Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1846-864/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-07-08
Bylos Nr.: e2S-1846-864/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-02586-2019-0
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis palikta nepakeista.

Teisėjas: Ramunė Mikonienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo: „PlusPlus Capital“ AS, UAB „G4S Lietuva“, ,,PlusPlus Capital AS“, „Evelkas“, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, UAB „Amanda“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Elektrėnų komunalinis ūkis
Trečiasis asmuo: Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Elektrėnuose

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotojo asmens „PlusPlus Capital“ AS atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-4744-239/2021 pagal pareiškėjų (skolininkų) T. G. ir A. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstolei Ramunei Damulienei, antstolei Brigitai Palavinskienei, antstolei Marijai Gaivenei, antstoliui Dariui Jonaičiui, Robertui Dikevičiui, uždarajai akcinei bendrovei „G4S Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Evelkas“, akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, Č. P., PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui, uždarajai akcinei bendrovei „Amanda“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Elektrėnų komunalinis ūkis“, išvadą teikiančiai institucijai - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl uždraudimo išieškoti iš paskutinio gyvenamojo būsto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai T. G. ir A. G. (toliau ir pareiškėjai ir, skolininkai) kreipėsi į teismą su pareiškimu vykdymo procese, prašydami uždrausti išieškojimą iš pareiškėjų paskutinio gyvenamojo būsto – buto, esančio (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškime nurodė, jog antstolė Ramunė Damulienė atlieka vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose: Nr. 0167/15/00354, Nr. 0167/15/00582, Nr. 0167/15/01007, Nr. 0167/16/00474, Nr. 0167/17/01084, Nr. 0167/19/00388, Nr. 0167/20/00124, antstolės Brigitos Palavinskienės vykdomojoje byloje Nr. 0171/18/01508, antstolės Marijos Gaivenės vykdomosiose bylose Nr. 0007/15/00409, Nr. 0007/15/00475, Nr. 0007/16/00463, Nr. 0007/16/00496, Nr. 0007/18/00991, antstolio Dariaus Jonaičio vykdomosiose bylose Nr. 0117/12/01768/1, Nr. 0117/16/00293, Nr. 0117/21/00083, kuriose iš pareiškėjo (skolininko) T. G. išieškoma maždaug 21 400,00 Eur dydžio skola kreditorių naudai.

3. Antstolė Ramunė Damulienė 2021 m. balandžio 2 d. Turto arešto aktu Nr. S21-247 areštavo pareiškėjui T. G. priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą (patalpą) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 28 d. paskirtos T. G. priklausančio turto - buto (patalpos) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizės 2021 m. kovo 24 d. rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 21.03-EKS04, minėto turto nurodyta rinkos vertė – 24 900,00 Eur.

4. Antstolės Ramunės Damulienės 2021 m. balandžio 2 d. patvarkyme dėl areštuoto turto įkainojimo S-21-167-6955, nurodyta, kad išieškotojui UAB „Amanda“ (vykdomoji byla Nr. 0167/15/00354), išieškoma suma sudaro 725,45 Eur ir 253,02 Eur palūkanos; išieškotojui UAB „Amanda“ (vykdomoji byla Nr. 0167/15/00582), - 703,11 Eur skola, 250,35 Eur palūkanos ir 23,15 Eur vykdomojo įrašo išdavimo išlaidos; išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomoji byla Nr. 0167/15/01007) – 57,00 Eur; išieškotojai UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (vykdomoji byla Nr. 0167/16/00474) – 1621,33 Eur; išieškotojai UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (vykdomoji byla Nr. 0167/17/01084) – 1059,07 Eur skola, 195,15 Eur palūkanos ir 8,00 Eur bylinėjimosi išlaidos; išieškotojai UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (vykdomoji byla Nr. 0167/19/00388) – 1169,71 Eur skola; išieškotojai UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (vykdomoji byla Nr. 0167/20/00124) – 743,44 Eur skola, 49,43 Eur palūkanos ir 8,00 Eur žyminis mokestis. Antstolės Ramunės Damulienės 2021 m. balandžio 2 d. patvarkyme dėl areštuoto turto įkainojimo S-21-167-6955, taip pat nurodyta, kad butą (patalpą) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įkainuoja 24 900,00 Eur.

5. Antstolės Ramunės Damulienės 2021 m. balandžio 2 d. Turto arešto aktu Nr. S21-247, T. G. apribota disponavimo teisė butui (patalpai) su rūsiu, esančiam (duomenys neskelbtini). Šis pareiškėjo turtas yra šeimos vienintelis ir paskutinis gyvenamasis būstas, kuriame gyvena pareiškėjai ir jų nepilnamečiai vaikai: I. G., gimusi (duomenys neskelbtini), D. G., gimęs (duomenys neskelbtini), K. T., gimęs (duomenys neskelbtini), A. G., gimusi (duomenys neskelbtini), ir D. G., gimęs (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

6. Pareiškėjai nurodė, kad įsiskolinimai nebuvo padengti dėl sunkios materialinės padėties, pareiškėjas kurį laiką neturėjo darbinių pajamų arba jos buvo minimalios, didžiąją dalį pajamų turėjo skirti vaikų poreikiams. Pažymi, kad vienos iš kreditorės UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ skola sudaro 4833,34 Eur, kreditorė neprieštarauja, kad skolos išieškojimo procese būtų priimti skolininkams palankesni sprendimai (skolos mokėjimas dalimis ir pan.). Šiuo metu pareiškėjas T. G. dirba, jo darbo užmokestis sudaro 776,86 Eur, prie šeimos pajamų prisideda ir pareiškėja A. G., kuriai yra mokama 219,96 Eur vaiko priežiūros išmoka, šeima kas mėnesį gauna 550,00 Eur išmokas vaikams. Be to, A. G. sūnaus K. T., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui jo tėvas kas mėnesį skiria 300,00 Eur, T. G. vaikams iš pirmosios santuokos valstybė moka po 72,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, kadangi jų motina ilgą laiką prie vaikų išlaikymo neprisidėjo, jos įsiskolinimas šiai dienai siekia beveik 10 000,00 Eur, balandžio mėnesį iš T. G. vaikų motinos buvo išieškota 130,00 Eur. Pareiškėjai pažymi, kad neturi ketinimų vaikų išmokas skirti skolų grąžinimui, tačiau išmokos leidžia užtikrinti vaikų poreikius, todėl didžiąją dalį savo pajamų gali skirti įsiskolinimų grąžinimui. Pareiškėjų nuomone, egzistuoja reali galimybė, jog bus patenkinti kreditorių reikalavimai ir netaikant tokių drastiškų priemonių kaip išieškojimas iš paskutinio daugiavaikės šeimos būsto. Pareiškėjai, įvertinę šeimos finansines galimybes nurodė, kad įsiskolinimą kreditoriams grąžintų skolų dengimui skirdami po 500,00 Eur per mėnesį.

