Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-1302-924/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-07
Bylos Nr.: e2S-1302-924/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-04372-2023-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edvardas Paliokas
Pareiškėjas: A. J.
Advokatai: Laura Augytė-Kamarauskienė

Kategorijos

3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
3.4.2.6.1Nustačius, kad fizinio asmens būklė neatitinka nemokumo kriterijų
3.4.2.6.2Paaiškėjus, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl savo tyčinių veiksmų

Civilinė byla Nr. e2S-1302-924/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04372-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.2.6.1; 3.4.2.6.2 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Meškauskienė, antstolė Brigita Palavinskienė, antstolis Robertas Vasiliauskas, uždaroji akcinė bendrovė „Gerovės prekyba“, uždaroji akcinė bendrovė Auditas ir konsultacijos, D. Š., G. Š., B. Š., I. Š., L. J., J. D., J. U., uždaroji akcinė bendrovė „Gerovės“ konservų fabrikas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, L. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja A. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašė: 1) iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą; 2) pareiškėjos bankroto administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą; 3) laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens A. J. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bendrai 914,76 Eur sumai, kuri yra reikalinga bankroto procedūroms atlikti; 4) laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens A. J. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti išlaidų sąmatą bendrai 600 Eur per mėnesį sumai, reikalingą A. J. būtiniesiems poreikiams tenkinti.

2. Nurodė, kad viena pagrindinių priežasčių, apsunkinusi pareiškėjos finansinę padėtį, buvo tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022 paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-394-450/2022, kuriuo ieškovės UAB „Gerovės“ konservų fabriko naudai iš atsakovų A. J., L. J. ir UAB „Gerovės prekyba“ solidariai buvo priteista 150 000 Eur nuostolių atlyginimo suma bei metinės procesinės palūkanos. Taip pat pareiškėjos finansinę padėtį apsunkino tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1631-661/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-107-381/2019, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1734-643/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-394-450/2022 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-4-934/2023 iš pareiškėjos buvo priteistos labai didelės pinigų sumos. Pareiškėja nuo 2023 m. sausio mėn. dirba (duomenys neskelbtini) rinkos paieškos vadovo pareigose, tačiau gautų pajamų neužtenka kreditorių finansiniams reikalavimams padengti, kadangi jos gaunamas darbo užmokestis yra 850 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso 39 868 vienetai paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų. Savo vardu registruotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų neturi, taip pat neturi grynųjų pinigų, kurių suma viršytų vieną minimalią mėnesinę algą. Jokio įkeisto turto, kitų prievolių įvykdymo užtikrinimo įsipareigojimų, finansinių įsipareigojimų (bankams, kitoms finansinėms institucijoms, privatiems asmenims) pareiškėja neturi. Įsipareigojimai kreditoriams yra šie: UAB „Gerovės“ konservų fabrikas – 160 283,93 Eur (150 000 Eur nuostolių atlyginimas, 5 proc. metinės palūkanos, 2 911,88 Eur bylinėjimosi išlaidas, 213,50 Eur žalos atlyginimas, 652,42 Eur bylinėjimosi išlaidos, 6 506,13 Eur žala), G. S. – 13 821,43 Eur (5 228,99 Eur, 4 067,44 Eur ir 4 525,00 Eur bylinėjimosi išlaidos), valstybė – 14 867,72 Eur (10,72 Eur pašto išlaidos, 4 208,00 Eur ir 10 649,00 Eur žyminis mokestis), UAB Auditas ir konsultacijos – 440,11 Eur bylinėjimosi išlaidos, B. Š., D. Š., J. D., J. U., L. J. – kiekvienai po 91,32 Eur bylinėjimosi išlaidos, I. Š. – 507,99 Eur (416,67 Eur bylinėjimosi išlaidos ir 91,32 Eur bylinėjimosi išlaidos).

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai neprieštaravo. Nurodė, kad 2023 m. gegužės 11 d. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso duomenimis pareiškėja valstybės biudžetui skolinga 12 796,07 Eur, skola susidarė pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1631-661/18, skolos išieškojimą vykdo antstolė Virginija Meškauskienė.

