- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-05
- Bylos Nr.
- e2S-1571-432/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Pareiškėjas
- L. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-05-20 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. J. pareiškimą dėl uždraudimo nukreipti išieškojimą į būstą, suinteresuotieji asmenys antstolis R. V., uždaroji akcinė bendrovė „Gerovės“ konservų fabrikas, G. Š., A. J. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
1. Pareiškėjas L. J. prašė uždrausti nukreipti išieškojimą pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2022-02-24 sprendimo pagrindu išduotus vykdomuosius raštus Nr. e2-982-258/2021 į pareiškėjo turtą: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 378,73 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas: 0,1500 ha, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas: 0,0599 ha, esantį (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad antstolio R. V. kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0179/22/00378, 0179/22/00383, 0179/22/00384, 0179/22/00387, 0179/22/00397 dėl išieškojimo solidariai iš pareiškėjo ir A. J. pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2022-02-24 sprendimo pagrindu išduotus vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. e2-982-258/2021. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius raštus, 2023-02-07 areštavo A. J. nuosavybės teise valdomus vertybinius popierius: 39 868 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gerovės“ konservų fabriko akcijų, kurios sudaro 7,64 proc. visų įmonės akcijų. UAB „Gerovės“ konservų fabriko įstatinis kapitalas yra 755 437,62 Eur, kuris padalintas į 521 675 vnt. akcijų. A. J. priklausančių akcijų nominali vertė yra 57 715,43 Eur, tačiau bendrovei priklauso 9 pastatai (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė, nurodyta Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, yra 1 787 362 Eur. Atsižvelgiant į bendrovei nuosavybės teise priklausančio turto vertę, A. J. priklausančių akcijų rinkos vertė galėtų sudaryti nuo 136 554,45 Eur, nevertinant UAB „Gerovės“ konservų fabriko 0,5432 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos teisės, kurios terminas yra iki 2101-10-02 (77 m.). Pareiškėjas pažymėjo, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnio 4 dalimi negali būti vykdomas išieškojimas iš namo, kadangi jame gyvena ne tik pareiškėjas, bet namas taip pat yra vienintelis šeimos būstas, kuriame gyvena pareiškėjas, sutuoktinė A. J. ir jų nepilnametė dukra B. J., kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). CPK 664 straipsnyje nustatyta išieškojimo iš turto eilė, pagal kurią negali būti vykdomas išieškojimas iš namo, kadangi yra areštuotos skolininkei A. J. nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos, t. y. vertybiniai popieriai, išieškojimui iš kurių, lyginant su gyvenamuoju būstu, įstatyme imperatyviai nustatytas pirmumas (antroji eilė lyginant su penktąja eile) ir tik jas pardavus bus žinoma, ar būtinas skolininko kito turto pardavimas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotieji asmenys UAB „Gerovės“ konservų fabrikas ir G. Š. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškimą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstolio kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos, kuriose išieškotojai – UAB „Gerovės“ konservų fabrikas ir G. Š., skolininkai – pareiškėjas ir jo sutuoktinė A. J.. Išieškojimo pagrindas – Vilniaus apygardos teismo 2022-03-02 ir 2022-03-07 vykdomieji raštai Nr. e2-982-258/2021, išduoti Lietuvos apeliacinio teismo 2022-02-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-394-450/2022 pagrindu. Antstolis 2023-02-07 vykdomosiose bylose Nr. 0179/22/00378 ir Nr. 0179/22/00383 areštavo skolininkei A. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančius vertybinius popierius: 39 868 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų išieškotojo UAB „Gerovės“ konservų fabriko akcijų. Antstolis 2023-10-16 vykdomosiose bylose Nr. 0179/22/00384 ir Nr. 0179/22/00397 patvarkymu Nr. S-23-179-27770 (2023-10-17 turto arešto aktas Nr. 2023029351) areštavo skolininkui pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Suinteresuotieji asmenys nurodė, kad pareiškėjas yra nenuoseklus ir kituose teisminiuose procesuose visada laikėsi pozicijos, kad turtas turėtų priklausyti jo tėvui A. J. nuosavybės teise, tačiau šioje byloje jis keičia savo poziciją ir nurodo, kad tai paskutinis šeimos būstas. Pažymėjo, kad turtas pareiškėjui buvo dovanotas jo tėvo A. J. 2013-12-31 dovanojimo