Atsiliepimas

7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjai T. G. ir A. G. valstybės biudžetui neskolingi. Neprieštarauja, kad pareiškėjų pareiškimas būtų patenkintas, sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra, įvertinus byloje esančią medžiagą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant.

8. Suinteresuotas asmuo PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas nesutinka su pareiškėjų pareiškimu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad antstolė Marija Gaivenė 2021 m. kovo 31 d. patvarkymu dėl prisijungimo prie išieškojimo Nr. S-21-7-7936 prisijungė prie antstolės Ramunės Damulienės vykdomo išieškojimo iš skolininko T. G. turto - buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo teigia, kad skola susidarė iš lizingo (išperkamosios nuomos), reikalavimas šiai dienai sudaro 8041,52 Eur, kuris nepatenka į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) straipsnio 4 dalyje nurodytą sąvoką „kitokios paslaugos“. Tenkinus pareiškėjų prašymą būtų nukrypta nuo suformuotos praktikos CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo, nes esant keliems tos pačios eilės kreditoriams būtų atsižvelgiama tik į to kreditoriaus reikalavimą, kuris atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias namo administravimo paslaugas, kas sukurtų ydingą precedentą, leidžiantį skolininkui piktnaudžiauti savo teisėmis, taip pažeidžiant kreditorių teisėtus interesus bei proceso sąžiningumo ir operatyvumo principus.

9. Suinteresuoti asmenys antstolė Ramunė Damulienė, antstolė Brigita Palavinskienė, antstolė Marija Gaivenė, antstolis Darius Jonaitis, Robertas Dikevičius, UAB „G4S Lietuva“, UAB „Evelkas“, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, Č. P., UAB „Amanda“, UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ atsiliepimo į pareiškėjų pareiškimą nepateikė.

10. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad T. G. šeima nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. Skyriuje 2021 m. balandžio 26 d. buvo gautas pranešimas dėl vaiko teisių pažeidimo T. G. ir A. G. šeimoje, pažeidimų nenustatyta. Skyriaus nuomone, išieškojimas iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame gyvena penki nepilnamečiai vaikai, galimai neatitiktų geriausių vaikų interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjų prašymą tenkino. Nustatė, kad T. G. įsiskolinimai antstolės Ramunės Damulienės vykdomosiose bylose Nr. 0167/15/00354, Nr. 0167/15/00582, Nr. 0167/15/01007, Nr. 0167/16/00474, Nr. 0167/17/01084, Nr. 0167/19/00388, Nr. 0167/20/00124, antstolės Brigitos Palavinskienės vykdomojoje byloje Nr. 0171/18/01508, antstolės Marijos Gaivenės vykdomosiose bylose Nr. 0007/15/00409, Nr. 0007/15/00475, Nr. 0007/16/00463, Nr. 0007/16/00496, Nr. 0007/18/00991 ir antstolio Dariaus Jonaičio vykdomosiose bylose Nr. 0117/12/01768/1, Nr. 0117/16/00293, Nr. 0117/21/00083 nebūtų išieškomi iš pareiškėjui T. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto – buto (patalpos) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

12. Teismas nustatė ginčui svarbias faktines aplinkybes, kad :

12.1. Pareiškėjui T. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – 30,25 kv. m ploto vieno kambario butas (patalpa) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), areštuotas antstolės Ramunės Damulienės 2021 m. balandžio 2 d. Turto arešto aktu (patikslinančiu) Nr. S21-247, vykdant skolų išieškojimą 3 eilės išieškotojams UAB „Amanda“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ naudai.

12.2. Pateiktoje antstolės Ramunės Damulienės 2021 m. balandžio 6 d. informacijoje Nr. S-21-167-6984, nurodyta, kad skolos išieškotojams: UAB „Amanda“ (vykdomoji byla Nr. 0167/15/00354) išieškoma pagal Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaro Rolando Kirlio 2015 m. kovo 20 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1-1410, išieškotina suma 772,98 Eur ir skaičiuojamos palūkanos; UAB „Amanda“ (vykdomoji byla Nr. 0167/15/00582), pagal Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaro Rolando Kirlio 2015 m. balandžio 28 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1-2166, išieškotina suma 847,69 Eur ir skaičiuojamos palūkanos; Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomoji byla Nr. 0167/15/01007), pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2015 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 28N-32513563-15, - 45,50 Eur, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. balandžio 28 d. atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai T. G. ir A. G. valstybės biudžetui neskolingi; UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (vykdomoji byla Nr. 0167/16/00474), pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. teismo įsakymą Nr. eL2-3808-804/2015, - 865,42 Eur; UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (vykdomoji byla Nr. 0167/17/01084), pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. teismo įsakymą Nr. eL2-2970-983/2017, - 1084,14 Eur ir skaičiuojamos palūkanos; UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (vykdomoji byla Nr. 0167/19/00388), pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 12 d. vykdomąjį raštą Nr. e2- 162- 424/2019, - 1091,42 Eur; UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (vykdomoji byla Nr. 0167/20/00124), pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. teismo įsakymą Nr. eL2- 13009-239/2019, - 730,68 Eur ir skaičiuojamos palūkanos. Iš skolininko taip pat išieškomos 747,84 Eur vykdymo išlaidos (paskaičiuotos 2021 m. balandžio 2 d.), bendra išieškoma suma - 6185,67 Eur.

12.3. Iš antstolės Ramunės Damulienės 2021 m. balandžio 2 d. patikslinančio Turto arešto akto Nr. S21-247, teismas nustatė, kad antstolė areštavo pareiškėjui T. G. priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą (patalpą) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Turto arešto mastas - 6183,80 Eur.

