoje ieškovės argumentai neįtikino pirmosios instancijos teismo dėl ieškinio dalyko pagrįstumo ir, jo nuomone, ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami ieškinio reikalavimams pagrįsti, nėra ieškinio trūkumai, dėl kurių civilinis procesas negali prasidėti, nes ieškovės reikalavimų pagrįstumas bus vertinamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo kaip nepašalinti akcentuojami ieškinio trūkumai yra pertekliniai, kadangi ieškovė ieškinyje turi tik nurodyti, bet ne įrodyti faktinį ieškinio pagrindą, kuris, kaip minėta, yra suformuluotas pakankamai aiškiai, be to, ieškovė turi teisę tikslinti savo poziciją ir teikti (prašyti išreikalauti) papildomus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui metu.
16. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, priėmė nepagrįstą nutartį, todėl ieškovės atskirąjį skundą tenkina, panaikina skundžiamą teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.