Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. J. pareiškimą dėl uždraudimo nukreipti išieškojimą į būstą, suinteresuoti asmenys antstolis Robertas Vasiliauskas, uždaroji akcinė bendrovė „Gerovės“ konservų fabrikas, G. Š., A. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pateiktu teismui pareiškimu L. J. (toliau – pareiškėjas, skolininkas) prašo uždrausti nukreipti išieškojimą pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo pagrindu išduotus vykdomuosius raštus Nr. e2-982-258/2021 į pareiškėjo turtą: pastatą-gyvenamąjį namą, u/n (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 378,73 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), plotas: 0,1500 ha, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), plotas: 0,0599 ha, esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškimą nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmetamas.

Byloje kilo ginčas dėl išieškojimo iš būsto.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami per plačiai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018).

Kasacinis teismas taip pat ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (virš galių) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019).

CPK 663 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami apribojimai išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šio apribojimo taikymo sąlygos. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad šios normos nuostatos skirtos nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisei į paskutinį gyvenamąjį būstą apsaugoti; ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Jeigu vykdomojoje byloje yra pirmos trys CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, antstolis, vykdydamas CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, privalo išaiškinti skolininkui teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007). CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos vertintinos kaip viena iš nepilnamečių vaikų, invalidų ir socialiai remtinų asmenų procesinių garantijų – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Ši procesinė garantija taikytina, jeigu skolininkas skolos nepadengia dėl materialinės padėties (neturi lėšų bei kito turto skolai padengti) ir nepiktnaudžiauja šia teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2016).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tik esant trims CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytoms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų), skolininkas ar jo šeimos nariai gali kreiptis į teismą su prašymu nenukreipti išieškojimo į butą, būtiną šiems asmenims gyventi. Viena iš šių sąlygų – skolos prigimtis, t. y. skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad sąvoka „kitokias paslaugas“ siejama tik su kitomis galimomis namo (buto) aptarnavimo (komunalinėmis) paslaugomis – proceso teisės normose nustatytos bendrosios taisyklės išimtys negali būti aiškinamos plečiamai, t. y. šiai kategorijai negali būti priskiriami įsipareigojimai, kildinami, pavyzdžiui, iš paprastojo neprotestuotino vekselio (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 71/2014), išlaikymo nepilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-248/2018). Teismų praktikoje vienas iš esminių elementų, taikant CPK 663 straipsnio 4 dalyje, yra skolos prigimties nustatymas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1846-864/2021).

Pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktiką, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 8 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais) (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2001 m. sausio 18 d. sprendimą byloje Chapman prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. didžiosios kolegijos sprendimą byloje J. S. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 25154/94, par. 106; kt.), taigi valstybės neturi pozityviosios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją vietą, joms taip pat nenustatomas draudimas nukreipti išieškojimą į paskutinį asmens būstą ir galiausiai iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų. Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant šiuos klausimus, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą nepriklausomame teisme atitinkamų Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste (žr., pvz., EŽTT 2008 m. gegužės 13 d. sprendimą byloje McCann prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 19009/04, par. 50; 2009 m. sausio 15 d. sprendimą byloje Ćosić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06; kt.). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi siekiamam teisėtam tikslui. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą byloje Bjedov prieš Kroatiją, peticijos Nr. 42150/09; 2007 m. spalio 9 d. sprendimą byloje Stankova prieš Slovakiją, peticijos Nr. 7205/02; 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą byloje Pinnock ir Walker prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701-2017, 34 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolio kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos, kuriose išieškotojai – UAB „Gerovės“ konservų fabrikas ir G. Š., skolininkai – pareiškėjas ir jo sutuoktinė A. J. Išieškojimo pagrindas – Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. ir 2022 m. kovo 7 d. vykdomieji raštai Nr. e2-982-258/2021, išduoti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-394-450/2022 pagrindu. Antstolis 2023 m. vasario 7 d. vykdomosiose bylose Nr. 0179/22/00378 ir Nr. 0179/22/00383 areštavo skolininkei A. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančius vertybinius popierius: 39 868 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų išieškotojo UAB „Gerovės“ konservų fabrikas akcijų. Antstolis 2023 m. spalio 16 d. vykdomosiose bylose Nr. 0179/22/00384 ir Nr. 0179/22/00397 patvarkymu Nr. S-23-179-27770 (2023 m. spalio 17 d. turto arešto aktas Nr. 2023029351) areštavo pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir 2023 m. lapkričio 29 d. patvarkymu Nr. S-23-179-31115 skyrė ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti. Antstolis 2024 m. gegužės 8 d. patvarkymu Nr. S-24-179-8988 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą vykdyti išieškojimą iš vertybinių popierių, nurodęs, kad jų vertė yra ženkliai mažesnė už skolą.

Pareiškėjas savo pareiškimą teismui motyvavo tuo, kad pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį negali būti vykdomas išieškojimas iš paskutinio šeimos turto, kadangi namas yra vienintelis šeimos būstas ir yra areštuotos skolininkei nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos, todėl išieškojimas turi būti nukreiptas iš karto į vertybinius popierius.

Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad turtas yra vienintelis šeimos būstas pažymi, kad, visų pirma, pareiškėjas pareiškime klaidingai nurodo, kad pareiškėjo, jo sutuoktinės A. J. ir nepilnametės jų dukters B. J. gyvenamoji vieta yra namo adresu ir šis namas yra šeimos būstas. Iš byloje esančių įrodymų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad namas yra šeimos būstas ir kad pareiškėjas su šeima jame gyvena. Pareiškėjas nepateikė šią aplinkybę pagrindžiančių patikimų įrodymų, o byloje esantys įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą. Iš pareiškėjo pateiktų į bylą nuotraukų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad šios nuotraukos buvo darytos būtent ginčo name ir kad šeima šiuo metu ten gyvena, nes nuotraukos yra darytos skirtingais laikotarpiais. Visų antra, šeimos turto teisiniu statusu galima naudotis prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis turtas įregistruotas viešajame registre kaip šeimos turtas. Iš teismui pateikto VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad namas yra įregistruotas kaip pareiškėjo asmeninė nuosavybė ir šeimos turto teisinis statusas jam nėra įregistruotas. Visų trečia, namo adresu yra deklaruota pareiškėjo dukters B. J. gyvenamoji vieta nuo 2012 m. spalio 15 d., tačiau į bylą nepateikti įrodymai, kad šiuo adresu ji iš tikrųjų gyvena. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina tai, kad ji šiuo adresu negyvena. 2023 m. spalio 16 d. turto arešto akte Nr. S-23-179-27770 skolininko gyvenamoji vieta yra nurodyta (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Tuo tarpu pareiškėjo sutuoktinės A. J. gyvenamoji vieta namo adresu yra deklaruota tik 2023 m. gruodžio 21 d. ir tai buvo padaryta tik po to, kai 2023 m. spalio 12 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl turto grąžinimo pareiškėjo nuosavybėn. Akivaizdu, kad tai buvo padaryta siekiant išvengti išieškojimo iš namo, formaliai deklaruojant, kad tiek ji, tiek jos nepilnametė dukra B. J. ten tariamai gyvena. Iki tol A. J. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi kitu adresu. 2023 m. balandžio 18 d. ji kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kuriame nurodė, kad jos gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat A. J., kaip vienai iš bendrovės akcininkų, yra siunčiami jos pranešimai apie šaukiamus akcininkų susirinkimus ir kitus svarbius įvykius jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau siuntos nėra priimamos, ji yra pateikusi prašymą visą informaciją siųsti el. paštu, kas dar kartą patvirtina faktą, kad namo adresu negyvenama. Taigi, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamoji faktinė ir deklaruota yra ne namo adresu, tuo tarpu A. J. gyvenamoji vieta buvo deklaruota namo adresu tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo, siekiant formalaus deklaravo. Kadangi abiejų vaiko tėvų faktinės gyvenamosios vietos yra kitur, tai ir vaiko gyvenamoji vieta negali būti namo adresu, nepaisant to, kad jis tuo adresu yra deklaruotas, nes vaikas turi gyventi kartu su tėvais, o ne vienas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad UAB „Gerovės“ konservų fabriko akcijos yra dovanotas turtas ir jis asmeninės nuosavybės teise priklauso A. J., todėl CPK 664 straipsnyje nustatytos išieškojimo iš turto eilės taisyklės šiuo atveju nėra aktualios. Skolininkai, nors ir yra solidarūs, tačiau kiekvieno jų atžvilgiu yra vykdomos savarankiškos vykdomosios bylos ir jie negali būti vertinami kaip vienas skolininkas CPK 664 straipsnio taikymo prasme. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad nėra skirtumo, iš kurio turto bus įvykdytas išieškojimas ir to pasekmes vienodai pajus abu solidarieji skolininkai, tačiau teismas pažymi, kad antstolis vykdydamas savo pareigas privalo griežtai vadovautis teisės aktų nuostatomis ir negali savo nuožiūra pasirinkti turtą, į kurį nukreipti išieškojimą. Taip pat antstolis negali savo nuožiūra nukreipti išieškojimą į pagal suinteresuoto asmens A. J. prašymą nurodytą turtą – vertybinius popierius. Kita vertus, net ir išieškant pareiškėjo ir A. J. solidarias skolas vien iš akcijų, jų vertės nepakaktų visiškai atsiskaityti su kreditoriais. Antstolis 2024 m. gegužės 8 d. patvarkymu Nr. S-24-179-8988 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą vykdyti išieškojimą iš vertybinių popierių, nurodęs, kad jų vertė yra ženkliai mažesnė už skolą. Pareiškėjas šį antstolio patvarkymą laikė teisėtu ir jo neskundė, o tik pasinaudojo CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatyta teise prašyti nevykdyti išieškojimo iš paskutinio būsto. Iš pareiškėjo ir A. J. išieškoma 150 000 Eur nuostolių atlyginimo suma Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-394-450/2022 pagrindu, net neįskaitant palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, viršija pareiškėjo nurodytą įmonės akcijų tariamą rinkos vertę (136 554,45 Eur), o visa išieškoma suma vien tik UAB „Gerovės“ konservų atžvilgiu yra 219 285,63 Eur, todėl jų nepakaktų visiškai atsiskaityti su visais kreditoriais. Pareiškėjas papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad akcijų vertė gali sudaryti jau ne mažiau kaip 314 249 Eur, kai pareiškime nurodė, jog jų vertė yra 136 554,45 Eur. Pažymėtina, kad pareiškėjas, nurodydamas akcijų vertę, nepateikia jų vertę pagrindžiančių pagrįstų įrodymų, o tik remiasi prielaidomis ir savo skaičiavimais.