12.4. Antstolė Ramunė Damulienė 2020 m. gruodžio 28 d. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo Nr. S-20-167-17030, kuriuo paskyrė T. G. priklausančio turto - buto (patalpos) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizę. Ekspertizę pavedė atlikti UAB „Finance Property“. UAB „Finance Property“, 2021 m. kovo 24 d. atlikusi buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ekspertizės akte Nr. 21.03-EKS04, nurodė, kad buto (patalpos) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 24 900,00 Eur. Antstolė Ramunė Damulienė 2021 m. balandžio 2 d. patvarkyme dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. S- 21- 167-6955, nurodė, kad butą (patalpą) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įkainuoja 24 900,00 Eur.

12.5. Antstolė Brigita Palavinskienė vykdo išieškojimą (vykdomoji byla Nr. 0171/18/01508) pagal Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro notaro Donato Baranausko 2018 m. balandžio 9 d. vykdomąjį įrašą Nr. DB-2691, išieškotojo R. D. naudai. T. G. įsiskolinimas 2021 m. balandžio 1 d. sudaro - 1720,16 Eur.

12.6. Antstolės Marijos Gaivenės kontoroje yra vykdomos vykdomosiose bylose Nr. 0007/15/00409, Nr. 0007/15/00475, Nr. 0007/16/00463, Nr. 0007/16/00496 ir Nr. 0007/18/00991, dėl skolų išieškojimo iš T. G., - išieškotina suma 2021 m. balandžio 1 d. sudaro - 10685,07 Eur. Antstolė Marija Gaivenė 2021 m. kovo 31 d. patvarkymu dėl prisijungimo prie išieškojimo Nr. S-21-7-7936 prisijungė prie antstolės Ramunės Damulienės vykdomo išieškojimo iš skolininko T. G. turto - buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

12.7. Antstolio Dariaus Jonaičio vykdomosiose bylose Nr. 0117/12/01768/1, Nr. 0117/16/00293, Nr. 0117/21/00083, T. G. įsiskolinimas 2021 m. balandžio 14 d. sudaro 2749,81 Eur. Antstolis Darius Jonaitis 2021 m. balandžio 8 d. patvarkymu dėl prisijungimo prie išieškojimo Nr. S-21-117-8823 prisijungė prie antstolės Ramunės Damulienės vykdomo išieškojimo iš skolininko T. G. turto - buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

12.8. Bendra pareiškėjo (skolininko) T. G. įsiskolinimo kreditoriams suma - 21 340,71 Eur.

13. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnyje numatyti apribojimai, taikomi išieškant iš fizinių asmenų turto, tarp kurių numatyta teismui galimybė skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti, atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus (CPK 663 straipsnio 4 dalis). Taigi, ši teisės norma yra dispozityvi ir teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes turi įvertinti, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti šią teisės normą.

14. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausio Teismo yra išaiškinimus, kad CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos taikytinos esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos vertintinos kaip viena iš nepilnamečių vaikų, invalidų ir socialiai remtinų asmenų procesinių garantijų – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Ši procesinė garantija taikytina, jeigu skolininkas skolos nepadengia dėl materialinės padėties (neturi lėšų bei kito turto skolai padengti) ir nepiktnaudžiauja šia teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-248/2018).

15. Įvertinęs bylos medžiagą teismas nustatė, kad T. G., gimęs (duomenys neskelbtini), ir A. G., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. Santuokoje pareiškėjai susilaukė dviejų vaikų I. G., gimusios (duomenys neskelbtini), D. G., gimusio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų šeimoje auga pareiškėjos A. G. sūnus iš pirmosios santuokos K. T., gimęs (duomenys neskelbtini), taip pat pareiškėjo T. G. vaikai iš pirmosios santuokos A. G., gimusi (duomenys neskelbtini), ir D. G., gimęs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas T. G. dirba, jo darbo užmokestis šiai dienai sudaro 776,86 Eur, šeima kas mėnesį gauna 550,00 Eur išmokas vaikams. Prie šeimos pajamų prisideda ir pareiškėja A. G., gaudama 219,96 Eur vaiko priežiūros išmoką, sūnaus K. T., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui vaiko tėvas kas mėnesį moka 300,00 Eur. T. G. vaikams iš pirmosios santuokos valstybė kas mėnesį moka 72,00 Eur išlaikymo išmokas kiekvienam vaikui, kadangi jų motina ilgą laiką prie vaikų išlaikymo neprisidėjo, jos įsiskolinimas pagal antstolės Marijos Gaivenės 2021 m. sausio 5 d. patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-21-7-417 iš skolininkės D. L. sudaro 9780,75 Eur. Pareiškėjų teigimu kreditorių reikalavimams dengti galėtų skirti po 500,00 Eur per mėnesį, todėl mano, kad egzistuoja reali galimybė, jog kreditorių reikalavimai bus patenkinti ir netaikant tokių drastiškų priemonių kaip išieškojimas iš paskutinio šeimos būsto.

16. Taigi, galimybę apriboti išieškojimą iš paskutinio gyvenamojo būsto nesumokėjus už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas reglamentuoja CPK 663 straipsnio 4 dalis, tokia galimybė nesiejama su susidariusiu įsiskolinimo dydžiu, o pagal kasacinio teismo praktiką taikytina, esant atitinkamoms sąlygoms. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad yra visos sąlygos, nurodytos CPK 663 straipsnio 4 dalyje, nes pareiškėjo T. G. nemaža dalis įsiskolinimų yra susidariusi dėl nesumokėtų mokesčių už pareiškėjų būstui tiektą šilumos energiją, kitus komunalinius mokesčius, pareiškėjams pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, kuriame jie gyvena, areštas.

17. Papildomai teismas pažymėjo, jog šioje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, kad pareiškėjų susidariusi skola nepadengta ne dėl vengimo ją padengti, bet dėl pareiškėjų sunkios materialinės padėties, nes pareiškėjas kurį laiką neturėjo darbinių pajamų arba jos buvo minimalios, didžiąją dalį pajamų turėjo skirti mažamečių vaikų poreikiams. Duomenų, kad pareiškėjai elgėsi nesąžiningai ir galimai piktnaudžiauja savo teisėmis, nėra (CPK 178 straipsnis). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjo T. G. kreditoriniai įsiskolinimai siekia 21 340,71 Eur, iš kurių dalį - 4833,34 Eur sudaro įsiskolinimas UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, susidaręs dėl nesumokėtų mokesčių už pareiškėjų būstui tiektą šilumos energiją, kitus komunalinius mokesčius, kreditorė beje nurodė, kad neprieštarauja skolos išieškojimo procese dėl skolininkams palankesnių sprendimų (skolos mokėjimo dalimis ir pan.). Nors kreditorinių reikalavimų suma yra didelė, tačiau vertinant kiekvieno reikalavimo dydį atskirai, sumos nėra didelės, todėl sudarius galimybę skolininkui kreditorių reikalavimus padengti per ilgesnį terminą, nei nustatyta CPK 663 straipsnyje, manytina, kad kreditoriai ypatingai didelių neigiamų pasekmių nepatirtų, atsižvelgiant į penkių mažamečių vaikų interesus ir būtinumą gyventi šiame būste.