Šalies argumentai

4. Suinteresuoti asmenys UAB „Gerovės“ konservų fabrikas, G. Š., B. Š., D. Š., J. D., J. U., L. J. ir I. Š. su patikslintu pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjos kreipimasis į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos jai iškėlimo yra dar 2015 m. pabaigoje prasidėjusių nesąžiningų, neteisėtų ir galimai nusikalstamų veiksmų tąsa, kuria siekiama išvengti atsakomybės ir teisingumo prieš suinteresuotus asmenis įvykdymo. Pareiškėja eidama UAB „Gerovės“ konservų fabriko vadovės pareigas bendrovės akcininkams nusprendus parduoti bendrovės verslą, visą verslą (klientus, darbuotojus, know-how, prekės ženklus ir kt.) neteisėtai, nesąžiningai ir neatlygintinai perėmė ir perkėlė į jos ir jos sutuoktinio įsteigtas ir valdomas bendroves UAB „Gerovės prekyba“ ir UAB „Gerovės konservai“. Suinteresuotiems asmenims pavyko įrodyti pareiškėjos ir kitų atsakovų bei jų įsteigtų ir valdomų bendrovių neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį, todėl buvo tenkintas ieškinio reikalavimas priteisti bendrovei padarytos žalos atlyginimą solidariai iš visų atsakovų. UAB „Gerovės konservai“ teisminio proceso metu buvo likviduota, todėl žalos atlyginimas iš šios bendrovės suinteresuotiems asmenims liko nepriteistas. Kol vyko teisminis procesas, neteisėtai perimtas verslas buvo dar kartą (minimaliai pakeitus bendrovės naudotą prekės ženklą ir prekių / pakuočių dizainus) perkeltas į kitą pareiškėjos ir jos sutuoktinio naujai įsteigtą bendrovę – UAB „Aljasas“, kuri ir toliau vykdo tą pačią bendrovės anksčiau vykdytą konservų gamybos ir prekybos veiklą ir teikia pajamas pareiškėjai bei jos sutuoktiniui. Pareiškėja ir jos sutuoktinis naujai įsteigtoje bendrovėje tiesiogiai nebedalyvauja ir veiklą toliau organizuoja bei vykdo per statytinius asmenis. Minėto verslo generuojamos pajamos pareiškėjos ir jos sutuoktinio oficialiai nėra deklaruojamos, galimai yra gaunamos per trečiuosius asmenis. Pareiškėja sudarė imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantį sandorį – 5 akcijų dovanojimo sutartis, kuriomis perleido visas savo turėtas bendrovės akcijas (39 868 vnt.) savo šešerių metų dukrai, o šias akcijas toliau valdė kartu su sutuoktiniu kaip įstatyminiai atstovai. Sandoris buvo panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-4-943/2023. 2017 m. birželio 12 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje yra pradėtas ir šiuo metu vis dar atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00338-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį (turto iššvaistymas) dėl bendrovės turto galimo iššvaistymo laikotarpiu, kai jos vadovės pareigas ėjo pareiškėja. Nors aplinkybės dar tikslinamos ikiteisminio tyrimo metu, jos sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėja (galimai ir jos sutuoktinis) galimai neteisėtai ir nusikalstamai perėmė ne tik bendrovės verslą, bet ir ne mažiau kaip 1 060 000 Eur lėšų už parduotą bendrovės turtą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 17 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjos ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš UAB „Gerovės“ konservų fabriko pareigų atmetė. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) vadovas yra pareiškėjos sutuoktinis, kuris iki 2017 m. sausio 23 d. buvo įmonės akcininkas, o dabar jos akcininkas yra tėvas, todėl pareiškėjos atlyginimas yra nustatomas pačios pareiškėjos ir su ja susijusių asmenų. Pareiškėja įmonėje įsidarbino formaliai. Pareiškėjos sutuoktinis, kuris yra solidariai atsakingas su pareiškėja už bendrovei padarytos žalos atlyginimą, taip pat ėmėsi aktyvių veiksmų, jog būtų slepiamas jam, kaip sutuoktiniui, priklausantis turtas į kurį ieškinio dėl žalos atlyginimo tenkinimo atveju galėtų būti nukreiptas priverstinis išieškojimas. Nors UAB „Gerovės konservai“ ir UAB „Gerovės prekyba“ yra likviduotos, tos aplinkybės, jog šios įmonės buvo įsteigtos ir valdomos pareiškėjos ir jos sutuoktinio taip pat yra teisiškai reikšmingos vertinant pareiškėjos sąžiningumą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėja yra nesąžininga, todėl jai negali būti suteikiama teisė iškelti bankroto bylą. Tuo labiau, jog bankroto bylos iškėlimo tikslas – atkurti skolininko mokumą, o pareiškėja nėra laikytina nemokia, ji slepia turtą ir pajamas nuo savo kreditorių ir vengia atsiskaitymo. Vertinant pareiškėjos mokumą, turi būti vertinamos ir jos sutuoktinio gaunamos pajamos, nes ½ dalis šių pajamų gali būti nukreipta pareiškėjos kreditorių finansinių įsipareigojimų vykdymui. Pareiškėja niekada neturėjo ir iki šiol neturi realaus siekio grąžinti skolas. Iš pareiškėjos nebuvo ir nėra jokio operatyvaus reagavimo į skolų susidarymą. Pareiškėja nedėjo jokių realių pastangų, jog grąžintų bent dalį skolų savo pagrindiniams kreditoriams. Pareiškėja su vienu iš savo kreditorių, t. y. AIG Europe Limited S.A. atsiskaitė nedelsiant, kai teismas ją įpareigojo šioje byloje pateikti procesinių dokumentų vertimus į anglų kalbą. Tokie pareiškėjos veiksmai tik dar kartą patvirtina, kad pareiškėja gali greitai gauti lėšų ir atsiskaityti su norimais kreditoriais.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo L. J. su patikslintu pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad dėl ilgai besitęsiančių teisminių procesų suinteresuoto asmens santykiai su pareiškėja yra pašliję, šiuo metu L. J. bendrauja su A. J. tik būtinais šeimyniniais klausimais, todėl komentuoti aplinkybes neturi pagrindo. Kreditorių atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad kartu su pareiškėja valdo įmones, kurios turi turto, yra išgalvotos ir neatitinka tikrovės. Suinteresuotas asmuo nuo 2021 m. balandžio 23 d. jokių pajamų negauna, visą šį laiką gyveno iš santaupų, kurios šiai dienai yra pasibaigusios, yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje.

6. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į patikslintą pareiškimą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 14 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjai A. J. fizinio asmens bankroto bylą. Teismas priteisė iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui UAB „Gerovės“ konservų fabrikui 2 133,47 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 46,48 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

8. Teismui nustatė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjos įsiskolinimai sudaro viso 226 676,48 Eur (t. y.: 1) UAB „Gerovės“ konservų fabrikui 200 179,28 Eur (150 000 Eur + 48 780,82 Eur + 1 398,46 Eur) pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-982-258/2021, 6 506,13 Eur pagal Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1631-661/2018, kuris buvo paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-107-381/2019, 513,27 Eur ir 213,50 Eur pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1734-643/2020; 2) G. Š. 4 067,44 Eur pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-982-258/2021, 3 000 Eur pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1631-661/2018, kuris buvo paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-107-381/2019, 5 228,99 Eur pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-4-934/2023; 3) Lietuvos Respublikai 12 796,07 Eur pagal VMI atsiliepimą į patikslintą pareiškimą; 4) UAB Auditas ir konsultacijos 440,11 Eur; 5) B. Š., D. Š., J. D., J. U., L. J. kiekvienai po 91,32 Eur, viso 456,60 Eur; 6) I. Š. viso 507,99 Eur), kurie viršija Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 MMA dydį.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini) rinkos paieškos vadove, jos darbo užmokestis yra 850 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Pareiškėjos vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra. Pareiškėjai priklauso 39 868 vnt. vardinių paprastųjų (duomenys neskelbtini) akcijų, vienos akcijos nominali vertė 1,45 Eur (5,00 Lt).

10. Teismas, įvertinęs suinteresuotų asmenų poziciją, atkreipė dėmesį, kad nors Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-394-450/2022 bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022 nustatė aplinkybes, kad pareiškėja perkėlė dalį UAB „Gerovės“ konservų fabriko verslo į UAB „Gerovės prekyba“ ir UAB „Gerovės konservai“, tačiau minėtos įmonės šiuo metu veiklos nebevykdo, turto neturi (UAB „Gerovės konservai“ teisinis statusas „išregistruotas“, UAB „Gerovės prekyba“ teisinis statusas „inicijuojamas likvidavimas“). Teismas nurodė, kad šioje byloje nėra tiesioginių įrodymų, kurie leistų teigti, jog verslai iš UAB „Gerovės prekyba“ ir UAB „Gerovės konservai“ tikrai buvo perkelti į kitus juridinius asmenis, kuriuos pareiškėja netiesiogiai valdo per kitus asmenis, dalyvauja jų valdyme ir gauna pajamas. Suinteresuotų asmenų nurodomas ikiteisminis tyrimas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl UAB „Gerovės“ konservų fabriko turto iššvaistymo taip pat nėra laikytinas įrodančiu, kad pareiškėja pasisavino iš įmonės 1 000 000 Eur, kadangi ikiteisminis tyrimas, kaip nurodė patys suinteresuoti asmenys, dar nėra pabaigtas, be to, nėra duomenų apie tai, ar pareiškėja minėtame ikiteisminiame tyrime būtų buvusi pripažinta įtariamąja. Pareiškėjai priklausančių UAB „Gerovės“ konservų fabriko akcijų vertė yra 57 732,85 Eur (39 868 vnt. × 5,00 Lt ÷ 3,4528), apie tai, kad jų vertė gali būti didesnė nei nominali, byloje duomenų nėra. Nesant tiesioginių įrodymų, kad pareiškėja turi daugiau turto ir pajamų, nei nurodo, teismas sprendė, kad neturi pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjos turtinė padėtis yra tokia, jog ji nutarties priėmimo metu gali atsiskaityti su kreditoriais.

