- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-26
- Bylos Nr.
- e2S-1098-889/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Pareiškėjas
- L. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. V., A. J., uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), G. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio R. V. veiksmų. Skundu pareiškėjas prašė panaikinti antstolio R. V. 2024 m. gegužės 8 d. patvarkymą atsisakyti tenkinti L. J. prašymą vykdyti išieškojimą pirmiausia iš vertybinių popierių ir įpareigoti antstolį R. V. vykdyti išieškojimą iš A. J. nuosavybės teise valdomų vertybinių popierių, t. y. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) 39 868 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, ir tik nepakakus lėšų, išieškojus iš jų (vertybinių popierių), vykdyti išieškojimą pagal eilę, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 664 straipsnyje; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimo pagrindu pareiškėjo skunde nurodoma, kad antstolio R. V. kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos dėl išieškojimo solidariai iš A. J. ir L. J. pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-982-258/2021 pagrindu išduotus vykdomuosius raštus. Išieškotojos UAB (duomenys neskelbtini) naudai solidariai iš skolininkų išieškoma 151 398,46 Eur suma. Pareiškėjui (solidariajam skolininkui) L. J. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (toliau – turtas): a) pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); b) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); c) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Solidariajai skolininkei (pareiškėjo sutuoktinei) A. J. nuosavybės teise priklauso 39 868 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų išieškotojos UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurios sudaro 7,64 proc. visų bendrovės akcijų (toliau – (duomenys neskelbtini) akcijos). Tiek pareiškėjui (solidariajam skolininkui) L. J., tiek jo sutuoktinei (solidariajai skolininkei) A. J. priklausantis turtas yra areštuotas išieškotojų naudai. Pareiškėjas (solidarusis skolininkas) L. J. kartu su savo 5 asmenų šeima, t. y. sutuoktine (solidariąja skolininke) A. J. bei trimis jųdviejų vaikais (iš kurių vienas (duktė (duomenys neskelbtini)) tebėra nepilnametis) gyvena išieškotojų naudai areštuotame gyvenamajame būste. Jokio kito nekilnojamojo turto šeima neturi. Be to, solidariajai skolininkei A. J. priklausančių vertybinių popierių ((duomenys neskelbtini) akcijų) rinkos vertė, skolininkų skaičiavimais, sudaro ne mažiau nei 136 554 Eur ir gali siekti 314 249 Eur, t. y. skolininkės A. J. turto (vertybinių popierių) gali užtekti visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti. 2024 m. balandžio 18 d. solidarusis skolininkas L. J. pateikė antstoliui prašymą vykdyti išieškojimą iš solidariajai skolininkei (jo sutuoktinei) A. J. priklausančių vertybinių popierių ((duomenys neskelbtini) akcijų), o tik nepakakus lėšų, išieškojus iš vertybinių popierių, vykdyti išieškojimą iš kito turto. 2024 m. gegužės 8 d. antstolis patvarkymu prašymą tenkinti atsisakė. Pareiškėjo nuomone, antstolio teiginiai, kad turimų akcijų „nepakanka skolai išieškoti“, yra grindžiami tik antstolio nuomone ir subjektyviu vertinimu, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini) akcijų „gali neužtekti“ išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Todėl pareiškėjas pateikė antstoliui skundą.
3. Antstolis R. V. 2024 m. birželio 10 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė skundą teismui. Antstolis nurodė, kad, atsakant į 2024 m. balandžio 18 d. skolininko L. J. prašymą nukreipti išieškojimą į A. J. priklausančius vertybinius popierius, o tik nepakakus lėšų, išieškojus iš vertybinių popierių, vykdyti išieškojimą pagal eilę, buvo analizuota galimybė iš esmės išieškoti skolą iš solidariosios skolininkės A. J. turimo turto, kaip to ir prašė pareiškėjas. Pažymima, kad skolininkui L. J. UAB (duomenys neskelbtini) akcijos nepriklauso, taigi iš esmės nukreipiant išieškojimą į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą išieškojimo eilė nepažeidžiama. Be to, iš antstolio vykdomojoje byloje turimų duomenų, solidariosios skolininkės A. J. akcijų vertės nepakanka skolai išieškoti ir, antstolio nuomone, šis turtas (akcijos) yra nelikvidus. Vertinant akcijas pagal įmonės turimo nekilnojamojo turto vertę, akcijų vertės taip pat nepakanka skolai padengti. Pareiškėjo skunde preliminarūs vertinimai yra tik jo nuomonė. Pažymima, kad skolininkai nededa jokių pastangų grąžinti skolą, jau daugiau kaip dvejus metus visiškai nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, nemoka skolos.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoti asmenys UAB (duomenys neskelbtini) ir G. Š. pateikė atsiliepimą į skundą, juo prašė: 1) netenkinti skundo, kaip nepagrįsto ir neįrodyto; 2) priteisti iš pareiškėjo išieškotojų naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 liepos 23 d. nutartimi pareiškėjo (skolininko) L. J. skundo dėl antstolio R. V. veiksmų netenkino.