18. Spręsdamas dėl pareiškėjų prašymo pagrįstumo teismas atsižvelgė ir į geriausių vaiko interesų prioriteto principą, pagal kurį priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiuo atveju skolos išieškojimas iš paskutinio pareiškėjų gyvenamojo būsto, teismo įsitikinimu, neabejotinai pažeistų jų penkių mažamečių vaikų interesus, kadangi šeima netektų vienintelės turimos gyvenamosios vietos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Apeliantas „PlusPlus Capital“ AS (toliau ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškėjų T. G. ir A. G. 2021 m. balandžio 22 d. pareiškimo Nr. SD-217 dėl uždraudimo išieškoti iš paskutinio gyvenamojo būsto.

Žemesnės instancijos teismas

20. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai taikė CPK 663 straipsnio 4 dalį, net ir nesant visų būtinų sąlygų, taip pat nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos analogiškose bylose, dėl to priėmė nepagrįstą nutartį:

21. Anot apelianto, pirmos instancijos teismas, nurodydamas, kad pareiškėjo „nemaža dalis įsiskolinimų yra susidariusi dėl nesumokėtų mokesčių už pareiškėjų būstui tiektą šilumos energiją“ nepagrįstai taikė CPK 663 straipsnio 4 dalies vieną iš sąlygų dėl skolos prigimties, t. y. teismas atsižvelgė tik į vieno kreditoriaus UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ reikalavimus, kilusius dėl nesumokėtų mokesčių už pareiškėjų būstui tiektą šilumos energiją bei kitus komunalinius mokesčius (kuri nagrinėjamu atveju sudaro mažą dalį (4833,34 Eur) atsižvelgiant į visų įsiskolinimų dydį (21340,71 Eur. Apeliantas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo dalis skolų, atsiradusios iš laisva valia prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, nesusijusių su suvartotais energijos ištekliais, komunalinių ar kitokių paslaugų apmokėjimu, darytina išvada, jog šios skolos neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytos skolos prigimties, ir nėra teisinio pagrindo taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalį.

Šalies argumentai

22. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo teiginiu „nors kreditorinių reikalavimų suma yra didelė, tačiau vertinant kiekvieno reikalavimo dydį atskirai, sumos nėra didelės, todėl sudarius galimybę skolininkui kreditorių reikalavimus padengti per ilgesnį terminą, nei nustatyta CPK 663 straipsnyje, manytina, kad kreditoriai ypatingai didelių neigiamų pasekmių nepatirtų“. Vadovaujantis CPK 663 straipsnio 1 dalimi, antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos (nagrinėjamu atveju, kadangi skola išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto – per 18 mėnesių). Tai patvirtina ir antstolės Ramunės Damulienės 2021 m. kovo 31 d. patvarkymas Nr. S-21-167-6831, kuriame antstolė, įvertinusi pareiškėjo antstolei teiktas 2019 m. ir 2020 m. metines pajamų deklaracijas, nustatė, jog realios galimybės iš pareiškėjo per 18 mėnesių išieškoti visos sumos, kuri 2021 m. kovo 31 d. sudarė 21406,06 Eur, nėra. Pažymi, jog apelianto naudai išieškojimas antstolės Marijos Gaivenės kontoroje vykdomas jau nuo 2018 m. liepos 5 d. ir neišieškotos skolos, kilusios iš Lizingo sutarties, likutis šiai dienai sudaro 8 073,62 Eur. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog per įstatymo nustatytą terminą skola iš pareiškėjo lėšų išieškota nebuvo, todėl išieškojimas buvo pagrįstai nukreiptas į pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą, prisijungiant prie anksčiau turtą areštavusios antstolės vykdomo turto realizavimo.

23. Apeliantas teigia, jog pirmos instancijos teismas, taikydamas CPK 663 straipsnio 4 dalį, suabsoliutina tik geriausių vaiko interesų principą, neatsižvelgdamas į kitas svarbias aplinkybes bei kreditorių teisėtus interesus atgauti skolą. Apeliantas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje laikoma, kad aplinkybė, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo garantuojama vaiko teisė į gyvenamąjį būstą nebūtinai yra siejama su nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą turėjimu, svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

24. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimo vykdymas uždraudžiant išieškoti skolą iš buto gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Sprendimo vykdymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, tokiu būdu pažeidžiant teisėtus išieškotojo interesus, išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji teismo proceso stadija, vienas iš civilinio proceso tikslų. Vykdymo procese turi būti atsižvelgiama lygiateisiškai, protingai, proporcingai tiek į skolininko, tiek į išieškotojo interesus (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-211-569/2019).

25. Anot apelianto, pirmos instancijos teismas viską vertino, atsižvelgdamas tik į pareiškėjo (skolininko) interesus, neatsižvelgdamas į kreditorių teisėtus reikalavimus atgauti skolą, nurodant, tik tai jog „kreditoriai ypatingai didelių neigiamų pasekmių nepatirtų“. Toks teismo abstraktus aiškinimas visiškai pažeidžia tiek apelianto, tiek ir kitų kreditorių interesus. Skundžiamoje nutartyje pirmos instancijos teismui tenkinus pareiškėjų reikalavimus ir taikant apribojimą dėl išieškojimo iš paskutinio būsto, yra nepagrįstai ir neproporcingai apribota (faktiškai eliminuota) išieškotojų teisė atgauti skolą, kas iš esmės pažeidžia pareiškėjų kreditorių interesus, prieštarauja teisėtiems lūkesčiams ir interesų apsaugos bei teisingumo ir sąžiningumo principams.

26. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui T. G. nuosavybės teise priklausantis butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini)), į kurį uždrausta nukreipti išieškojimą, yra asmeninė pareiškėjo nuosavybė, įgyta paveldėjimo teisės pagal įstatymą pagrindu. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, turtui taikomas šeimos turto teisinis statusas, kuriuo galima naudotis prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jei nekilnojamasis daiktas įregistruotas viešajame registre kaip šeimos turtas (CK 3.84 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2010). Net faktas, kad areštuotame bute kartu su pareiškėjais gyvena nepilnametis vaikas, o pareiškėjų butas laikytinas šeimos turtu, nėra pakankamas pagrindas neleisti išieškoti iš pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S- 569-544/2020).

27. Šioje byloje dėl išieškojimo nukreipimo į paskutinį gyvenamąjį būstą, kaip ir panašaus pobūdžio bylose dėl iškeldinimo iš būsto, yra svarbus nepilnamečių vaikų interesų gynimo klausimas, tačiau kaip savo praktikoje pažymi kasacinis teismas, vaiko teisių, kaip ir bet kurių kitų teisių, negalima suabsoliutinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-415/2016; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Ginant nepilnamečių vaikų teises, turi būti pasirenkamas toks racionalus sprendimo būdas, kad tos minimalios gyvenimo sąlygos, kurias jie turėjo, būtų išsaugotos. Įstatymas formuluoja bendrąjį principą, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-415/2016; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-469/2006). Vaiko tėvai neturi jokio pagrindo savo pareigų nepilnamečių vaikų atžvilgiu vykdymą perkelti kitiems, tokios pareigos neturintiems asmenims (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-307-230/2020).).

Atsiliepimas

28. Pareiškėjai atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašė apelianto atskirąjį skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

29. Nesutikdami su apelianto skundo argumentais dėl nepagrėsto CPK straipsnio 4 dalies taikymo, pareiškėjai pažymėjo, jog CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo; esant jos taikymo sąlygoms, viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014; ir kt.). CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos vertintinos kaip viena iš nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų procesinių garantijų – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Ši procesinė garantija taikytina, jeigu skolininkas skolos nepadengia dėl materialinės padėties. (pvz., Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K3- 24- 248/2018; ir kt.).

30. Pareiškėjų manymu nagrinėjamos bylos atveju teismas pagrįstai nustatė CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų/pagrindų neleisti vykdyti išieškojimo iš paskutinio gyvenamojo būsto egzistavimą, tame tarpe ir dėl susidariusio įsiskolinimo prigimties. Nėra pagrindo nepritarti skundžiamos nutarties argumentams/motyvams, jog T. G. nemaža dalis įsiskolinimų (4833,34Eur) yra susidariusi UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ dėl nesumokėtų mokesčių už pareiškėjų būstui teiktą šilumos energiją, kitus komunalinius mokesčius. Be to, kreditorė nurodė, jog neprieštarauja skolos išieškojimo procese dėl skolininkams palankesnių sprendimų (skolos mokėjimo dalimis ir pan.). Taip pat byloje esančiais įrodymais, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis visiškai pagrįsta teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju neišieškant iš pareiškėjų paskutinio gyvenamojo būsto ir sudarant jiems galimybę įvykdyti kreditorinius reikalavimus ilgesniu terminu esminės žalos kreditorių interesams nebus padaryta. Šiuo atveju pažymėtina, jog nors bendras T. G. įsiskolinimas yra nemažas, tačiau vertinant kiekvieno kreditoriaus reikalavimus atskirai, šie reikalavimai nėra esmingai dideli.

31. Pažymi, jog ir suinteresuotas asmuo AS „PlusPlusCapital“ atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų, jog jam būtų padaryta ypač didelė žala, jeigu įsiskolinimas būtų grąžintas ilgesniu terminu.

32. Nurodytų argumentų kontekste ypač akcentuoja, jog šiai dienai pareiškėjų finansinė situacija yra pakankamai nebloga, stabili, T. G. gauna pastovias darbines pajamas, kas reiškia, jog egzistuoja reali tikimybė ir galimybė, jog įsiskolinimai bus grąžinti net ir tuo atveju, jeigu nebus leista išieškoti iš paskutinio pareiškėjų šeimos gyvenamojo būsto.

33. Dėl antstolės teisės nukreipti išieškojimą į gyvenamąjį būstą apelianto argumentų pažymi, jog pareiškėjai neginčija, jog šiai dienai dar neturi galimybių viso įsiskolinimo grąžinti per 18 mėnesių, tačiau nagrinėjamu atveju akcentuoja, jog vertinant pareiškėjų realias galimybės grąžinti įsiskolinimus nėra pagrindo remtis išskaitų, kurias turi teisę atlikti antstolis, dydžiais, kadangi skolininkas/jo teisė grąžinti skolą nėra ribojama. Pareiškėjų vertinimų, įsiskolinimo grąžinimui per mėnesį jie galėtų skirti po 500 Eur.

34. Pareiškėjų vertinimu, visiškai nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju teismas be pagrindo prioritetą suteikė vaikų interesams išsaugoti gyvenamąjį būstą, o ne kreditorių teisei atgauti skolą. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar kokį nors kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu ir užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi iš esmės išskirtinė situacija, kadangi yra sprendžiamas klausimas dėl penkių mažamečių vaikų, kurių vienas yra dar kūdikis, interesų išsaugoti gyvenamąjį būstą ir kreditoriaus finansinio intereso konkurencijos klausimas. Mano, jog teismas, nusprendęs nagrinėjamu atveju prioritetą suteikti vaikų interesams priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Nepagrįsti suinteresuoto asmens argumentai, jog tokiu būdu buvo paneigti kreditorių interesai. Atkreipia dėmesį, jog sprendimas neleisti išieškoti iš paskutinio gyvenamojo būsto buvo priimtas įvertinus byloje esančius duomenis, jog pareiškėjai turi galimybę atsiskaityti su kreditoriais, tačiau tam reikalingas ilgesnis terminas. Visgi neginčijamai akivaizdu, jog žala ir sunkumai, su kuriais susidurtų pareiškėjų šeima vykdant išieškojimą iš jų paskutinio gyvenamojo būsto yra nesulyginami didesni nei pasekmės, kurios galėtų kilti kreditoriui AS „PlusPlusCapital“ dėl įsiskolinimo grąžinimo ilgesniu terminu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

36. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartis, kuria tenkintas pareiškėjų T. G. ir A. G. pareiškimu vykdymo procese uždrausti išieškojimą iš jų paskutinio gyvenamojo būsto – buto, esančio (duomenys neskelbtini).