11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagrindinis pareiškėjos įsiskolinimas UAB „Gerovės“ konservų fabrikui (150 000 Eur skola (nuostoliai) ir 48 780,82 Eur palūkanos pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-982-258/2021) yra solidarus kartu su suinteresuotu asmeniu L. J., kuris yra pareiškėjos sutuoktinis. Byloje duomenų apie tai, kad A. J. ir L. J. būtų iniciavę skyrybų procesą, pasirašę vedybų sutartį, nėra. Nors L. J. šiuo metu nedirba ir yra registruotas Užimtumo tarnyboje, byloje yra nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-185-392/2023 jo naudai buvo priteistas (grąžintas) nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, nors šis sprendimas yra apskųstas apeliaciniu skundu ir neįsiteisėjęs, tačiau Vilniaus apygardos teismo padarytos išvados civilinėje byloje Nr. e2A-394-450/2022 ir bylos rezultatas leidžia vertinti ateityje esant kad ir ne garantuotas, tačiau realias ir tikėtinas perspektyvas, jog solidarus skolininkas L. J. per protingą laikotarpį gali turėti nekilnojamąjį turtą, iš kurio būtų galima išieškoti didelę dalį pareiškėjos su L. J. turimų solidarių finansinių įsipareigojimų. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas darė išvadą, kad nors šiuo metu pareiškėja faktiškai su kreditoriais atsiskaityti negali, tačiau jos padėtis per protingą laikotarpį ateityje turi realias galimybes pagerėti, o skoliniai įsipareigojimai suinteresuotiems asmenims sumažėti. Teismas konstatavo, kad šios nutarties priėmimo nėra nustatyta viena iš dviejų FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų – negalėjimas įvykdyti skolinių įsipareigojimų.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nesąžiningai ir neteisėtai bandė UAB „Gerovės“ konservų fabriko verslą perkelti (ir dalinai perkėlė) į savo ir sutuoktinio L. J. įsteigtas įmones UAB „Gerovės konservai“, UAB „Gerovės prekyba“. Šie pareiškėjos neteisėti veiksmai lėmė pagrindinio įsiskolinimo (150 000 Eur nuostolių ir 48 780,82 Eur palūkanų) atsiradimą, taip pat buvo pradinis momentas, nuo kurio prasidėjo ne vienerius metus vykę (ir vykstantys) įvairūs kiti teisminiai procesai, lėmę bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir įsiskolinimą kitiems kreditoriams. Teismo vertinimu, nors nurodyti pareiškėjos veiksmai (neveikimas) ir nėra prilygintini Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių sudarymui, tačiau jie savo esme rodo, kad pareiškėja yra linkusi gyvenime rinktis tokį elgesio modelį, kuris tiesiogiai prieštarauja sąžiningumo principui.

13. Teismas nurodė, kad tai, jog pareiškėja nėra laikytina sąžiningu bankrutuojančiu asmeniu įrodo ir tai, kad, kaip yra nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-4-934/2023, ji, siekdama išvengti skolinių įsipareigojimų įvykdymo iš jai priklausančių UAB „Gerovės“ konservų fabriko akcijų, jas 5 sandoriais (2016 m. gegužės 20 d., 2016 m. gegužės 25 d., 2016 m. birželio 3 d., 2016 m. birželio 8 d. ir 2016 m. birželio 14 d. dovanojimo sutartimis) buvo perleidusi savo dukteriai. Teismo vertinimu, nors šie dovanojimo sandoriai ir buvo sudaryti prieš daugiau nei trejus metus iki pareiškimo pateikimo teismui, tačiau jų neteisėtumas įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažintas tik 2023 m. sausio 31 d. Be to, minėtais nuginčytais sandoriais pareiškėja bandė perleisti jos vienintelį šiuo metu nurodomą kaip turimą turtą, sandoriai buvo įvykdyti tam, kad iš akcijų nebūtų galima išieškoti tų skolinių įsipareigojimų, kurie patikslintu pareiškimu pačios pareiškėjos yra traukiami į bendrą turimų kreditorinių reikalavimų sumą. Todėl teismo manymu, kad šie pareiškėjos veiksmai nagrinėjamos bylos kontekste yra ir turi būti vertinami kaip nesąžiningi tiek CK 6.67 straipsnio 1 punkto pagrindu (skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais), tiek pagal bendrus kiekvienam protingam žmogui suprantamus sąžiningumo kriterijus.

14. Teismas nustatęs, kad ateityje per protingą laikotarpį yra realios galimybės sumokėti kreditoriams bent jau didelę dalį įsiskolinimų, taip pat konstatavus pareiškėją esant nesąžiningą, jos patikslinto pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

15. Pareiškėja A. J. (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos patikslintą pareiškimą tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

15.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-185-392/2023, kadangi šis sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka ir yra neįsiteisėjęs. Teismas deklaratyviai sprendė, kad solidarus skolininkas L. J. per protingą laikotarpį gali turėti nekilnojamąjį turtą, iš kurio būtų galima išieškoti didelę dalį pareiškėjos ir jos sutuoktinio turimų solidarių finansinių įsipareigojimų, neturėdamas jokių grąžinto nekilnojamojo turto vertę nustatančių įrodymų.