6. Pirmosios instancijos teismas dėl esminių pareiškėjo L. J. skundo argumentų pažymėjo, kad išieškojimas vykdomas pagal CPK 664 straipsnyje nustatytą išieškojimo iš skolininko turto eilę tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimams įvykdyti areštuojami keli to paties savininko turto objektai. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad skolininkų A. J. ir L. J. atžvilgiu yra vykdomos atskiros vykdomosios bylos.
7. Teismas nurodė, kad skolininkui L. J. UAB (duomenys neskelbtini) akcijos nepriklauso, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad antstolis pažeidė CPK 664 straipsnyje nustatyto išieškojimo eiliškumo reikalavimus.
8. Teismas pažymėjo, kad sutiktina su išieškotojų pozicija, jog, atsižvelgus į Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-9777-1087/2023 (Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1302-924/2023 palikta nepakeista) nurodytą skolininkės A. J. skolos dydį, t. y. „bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjos (A. J.) įsiskolinimai sudaro viso 226 676,48 Eur“, abejotina, jog net ir pavykus realizuoti skolininkės A. J. turimus vertybinius popierius gautos sumos pakaktų atsiskaityti su visais jos kreditoriais. Atskirai pažymima ir tai, kad skolininkai gera valia teismo sprendimus vykdyti vengia.
9. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-11140-996/2024 pareiškimas dėl uždraudimo nukreipti išieškojimą į būstą yra atmestas.
10. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, be to, antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjo skundas yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjas L. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo (skolininko) L. J. skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-11140-996/2024, ir šioje nutartyje teismo nurodytais motyvais, nes ši nutartis dar nebuvo įsiteisėjusi.
11.2. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas (rėmėsi CPK 662 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, nesant tam jokio pagrindo). Teismo motyvacija yra prieštaringa (negalima vienas proceso teisės normas (CPK 662 straipsnis) taikyti, o kitų (savo esme ir prigimtimi) analogiškų normų (CPK 664 straipsnis) netaikyti, nors tiek CPK 662 straipsnis, tiek CPK 664 straipsnis skirti reguliuoti tą patį atvejį, kai kalbama apie vieną skolininką ir kelis šio skolininko turimus turto objektus.
11.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė motyvais, nesusijusiais / viršijusiais bylos nagrinėjimo dalyką (byloje nebuvo ginčo, kad CPK 664 straipsnis ginčo atveju yra taikytinas, o antstolio patvarkymas buvo grindžiamas išimtinai neva nepakankama (duomenys neskelbtini) akcijų verte, ilgesniu ir sunkesniu išieškojimo procesu, o ne solidaria prievolės prigimtimi ar CPK 664 straipsnio netaikymu). Todėl, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas išėjo iš bylos nagrinėjimo ribų ir viršijo savo įgaliojimus.
11.4. Akcentuojama, kad ne skolininkai vengia teismo sprendimo įvykdymo, o būtent antstolis siekia teismo sprendimą įvykdyti pačiu „lengviausiu“ būdu, kadangi išieškojimo iš (duomenys neskelbtini) akcijų nevykdymą antstolis argumentuoja išimtinai vien tik prielaidomis dėl neva nepakankamos šio turto vertės (nors net nėra jos nustatęs) ir išieškojimo iš šio turto „apsunkinimu“.