37. Apeliantas nesutikdamas su pirmos instancijos teismo nutartimi teigia, jog teismas nepagrįstai taikė CPK 663 straipsnio 4 dalį, net ir nesant visų būtinų sąlygų, taip pat nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos analogiškose bylose, dėl to priėmė nepagrįstą nutartį.

Bylos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo nėra

38. Antstolė Ramunė Damulienė atlieka vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose: Nr. 0167/15/00354, Nr. 0167/15/00582, Nr. 0167/15/01007, Nr. 0167/16/00474, Nr. 0167/17/01084, Nr. 0167/19/00388, Nr. 0167/20/00124, antstolės Brigitos Palavinskienės vykdomojoje byloje Nr. 0171/18/01508, antstolės Marijos Gaivenės vykdomosiose bylose Nr. 0007/15/00409, Nr. 0007/15/00475, Nr. 0007/16/00463, Nr. 0007/16/00496, Nr. 0007/18/00991, antstolio Dariaus Jonaičio vykdomosiose bylose Nr. 0117/12/01768/1, Nr. 0117/16/00293, Nr. 0117/21/00083, kuriose iš pareiškėjo (skolininko) T. G. išieškoma įsiskolinimo kreditoriams suma - 21 340,71 Eur.

39. Pateiktoje antstolės Ramunės Damulienės 2021 m. balandžio 6 d. informacijoje Nr. S-21-167-6984, nurodyta, kad skolos išieškotojams:

39.1. UAB „Amanda“ (vykdomoji byla Nr. 0167/15/00354) išieškoma pagal Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaro Rolando Kirlio 2015 m. kovo 20 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1-1410, išieškotina suma 772,98 Eur ir skaičiuojamos palūkanos; UAB „Amanda“ (vykdomoji byla Nr. 0167/15/00582), pagal Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaro Rolando Kirlio 2015 m. balandžio 28 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1-2166, išieškotina suma 847,69 Eur ir skaičiuojamos palūkanos; Minėtam kreditoriui iš viso išieškotina skola 1620,67 Eur ir skaičiuojamos palūkanos;

39.2. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomoji byla Nr. 0167/15/01007), pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2015 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 28N-32513563-15, - 45,50 Eur, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. balandžio 28 d. atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai T. G. ir A. G. valstybės biudžetui neskolingi;

39.3. UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (vykdomoji byla Nr. 0167/16/00474), pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. teismo įsakymą Nr. eL2-3808-804/2015, - 865,42 Eur; UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (vykdomoji byla Nr. 0167/17/01084), pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. teismo įsakymą Nr. eL2-2970-983/2017, - 1084,14 Eur ir skaičiuojamos palūkanos; UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (vykdomoji byla Nr. 0167/19/00388), pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 12 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-162-424/2019, - 1091,42 Eur; UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (vykdomoji byla Nr. 0167/20/00124), pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. teismo įsakymą Nr. eL2- 13009-239/2019, - 730,68 Eur ir skaičiuojamos palūkanos. Minėtam kreditoriui iš viso išieškotina skola 4833,34 Eur ir skaičiuojamos palūkanos;

39.4. Iš skolininko taip pat išieškomos 747,84 Eur vykdymo išlaidos (paskaičiuotos 2021 m. balandžio 2 d.), bendra išieškoma suma - 6185,67 Eur.

40. Antstolė Brigita Palavinskienė vykdo išieškojimą (vykdomoji byla Nr. 0171/18/01508) pagal Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro notaro Donato Baranausko 2018 m. balandžio 9 d. vykdomąjį įrašą Nr. DB-2691, išieškotojo R. D. naudai. T. G. įsiskolinimas 2021 m. balandžio 1 d. sudaro - 1720,16 Eur.

41. Antstolės Marijos Gaivenės kontoroje yra vykdomos vykdomosiose bylose Nr. 0007/15/00409, Nr. 0007/15/00475, Nr. 0007/16/00463, Nr. 0007/16/00496 ir Nr. 0007/18/00991, dėl skolų išieškojimo iš T. G., - išieškotina suma 2021 m. balandžio 1 d. sudaro – 10 685,07 Eur. Antstolė Marija Gaivenė 2021 m. kovo 31 d. patvarkymu dėl prisijungimo prie išieškojimo Nr. S-21-7-7936 prisijungė prie antstolės R. D. vykdomo išieškojimo iš skolininko T. G. turto - buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

42. Antstolio Dariaus Jonaičio vykdomosiose bylose Nr. 0117/12/01768/1, Nr. 0117/16/00293, Nr. 0117/21/00083, T. G. įsiskolinimas 2021 m. balandžio 14 d. sudaro 2749,81 Eur. Antstolis Darius Jonaitis 2021 m. balandžio 8 d. patvarkymu dėl prisijungimo prie išieškojimo Nr. S-21-117-8823 prisijungė prie antstolės Ramunės Damulienės vykdomo išieškojimo iš skolininko T. G. turto - buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

43. Pareiškėjui T. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – 30,25 kv. m ploto vieno kambario butas (patalpa) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

44. Iš antstolės Ramunės Damulienės 2021 m. balandžio 2 d. patikslinančio Turto arešto akto Nr. S21-247, nustatyta, kad antstolė areštavo pareiškėjui T. G. priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą (patalpą) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Turto arešto mastas - 6183,80 Eur.

45. Antstolė Ramunė Damulienė 2020 m. gruodžio 28 d. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo Nr. S- 20-167-17030, kuriuo paskyrė T. G. priklausančio turto - buto (patalpos) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizę. Ekspertizę pavedė atlikti UAB „Finance Property“. UAB „Finance Property“, 2021 m. kovo 24 d. atlikusi buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ekspertizės akte Nr. 21.03-EKS04, nurodė, kad buto (patalpos) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 24 900,00 Eur. Antstolė Ramunė Damulienė 2021 m. balandžio 2 d. patvarkyme dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. S-21-167-6955, nurodė, kad butą (patalpą) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įkainuoja 24 900,00 Eur.

46. T. G., gimęs (duomenys neskelbtini), ir A. G., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. Santuokoje pareiškėjai susilaukė dviejų vaikų : I. G., gimusios (duomenys neskelbtini), D. G., gimusio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų šeimoje taip pat auga pareiškėjos A. G. sūnus iš pirmosios santuokos K. T., gimęs (duomenys neskelbtini), bei pareiškėjo T. G. vaikai iš pirmosios santuokos A. G., gimusi (duomenys neskelbtini), ir D. G., gimęs (duomenys neskelbtini).