Byloje nustatyta, kad sprendimas, kurio pagrindu antstolio kontoroje yra užvestos vykdomosios bylos, įsiteisėjo dar 2022 m. vasario 24 d. ir per šį laikotarpį pareiškėjo šeima piktybiškai nemoka bendrovei nuostolių atlyginimo ir visais būdais nesąžiningai stengiasi to išvengti. Po Vilniaus apygardos teismo sprendimo įsiteisėjimo, kuriuo turto nuosavybė iš A. J. buvo grąžinta pareiškėjui, jis nesiėmė jokių veiksmų dėl šio turto teisinės registracijos duomenų VĮ Registrų centre sutvarkymo, tai buvo padaryta bendrovės prašymu ir lėšomis. Pats pareiškėjas ir oficialiai, t. y. nuo 2017 m. birželio 15 d. taikos sutarties patvirtinimo, niekada nesiekė, kad namas būtų jo šeimos gyvenamoji vieta, taikos sutartimi sutiko jį perleisti savo tėvui A. J., prieštaravo proceso atnaujinimui ir turto grąžinimui jo nuosavybėn, neketino įregistruoti savęs kaip namo savininko po turto grąžinimo, kas dar kartą parodo pareiškėjo nesąžiningumą ir ketinimą išvengti prievolių vykdymo. Vien pardavus namą ir jam priklausantį žemės sklypą, iš šio pardavimo gautų lėšų pilnai užtektų padengti visas vykdomosiose bylose išieškotinas sumas ir skolininkams dar liktų lėšų įsigyti kitą būstą, todėl jų nepilnametė dukra neliktų be gyvenamosios vietos, nors ir dabar, akivaizdu, gyvenamąją vietą, kitą nei namas, turi.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tik esant trims CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytoms sąlygoms skolininkas ar jo šeimos nariai gali kreiptis į teismą su prašymu nenukreipti išieškojimo į turtą, būtiną šiems asmenims gyventi. Viena iš šių sąlygų – skolos prigimtis, t. y. skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad sąvoka „kitokias paslaugas“ siejama tik su kitomis galimomis namo (buto) aptarnavimo (komunalinėmis) paslaugomis – proceso teisės normose nustatytos bendrosios taisyklės išimtys negali būti aiškinamos plečiamai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad išieškojimo pagrindas – Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. ir 2022 m. kovo 7 d. vykdomieji raštai Nr. e2-982-258/2021, išduoti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-394-450/2022 pagrindu, kurioje teismas priteisė bendrovei 150 000 Eur nuostolių atlyginimo solidariai iš atsakovų. Taigi, išieškojimas iš pareiškėjo yra vykdomas dėl nuostolių atlyginimo, kai pagal teismų praktiką pagrindas nenukreipti skolos išieškojimo į paskutinę gyvenamąją vietą yra skolos atsiradimas dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotas energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas ir ši sąvoka negali būti aiškinama plečiamai. Pareiškėjo atžvilgiu išieškojimas yra vykdomas dėl nuostolių atlyginimo, todėl vadovaujantis aukščiau nurodyta teismų praktika CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytos nuostatos šiuo atveju yra netaikomos.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, nustatytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, teismų praktiką, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo pareiškimo, kadangi šiuo atveju CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos yra netaikomos, o antstolis veikė pagal teisės aktus.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“ konservų fabriko, G. Š. naudai, todėl teismas vertina, kad jie turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui A. J. nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Gerovės“ konservų fabrikas, G. Š. teismo prašė priteisti jiems iš pareiškėjo juos atstovavusiai advokatei sumokėtas jų patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu – uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės“ konservų fabrikui 2 117,50 Eur, G. Š. 2 172,50 Eur. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia iš pareiškėjo uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės“ konservų fabrikui 2 117,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, G. Š. 2 172,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 593 straipsniu, 663 straipsniu teismas

nutaria:

pareiškėjo L. J. pareiškimą atmesti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės“ konservų fabrikui (į. k. 122355065) iš pareiškėjo L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2 117,50 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto septyniolikos eurų ir penkiasdešimties centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti suinteresuotam asmeniui G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjo L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2 172,50 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt dviejų eurų ir penkiasdešimties centų) bylinėjimosi išlaidas.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.