11.5. Apelianto vertinimu, teismas priimtą sprendimą grindė prielaidomis ir savo subjektyvia nuomone, nors pareiškėjas su skundu į bylą yra pateikęs rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad (duomenys neskelbtini) akcijų vertė yra visiškai pakankama skolai padengti. Teismas nevertino pareiškėjo argumentų ir pateiktų įrodymų dėl (duomenys neskelbtini) akcijų vertės.
Atsiliepimas
12. Suinteresuoti asmenys išieškotojos UAB (duomenys neskelbtini) ir G. Š. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamos pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
12.1. Teismas skundžiamoje nutartyje paminėdamas 2024 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį niekur nenurodė, jog jis remiasi šia nutartimi kaip tokia, kuri nagrinėjamai bylai turi prejudicinę reikšmę.
12.2. Teismas nutartyje nieko prieštaringo nenurodė, teisės normas aiškino ir taikė tinkamai, o pareiškėjo teiginiai, jog nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai viršijo šios civilinės bylos nagrinėjimo ribas, yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl atmestini.
12.3. Pažymima, kad nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog skolininkės A. J. valdomos bendrovės akcijų vertės jų pardavimo atveju neužteks padengti esamiems įsiskolinimams, todėl šio turto pardavimas anksčiau nei pareiškėjui priklausančio turto yra neracionalus ir neekonomiškas. Tai reiškia, jog įvykdžius vieną priverstinį turto pardavimo etapą (skolininkei A. J. priklausančių bendrovės akcijų pardavimą varžytynėse) bet kuriuo atveju turėtų būti organizuojamas dar vienas priverstinis turto pardavimo etapas (pareiškėjui priklausančio turto pardavimas varžytynėse).
12.4. Nurodoma, kad pareiškėjo bandymas išieškojimo proceso rezultato nebuvimą perkelti antstoliui, kai įsiteisėjusiais ir prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai turinčiais teismų sprendimais yra konstatuoti paties pareiškėjo ir kitos solidariosios skolininkės – sutuoktinės A. J. neteisėti ir nesąžiningi veiksmai jų kreditorių atžvilgiu, yra nepagrįstas ir nesąžiningas.
12.5. Net ir išieškant pareiškėjo ir A. J. solidarias skolas vien tik iš A. J. turimų bendrovės akcijų, priešingai, nei teigia apeliantas, jų vertės nepakaktų visiškai atsiskaityti su kreditoriais, o pati pareiškėjo nurodoma A. J. turimų akcijų vertė grindžiama ne įrodymais, o tik prielaidomis ir tikslingai iškraipomais faktais.
12.6. Išieškotojai atkreipia dėmesį į tai, kad jie ir dabar turi teisę išieškojimą vienu metu (lygiagrečiai) vykdyti tiek iš A. J. priklausančių bendrovės akcijų, tiek iš L. J. priklausančio ginčo turto. Tačiau išieškotojai, turėdami teisę rinktis, iš kurio solidariojo skolininko vykdyti išieškojimą, pirmiausia renkasi tą daryti iš pareiškėjo ir jam priklausančio ginčo turto todėl, kad jį galima greičiau įvertinti ir greičiau parduoti vykdymo proceso metu nei skolininkei A. J. priklausančias bendrovės akcijas. Juolab, kad turto vertės turi visiškai pakakti padengti esamą skolininkų įsiskolinimą.
13. Suinteresuotas asmuo (solidarioji skolininkė) A. J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
13.1. A. J. ne tik neprieštarauja, bet ir prašo, kad antstolio vykdomas išieškojimas pirmiausia būtų nukreiptas į jai (A. J.) asmeninės nuosavybės teise priklausančias (duomenys neskelbtini) akcijas ir tik nepakakus šio turto – į kitą išieškojimo vykdymo metu turimą / turėsimą turtą CPK 664 straispnyje nustatytu eiliškumu.
13.2. (duomenys neskelbtini) akcijų vertės, solidariųjų skolininkų vertinimu ir pagrįstais skaičiavimais, turi visiškai pakakti visoms išieškomoms sumoms bei vykdymo išlaidoms padengti, tačiau antstolis nėra priėmęs jokio patvarkymo dėl (duomenys neskelbtini) akcijų rinkos vertės nustatymo, t. y. (duomenys neskelbtini) akcijų rinkos vertė nenustatyta, jokie išieškojimo veiksmai iš šio turto nevykdomi.