47. Pareiškėjas T. G. dirba, jo darbo užmokestis šiai dienai sudaro 776,86 Eur, šeima kas mėnesį gauna 550,00 Eur išmokas vaikams. Prie šeimos pajamų prisideda ir pareiškėja A. G., gaudama 219,96 Eur vaiko priežiūros išmoką, sūnaus K. T., gimusio 2012 m. gegužės 31 d., išlaikymui vaiko tėvas kas mėnesį moka 300,00 Eur. T. G. vaikams iš pirmosios santuokos valstybė kas mėnesį moka 72,00 Eur išlaikymo išmokas kiekvienam vaikui, kadangi jų motina ilgą laiką prie vaikų išlaikymo neprisidėjo, jos įsiskolinimas pagal antstolės Marijos Gaivenės 2021 m. sausio 5 d. patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-21-7-417 iš skolininkės D. L. sudaro 9 780,75 Eur.

Dėl nutarties (ne) teisėtumo

48. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas vertino ne tiek antstolio vykdymo veiksmų pagrįstumą, nes šiuo atveju šis klausimas ir nebuvo keliamas, kiek turėjo pasverti skolininkų ir kreditorių teisių ir turtinių interesų pažeidžiamumą nepilnamečių vaikų teisių apsaugojimo kontekste.

49. Vienu pirmos instancijos teismo nutarties nepagrįstumo pagrindu apeliantas nurodo netinkamą CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymą nagrinėjamam atvejui. Teigia, jog teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjų nemaža dalis įsiskolinimų yra susidariusi dėl nesumokėtų mokesčių už pareiškėjų būstui tiektą šilumos energiją. Apelianto teigimu, taikydamas šią sąlygą teismas atsižvelgė tik į vieno kreditoriaus UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ reikalavimus, kilusius dėl nesumokėtų mokesčių už pareiškėjų būstui tiektą šilumos energiją bei kitus komunalinius mokesčius (kuri nagrinėjamu atveju sudaro mažą dalį (4833,34 Eur) atsižvelgiant į visų įsiskolinimų dydį (21340,71 Eur).

50. Kaip teisingai apeliantas nurodė teismų praktiką, tik esant trims CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytoms sąlygoms: (1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų), skolininkas ar jo šeimos nariai gali kreiptis į teismą su prašymu nenukreipti išieškojimo į butą, būtiną šiems asmenims gyventi. Viena iš šių sąlygų – skolos prigimtis, t. y. skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad sąvoka „kitokias paslaugas“ siejama tik su kitomis galimomis namo (buto) aptarnavimo (komunalinėmis) paslaugomis – proceso teisės normose nustatytos bendrosios taisyklės išimtys negali būti aiškinamos plečiamai, t. y. šiai kategorijai negali būti priskiriami įsipareigojimai, kildinami, pavyzdžiui, iš paprastojo neprotestuotino vekselio (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 71/2014), išlaikymo nepilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-248/2018).

51. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad teismų praktikoje vienas iš esminių elementų, taikant CPK 663 straipsnio 4 dalyje, yra skolos prigimties nustatymas. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas pasisakė, jog T. G. nemaža dalis įsiskolinimų (4833,34 Eur) yra susidariusi UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ dėl nesumokėtų mokesčių už pareiškėjų būstui teiktą šilumos energiją, kitus komunalinius mokesčius. Akivaizdu, kad teismas šiuo atveju skolininko nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas vertino tik antstolės Ramunės Damulienės vykdomųjų bylų išieškomų sumų kontekste, todėl priėjo pagrįstos išvados, kad 4833,34 Eur skola yra didelė dalis iš bendros išieškomos sumos - 6185,67 Eur, iš kurios net 747,84 Eur yra vykdymo išlaidos. Be to, vertintina ir ta aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu kreditorė UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ neprieštaravo dėl skolininkams palankesnių sprendimų (skolos mokėjimo dalimis ir pan.) dėl skolos išieškojimo procese.

52. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas skunde nurodė priežastis, kurios yra būdingos visiems kreditoriams, t. y. siekis apsaugoti savo finansinį reikalavimą. Jokių ypatingų ir individualių interesų pažeidimo apeliantas nenurodė (CPK 12, 178 straipsniai), todėl nagrinėjamu atveju laiko pirmos instancijos išvadą, kad CPK 663 straipsnio 4 dalies viena iš sąlygų egzistuoja, pagrįsta.

53. Kitas atskirojo skundo motyvas, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo antstolės Ramunės Damulienės 2021 m. kovo 31 d. patvarkymu Nr. S-21-167-6831, kur ji nustatė, jog realios galimybės iš pareiškėjo per 18 mėnesių išieškoti visos sumos, kuri 2021 m. kovo 31 d. sudarė 21406,06 Eur, nėra. Todėl nesutinka su teismo motyvu, kad „nors kreditorinių reikalavimų suma yra didelė, tačiau vertinant kiekvieno reikalavimo dydį atskirai, sumos nėra didelės, todėl sudarius galimybę skolininkui kreditorių reikalavimus padengti per ilgesnį terminą, nei nustatyta CPK 663 straipsnyje, manytina, kad kreditoriai ypatingai didelių neigiamų pasekmių nepatirtų“. Anot apelianto, jau viena aplinkybė, kad jo naudai išieškojimas antstolės Marijos Gaivenės kontoroje vykdomas jau nuo 2018 m. liepos 5 d. ir neišieškotos skolos, kilusios iš Lizingo sutarties, likutis šiai dienai sudaro 8 073,62 Eur, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog per įstatymo nustatytą terminą skola iš pareiškėjo lėšų išieškota buvo ir antstolė Ramunė Damulienė pagrįstai priėmė 2021 m. kovo 31 d. patvarkymą.

54. Teismas sutinka su apelianto teiginiu, kad bendra skola visiems pareiškėjo kreditoriams yra 21 406,06 Eur, t. y. beveik atitinkanti pareiškėjo viso turto vertę ir kad antstolės Ramunės Damulienės 2021 m. kovo 31 d. patvarkymas Nr. S-21-167-6831 yra pakankamai svarus įrodymas šioje byloje.

55. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo nesutikti, kad antstolė R. D. ėmėsi jai visų įstatyme numatytų pareigų teisėto vykdymo. Juolab, kad ir pareiškėjai minėtą antstolės patvarkymą laikė teisėtu ir jo neskundė, o tik pasinaudojo CPK 663 straipsnio 4 dalyje jiems numatyta teise prašyti nevykdyti išieškojimo iš paskutinio būsto, kuriame gyvena šeima, kadangi toks išieškojimas gali pažeisti jų penkių nepilnamečių vaikų teisinius interesus.

56. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui T. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – 30,25 kv. m ploto vieno kambario butas (patalpa) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa, kurioje gyvena pareiškėjai ir penki nepilnamečiai vaikai. Pareiškėjas T. G. dirba, jo darbo užmokestis šiai dienai sudaro 776,86 Eur, šeima kas mėnesį gauna 550,00 Eur išmokas vaikams. Prie šeimos pajamų prisideda ir pareiškėja A. G., gaudama 219,96 Eur vaiko priežiūros išmoką, sūnaus K. T., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui vaiko tėvas kas mėnesį moka 300,00 Eur. T. G. vaikams iš pirmosios santuokos valstybė kas mėnesį moka 72,00 Eur išlaikymo išmokas kiekvienam vaikui, kadangi jų motina ilgą laiką prie vaikų išlaikymo neprisidėjo, jos įsiskolinimas pagal antstolės Marijos Gaivenės 2021 m. sausio 5 d. patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-21-7-417 iš skolininkės D. L. sudaro 9780,75 Eur. Apeliacinės instancijos nuomone, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino konkrečią, būtent tik šioje byloje susiklosčiusią situaciją, kad susidariusi skola kreditoriams nepadengta ne dėl vengimo ją padengti, bet dėl pareiškėjų sunkios materialinės padėties, nes pareiškėjas kurį laiką neturėjo darbinių pajamų arba jos buvo minimalios, didžiąją dalį pajamų turėjo skirti mažamečių vaikų poreikiams. Duomenų, kad pareiškėjai elgėsi nesąžiningai ir galimai piktnaudžiauja savo teisėmis, nėra (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad pareiškėjai, augindami penkis nepilnamečius vaikus, iš kurių vyriausiajam netrukus sukaks (duomenys neskelbtini) metų, o jauniausiajam – vos (duomenys neskelbtini) mėnesiai, gaudami minimalias pajamas, geranoriškai, pagal savo išgales, siekdami nepažeisti kreditorių teisių ir užtikrinti vaikų interesus, siekia pilnai atsiskaityti su kreditoriais, nors ir per ilgesnį terminą nei numatyta CPK 663 straipsnio 1 dalyje. Tokiu būdu, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju taikytinas ne tik teisingumo, bet ir protingumo principas. Juolab, kad apeliantas neįrodinėja kaip jo teisės ir turtiniais interesai yra pažeidžiami (CPK 178 straipsnis).

57. Apeliantas teigia, jog pirmos instancijos teismas, taikydamas CPK 663 straipsnio 4 dalį, suabsoliutina tik geriausių vaiko interesų principą, neatsižvelgdamas į kitas svarbias aplinkybes bei kreditorių teisėtus interesus atgauti skolą. Cituoja teismų praktiką, kur formuluojama bendroji prigimtinė vaiko teisė į gyvenamąjį būstą bei aiškinama šios teisės įgyvendinimo pareigos nustatymas vaiko tėvams, kitiems teisėtiems atstovams, o jiems neišgalint – valstybei per savo institucijas.

58. Pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktiką, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 8 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais) (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2001 m. sausio 18 d. sprendimą byloje Chapman prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. didžiosios kolegijos sprendimą byloje J. S. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 25154/94, par. 106; kt.), taigi valstybės neturi pozityviosios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją vietą, joms taip pat nenustatomas draudimas nukreipti išieškojimą į paskutinį asmens būstą ir galiausiai iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų. Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant šiuos klausimus, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą nepriklausomame teisme atitinkamų Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste (žr., pvz., EŽTT 2008 m. gegužės 13 d. sprendimą byloje McCann prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 19009/04, par. 50; 2009 m. sausio 15 d. sprendimą byloje Ćosić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06; kt.). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi siekiamam teisėtam tikslui. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą byloje Bjedov prieš Kroatiją, peticijos Nr. 42150/09; 2007 m. spalio 9 d. sprendimą byloje Stankova prieš Slovakiją, peticijos Nr. 7205/02; 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą byloje Pinnock ir Walker prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701-2017, 34 punktas).

59. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ginčo bute, kaip vienintelėje gyvenamojoje patalpoje gyvena ne tik pareiškėjai, kurie galimai dėl ne visiškai pamatuotų kreditorinių įsipareigojimų bei dėl sunkios materialinės padėties, laikino darbinių pajamų neturėjimo, minimalių pajamų ir kitos visumos priežasčių, nebegali laiku ir tinkamai atsikaityti su kreditoriais, bet šioje patalpoje gyvena ir jų išlaikomi penki nepilnamečiai vaikai. Pareiškėjai vaikais rūpinasi, ir nors Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos duomenimis T. G. šeima nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, pažeidimų vaikų atžvilgiu nenustatyta.

60. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai neturi turto, iš kurio galėtų būti išieškoma skola; pareiškėjas šiuo metu dirba; pareiškėjas turi kreditorių (įsiskolinimas pagal antstolės Marijos Gaivenės 2021 m. sausio 5 d. patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-21-7-417 iš skolininkės D. L. sudaro 9780,75 Eur); pareiškėjų vertinimų, įsiskolinimo grąžinimui per mėnesį jie galėtų skirti po 500 Eur. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjai deda pastangas, jog skolos kreditoriams būtų išieškotos iš jų uždirbamų pajamų ir taip nuo išieškojimo būtų apsaugotas būstas, kuriame jie gyvena su penkiais nepilnamečiais vaikais. Teismas, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) mano, kad nagrinėjamu atveju vertinant penkių nepilnamečių vaikų teisę gyventi su jų tėvais nuosavame būste ir pelno siekiančio juridinio asmens teisę į turtinio reikalavimo patenkinimą per greitesnį terminą, išieškojimo nukreipimas į vienintelį šeimos būstą būtų neproporcinga priemonė padarytam pažeidimui.

Dėl procesinės bylos baigties

61. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra nesusiję su apeliacijos dalyku, teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtas ir pagrįstas nutartis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K- 3- 252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

62. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Mikonienė