sutartimi. A. J. pateikė ieškinį pareiškėjui dėl minėtos dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo, tačiau šalys 2017-06-15 sudarė taikos sutartį, pagal kurią pareiškėjas tiesiog pripažino ieškinio reikalavimus, t. y. jog dovanojimo sutartis panaikintina ir taikytina restitucija, turtą grąžinant tėvui A. J.. Vilniaus apygardos teismas 2017-06-22 nutartimi pareiškėjo ir A. J. sudarytą taikos sutartį patvirtino. Dar iki taikos sutarties patvirtinimo turtas 2017-01-18 buvo areštuotas antstolės B. P. pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-12 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2022-02-24 sprendimu priteisė UAB „Gerovės“ konservų fabrikui nuostolių atlyginimą – 150 000 Eur solidariai iš atsakovų L. J. ir A. J.. Būtent 2022-02-24 sprendimo pagrindu yra vykdomas išieškojimas iš skolininko ir jo sutuoktinės A. J. vykdomosiose bylose. Turtas, kuris jau buvo areštuotas kitoje civilinėje byloje, negalėjo būti grąžintas A. J. 2017-06-15 taikos sutartimi ir tokiu būdu buvo pažeisti L. J. kreditorių interesai, kurių reikalavimai turėjo būti tenkinami iš turto ir dar iki šiol nėra patenkinti, todėl bendrovė ir jos akcininkai kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-633-661/2017 ir Vilniaus apygardos teismo 2017-06-22 nutarties panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas atnaujino procesą, 2023-02-23 sprendimu panaikino 2017-06-22 nutartį ir priėmė naują sprendimą: prašymą patvirtinti taikos sutartį atmetė, atmetė ieškinį ir turtą grąžino skolininko nuosavybėn. Pareiškėjai toje byloje įrodė, kad taikos sutartis buvo sudaryta tik siekiant išvengti ieškovams būsimo palankaus teismo sprendimo dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2023-10-12 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023-02-23 sprendimą paliko nepakeistą. Skolininkas byloje dėl proceso atnaujinimo teikė 2019-09-03 ir 2020-06-15 atsiliepimus, kuriais prašė teismo atsisakyti atnaujinti procesą ir atmesti pareiškimą. Laikėsi pozicijos, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas, todėl turtas turėtų likti jo tėvo A. J. nuosavybe. Toks priešinimasis asmeninio turto pagausėjimui neturi jokio kito logiško paaiškinimo, išskyrus siekį išvengti skolų priverstinio išieškojimo. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo su istorija matyti, kad namas (pagal įrašų galiojimo datas) A. J. priklausė nuo 2005-09-26 iki 2014-01-06; vėliau nuo 2018-07-11 iki 2024-02-15. Pareiškėjui namas priklausė laikotarpiu nuo 2014-01-06 iki 2018-07-11 ir nuo 2024-02-15 iki šiol. Faktą, kad turtas pareiškėjo nebuvo laikomas jo šeimos būstu įrodo, be kita ko, faktinės aplinkybės, kad po įsiteisėjimo Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kuriuo turto nuosavybė iš A. J. buvo grąžinta pareiškėjui, jis nesiėmė veiksmų dėl šio turto teisinės registracijos duomenų VĮ Registrų centre sutvarkymo. Šis Turtas buvo perregistruotas pareiškėjo vardu būtent išieškotojo UAB „Gerovės“ konservų fabriko, o ne paties turto savininko prašymu ir lėšomis. Pareiškėjas ir oficialiai, t. y. nuo 2017-06-15 taikos sutarties patvirtinimo, niekada nesiekė, kad namas būtų jo šeimos gyvenamoji vieta, taikos sutartimi sutiko jį perleisti A. J., prieštaravo proceso atnaujinimui ir turto grąžinimui jo nuosavybėn, neketino įregistruoti savęs kaip namo savininko po turto grąžinimo. Namas nuosavybės teise iki pat Vilniaus apygardos teismo 2023-02-23 sprendimo įsiteisėjimo 2023-10-12 nuosavybės teise priklausė A. J. ir negalėjo būti pareiškėjo šeimos būstas. Toks jo pozicijos nenuoseklumas parodo jo nesąžiningumą ir siekį išvengti išieškojimo iš turto. Suinteresuotieji asmenys taip pat pažymėjo, kad pareiškime melagingai nurodyta, kad pareiškėjo, A. J. ir nepilnametės jų dukters B. J. gyvenamoji vieta yra namo adresu ir šis namas yra šeimos būstas. Šeimos turto teisiniu statusu galima naudotis prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jei nekilnojamasis daiktas įregistruotas viešajame registre kaip šeimos turtas. Namas nėra įregistruotas VĮ Registrų centre kaip šeimos turtas, todėl šis faktas negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis. Nors B. J. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2012-10-15 ir yra nurodoma namo adresu, tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų, kad ji ten faktiškai gyvena. Iš 2023-10-16 turto arešto akto Nr. S-23-179-27770 matyti, kad skolininko gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), Vilnius, tuo pačiu adresu yra deklaruota pareiškėjo gyvenamoji vieta. Pareiškėjai rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad faktinė ir deklaruota gyvenamosios vietos gali nesutapti, tačiau pirmenybė yra teikiama deklaruotai gyvenamajai vietai, todėl pareiškėjai privalėjo paneigti šituos duomenis, tačiau to nepadarė. A. J. gyvenamoji vieta tik 2023-12-21, t. y. po Vilniaus apygardos teismo sprendimo dėl turto grąžinimo pareiškėjo nuosavybėn įsiteisėjimo, deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Išieškotojų įsitikinimu, tai buvo padaryta, siekiant išvengti išieškojimo iš namo, formaliai deklaruojant, kad tiek ji, tiek jos nepilnametė dukra B. J. ten tariamai gyvena, jog namas būtų laikomas šeimos gyvenamąja vieta, o vien dukters B. J. gyvenamosios vietos deklaravimas namo adresu nėra pakankamas pripažinti, kad namas yra laikytinas šeimos gyvenamąją vieta. Šiuo atveju, A. J. deklaravo savo gyvenamąją vietą namo adresu, o pareiškėjas bando nuo teismo nuslėpti, kad jo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). A. J. 2023-04-18 kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kuriame nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tas pats adresas buvo nurodytas ir pareiškėjos siūlomo bankroto administratoriaus sutikime. A. J., kaip vienai iš UAB „Gerovės“ konservų fabriko akcininkų, yra siunčiami bendrovės pranešimai apie šaukiamus akcininkų susirinkimus ir kitus svarbius įvykius jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau siuntos siunčiamos šiuo adresu nėra nei priimamos, nei atsiimamos. A. J. 2024-04-02 el. laiške G. Š. nurodė, kad visą informaciją siųsti el. paštu. Pažymėjo, kad pareiškėjai asmeninės nuosavybės teisė priklausantis turtas, tiek A. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančios UAB „Gerovės“ konservų fabriko akcijos yra dovanotas turtas ir nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl CPK 664 straipsnyje nustatytos išieškojimo iš turto eilės taisyklės nagrinėjamu atveju nėra aktualios. Nurodyti skolininkai, nors ir yra solidarūs, tačiau kiekvieno jų atžvilgiu yra vykdomos savarankiškos vykdomosios bylos ir jie negali būti vertinami kaip vienas skolininkas CPK 664 straipsnio taikymo prasme. Tai atskiras kiekvieno iš skolininkų nuosavybės teise priklausantis asmeninis turtas, todėl iš jo išieškojimas gali būti vykdomas vienu metu ir jų atžvilgiu (juos laikant kaip vieną skolininką) negali būti taikoma CPK 664 straipsnyje nustatyta išieškojimo iš skolininko turto eilių tvarka. Net ir išieškant pareiškėjo ir A. J. solidarias skolas vien iš A. J. turimų UAB „Gerovės“ konservų fabriko akcijų, jų vertės nepakaktų visiškai atsiskaityti su kreditoriais, o pati pareiškėjo nurodoma A. J. turimų akcijų vertė grindžiama ne įrodymais, o tik prielaidomis. Iš pareiškėjo ir A. J. išieškoma 150 000 Eur nuostolių atlyginimo suma Lietuvos apeliacinio teismo 2022-02-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-394-450/2022 pagrindu, net neįskaitant palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, jau viršija pareiškėjo nurodytą įmonės akcijų tariamą rinkos vertę (136 554,45 Eur), o visa išieškoma suma vien tik UAB „Gerovės“ konservų fabriko atžvilgiu yra 219 285,63 Eur. Iš 2024-04-15 pasiūlymo darbotvarkės papildymui ir 2024-04-30 A. J. balsavimo biuletenio matyti, kad pareiškėjas pats aprašo visai kitokią UAB „Gerovės“ konservų fabriko situaciją, siūlydamas mažinti įmonės įstatinį kapitalą, o A. J. balsavo „už“ šį pasiūlymą. Pareiškėjas, pareiškime nurodydamas A. J. turimų UAB „Gerovės“ konservų fabriko akcijų nominalią vertę, susietą su esamu įmonės įstatiniu kapitalu, bet akcininkų susirinkimui teikdamas pasiūlymą jį mažinti, pats sau prieštarauja, įrodinėdamas šių akcijų vertę. Be to, nėra pagrindo teigti, kad įmonės akcijų vertė turėtų būti siejama su turimo nekilnojamo turto verte, nes nėra priimto akcininkų sprendimo šį parduoti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023-07-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-9777-1087/2023, kuria atsisakyta iškelti A. J. bankroto bylą, konstatuota, kad A. J. įsipareigojimų suma viršija 200 000 Eur, o žalos neatlyginus iki šiol, palūkanų suma padidėjo. Net ir išieškant A. J. ir pareiškėjo skolas vien iš A. J. turimų akcijų, taip pat darant prielaidą, kad šių akcijų rinkos vertė yra 136 554,45 Eur, jų akivaizdžiai nepakaktų visiškai atsiskaityti su visais kreditoriais. Sprendimas, kurio pagrindu antstolio kontoroje pradėtos vykdomosios bylos, įsiteisėjo dar 2022-02-24. Per šį laiką, t. y. jau daugiau kaip per dvejus metus Jurėnų šeima nemoka UAB „Gerovės“ konservų fabrikui nuostolių atlyginimo ir stengiasi to išvengti. Pareiškėjas taip pat papildomai pateikė prašymą antstoliui nukreipti išieškojimą į solidariai skolininkei A. J. priklausančius vertybinius popierius, o tik nepakakus lėšų, išieškojus iš vertybinių popierių, vykdyti išieškojimą pagal CPK 664 straipsnyje nustatytas eiles, tačiau antstolis vykdomosiose bylose Nr. 0179/22/00397 ir Nr. 0179/22/00384 priėmė 2024-05-08 patvarkymą Nr. S-24-179-8988, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo, kad akcijų vertė yra apie du kartus mažesnė nei skolininko ir A. J. skola. Tuo tarpu bendra namo ir jam priklausančio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė pagal viešai skelbiamus duomenis sudaro 297 000 Eur, o turto reali vertė gali siekti pusę milijono eurų. Vien pardavus namą ir jam priklausantį žemės sklypą, iš šio pardavimo gautų lėšų užtektų visoms vykdomosiose bylose išieškotinoms sumoms padengti ir skolininkams dar liktų lėšų kitam būstui įsigyti, todėl jų nepilnametė dukra neliktų be gyvenamosios vietos. Kadangi išieškojimai nėra susiję su mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas nemokėjimu, todėl dėl šios priežasties pareiškėjas negali remtis CPK 663 straipsnio 4 dalimi. Pareiškėjas ir jo šeimos nariai nėra nei neįgalieji, nei socialiai remtini asmenys, o vien nepilnamečio vaiko turėjimas, pagal teismų praktiką per se (savaime) nesudaro nei pagrindo nevykdyti prievolių kreditoriams, nei taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostastas. Vien tai, kad skolininkas turi nepilnametį vaiką, neatleidžia jo nuo prievolių vykdymo įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas subjektinėmis teisėmis piktnaudžiauja, teikia akivaizdžiai nepagrįstą ir melagingomis aplinkybėmis grindžiamą pareiškimą, todėl pareiškėjo teisės negali būti ginamos.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad tiek išieškotoja G. Š., tiek solidarioji skolininkė A. J. yra išieškotojos UAB „Gerovės“ konservų fabriko akcininkės, o pareiškėjas L. J. – yra UAB „Gerovės“ konservų fabriko akcininkės UAB „Ollam vadovas. Šiuo metu tarp UAB „Gerovės“ konservų fabriko akcininkų yra kilęs ne vienerius metus besitęsiantis ginčas, dėl ko yra kilę skirtingų interesų akcininkų grupių teisminių ginčų, todėl išieškotojų kaltinimai turi būti vertinami kritiškai. Nurodė, kad išieškotojos stengiasi sudaryti neigiamą nuomonę apie pareiškėją ir išieškotojų nurodomos aplinkybės apie praeityje vykusius teisminius procesus neturi įtakos ginčo sprendimui. Egzistuoja visos sąlygos pareiškėjo pareiškimui patenkinti, nes nėra ginčo, kad gyvenamasis būstas priklauso nuosavybės teise pareiškėjui ir jame jis gyvena kartu su savo šeima. Pažymėjo, kad bute (duomenys neskelbtini), jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota nuo pat gimimo, kai jis šiame bute gyveno kartu su savo tėvais. Tuo tarpu minėtą gyvenamąjį būstą jam jo tėvas A. J. padovanojo 2013 m., kai dar nebuvo prasidėjęs UAB „Gerovės“ konservų fabriko akcininkų ginčas. Pažymėjo, kad nėra ginčo dėl to, kad yra kito turto (vertybiniai popieriai), į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, nes sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai ir nepriklausomai nuo to, iš kurio turto bus įvykdytas išieškojimas – to pasekmes vienodai pajus abu solidarieji skolininkai. Anot pareiškėjo, kito turto – skolininkei priklausančių UAB „Gerovės“ konservų fabriko akcijų užtenka išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, nes akcijų vertė gali sudaryti ne mažiau kaip 314 249 Eur.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotasis asmuo A. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškimą patenkinti. Atsiliepime prašė, jog antstolio vykdomas išieškojimas pirmiausia būtų nukreiptas į jos asmeninės nuosavybės teise priklausančias UAB „Gerovės“ konservų fabriko akcijas ir tik nepakakus šio turto – į kitą turtą. Pažymėjo, kad antstolis iki šiol nesiėmė veiksmų, kad išieškojimas būtų nukreiptas į didelės vertės akcijas, ir kad pareiškėjas ir jo šeima faktiškai gyvena pareiškime nurodytame name, o kito nekilnojamojo turto, kito gyvenamojo būsto jų šeima neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-05-20 nutartimi atmetė pareiškėjo L. J. pareiškimą dėl uždraudimo nukreipti išieškojimą į būstą.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kad tik esant trims CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytoms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra neįgalieji, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų, skolininkas ar jo šeimos nariai gali kreiptis į teismą su prašymu nenukreipti išieškojimo į būstą, būtiną šiems asmenims gyventi.