15.2. Teismas nepagrįstai rėmėsi FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu ir minėtą įstatymo nuostatą aiškino bei taikė netinkamai. Teismas pareiškėjos elgesį vertino ne per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, tačiau ankstesniu laikotarpiu, t. y. išvadą dėl pareiškėjos nesąžiningumo teismas kildino iš 2016 m. gegužės 20 d., 2016 m. gegužės 25 d., 2016 m. birželio 3 d., 2016 m. birželio 8 d. ir 2016 m. birželio 14 d. akcijų dovanojimo sutarčių. Pareiškėjos veiksmai nustatyti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendime, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartyje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartyje taip pat atlikti ne per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, todėl teismas juos vertino nepagrįstai.

15.3. Akcijų dovanojimo sutarčių sudarymas negalėjo turėti ir neturėjo jokios įtakos pareiškėjos mokumui. Teismas nepateikė jokių motyvų kaip tariamai nesąžiningi veiksmai sudarant nuginčytus akcijų dovanojimo sandorius prisidėjo prie pareiškėjos nemokumo, ar aplinkybės dėl akcijų dovanojimo sandorių sudarymo turėjo reikšmingos įtakos pareiškėjos nemokumui, ir ar yra priežastinis ryšys tarp pareiškėjos veiksmų sudarant akcijų dovanojimo sandorius ir pareiškėjos nemokumo.

15.4. Akcijų dovanojimo sandorių sudarymo metu pareiškėja kreditorių neturėjo ir jokie finansiniai reikalavimai laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 20 d. iki birželio 14 d. pareiškėjai nebuvo pareikšti. Pareiškėjos veiksmai sudarant minėtus akcijų dovanojimo sandorius teismo negalėjo būti vertinami kaip nesąžiningi, tariamai sudaryti tam, kad iš akcijų nebūtų galima išieškoti skolinių įsipareigojimų.

Atsiliepimas

16. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys UAB „Gerovės“ konservų fabrikas, G. Š., B. Š., D. Š., J. D., J. U., L. J. ir I. Š. prašo pareiškėjos A. J. atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti iš apeliantės suinteresuotam asmeniui UAB „Gerovės“ konservų fabrikui bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

16.1. Vilniaus apygardos teismo sprendimu L. J. yra grąžintas šis nekilnojamasis turtas: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Šio nekilnojamojo turto vertė, remiantis vien Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ pateikiama vidutine rinkos verčių paieška, siekia 286 200 Eur, o reali rinkos vertė gali būti dar didesnė. Atsižvelgiant į tai, nors pirmosios instancijos teismas nutartyje nedetalizavo pareiškėjos sutuoktiniui L. J. priklausančio nekilnojamojo turto vertės, tačiau padarė teisingas išvadas apie realias ir tikėtinas perspektyvas dėl pareiškėjos galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus ateityje.

Šalies argumentai

16.2. Pareiškėjos teiginiai apie tai, kad teismas galėjo vertinti pareiškėjos elgesį tik per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo teisme, yra nepagrįsti ir prieštarauja aktualiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikai dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kada buvo atlikti pareiškėjos neteisėti/nesąžiningi veiksmai, jeigu, kaip teigia pareiškėja, jos nemokumas atsirado per trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Pareiškėjos neteisėti/nesąžiningi veiksmai galėjo būti atlikti ir per ankstesnį laikotarpį nei trejai metai iki kreipimosi į teismą. Teismas galėjo ir turėjo pareigą vertinti visus pareiškėjos neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus, kurie buvo atlikti iki kreipimosi su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo.

16.3. Pareiškėja turėjo ir vis dar turi siekį bloginti savo finansinę padėtį (jos negerinti), jog būtų ir toliau nevykdomi įsipareigojimai kreditoriams. Pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų, kad pagerintų savo tariamai blogą finansinę padėtį ir atsiskaitytų su savo kreditoriais. Priešingai, ji ją tik blogino (tiek veikimu, tiek neveikimu). Tokie pareiškėjos veiksmai (neveikimas) leido konstatuoti jos nesąžiningumą, kaip vieną iš sąlygų, kuriai esant nustatytai, fizinio asmens bankroto byla negali būti keliama.

Atsiliepimas

17. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VMI prašo pareiškėjos A. J. atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

17.1. Teismas tinkamai įvertino aplinkybes dėl pareiškėjos nesąžiningumo ir galimybių įvykdyti bei vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus kreditorių atžvilgiu, atsižvelgus į pareiškėjos galimybes. Pareiškėjos finansinė būsena nėra kritinė ir ji turi galimybes atsiskaityti su kreditoriais be bankroto bylos iškėlimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos patikslintas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

20. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).

21. Suinteresuoti asmenys UAB „Gerovės“ konservų fabrikas, G. Š., B. Š., D. Š., J. D., J. U., L. J. ir I. Š. 2023 m. spalio 30 d. pateikė teismui pranešimus iš „Elektrėnų žinios“, „Elektėnų kronika“, K. V. pranešimą socialiniame tinkle „Facebook“, kuriuos prašo prijungti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su suinteresuotų asmenų 2023 m. spalio 30 d. pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad įrodymai nėra reikšmingi tinkamam atskirojo skundui išnagrinėjimui, todėl suinteresuotų asmenų pateikti įrodymai nepriimami.

Dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų

22. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja A. J. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašė iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad viena pagrindinių priežasčių, apsunkinusi pareiškėjos finansinę padėtį, buvo tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022 paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-394-450/2022, kuriuo ieškovės UAB „Gerovės“ konservų fabriko naudai iš atsakovų A. J., L. J. ir UAB „Gerovės prekyba“ solidariai buvo priteista 150 000 Eur nuostolių atlyginimo suma bei metinės procesinės palūkanos. Taip pat pareiškėjos finansinę padėtį apsunkino tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1631-661/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-107-381/2019, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1734-643/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-394-450/2022 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-4-934/2023 iš pareiškėjos buvo priteistos labai didelės pinigų sumos. Pareiškėja nuo 2023 m. sausio mėn. dirba (duomenys neskelbtini) rinkos paieškos vadovo pareigose, tačiau gautų pajamų neužtenka kreditorių finansiniams reikalavimams padengti, kadangi jos gaunamas darbo užmokestis yra 850 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso 39 868 vienetai paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų. Savo vardu registruotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų neturi, taip pat neturi grynųjų pinigų, kurių suma viršytų vieną minimalią mėnesinę algą.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos patikslinto pareiškimo netenkino. Teismas nurodė, kad pagrindinis pareiškėjos įsiskolinimas UAB „Gerovės“ konservų fabrikui (150 000 Eur skola (nuostoliai) ir 48 780,82 Eur palūkanos pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-982-258/2021) yra solidarus kartu su suinteresuotu asmeniu L. J., kuris yra pareiškėjos sutuoktinis. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-185-392/2023 jo naudai buvo priteistas (grąžintas) nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, nors šis sprendimas yra apskųstas apeliaciniu skundu ir neįsiteisėjęs, tačiau Vilniaus apygardos teismo padarytos išvados civilinėje byloje Nr. e2A-394-450/2022 ir bylos rezultatas leidžia vertinti ateityje esant kad ir ne garantuotas, tačiau realias ir tikėtinas perspektyvas, jog solidarus skolininkas L. J. per protingą laikotarpį gali turėti nekilnojamąjį turtą, iš kurio būtų galima išieškoti didelę dalį pareiškėjos su L. J. turimų solidarių finansinių įsipareigojimų. Teismas darė išvadą, kad nors šiuo metu pareiškėja faktiškai su kreditoriais atsiskaityti negali, tačiau jos padėtis per protingą laikotarpį ateityje turi realias galimybes pagerėti, o skoliniai įsipareigojimai suinteresuotiems asmenims sumažėti. Teismas konstatavo, kad nutarties priėmimo nėra nustatyta viena iš dviejų FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų – negalėjimas įvykdyti skolinių įsipareigojimų. Teismas įvertinęs tai, kad pareiškėja nesąžiningai ir neteisėtai bandė UAB „Gerovės“ konservų fabriko verslą perkelti (ir dalinai perkėlė) į savo ir sutuoktinio L. J. įsteigtas įmones UAB „Gerovės konservai“, UAB „Gerovės prekyba“, bei tai, jog pareiškėja, siekdama išvengti skolinių įsipareigojimų įvykdymo iš jai priklausančių UAB „Gerovės“ konservų fabriko akcijų, jas 5 sandoriais (2016 m. gegužės 20 d., 2016 m. gegužės 25 d., 2016 m. birželio 3 d., 2016 m. birželio 8 d. ir 2016 m. birželio 14 d. dovanojimo sutartimis) buvo perleidusi savo dukteriai, sprendė, kad pareiškėja yra nesąžininga.

24. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė A. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutarties. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-185-392/2023, kadangi šis sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka ir yra neįsiteisėjęs. Pareiškėjos veiksmai nustatyti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendime, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartyje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartyje taip pat atlikti ne per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, todėl teismas juos vertino nepagrįstai. Akcijų dovanojimo sutarčių sudarymas negalėjo turėti ir neturėjo jokios įtakos pareiškėjos mokumui. Pareiškėjos veiksmai sudarant minėtus akcijų dovanojimo sandorius teismo negalėjo būti vertinami kaip nesąžiningi, tariamai sudaryti tam, kad iš akcijų nebūtų galima išieškoti skolinių įsipareigojimų.

25. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021).

26. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą.

27. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA).

28. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti; 2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų); 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 5) nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus; 6) paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant nemokumo būklę turi būti nustatytos trys sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra galimybės per protingą terminą šias skolas padengti iš turimo turto ar gaunamų pajamų. Jeigu teismas nenustato šių sąlygų viseto, negalima konstatuoti, kad asmuo yra nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021).

