Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. K. ir atsakovo J. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1036-984/2021 pagal ieškovės T. K. ieškinį atsakovui J. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių bei atsakovo J. K. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių, tretieji asmenys Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, UAB „IPF Digital Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

32. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis yra, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str. 1 d.). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant bylą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės pateiktuose įrodymuose (2019 m. sausio 6 d. atsakovo J. K. atsiliepimas į ieškovės T. K. ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3365-1090/2019) nenurodyta naujų aplinkybių, kurios neegzistavo bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apeliantės apeliacinį skundą išnagrinėjimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti, nes jais grindžiamos aplinkybės ir motyvai, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).

35. Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių. Apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodydami, jog santuoka iširo išimtinai dėl priešingos šalies kaltės.

36. Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nurodytos CK 3.26–3.30 str., 3.35–3.36 str., 3.85 str. ir 3.92 str., t. y. lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-399/ 2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių konstatuota, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 str. 3 d.), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

38. Nustačius vieno sutuoktinio kaltę, gali būti pripažįstamas kaltu ir kitas sutuoktinis, jei jis nesiėmė priemonių šeimai išsaugoti, negynė šeimos vertybių ir tai lėmė jo, kaip sutuoktinio, pareigų nesilaikymą. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

39. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjamos, laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

41. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad šalių santykiai yra konfliktiški ilgą laiką. Šalys neginčijo, kad 2018 m. ieškovė paliko šeimą dėl netinkamo atsakovo elgesio, tačiau vėliau atsakovas ją įkalbėjo grįžti namo. Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi apklaustų liudytojų parodymais apie netinkamą (nepagarbų) atsakovo elgesį su sutuoktine, tačiau pirmosios instancijos teismo užfiksuotas atsakovo elgesys teismo posėdžiuose (agresyvus kalbėjimo tonas, pasakojimas apie pavartotą smurtą prieš A. D.), taip pat atsakovo ir buvusio žento pokalbio garso įrašas, kuriame atsakovas nurodė, jog su žmona gali daryti ką nori, nors tempti ją už plaukų į automobilį, o atvykusi policija nieko negalės padaryti, nes ieškovė vis dar yra jo sutuoktinė ir pan., patvirtina atsakovo nepagarbų elgesį su ieškove ir neprieštarauja apklaustų liudytojų (ieškovės brolių, šalių dukros) parodymams. Byloje taip pat nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė ir liudytojas A. D. neigė, kad vienas kitą pažįsta ir artimai bendrauja. Pirmosios instancijos teismui pareikalavus iš mobiliojo ryšio tiekėjo duomenis apie ieškovės ir A. D. naudojamų mobiliojo ryšio telefonų numerius, paaiškėjo, kad ieškovė su liudytoju A. D. vienas kitam per dieną skambina ir rašo trumpąsias SMS žinutes nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. (duomenys saugomi tik 6 mėn.), nuo ankstaus ryto iki vakaro, po 20–30 kartų beveik kiekvieną dieną. Apeliantės darbo grafikai 2018 m. rugsėjo mėn. ir liudytojo T. F. parodymai, jog jis 2018 m. rudenį matė apeliantę kartu su A. De., taip pat apeliantės ir liudytojo A. D. vengimas pripažinti, jog pažįsta vienas kitą, patvirtina, kad apeliantė su A. D. bendrauja ilgą laiką, t. y. ne tik po sutuoktinių pradėjimo gyventi skyrium 2020 m. balandžio mėn. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų duomenų pakanka spręsti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abu sutuoktiniai pažeidė savo pareigą siekti kompromiso, savitarpio pagalbos ir moralinės paramos, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti apklaustų liudytojų parodymais ar kviesti kitus (pvz., ieškovės tėvą, šalių sūnų ir pan.). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalių santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas, t. y. neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai ir tęstiniai konfliktai. Nustatytas šalių nenoras stengtis išsaugoti šeimą, ieškovės nelojalumas, atsakovo nepagarbus ir agresyvus elgesys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantų apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šalių santuoka iširo išimtinai dėl kurio nors vieno sutuoktinio kaltės, nes įrodymų visuma patvirtina abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo.

42. Pagal CK 3.70 str. 2 d. kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra teisėta ir pagrįsta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl 10 000 Eur neturtinės žalos priteisimo.

43. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jai paskyrė 250 baudą už priesaikos sulaužymą, t. y. jog ji apsimetė (nutylėjo), kad nepažįsta liudytojo A. D. (CPK 186 str. 6 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas naudingo teismo sprendimo, gali teikti ne visus paaiškinimus, dalį jų nutylėti, palankiai sau vaizduoti ir suprasti tam tikras aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipti savo naudai. Tokio asmens parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs, tačiau teisme prisiekęs jis negali sąmoningai neigti aplinkybių, kurias neginčijamai patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Išklausius pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 4 d. garso įrašą, nustatyta, kad posėdžio metu liudytoju apklaustas A. D. neigė, jog pažįsta ieškovę ir atsakovą. Teismo posėdyje dalyvavusi ieškovė nutylėjo, kad pažįsta liudytoją, nors pirmosios instancijos teismas, prašydamas tiek liudytojo, tiek ieškovės nurodyti savo mobiliojo ryšio telefonų numerius, siekiant patikrinti, ar liudytojas ir ieškovė bendrauja mobiliuoju ryšiu, įspėjo dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Gavus iš mobiliojo ryšio tiekėjo duomenis, paaiškėjo, kad A. D. ir ieškovė mažiausiai pusę metų (informacija saugoma tik 6 mėn.) bendrauja trumposiomis SMS žinutėmis ir telefonu 20–30 kartų per dieną. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėjo būtent ieškovės nelojalumu, bendraujant ir palaikant artimus ryšius su A. D., todėl A. D. neigiant, o ieškovei nutylint tarpusavio ryšį, pirmosios instancijos teismas buvo priverstas atidėti teismo posėdį ir išsireikalauti iš mobiliojo ryšio tiekėjo liudytojui ir ieškovei priklausančių mobiliojo ryšio telefonų numerių išklotines. Vadinasi, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas konkrečiai nepaklausė ieškovės, ar ji pažįsta liudytoją A. D., nereiškia, jog ieškovei bauda už priesaikos sulaužymą paskirta nepagrįstai, juolab, tik vėliau ieškovė pripažino, jog pažįsta A. D. Darytina išvada, kad bauda ieškovei už priesaikos sulaužymą paskirta pagrįstai, todėl apeliantės argumentai dėl baudos paskyrimo neteisėtumo atmestini, kaip nepagrįsti.

44. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl šalių turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo, nurodydamas, kad dalis padalinto turto priklausė ne sutuoktiniams.

45. CK 3.100 str. 4 p. nurodyta, kad, nutraukiant santuoką, privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009).

46. Dalijant sutuoktinių turtą, visų pirma reikia sudaryti jo balansą. Balansas bendrąja prasme reiškia ataskaitą, kurios vienoje dalyje atsispindi sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, lėšos, vertybiniai popieriai ir t. t.), o kitoje – skolos (įvairios paskolos, kiti finansinio pobūdžio įsipareigojimai ir pan.). Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 str.), nustatęs turto vertę (CK 3.119 str.) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Iš bendro sutuoktinių turto sumokėjus (priteisus) iš šio turto mokėtinas skolas bei sudarius kompensacijų balansą, likęs bendras turtas dalijamas lygiomis dalimis (CK 3.117 str. 1 d., 3.118 str. 4 d.). Sutuoktinių bendro turto dalių lygybė yra įstatyme įtvirtinta prezumpcija, nuo kurios gali būti nukrypstama tik CK 3.123 straipsnyje nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008).

47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas (CPK 13 str.) reiškia, kad šalys, suformuluodamos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus ir jų pagrindą, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 str.), privalo, neperžengdamas šalių pareikštų reikalavimų nustatytų ribų, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktines aplinkybes, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio materialinio teisinio pobūdžio reikalavimą asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir ar šalies pasirinktu teisiniu būdu jie gintini.

48. Apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai) (CPK 312 str.). Apeliacinis skundas taip pat negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).

49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK yra įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių CPK nustatytų teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

50. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas atlieka tik pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimui pakartoti ar naujiems reikalavimams ir atsikirtimams nagrinėti, o pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti.

51. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas, apeliaciniu skundu prašydamas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl turto padalinimo, iš esmės nurodė naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme ir atitinkamai pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių negalėjo ištirti ir įvertinti. Apeliantas nurodė, kad savadarbė priekaba (90 Eur), šienapjovė (350 Eur), kultivatorius (100 Eur), plūgai (100 Eur), bulvių sodinimo mašina (150 Eur), bulvių kasimo mašina (550 Eur), žemės dirbimo freza (350 Eur), t. y. nurodytas 1 690 Eur vertės turtas negalėjo būti padalintas, kaip šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes šis turtas priklauso I. Š., kurį teismas atsisakė apklausti liudytoju. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išklausius pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 13 d. posėdžio garso įrašą, nustatyta, jog atsakovas neprašė liudytoju apklausti I. Š. ar šį asmenį įtraukti trečiuoju asmenį į bylos nagrinėjimą. Tiek atsakovas, tiek jo atstovė nurodė, kad žemės ūkio padargus atsakovui atidavė draugas (kaimynas, švogeris) neatlygintinai. Konkretus žemės ūkio padargų atidavęs asmuo teismui nebuvo nurodytas. Atsakovo atsiliepime į patikslintą ieškinį taip pat nurodyta, kad draugas ir geras kaimynas atidavė atsakovui neatlygintinai šienapjovę, bulvių sodinimo ir kasimo mašinas, žemės dirbimo frezą ir kultivatorių, su sąlyga, kad atsakovas padės jam žemės ūkio darbuose. Konkretus žemės padargus atidavęs asmuo nebuvo nurodytas nei atsiliepime į patikslintą ieškinį, nei kituose procesiniuose dokumentuose. Apelianto argumentai dėl žemės ūkio padargų taip pat yra prieštaringi, nes atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas nurodė, jog plūgas ir priekaba buvo įgyti su traktoriumi, o apeliaciniame skunde nurodyta, kad plūgas ir priekaba sutuoktiniams nepriklauso.

52. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši civilinė byla dėl santuokos nutraukimo iškelta 2020 m. gegužės 29 d., tačiau nenustatyta, jog atsakovas žemės ūkio padargų savininką būtų nurodęs savo procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžių metu ar būtų pateikęs kitus duomenis, jog žemės ūkio padargai priklauso kitam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl žemės ūkio padargų priklausymo kitam asmeniui laikytinos naujomis aplinkybėms, todėl taikytinas CPK 306 str. 2 d. nustatytas draudimas, numatantis, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kadangi apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja apelianto apeliaciniame skunde nurodytų naujų aplinkybių, susijusių su žemės ūkio padargų priklausymu kitam asmeniui.

53. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad dušo kabina, vandens šildymo boileris ir skalbimo mašina, t. y. 390 Eur vertės turtas taip pat negalėjo būti padalintas, nes šis turtas priklauso atsakovo motinai. Liudytoja apklausta atsakovo motina pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ji išlaikė šeimą iki 2001 m. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nurodyti buities daiktai buvo įsigyti jo motinos iki 2001 m. Vien aplinkybė, kad šalys ilgą laiką gyveno atsakovo motinai priklausančiame name, nepatvirtina, jog šeimos buityje reikalingus daiktus įsigijo būtent atsakovo motina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas per daugiau nei metus nuo civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nurodytus kilnojamus daiktus įsigijo ne sutuoktiniai, o atsakovo motina, todėl apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo atmestini, kaip nepagrįsti.

54. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas suklydo, apskaičiuojant ieškovei iš atsakovo priteistinos kompensacijos dydį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės naudai priteisė 1 670 Eur vertės automobilį Audi A3, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį Ford Galaxy (800 Eur), televizorių „Hisense“ (160 Eur), skalbimo mašiną „Samsung“ (250 Eur), sofą–lovą (120 Eur), sekciją (80 Eur), virtuvės baldų komplektą (150 Eur), 2 komodas (90 Eur, 150 Eur), spintą su antresolėmis (75 Eur), dušo kabiną (90 Eur), vandens šildymo boilerį (50 Eur), traktorių MTZ 80L (1 380 Eur), savadarbę priekabą (90 Eur), šienapjovę (350 Eur), kultivatorių (100 Eur), plūgus (100 Eur), bulvių sodinimo mašiną (150 Eur), bulvių kasimo mašiną (550 Eur), žemės dirbimo frezą (350 Eur), viso turto už 5 085 Eur. Ieškovei priteistos 4 010,22 Eur kompensacijos dydį pirmosios instancijos teismas nustatė, atimdamas iš atsakovui priteisto 5 085 Eur vertės turto ieškovei priteisto turto 1 670 Eur vertę, pridedant 280,22 Eur kompensaciją už sumažintą bendro turtą dalį pagal išskaičiuotą iš atsakovo 560,45 Eur sumą žalai atlyginti UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (560 : 2), taip pat 315 Eur už atsakovo parduotą sutuoktiniams priklausiusį automobilį VW SHARAN (630 : 2). Darytina išvada, kad ieškovei iš atsakovo pirmosios instancijos teismo priteista 4 010,22 Eur kompensacija paskaičiuota teisingai, todėl apelianto argumentai dėl kompensacijos priteisimo atmestini, kaip nepagrįsti.

55. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinių skundų argumentus, bylos duomenis, ginčui aktualias teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu klausimus dėl santuokos nutraukimo ir kompensacijos priteisimo išsprendė teisingai, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą sprendimą. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako (CK 3.60–3.61 str., 3.117–3.119 str., 3.123 str.; CPK 178 str., 185 str., 306 str.).

56. Atmetus apeliacinius skundus, šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos (CPK 93 str.).

57. Pagal CPK 276 str. 2 d. teismas gali savo iniciatyva ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.

58. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė priteisti atsakovui J. K. asmeninėn nuosavybėn žemės dirbimo frezą, nenurodydamas konkrečios šio turto vertės, nors sprendimo motyvuojamosios dalies 57 ir 63 punktuose nurodė žemės dirbimo frezo vertę 350 Eur.

59. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje priteisdamas atsakovui J. K. asmeninėn nuosavybėn žemės dirbimo frezą, nenurodydamas konkrečios šio turto vertės, padarė rašymo apsirikimo klaidą, kurią yra pagrindas ištaisyti. Siekiant proceso operatyvumo ir ekonomiškumo bei procesinio dokumento aiškumo, yra pagrindas patikslinti skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo rezoliucinę dalį, ištaisant rašymo apsirikimo klaidą, kurios ištaisymas nekeičia sprendimo esmės (CPK 276 str.), nurodant, kad priteisto atsakovui J. K. asmeninėn nuosavybėn žemės dirbimo frezo vertė yra 350 Eur.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje, nurodant, kad priteisto atsakovui J. K. asmeninėn nuosavybėn žemės dirbimo frezo vertė yra 350 Eur.

Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.