8. Nurodė, jog pareiškėjas pareiškimą motyvavo tuo, kad pagal CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatas negali būti vykdomas išieškojimas iš paskutinio šeimos turto, kadangi namas yra vienintelis šeimos būstas ir yra areštuotos skolininkei nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos, todėl išieškojimas turi būti nukreiptas iš karto į vertybinius popierius. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas klaidingai nurodė, kad pareiškėjo, jo sutuoktinės A. J. ir nepilnametės jų dukters B. J. gyvenamoji vieta yra namo adresu ir šis namas yra šeimos būstas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad namas nėra šeimos būstas ir kad pareiškėjas su šeima jame negyvena. Pareiškėjas nepateikė šią aplinkybę pagrindžiančių patikimų įrodymų, o byloje esantys įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą. Iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad šios nuotraukos buvo darytos būtent pareiškime nurodytame name ir kad šeima šiuo metu ten gyvena, nes nuotraukos yra darytos skirtingais laikotarpiais. Be to, šeimos turto teisiniu statusu galima naudotis prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis turtas įregistruotas viešajame registre kaip šeimos turtas. Iš teismui pateikto VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad namas yra įregistruotas kaip pareiškėjo asmeninė nuosavybė ir šeimos turto teisinis statusas jam nėra įregistruotas. Namo adresu yra deklaruota pareiškėjo dukters B. J. gyvenamoji vieta nuo 2012-10-15, tačiau į bylą nepateikti įrodymai, kad šiuo adresu ji iš tikrųjų gyvena. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina tai, kad ji šiuo adresu negyvena. 2023-10-16 turto arešto akte Nr. S-23-179-27770 skolininko gyvenamoji vieta yra nurodyta (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Tuo tarpu pareiškėjo sutuoktinės A. J. gyvenamoji vieta namo adresu yra deklaruota tik 2023-12-21 ir tai buvo padaryta tik po to, kai 2023-10-12 įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl turto grąžinimo pareiškėjo nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai buvo padaryta, siekiant išvengti išieškojimo iš namo, formaliai deklaruojant, kad tiek ji, tiek jos nepilnametė dukra B. J. ten tariamai gyvena. Iki tol A. J. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi kitu adresu. 2023-04-18 ji kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kuriame nurodė, kad jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Taip pat A. J., kaip vienai iš bendrovės akcininkų, yra siunčiami jos pranešimai apie šaukiamus akcininkų susirinkimus ir kitus svarbius įvykius jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau siuntos nėra priimamos, ji yra pateikusi prašymą visą informaciją siųsti el. paštu, kas dar kartą patvirtina faktą, kad namo adresu negyvenama. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo gyvenamoji faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta yra ne namo adresu, tuo tarpu A. J. gyvenamoji vieta buvo deklaruota namo adresu tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo, siekiant formalaus deklaravo. Kadangi abiejų vaiko tėvų faktinės gyvenamosios vietos yra kitur, tai ir vaiko gyvenamoji vieta negali būti namo adresu, nepaisant to, kad ji tuo adresu yra deklaruota, nes vaikas turi gyventi kartu su tėvais, o ne vienas.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Gerovės“ konservų fabriko akcijos yra dovanotas turtas ir jis asmeninės nuosavybės teise priklauso A. J., todėl CPK 664 straipsnyje nustatytos išieškojimo iš turto eilės taisyklės šiuo atveju nėra aktualios. Skolininkai, nors ir yra solidarūs, tačiau kiekvieno jų atžvilgiu yra vykdomos savarankiškos vykdomosios bylos ir jie negali būti vertinami kaip vienas skolininkas CPK 664 straipsnio taikymo prasme. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad nėra skirtumo, iš kurio turto bus įvykdytas išieškojimas ir to pasekmes vienodai pajus abu solidarieji skolininkai, tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad antstolis privalo griežtai vadovautis teisės aktų nuostatomis ir negali savo nuožiūra pasirinkti turtą, į kurį nukreipti išieškojimą. Taip pat antstolis negali savo nuožiūra nukreipti išieškojimą į pagal suinteresuotojo asmens A. J. prašymą nurodytą turtą – vertybinius popierius. Kita vertus, net ir išieškant pareiškėjo ir A. J. solidarias skolas vien iš akcijų, jų vertės nepakaktų visiškai atsiskaityti su kreditoriais. Antstolis 2024-05-08 patvarkymu Nr. S-24-179-8988 atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą vykdyti išieškojimą iš vertybinių popierių, nurodęs, kad jų vertė yra mažesnė už skolą. Pareiškėjas šį antstolio patvarkymą laikė teisėtu ir jo neskundė, o tik pasinaudojo CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatyta teise prašyti nevykdyti išieškojimo iš paskutinio būsto. Iš pareiškėjo ir A. J. išieškoma 150 000 Eur nuostolių atlyginimo suma Lietuvos apeliacinio teismo 2022-02-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-394-450/2022 pagrindu, net neįskaitant palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, viršija pareiškėjo nurodytą įmonės akcijų rinkos vertę (136 554,45 Eur), o visa išieškoma suma vien tik UAB „Gerovės“ konservų atžvilgiu yra 219 285,63 Eur, todėl jų nepakaktų visiškai atsiskaityti su visais kreditoriais. Pareiškėjas papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad akcijų vertė gali sudaryti jau ne mažiau kaip 314 249 Eur, kai pareiškime nurodė, jog jų vertė yra 136 554,45 Eur. Pažymėtina, kad pareiškėjas, nurodydamas akcijų vertę, nepateikė jų vertę pagrindžiančių pagrįstų įrodymų, o tik rėmėsi prielaidomis ir savo skaičiavimais.
10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog sprendimas, kurio pagrindu yra pradėtos vykdomosios bylos, įsiteisėjo 2022-02-24 ir per šį laikotarpį pareiškėjo šeima nemoka bendrovei nuostolių atlyginimo ir stengiasi to išvengti. Po Vilniaus apygardos teismo sprendimo įsiteisėjimo, kuriuo turto nuosavybė iš A. J. buvo grąžinta pareiškėjui, jis nesiėmė veiksmų dėl šio turto teisinės registracijos duomenų VĮ Registrų centre sutvarkymo, tai buvo padaryta bendrovės prašymu ir lėšomis. Pats pareiškėjas niekada nesiekė, kad namas būtų jo šeimos gyvenamoji vieta, taikos sutartimi sutiko jį perleisti savo tėvui A. J., prieštaravo proceso atnaujinimui ir turto grąžinimui jo nuosavybėn, neketino įregistruoti savęs kaip namo savininko po turto grąžinimo, kas parodo pareiškėjo nesąžiningumą ir ketinimą išvengti prievolių vykdymo. Vien pardavus namą ir jam priklausantį žemės sklypą, iš šio pardavimo gautų lėšų užtektų visoms vykdomosiose bylose išieškotinoms sumoms padengti ir skolininkams dar liktų lėšų kitam būstui įsigyti, todėl jų nepilnametė dukra neliktų be gyvenamosios vietos.
III. Atskirojo skundo esmė.
11. Apeliantas (pareiškėjas) pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-05-20 nutarties. Apeliantas prašo: 1) priimti naujus įrodymus (2024-05-27 pareiškėjo skundą dėl antstolio 2024-05-08 patvarkymo; išrašus iš AB „Ignitis grupė“ savitarnos sistemos apie energijos pareiškime nurodytame name suvartojimą; 2012-10-15 pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą); 2) bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka; 3) kviesti ir byloje liudytojais apklausti pareiškėjo L. J. kaimynus, kurie patvirtins esminę reikšmę byloje turinčias aplinkybes, t. y. kad skolininkas L. J. kartu su savo 5 asmenų šeima faktiškai gyvena pareiškime nurodytame gyvenamajame būste (duomenys neskelbtini); 4) skirti teismo ekspertizę UAB „Gerovės“ konservų fabriko, j. a. k. 122355065, akcijų rinkos vertei nustatyti; 5) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-05-20 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: uždrausti nukreipti išieškojimą pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2022-02-24 sprendimo pagrindu išduotus vykdomuosius raštus Nr. e2-982-258/2021 į L. J. turtą: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 378,73 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas: 0,1500 ha, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas: 0,0599 ha, esantį (duomenys neskelbtini). Priteisti pareiškėjo L. J. naudai bylinėjimosi išlaidas.
12. Apelianto vertinimu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad CPK 664 straipsnyje nustatytos išieškojimo iš turto eilės taisyklės šiuo atveju nėra aktualios. Toks pirmosios instancijos teismo aiškinimas yra formalus ir neatspindi vykdymo proceso esmės bei šio ginčo specifikos, kadangi ginčo atveju esama ne šiaip dviejų atskirų, savarankiškų, tarpusavyje niekaip nesusijusių solidariųjų „skolininkų“, bet – priešingai – ginčo atveju solidarieji skolininkai yra sutuoktiniai, kurie kartu gyvena, kartu veda bendrą ūkį, dalinasi išlaidomis, kartu remia savo pilnamečius vaikus studentus bei kartu išlaiko savo nepilnametę dukterį B. J.. Ginčo situaciją vertinant ne formaliai, bet vertinant pagal jos esmę, turinį ir specifiką, ginčo atveju esama pagrindo solidariuosius skolininkus iš esmės vertinti kaip vieną ir tą patį skolininką (J. šeimą) ir, atitinkamai, taikyti CPK 664 straipsnio nuostatas.
Šalies argumentai
13. Apeliantas nurodo, kad antstolio R. V. 2024-05-08 patvarkymas grindžiamas tuo, kad A. J. turimų bendrovės akcijų vertė yra nepakankama išieškojimui įvykdyti. Taigi, antstolio vertinimu, CPK 664 straipsnyje įtvirtintos išieškojimo iš skolininko turto eilės yra taikytinos.
14. Apeliantas pažymi, kad nutarties priėmimo dienai dar nebuvo pasibaigęs antstolio 2024-05-08 patvarkymo apskundimo terminas. Šis terminas baigėsi 2024-05-27, o pareiškėjas šį antstolio patvarkymą yra apskundęs. A. J. turimų bendrovės akcijų vertės pilnai pakanka išieškomai sumai bei vykdymo išlaidoms padengti. Nei teismas, nei antstolis nepaneigė pareiškėjo nurodytos bendrovės akcijų vertės.
15. Apeliantas nurodo, kad jis išieškotojams išieškomos sumos nepadengia išimtinai dėl to, kad neturi finansinių galimybių to padaryti. Jo vertinimu, esant kito turto, išieškojimas turi būti vykdomas pirmiausia iš šio turto (šeimai ne tokio „jautraus“ turto, t. y. vertybinių popierių).
Atsiliepimas
16. Suinteresuotieji asmenys (išieškotojai) UAB „Gerovės“ konservų fabrikas ir G. Š. teismui pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Prašo: 1) atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-05-20 nutartį palikti nepakeistą; 3) priteisti iš pareiškėjo išieškotojų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17. 2024-09-04 teisme gautas suinteresuotųjų asmenų prašymas priteisti iš pareiškėjo L. J. suinteresuotajam asmeniui UAB „Gerovės“ konservų fabrikui bylinėjimosi išlaidas – 436,87 Eur ir priteisti iš pareiškėjo L. J. suinteresuotajam asmeniui G. Š. naudai bylinėjimosi išlaidas – 436,87 Eur. Prie prašymo pridedėti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
19. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo 2024-05-20 nutartis, kuria atmestas pareiškėjo pareiškimas dėl uždraudimo nukreipti išieškojimą į būstą atmestas, yra teisėta.
20. CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos reglamentuoja apribojimus išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šio apribojimo taikymo sąlygas. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad šios normos nuostatos skirtos nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų teisei į paskutinį gyvenamąjį būstą apsaugoti; ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra neįgalieji, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Jeigu vykdomojoje byloje yra pirmos trys CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, antstolis, vykdydamas CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, privalo išaiškinti skolininkui teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007).
21. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tik esant trims CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytoms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra neįgalieji, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų, skolininkas ar jo šeimos nariai gali kreiptis į teismą su prašymu nenukreipti išieškojimo į butą, būtiną šiems asmenims gyventi.
22. Viena iš šių sąlygų – skolos prigimtis, t. y. skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad sąvoka „kitokias paslaugas“ siejama tik su kitomis galimomis namo (buto) aptarnavimo (komunalinėmis) paslaugomis – proceso teisės normose nustatytos bendrosios taisyklės išimtys negali būti aiškinamos plečiamai, t. y. šiai kategorijai negali būti priskiriami įsipareigojimai, kildinami, pavyzdžiui, iš paprastojo neprotestuotino vekselio (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 71/2014), išlaikymo nepilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-248/2018). Teismų praktikoje vienas iš esminių elementų, taikant CPK 663 straipsnio 4 dalyje, yra skolos prigimties nustatymas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1846-864/2021).
23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ir jo sutuoktinės skolos prigimtis yra ne ta, kokia nurodyta CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatose, t. y. išieškojimas iš pareiškėjo yra vykdomas dėl nuostolių atlyginimo (vykdomieji raštai išduoti Lietuvos apeliacinio teismo 2022-02-24 sprendimo pagrindu, kuriuo teismas priteisė bendrovei 150 000 Eur nuostolių atlyginimo solidariai iš atsakovų), kai pagal teismų praktiką pagrindas nenukreipti skolos išieškojimo į paskutinę gyvenamąją vietą yra skolos atsiradimas dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotas energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas ir ši sąvoka negali būti aiškinama plečiamai.
24. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad pareiškėjas klaidingai nurodė, jog pareiškėjo, jo sutuoktinės A. J. ir nepilnametės jų dukters B. J. gyvenamoji vieta yra pareiškime nurodytame name ir šis namas yra šeimos būstas. Iš byloje esančių įrodymų negalima daryti išvados, kad namas yra šeimos būstas ir kad pareiškėjas su šeima jame gyvena. Pareiškėjas nepateikė šią aplinkybę pagrindžiančių patikimų įrodymų, o byloje esantys įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šeimos turto teisiniu statusu galima naudotis prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis turtas įregistruotas viešajame registre kaip šeimos turtas. Iš teismui pateikto VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad namas yra įregistruotas kaip pareiškėjo asmeninė nuosavybė ir šeimos turto teisinis statusas jam nėra įregistruotas. Be to, namo adresu yra deklaruota pareiškėjo dukters B. J. gyvenamoji vieta nuo 2012-10-15, tačiau į bylą nepateikti įrodymai, kad šiuo adresu ji iš tikrųjų gyvena. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina tai, kad ji šiuo adresu negyvena. 2023-10-16 turto arešto akte Nr. S-23-179-27770 skolininko gyvenamoji vieta yra nurodyta (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Tuo tarpu pareiškėjo sutuoktinės A. J. gyvenamoji vieta namo adresu yra deklaruota tik 2023-12-21, kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl turto grąžinimo pareiškėjo nuosavybėn. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad tai buvo padaryta, siekiant išvengti išieškojimo iš namo, formaliai deklaruojant, kad tiek ji, tiek jos nepilnametė dukra B. J. ten tariamai gyvena. Iki tol A. J. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi kitu adresu. 2023-04-18 ji kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kuriame nurodė, kad jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Kadangi abiejų vaiko tėvų faktinės gyvenamosios vietos yra kitur, tai ir vaiko gyvenamoji vieta negali būti namo adresu, nepaisant to, kad jis tuo adresu yra deklaruotas, nes vaikas turi gyventi kartu su tėvais, o ne vienas.
25. Pareiškėjas neatitinka ir kitų CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatų, nes pareiškėjas ir jo sutuoktinė nėra neįgalieji ar socialiai remtini asmenys.
26. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo uždrausti išieškojimo nukreipimo į pareiškėjo turtą: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 378,73 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas: 0,1500 ha, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas: 0,0599 ha, esantį (duomenys neskelbtini). Išieškojimo nukreipimo į pareiškėjo turtą eiliškumas bus nustatytas pagal CPK 664 straipsnio nuostatas. Todėl į nekilnojamąjį turtą išieškojimas bus nukreiptas tik tuomet, jei nepakaks kito skolininkams priklausančio turto.
27. Apeliantas prašo priimti ir pridėti prie bylos atskirojo skundo priedus.
28. Civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Viena ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
29. Kasacinis teismas dėl CPK 314 straipsnio taikymo yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik pagal patikimus duomenis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2014-09-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014; 2016-12-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 52 punktą).
30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nebuvo kliūčių pirmosios instancijos teismui pateikti rašytinius įrodymus, kurie, pareiškėjo manymu, buvo reikalingi jo pozicijai pagrįsti, todėl šie priedai nepriimami. Be to, jie nėra reikšmingi šiai bylai išspręsti, nes priedai nepaneigia, jog nėra šios nutarties 22 – 25 pastraipose nurodytų sąlygų CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatoms taikyti.
31. Kiti apelianto prašymai (bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; kviesti ir byloje liudytojais apklausti pareiškėjo kaimynus; skirti teismo ekspertizę UAB „Gerovės“ konservų fabriko akcijų rinkos vertei nustatyti) bylos bylos išnagrinėjimui įtakos neturi dėl tos pačios priežasties: šie įrodymai negali patvirtinti, jog yra CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo sąlygos, o kitokio teisinio pagrindo pareiškėjo reikalavimams patenkinti nėra, todėl plačiau apie juos nepasisakoma.
32. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra nesusiję su apeliacijos dalyku, teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K- 3- 252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
33. Suinteresuotieji asmenys UAB „Gerovės“ konservų fabrikas ir G. Š. turėjo išlaidų advokato pagalbai, susijusiai su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, apmokėti – kiekvienas patyrė po 436,87 Eur. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atmetus atskirąjį skundą suinteresuotiesiems asmenims UAB „Gerovės“ konservų fabrikui ir G. Š. iš apelianto (pareiškėjo) priteistinos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti kiekvienam po 436,87 Eur (CPK 98 straipsnis).
34. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį, byloje esančius duomenis, spręstina, kad nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-05-20 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-05-20 nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotajam asmeniui UAB „Gerovės“ konservų fabrikui, j. a. k. 122355065, iš apelianto (pareiškėjo) L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme – 436,87 Eur (keturis šimtus trisdešimt šešis eurus ir aštuoniasdešimt septynis euro centus).
Priteisti suinteresuotajam asmeniui G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš apelianto (pareiškėjo) L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme – 436,87 Eur (keturis šimtus trisdešimt šešis eurus ir aštuoniasdešimt septynis euro centus).
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.