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra nustatyta viena iš dviejų FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų – negalėjimas įvykdyti skolinių įsipareigojimų, taip pat nustatė pareiškėjos nesąžiningumą, bandant UAB „Gerovės“ konservų fabriko verslą perkelti (ir dalinai perkėlus) į savo ir sutuoktinio L. J. įsteigtas įmones UAB „Gerovės konservai“, UAB „Gerovės prekyba“ bei siekiant išvengti skolinių įsipareigojimų įvykdymo iš jai priklausančių UAB „Gerovės“ konservų fabriko akcijų, jas 5 sandoriais (2016 m. gegužės 20 d., 2016 m. gegužės 25 d., 2016 m. birželio 3 d., 2016 m. birželio 8 d. ir 2016 m. birželio 14 d. dovanojimo sutartimis) perleidus savo dukteriai.

31. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-185-392/2023, kadangi šis sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka ir yra neįsiteisėjęs. Teismas deklaratyviai sprendė, kad solidarus skolininkas L. J. per protingą laikotarpį gali turėti nekilnojamąjį turtą, iš kurio būtų galima išieškoti didelę dalį pareiškėjos ir jos sutuoktinio turimų solidarių finansinių įsipareigojimų, neturėdamas jokių grąžinto nekilnojamojo turto vertę nustatančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apeliantės argumentais sutikti neturi pagrindo.

32. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-185-392/2023 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui L. J. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys B. Š., D. Š., I. Š., L. J., J. D., J. U., G. Š. ir UAB „Gerovės“ konservų fabrikas, nusprendė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį, kuria civilinėje byloje Nr. e2-633-661/2017 patvirtinta taikos sutartis; priimti naują sprendimą; prašymą patvirtinti taikos sutartį atmesti; A. J. ieškinį atsakovui L. J. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo atmesti; gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), grąžinti L. J. nuosavybėn; priteisti iš L. J. ir A. J. po 2 000 Eur UAB „Gerovės“ konservų fabrikui. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

33. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagrindinis pareiškėjos įsiskolinimas UAB „Gerovės“ konservų fabrikui (150 000 Eur skola (nuostoliai) ir 48 780,82 Eur palūkanos pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-982-258/2021) yra solidarus kartu su suinteresuotu asmeniu L. J. (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-394-450/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022), kuris yra pareiškėjos sutuoktinis. Byloje duomenų apie tai, kad A. J. ir L. J. būtų iniciavę skyrybų procesą, pasirašę vedybų sutartį, nėra. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-185-392/2023 jo naudai buvo priteistas (grąžintas) nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimą paliko nepakeistą, solidariam skolininkui L. J. priteistas (grąžintas) nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 209 000 Eur, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 23 400 Eur ir 53 800 Eur, iš kurio bus galima išieškoti didelę dalį pareiškėjos su L. J. turimų solidarių finansinių įsipareigojimų. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad nors nutarties priėmimo metu pareiškėja faktiškai su kreditoriais atsiskaityti negalėjo, tačiau yra galimybės per protingą terminą šias skolas padengti iš solidariam skolininkui L. J. priteisto (grąžinto) turto. Įvertinus nurodytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra nustatyta viena iš dviejų FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų – negalėjimas įvykdyti skolinių įsipareigojimų per protingą terminą iš turimo turto ar gaunamų pajamų.

34. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

35. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas turi būti sistemiškai aiškinamas su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi, FABĮ nustatyta fizinio asmens bankroto tvarka turi teisę pasinaudoti tik sąžiningas fizinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-313/2022).

36. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu ir minėtą įstatymo nuostatą aiškino bei taikė netinkamai. Teismas pareiškėjos elgesį vertino ne per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, tačiau ankstesniu laikotarpiu, t. y. išvadą dėl pareiškėjos nesąžiningumo teismas kildino iš 2016 m. gegužės 20 d., 2016 m. gegužės 25 d., 2016 m. birželio 3 d., 2016 m. birželio 8 d. ir 2016 m. birželio 14 d. akcijų dovanojimo sutarčių. Pareiškėjos veiksmai nustatyti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendime, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartyje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartyje taip pat atlikti ne per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, todėl teismas juos vertino nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais apeliantės argumentais nesutinka.