13.3. Išieškojimo nukreipimas iš karto į vienintelį gyvenamąjį būstą, kuriame gyvena visa šeima su nepilnamečiais asmenimis, nesiimant (net nebandant imtis) jokių veiksmų įvykdyti išieškojimą iš kito turimo turto (net nenustatant tokio turto rinkos vertės), akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, šiurkščiai pažeidžia vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyrą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo (skolininko) L. J. skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis R. V. vykdo vykdomąsias bylas, kuriose išieškotojai – UAB (duomenys neskelbtini) ir G. Š., skolininkai – L. J. ir jo sutuoktinė A. J.. Išieškojimo pagrindas – Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. ir 2022 m. kovo 7 d. vykdomieji raštai, išduoti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-394-450/2022 pagrindu. Antstolis 2023 m. vasario 7 d. vykdomosiose bylose Nr. 0179/22/00378 ir Nr. 0179/22/00383 areštavo skolininkei A. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančius vertybinius popierius: 39 868 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų išieškotojos UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Antstolis 2023 m. spalio 16 d. vykdomosiose bylose Nr. 0179/22/00384 ir Nr. 0179/22/00397 patvarkymu Nr. S-23-179-27770 (2023 m. spalio 17 d. turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) areštavo pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Antstolis 2023 m. lapkričio 29 d. patvarkymu Nr. S-23-179-31115 skyrė ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti. Antstolis 2024 m. gegužės 8 d. patvarkymu Nr. S-24-179-8988 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą vykdyti išieškojimą iš vertybinių popierių. Antstolis 2024 m. birželio 10 d. patvarkymu Nr. S-24-179-12235 atsisakė tenkinti skolininko L. J. 2024 m. gegužės 27 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti 2024 m. gegužės 8 d. patvarkymą Nr. S-24-179-8988.
18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-11140-996/2024, ir šioje nutartyje teismo nurodytais motyvais, kadangi ši nutartis nėra įsiteisėjusi.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog teismas nutartyje aprašė aplinkybes, kurios yra nustatytos 2024 m. gegužės 20 d. tuo metu dar neįsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2VP-11140-996/2024, neturi jokios teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir galiojimui. Juolab, kad, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-11140-996/2024 yra įsiteisėjusi. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Nr. e2S-1571-432/2024 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą, padaręs išvadą, kad nėra pagrindo uždrausti išieškojimą nukreipti į pareiškėjo turtą: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 378,73 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas: 0,1500 ha, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), plotas: 0,0599 ha, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo ir tai, kad išieškojimo nukreipimo į pareiškėjo turtą eiliškumas bus nustatytas pagal CPK 664 straipsnio nuostatas.
20. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje remiamasi būtent CPK 664 straipsnio nuostatomis ir jų aiškinimu, pagrįstai konstatuojant, kad išieškojimas vykdomas pagal CPK 664 straipsnyje nustatytą išieškojimo iš skolininko turto eilę tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimams įvykdyti areštuojami keli to paties savininko turto objektai. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad skolininkų A. J. ir L. J. atžvilgiu yra vykdomos atskiros vykdomosios bylos. Be to, svarbu tai, kad skolininkui L. J. UAB (duomenys neskelbtini) akcijos nepriklauso. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, nepažeidė CPK 664 straipsnyje nustatyto išieškojimo eiliškumo reikalavimų.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Antstolio atlikti vykdymo veiksmai nesilaikant įstatymo nuostatų laikytini ultra vires, t. y. atlikti viršijant savo įgaliojimus, ir yra neteisėti, todėl priimti dokumentai, įforminantys tokius veiksmus, negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
22. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad antstolis neturi teisės įstatymo nuostatų traktuoti pagal savo nuožiūrą ar kitų asmenų pageidavimus. Tačiau svarbu pažymėti tai, ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kad CK 6.6 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Taigi išieškotojas turi teisę pasirinkti, iš kokio konkretaus solidariojo skolininko ir kokia apimtimi išieškoti pirmiausiai. Tuo tarpu skolininkui nesuteikta teisė nurodyti išieškojimą vykdančiam antstoliui, iš kurio konkretaus skolininko ir jam priklausančio turto išieškojimas turėtų būti vykdomas pirmiausiai.
23. Pareiškėjas taip pat ginčija skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, jog solidariajai skolininkei A. J. priklausančių bendrovės akcijų vertė nėra pakankama padengti skolą. Pareiškėjo nuomone, teismas rėmėsi prielaidomis, spręsdamas apie galimą akcijų vertę, taip pat nevertino pareiškėjo pateiktų skaičiavimų / įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka, kadangi teismo padaryta išvada atitinka išieškotojų byloje pateiktus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius rašytinius įrodymus dėl galimos bendrovės akcijų vertės.
24. Pareiškėjas atskirajame skunde kartoja savo argumentus, kuriuos yra nurodęs pradiniame skunde, t. y. nurodo, kad bendrovės kapitalas yra 755 437,62 Eur, jis padalintas į 521 675 vnt. akcijų, A. J. priklausančių 39 868 vnt. akcijų nominali vertė yra 57 715,43 Eur, tačiau bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 1 787 362,00 Eur. Todėl nurodoma, kad realiai A. J. akcijų rinkos vertė gali būti 136 554,45 Eur. Be to, papildomai akcentuoja, jog (duomenys neskelbtini) per ataskaitinį laikotarpį (2023 metus) turėjo 723 047 Eur nepaskirstytojo pelno, taip pat yra deklaravusi turinti 1 602 799 Eur per vienerius metus gautinų sumų, todėl A. J. priklausančių 7,64 proc. bendrovės akcijų vertė galėtų siekti ne mažiau kaip 314 249,00 Eur.
25. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pareiškėjo pozicija ir pateikiamais skaičiavimais nesutinka, nes pareiškėjo nurodoma A. J. turimų akcijų vertė grindžiama ne įrodymais, o tik prielaidomis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad išieškotojai su atsiliepimu į skundą pateikė teismui visuotiniam UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimui pareiškėjo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, pateiktą 2024 m. balandžio 15 d. pasiūlymą dėl darbotvarkės papildymo ir 2024 m. balandžio 30 d. A. J. balsavimo biuletenį. Iš šių dokumentų turinio matyti, kad pareiškėjas pats aprašo visai kitokią UAB (duomenys neskelbtini) situaciją, siūlydamas mažinti įmonės įstatinį kapitalą. Todėl atskirajame skunde pareiškėjas, nurodydamas A. J. turimų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų nominalią vertę, susietą su esamu įmonės įstatiniu kapitalu, bet akcininkų susirinkimui teikdamas pasiūlymą jį mažinti, pats sau prieštarauja, įrodinėdamas šių akcijų vertę. Be to, kaip teisingai nurodė išieškotojai atsiliepime į atskirąjį skundą, nėra pagrindo teigti, kad įmonės akcijų vertė turėtų būti siejama su turimo nekilnojamojo turto verte, be to, net nėra priimto jokio akcininkų sprendimo šį turtą parduoti.
26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-9777-1087/2023, kuria atsisakyta iškelti A. J. bankroto bylą (Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1302-924/2023 minėta nutartis palikta nepakeista), nurodytų A. J. įsipareigojimų suma kreditoriams viršija 226 000 Eur, o žalos neatlyginus iki šiol, palūkanų suma tik didėja. Be to, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į išieškotojų nurodomas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie tai, kad dėl A. J. ir su ja susijusių asmenų (sutuoktinio L. J.) veiksmų iki šiol atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00338-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2, 3 dalis (turto iššvaistymas) dėl bendrovės turto galimo iššvaistymo laikotarpiu, kai bendrovės vadovo pareigas ėjo A. J.. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pareikštas bendrovės ieškinys dėl mažiausiai 1 096 796 Eur bendrovei padarytos žalos atlyginimo.
27. Esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. esant duomenų apie galimai iššvaistytas sumas, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo nurodomos bendrovės per vienerius metus gautinos sumos (1 602 799,00 Eur) yra realios, nes jų atgavimo klausimas spręsis tik ikiteisminio tyrimo (baudžiamojoje) byloje.
28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjo pateikiami hipotetiniai A. J. priklausančių bendrovės akcijų vertės apskaičiavimai yra nepagrįsti ir nesąžiningi, o bendrovės akcijų galima rinkos vertė ir A. J. priklausanti jų dalis nėra pakankama visiškai padengti išieškotojų naudai išieškomas sumas ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl šio klausimo padarė tinkamą ir pagrįstą išvadą.
29. Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad ginčo atveju yra pagrindas solidariuosius skolininkus iš esmės vertinti kaip „vieną ir tą patį“ skolininką (Jurėnų šeimą). Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad A. J. ir L. J. nors ir yra solidarieji skolininkai, jie vykdymo proceso prasme yra savarankiški skolininkai. Pažymėtina, kad tiek bendrovės akcijos, tiek ginčo turtas yra kiekvieno skolininko asmeninė nuosavybė ir skolininkai to savo procesiniuose dokumentuose neginčija. Išieškojimas nėra vykdomas iš skolininkams bendrosios jungtinės ar dalinės nuosavybės teise priklausančio turto.
30. Pareiškėjo ir jo sutuoktinės solidariosios skolininkės A. J. reikalavimai, kad antstolis išieškojimo veiksmus pirmiausiai nukreiptų į A. J. priklausančias (duomenys neskelbtini) akcijas, teismo vertinimu, yra tik tolesnis siekis atitolinti išieškotinų sumų sumokėjimą. Tokie neteisėti ir nesąžiningi veiksmai skolininkų kreditorių atžvilgiu nesuteikia teisės jiems reikalauti iš antstolio išieškojimo veiksmus vykdyti tokia tvarka, kuri jiems būtų labiau paranki ar priimtina, juolab kad tam nėra jokio faktinio ir (ar) teisinio pagrindo.
31. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis nusprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
32. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį byloje tinkamai taikė teisės aktų normas, reguliuojančias skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl jie atmetami, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas advokato pagalbai apmokėti teismas priteisia iš kitos šalies. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalyje.
34. Kadangi apelianto L. J. atskirasis skundas atmetamas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuoti asmenys išieškotojai UAB (duomenys neskelbtini) ir G. Š. pateikė prašymą priteisti iš apelianto jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nurodė, kad kiekvienas patyrė po 556,60 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus.
35. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).
36. Rekomendacijų 8.15–8.16 punktuose numatyta, jog už atskirąjį skundą ir už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai nustatytas maksimalus užmokesčio dydis yra – 0,4 (2024 m. I ketvirčio bruto – 2161 Eur). Rekomendacijų 2 punktas numato, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuotų asmenų (išieškotojų) bendra apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma už advokatės paruoštą vieną procesinį dokumentą – atsiliepimą į atskirąjį skundą – viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, t. y. maksimali suma už atskirojo skundo parengimą sudaro 864,40 Eur (2024 m. I ketvirčio bruto – 2161 Eur x 0,4).
38. Apeliacinės instancijos teismas suinteresuotų asmenų (išieškotojų) patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme mažina iki Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Visų pirma, vertintina tai, kad bendra išieškotojų patirta bylinėjimosi išlaidų suma gerokai viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį už vieno dokumento – atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Antra, kaip jau minėta, šalių bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro procesinių dokumentų parengimas, o šalys nenurodė, jog be šių procesinių dokumentų parengimo patyrė atskirus atstovavimo veiksmus, kurie numatyti Rekomendacijose ir nesusiję su procesinių dokumentų parengimu. Trečia, bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, įvertinus ginčo pobūdį, tai, kad teisinės paslaugos teiktos kompleksiškai, taip pat atsižvelgus ir į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
39. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmetus atskirąjį skundą, iš pareiškėjo (skolininko) L. J. priteistinos suinteresuotam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teisme patirtos 432,20 Eur (864,40 Eur / 2) bylinėjimosi išlaidos, taip pat iš pareiškėjo (skolininko) L. J. priteistinos suinteresuotam asmeniui G. Š. apeliacinės instancijos teisme patirtos 432,20 Eur (864,40 Eur / 2) bylinėjimosi išlaidos;
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo (skolininko) L. J. suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) 432,20 Eur (keturis šimtus trisdešimt du eurus dvidešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš pareiškėjo (skolininko) L. J. suinteresuotam asmeniui G. Š. 432,20 Eur (keturis šimtus trisdešimt du eurus dvidešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.