37. Kasacinis teismas išaiškino, kad pagal lingvistinę FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto formuluotę – „paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl“ – įstatyme įtvirtintas 3 metų terminas yra siejamas būtent su skolininko nemokumo atsiradimo momentu, o ne nesąžiningų veiksmų, nulėmusių skolininko nemokumą, atlikimo momentu. Taigi lingvistiškai aiškinant šią teisės normą pareiškėjas turi būti tapęs nemokus ne anksčiau nei per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, o esminė nemokumo priežastis turi būti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte išvardyti nesąžiningi veiksmai. Būtent toks aptariamos teisės normos aiškinimas atitinka ir šios teisės normos tikslą, kad dėl nesąžiningų veiksmų tapęs nemokus skolininkas 3 metus negalėtų pasinaudoti FABĮ taikoma apsauga nuo kreditorių jam reiškiamų reikalavimų, o kreditoriams būtų sudaryta galimybė nukreipti išieškojimą į nesąžiningo skolininko turtą be FABĮ taikomų apribojimų per įstatyme nustatytą 3 metų laikotarpį. Teismas pažymėjo, kad formuota FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto aiškinimo praktika, draudžianti sąžiningumo aspektu vertinti pareiškėjo veiksmus, atliktus anksčiau nei prieš 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, neužtikrina šios teisės normos tikslų įgyvendinimo tais atvejais, kai nesąžiningų veiksmų atlikimo momentas ir pareiškėjo nemokumo atsiradimo momentas nesutampa. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija patikslino praktiką, suformuluodama teisės aiškinimo taisyklę: pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: (1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir (2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022).

38. Atsižvelgiant į nurodytą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai, pagrįstai ir teisėtai tyrė reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos nesąžiningu ir neteisėtu bandymu UAB „Gerovės“ konservų fabriko verslą perkelti (ir dalinai perkėlimu) į savo ir sutuoktinio L. J. įsteigtas įmones UAB „Gerovės konservai“, UAB „Gerovės prekyba“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-394-450/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022) bei akcijų dovanojimo sandoriais, kuriais pareiškėja bandė perleisti jos vienintelį šiuo metu nurodomą kaip turimą turtą, kadangi sandoriai buvo įvykdyti tam, kad iš akcijų nebūtų galima išieškoti tų skolinių įsipareigojimų, kurie patikslintu pareiškimu pačios pareiškėjos yra traukiami į bendrą turimų kreditorinių reikalavimų sumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-4-934/2023). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad pareiškėjos veiksmai, siekiant išvengti skolinių įsipareigojimų įvykdymo iš jai priklausančių UAB „Gerovės“ konservų fabriko akcijų, jas 5 sandoriais (2016 m. gegužės 20 d., 2016 m. gegužės 25 d., 2016 m. birželio 3 d., 2016 m. birželio 8 d. ir 2016 m. birželio 14 d. dovanojimo sutartimis) perleidus savo dukrai, nagrinėjamos bylos kontekste yra ir turi būti vertinami kaip nesąžiningi tiek CK 6.67 straipsnio 1 punkto pagrindu (skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais), tiek pagal bendrus kiekvienam protingam žmogui suprantamus sąžiningumo kriterijus.

39. Nesutikdama su teismo išvada dėl nesąžiningų veiksmų, pareiškėja atskirajame skunde nurodė, kad pareiškėjos veiksmai sudarant akcijų dovanojimo sandorius teismo negalėjo būti vertinami kaip nesąžiningi, tariamai sudaryti tam, kad iš akcijų nebūtų galima išieškoti skolinių įsipareigojimų. Apeliantės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimo vertinimu, neatitinka šio teismo sprendimo turinio, dėl to skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nepaneigiantys skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-4-934/2023 konstatuota, jog sandoriai jokių realių teisinių padarinių, išskyrus formalų nuosavybės teisės perleidimą, siekiant išvengti A. J. skolinių įsipareigojimų vykdymo, nesukėlė. A. J. nenurodė jokių objektyviai pateisinamų ir logiškai paaiškinamų priežasčių, kurios paskatino akcijas perleisti savo mažametei dukrai, kuri teisiškai negali šiomis akcijomis nei pasinaudoti, nei jų valdyti. Nurodytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija sprendė, kad ginčijamos sutartys sudarytos dėl akių ir jomis iš esmės nebuvo siekiama realaus nuosavybės teisių perleidimo, o siekiama išvengti reikalavimo nukreipimo į sandorių dalyką – akcijas.

40. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

41. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teisingai aiškino ir taikė fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą išsprendė teisingai ir pagrįstai ją atsisakė iškelti. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliantės A. J. atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

43. Suinteresuotas asmuo UAB „Gerovės“ konservų fabrikas pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos A. J. 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į atskirąjį skundą (1 200 Eur), prašymų dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo (150 Eur) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (50 Eur) rengimas.

44. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 dalis). Suinteresuoto asmens atstovės advokatės Lauros Augytės-Kamarauskienės pateikti dokumentai patvirtina, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas buvo numatytas 1 200 Eur įkainis. Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai maksimali galima priteisti suma yra 800,04 Eur, kadangi 2023 m. antrojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 2 000,10 Eur (2 000,10 Eur x 0,4). Taigi suinteresuoto asmens prašytos priteisti išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą viršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje numatytą sumą. Atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytus maksimalius advokato teikiamų paslaugų užmokesčio dydžius, suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas iš dalies, sumažinant prašomą priteisti sumą iki 1 000,04 Eur (800,04 Eur + 150 Eur + 50 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos A. J. trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės“ konservų fabrikas 1 000,04 Eur (vieno tūkstančio eurų 04 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas