Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-2783-484/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-03-15
Bylos Nr.: eI2-2783-484/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03591-2022-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Ina Kirkutienė
Pareiškėjas: R. Z.
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

Kategorijos

20.2.3.1Turtinė žala
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. eI2-2783-484/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03591-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 15 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėja Ina Kirkutienė,dalyvaujant pareiškėjo R. Z. atstovui advokato padėjėjui A. M.,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovei K. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. Z. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – atsakovė ar Savivaldybė), atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), priteisti 1 772 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškina, kad 2022 m. spalio 3 d. apie 18 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme lūžo medis (toliau – Medis) ir nukrito ant jam priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis). Šis įvykis registruotas Policijos registruojamų įvykių registre, ROIK Nr. 0122000589993 (toliau – Įvykis). Pareiškėjas 2022 m. spalio 26 d. su pretenzija kreipėsi į Administraciją, prašydamas atlyginti dėl Įvykio patirtus nuostolius. Administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius 2022 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. A50 „Dėl žalos atlyginimo“ atsisakė atlyginti patirtus nuostolius, nurodydamas, kad Savivaldybė negali būti laikoma atsakinga už Automobiliui padarytą žalą, kadangi jokių neteisėtų veiksmų, lėmusių žalos atsiradimą, neatliko.

Pažymi, kad savivaldybė turi teisės aktų nustatytą pareigą prižiūrėti savivaldybės teritorijoje, ne privačioje žemėje, esančius medžius, o grėsmės aplinkiniams atveju – medį nukirsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012; 2013 m. liepos 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013; 2013 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-898-821/2023).

Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktu, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – Želdinių įstatymas), 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 14 straipsnio 2 dalimi, taip pat nurodo, kad vykdydamos medžių ir krūmų priežiūros darbus, savivaldybės privalo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 (įsakymo redakcija, galiojusi Įvykio metu) patvirtintomis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Taisyklių 1 punkte nurodyta, kad medžių ir krūmų priežiūra, be kitų darbų, apima medžių ir krūmų genėjimą, o 43 punkte įtvirtinta pareiga šalinti vėjo ir sniego nulaužtus, aplaužytus, pavojingai palinkusius, pavojų praeiviams ir pastatams keliančius, baigiančius džiūti stiebus ir šakas. Savivaldybėms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (Taisyklių 44 punktas).

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, jog jo kaimynai dėl Medžio tvarkymo į atsakovę kreipėsi 2022 metų pradžioje, kadangi Medžio šakos buvo lūžusios dar 2021 metais. Atsakovės interneto puslapyje www.vilnius.lt (Želdinių tvarkymo darbų sąraše, sąrašo Nr. 68) 2022 m. vasario 14 d. buvo paskelbta, jog Medžio (k34 cm skersmens) tvarkymo darbai bus atlikti – reikalinga atlikti lajos lengvinimą ir surišimą. Kadangi faktiškai šių Medžio tvarkymo darbų ilgą laiką nebuvo sulaukta, 2022 m. birželio mėn. pareiškėjo kaimynai el. paštu į atsakovę kreipėsi pakartotinai. Galiausiai atsakovė atliko Medžio tvarkymo darbus, tačiau, nepaisant to, po kurio laiko Medis lūžo ir sugadino jam priklausantį Automobilį. Remiantis šiomis aplinkybėmis, pareiškėjas daro išvadą, jog atsakovės organizuoti Medžio tvarkymo darbai buvo atlikti nekokybiškai ir netinkamai.

Pažymi, kad atsakovė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių būklės stebėseną bei organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, jog automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), augantys medžiai, įskaitant Medį, nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Tačiau atsakovė to nepadarė, todėl buvo sugadintas jam priklausantis Automobilis. Vadovaujantis tuo, daro išvadą, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus (neteisėtas neveikimas).

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog Įvykio metu sugadintas Automobilio rėmas ir stogas, išdužo Automobilio langai, žibintai, sugedo Automobilio rakinimo sistema ir kt., todėl jis patyrė 1 772 Eur nuostolių. Šį žalos dydį pagrindžia jo užsakymu UAB „Smart claims“ parengta 2023 m. kovo 22 d. Kilnojamojo turto vertintojo konsultacinė išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi Medžio priežiūrą ir Medį tinkamai sutvarkiusi (o tuo atveju, jeigu tvarkymo darbais nebuvo įmanoma užtikrinti Medžio stabilumo ir saugumo – Medį nupjovusi), Medis nebūtų lūžęs ir sukėlęs jam žalos (sugadinęs Automobilio). Atsižvelgdamas į tai, daro išvadą, jog tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir jo patirtų nuostolių egzistuoja priežastinis ryšys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 str.).

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.

Paaiškina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsakovės civilinę atsakomybę iš esmės kildina iš CK nuostatų, kuriose yra įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos. Pažymi, kad pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), ją sukėlusio asmens neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio buvimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnis). Teigia, kad pareiškėjo skunde nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų faktą, jog būtent dėl Administracijos veikimo / neveikimo buvo apgadinta transporto priemonė.

Paaiškina, kad Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Želdynų įstatymo 18 straipsnio 4 dalis numato, jog šios pareigos įgyvendinimo tvarką, turinį ir periodiškumą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintos želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės. Šių taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5, 3 punkte nurodyta, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas dešimt metų. Atkreipia dėmesį, jog šis dešimties metų terminas yra vienintelis imperatyvas, kuriuo vadovaudamasi savivaldybė planuoja želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus.

Teigia, kad nei iš skunde nurodytų aplinkybių, nei iš pridėtų fotonuotraukų negalima identifikuoti, kurioje Vilniaus miesto (ir apskritai – ar Vilniaus) dalyje ar konkrečioje gatvėje stovi fotonuotraukose užfiksuotas apgadintas Automobilis. Net, jeigu ir preziumuoti, kad Automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini), visgi nėra aišku, kurioje tiksliai šios gatvės vietoje ir apie kurį būtent medį skunde yra kalbama. Administracija nurodo, kad Savivaldybės Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyris, įvertinęs skunde nurodomus duomenis, fotofiksacijas, Savivaldybės skaitmeninį suvestinį žemėlapį bei kitus viešai skelbiamus duomenis (https://www.google.com/maps, https://erdvinis.vilnius.lt), daro prielaidą, jog Medis (vietoje rastas medžio kelmas) galėjo augti (duomenys neskelbtini) g. tarp 20 ir 22 namų bei arčiau (duomenys neskelbtini) g. 22A namo. Tai buvo paprastais klevas, Medžio būklė bloga, nors apžiūrint kelmą galima konstatuoti, kad mediena pjovimo vietoje buvo sveika, tačiau Medis turėjo kamieno išsišakojimą ir toje vietoje, tikėtina, dėl 2022 m. spalio 3 d. buvusios stipraus vėjo lūžo. Tvarkymo poreikis nurodomą Įvykio dieną inventorizacijos programoje nebuvo nurodytas, nes Medžio laja jau buvo sutvirtinta, palengvinta. Tačiau pareiškėjui nepateikus jokių tikslesnių Medžio ir jo buvimo vietos duomenų, negalima teigti, jog šie duomenys yra apie konkretų nulūžusį Medį, kuris užvirto ant Automobilio ir kurio padarytą žalą prašoma atlyginti šioje byloje.

Atsakovės atstovė tvirtina, kad savo pareigą Savivaldybė, kiek leidžia objektyvios aplinkybės (tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai), vykdo tinkamai – atlieka želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus Vilniaus miesto dalyse. Duomenys apie inventorizaciją GIS duomenų bazėje patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje medžių inventorizacija atlikta 2018 metų vasarą, kuomet buvo patikrinti ir sužymėti visi šioje miesto dalyje augantys medžiai. Tai, kad medžiai yra prižiūrimi, Administracijos teigimu, patvirtina ir pats pareiškėjas, skunde nurodydamas, kad atsakovė, gavusi gyventojų pranešimą apie galimai reikalingus medžio tvarkymo darbus, atliko Medžio patikrinimą, nustatė poreikį atlikti lajos lengvinimo bei tvirtinimo darbus, bei minėtus Medžio priežiūros darbus atliko. Anot atsakovės, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Medžio tvarkymo darbai buvo atlikti nekokybiškai. Atkreipia dėmesį į tai, kad vienoje iš pareiškėjo kartu su skundu pateiktų fotonuotraukų aiškiai pastebimos lajos tvirtinimo detalės (trosas, diržas), tai byloja apie tai, kad Medis buvo prižiūrimas bei tvarkomas.

Pažymi, kad Savivaldybė, net ir turėdama pareigą tvarkyti ir prižiūrėti jos teritorijoje augančius medžius, ir net šią pareigą, kaip šiuo atveju, atlikusi, negali užtikrinti, kad inventorizuoti sveiki medžiai nenulūš. Savivaldybė neturi teisės (tuo labiau – įstatyminės pareigos) medžių šalinti prevenciškai. Nagrinėjamu atveju reikalingi Medžio tvarkymo darbai buvo atlikti, palengvinta ir sutvirtinta Medžio laja (tą patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotrauka, kurioje matomos Medžio tvirtinimo detalės). Teigia, kad nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad atsakovė nagrinėjamu atveju atliko neteisėtus veiksmus, neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti taip pat, kad pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai – nėra pagrindo teigti esant atsakovės neteisėtiems veiksmams ar neveikimui. Kadangi šiuo atveju neegzistuoja viešosios atsakomybės sąlygų visuma, savivaldybei nekyla prievolė atlyginti turtinę žalą.

Dėl pareiškėjo įvardinto žalos dydžio Administracija nurodo, kad jis nėra tinkamai pagrįstas. Atkreipia dėmesį, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog iki minėto įvykio Automobilis buvo visiškai techniškai tvarkingas. Į bylą pateiktoje kilnojamojo turto vertinimo konsultacinėje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), lyginamuoju metodu vertinant Transporto priemonės vertę iki Įvykio, tik nurodoma, jog „Priimama, kad objektas iki sugadinimo buvo iš esmės techniškai tvarkingas ir neturintis didesnių defektų, atitinka visus gamintojo reikalavimus“. Papildomai nurodoma, kad „Transporto priemonės duomenys pateikti užsakovo“. Taigi, jokie įrodymai, atsakovės vertinimu, nepatvirtina, kad transporto priemonė iki įvykio buvo be jokių defektų.

Taip pat atsakovė atkreipia dėmesį, jog tiek esant sutartinei, tiek deliktinei atsakomybei teismas savo iniciatyva (ex officio) gali sumažinti nuostolių (žalos) atlyginimo dydį (Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1697-265/2010), todėl atsakovė prašo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalį ir sumažinti pareiškėjo reikalaujamą žalos dydį.

Atsiliepimas

Be to, atsakovė atsiliepime nurodo, kad 2022 m. spalio 3 d. Lietuvoje kilo smarki audra, kuri reiškėsi ir Vilniaus mieste. Apie kilsiančią audrą, nenuspėjamus orus buvo plačiai skelbiama įvairiose žiniasklaidos priemonėse internete. Vadovaujantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateiktais duomenimis, fiksuotais Vilniuje 2022 m. spalio 3 d., didžiausias vėjo greitis 18 val. siekė 18,5 m/s ir tuo pat metu lijo. Pagal 2020 m. lapkričio 25 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymą Nr. V-80 „Dėl pavojingų meteorologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“, pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus vėjo – rodiklis pasiekiamas tuomet, kai didžiausias vėjo greitis būna nuo 15 m/s iki 27,9 m/s. Be to, pagal Boforto skalę 17,2–20,7m/s vėjas laikomas audra, kai lūžta šakos ir darosi sunku vairuoti automobilius. Pažymi, kad teismų praktikoje pasisakoma, jog vien apie 15 m/s vėjas daro įtaką žalos kilimui ir yra pakankama aplinkybė mažinti jos dydį (LVAT 2017 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1038-1062/2017; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1344-968/2017), o kai kurie teismai atleidžia nuo civilinės atsakomybės arba priteisiamos žalos dydis mažinamas dėl stichinės jėgos aplinkybių, remdamiesi ne CK 6.253 straipsnio 1 ir 2 dalimis, o CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-830-657/2016). Mano, kad šioje situacijoje, kadangi vėjo gūsiai 18 val. siekė net 18,5 m/s, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į CK 6.253 straipsnį, kada civilinė atsakomybė netaikoma, arba kada asmuo yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės (force majeure aplinkybės).

Atsakovės teigimu, šiuo atveju taip pat turėtų būti vertinama, ar pats automobilio savininkas laikėsi bendros pareigos elgtis atsargiai, atidžiai ir rūpestingai. Mano, kad pareiškėjas iki minėto įvykio, kuris, kaip teigia jis pats, įvyko 2022 m. spalio 3 d. apie 18 val., elgdamasis pakankamai apdairiai ir rūpestingai, turėjo galimybę numatyti galimus neigiamus palaipsniui kylančio vėjo sukeltus padarinius ir jų išvengti. Kadangi pareiškėjas nedėjo protingų pastangų galimai žalai (bent jos daliai) išvengti ar sumažinti, priteistinos žalos atlyginimas, atsakovės įsitikinimu, turėtų būti mažinamas (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimas administracinėse byloje Nr. eI-4375-816/2019 (LVAT 2021 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-432-1062/2021) arba reikalavimas dėl žalos priteisimo turėtų būti atmestas (CK 6.282 straipsnio 1 d.).

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimą ir prašė jį tenkinti remiantis jame nurodytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pareigos atlyginti turtinę žalą.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2022 m. spalio 6 d. Pažymos dėl asmens kreipimosi į ikiteisiminio tyrimo įstaigą matyti, kad 2022 m. spalio 3 d. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą kreipėsi R. Z., gim. (duomenys neskelbtini) d., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris pranešė, kad 2022 m. spalio 3 d. apie 18.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme ant automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nukrito medis, kuris apgadino automobilį. Įvykio metu medis sutraiškė automobilio stogą bei kairės (keleivio) pusės automobilio rėmą, taip pat buvo padaryti kiti apgadinimai. Pažymėta, kad Medis yra Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybėje. Policijos registruojamų įvykių registro Nr. ROIK 0122000589993.

Pareiškėjas 2022 m. spalio 26 d. kreipėsi į Administraciją, prašydamas atlyginti ant Automobilio nulūžusio medžio padarytą turtinę žalą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius 2022 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. A50 /22 (3.3.2.26E-MTA), atsakydamas į pareiškėjo 2022 m. spalio 26 d. prašymą nurodė, kad transporto priemonės remonto darbų kompensuoti nesutinka. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė negali būti laikoma atsakinga už pareiškėjo transporto priemonei padarytą žalą, kadangi jokių neteisėtų veiksmų, lėmusių žalą, neatliko.

Pareiškėjas, siekdamas nustatyti ant Automobilio užkritusios medžio padarytą žalą, kreipėsi į UAB „Smart claims“. UAB „Smart claims“ pateiktoje 2023 m. kovo 22 d. Kilnojamojo turto vertintojo konsultacinėje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog apskaičiuotas nuostolis yra transporto priemonės rinkos vertės prieš apgadinimą ir apgadintos transporto priemonės likutinės vertės skirtumas (su PVM): 1 772,00 Eur.

Pareiškėjas 2023 m. spalio 5 d. kreipėsi su skundu į teismą, nurodydamas, kad už Savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių priežiūrą yra atsakinga atsakovė, todėl pareigą atlyginti jo patirtus nuostolius dėl apgadinto Automobilio, kurie sudaro 1 772,00 Eur, turi būtent ji.

Civilinio kodekso (toliau – CK) K 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 39 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti savivaldybė, savivaldybei atstovauja savivaldybės institucija, dėl kurios neteisėtų veiksmų atsirado žala (CK 6.273 straipsnio 2 dalis).

Savivaldybės civilinė atsakomybė dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu savivaldybės institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Savivaldybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ( CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad savivaldybės institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos savivaldybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų savivaldybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT) nuosekliai laikomasi pozicijos, jog teisės aktai – Vietos savivaldos įstatymas, Želdynų įstatymas, CK – nustato savivaldybės pareigas prižiūrint ir tvarkant želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėta, kad savivaldybė atsakinga už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2013)

Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio, reglamentuojančio valstybinio aplinkos apsaugos valdymo sistemą, 2 ir 3 dalyse įtvirtinta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą. To paties įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, inter alia (be kita ko) tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena.

Želdynų įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 3 d.) 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad savivaldybių vykdomosios institucijos: organizuoja ir (ar) vykdo savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, būklės stebėseną, želdynų kūrimą ir želdinių veisimą (3 punktas); atlieka želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo, želdynų ir želdinių inventorizavimo darbų priežiūrą (6 punktas); konsultuoja želdinių savininkus ar valdytojus dėl želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo (11 punktas). To paties įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijos – želdiniais ar želdynais užimti žemės plotai, esantys savivaldybės patikėjimo ar panaudos teise valdomoje valstybinėje žemėje ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, taip pat valstybinės žemės valdytojos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valdomoje valstybinėje žemėje miestuose, miesteliuose ir kurortuose.

Želdynų įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 3 d.) 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – surinkti, apibendrinti ir šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka viešinti duomenis apie želdynų ir želdinių rūšinę sudėtį, plotus, želdinių parametrus, būklę, sudaryti sąlygas šiuos duomenis naudoti planuojant ir projektuojant želdynus, planuojant želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, vertinant želdynų plotų atitiktį teisės aktuose nustatytoms želdynų normoms ir nustatant želdynų ir želdinių būklės pokytį. To paties įstatymo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad želdynų ir želdinių inventorizavimo darbus organizuoja ir informaciją apie inventorizavimo darbus savivaldybių interneto svetainėse skelbia savivaldybių vykdomosios institucijos.

Želdynai ir želdiniai inventorizuojami visoje savivaldybės teritorijoje, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą. Želdynai ir želdiniai inventorizuojami surenkant pagrindinius duomenis (želdinio rūšį, želdyno rūšinę sudėtį, plotą) apie neurbanizuotoje teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, žaliųjų jungčių želdinius, privačioje žemėje esančius želdynus ir želdinius ir išsamius duomenis (be pagrindinių duomenų, surenkami duomenys apie želdinių kiekį, amžių, aukštį, skersmenį, būklę, tvarkymo priemones) apie viešųjų atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, viešųjų ir konfesinių kapinių, kelių, gatvių želdinius, kitus miestų, miestelių ir kaimo gyvenamųjų vietovių viešuosius želdynus ir želdinius. Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisykles tvirtina aplinkos ministras (Želdynų įstatymo 15 straipsnio 3 dalis). Želdynų ir želdinių inventorizavimas atliekamas reguliariai, siekiant, kad savivaldybių vykdomųjų institucijų tvarkomi duomenys apie neurbanizuotoje teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, žaliųjų jungčių želdinius, privačioje žemėje esančius želdynus ir želdinius būtų ne senesni kaip 10 metų, o duomenys apie viešųjų atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, viešųjų ir konfesinių kapinių, kelių, gatvių želdinius, kitus miestų, miestelių ir kaimo gyvenamųjų vietovių viešuosius želdynus ir želdinius būtų ne senesni kaip 5 metų (Želdynų įstatymo 15 straipsnio 5 dalis).

Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros pagrindinius reikalavimus nustato Taisyklės, kurios yra privalomos prižiūrint medžius ir krūmus, vandens telkinius, esančius želdynuose, vejas ir gėlynus visuose miestų ir miestelių želdynuose, išskyrus esančius privačioje žemėje ir privačioje namų valdoje, jomis vadovaujasi savivaldybės, valstybinės kelių priežiūros įmonės, fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys medžių ir krūmų (išskyrus augančių privačioje žemėje) priežiūros darbus. Pagal minėtų Taisyklių nuostatas, medžių ir krūmų priežiūros darbai apima, inter alia, ir sniego, ir vėjo, nulaužtų, aplaužytų, pavojingai palinkusių, pavojų praeiviams ir pastatams keliančių, baigiančių džiūti stiebų ir šakų šalinimą, tikrinamą, ar seni medžiai nėra supuvę ir jei reikia jų pašalinimą (43 ir 44 punktai).

Taigi, aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad savivaldybės teritorijoje augančių medžių priežiūra yra savivaldybių funkcija, kurios įgyvendinimas detaliai reglamentuotas teisės aktų, todėl atsakovės pareiga yra rūpintis kiekvienu savivaldybės teritorijoje augančiu medžiu. Už šios pareigos nevykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė.

Šiam ginčui taip pat aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokio pobūdžio bylose, kurioje yra ne kartą pažymėta, kad savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-21/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-360/2013).

Pareiškėjas skunde teigia, kad Įvykis įvyko daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, Savivaldybei priklausančioje teritorijoje. Atsakovė atsiliepime gi nurodo, jog ginčo atveju negalima objektyviai identifikuoti, kad Įvykis įvyko būtent (duomenys neskelbtini), kadangi į bylą pateiktos nuotraukos neinformatyvios, kas nėra laikytinas objektyviu įrodymu šioje byloje. Teismas negali sutikti su šiais atsakovės argumentais.

Teismas, įvertinęs į bylą pareiškėjo pateiktas fotonuotraukas bei viešai skelbiamus Vilniaus miesto žemėlapio („Google maps“) duomenis, neturi pagrindo abejoti, kad Įvykis, kurio metu nulūžęs Medis apgadino Automobilį, įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). Teismo įsitikinimu, pareiškėjo pateiktose fotonuotraukose, kuriose matyti ginčo Automobilis ir „Google maps“ nuotraukose yra užfiksuota ta pati daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelė, t. y. palyginus matomą aplinką (fotonuotraukose bei „Google maps“ nuotraukose), galima aiškiai suprasti, jog tai yra ta pati vieta. Be to, Įvykio vietą papildomai patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2022 m. spalio 6 d. Pažyma dėl asmens kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, iš kurios matyti, kad Įvykis, užregistruotas Policijos registruojamų įvykių registre ROIK 0121000450636, įvyko 2022 m. spalio 3 d. apie 18 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2024 m. sausio 29 d. elektroniniu laišku pareiškėjo atstovui pateikti duomenys apie tai, kad 2022 m. spalio 3 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pajėgos vyko šalinti nulūžusio ir ant automobilio užvirtusio medžio adresu (duomenys neskelbtini) (2022 m. spalio 3 d. 17:48 val. buvo gautas pranešimas, kad ant automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvirtęs medis). Medis buvo supjaustytas ir pašalintas nuo automobilio. Todėl atsakovės argumentai, jog pagal pateiktus pareiškėjo duomenis nėra įmanoma identifikuoti, jog įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), atmestini kaip nepagrįsti. Aplinkybę, kad želdiniai, esantys (duomenys neskelbtini), patenka į Savivaldybės teritoriją, patvirtina ir pačios atsakovės paaiškinimai atsiliepime dėl (duomenys neskelbtini) g. atliktų želdinių inventorizacijos ir tvarkymo darbų.

Taigi, remiantis pateiktais įrodymais nustatyta, kad Įvykis įvyko daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme. Ši teritorija priklauso Savivaldybei. Atsakovė šios aplinkybės iš esmės neneigia, todėl būtent ji yra atsakinga už joje esančių želdinių, įskaitant Medį, priežiūrą ir apsaugą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo kaimynai dėl pavojingo Medžio į atsakovę ((duomenys neskelbtini) seniūniją) kreipėsi 2022 metų pradžioje, kadangi Medžio šakos buvo lūžusios dar 2021 metais. Atsakovės interneto puslapyje www.vilnius.lt (Želdinių tvarkymo darbų sąraše, sąrašo Nr. 68) 2022 m. vasario 14 d. buvo paskelbta, jog Medžio (k34 cm skersmens) tvarkymo darbai bus atlikti – reikalinga atlikti lajos lengvinimą ir surišimą. Šią aplinkybę atsakovė iš dalies pripažįsta, atsiliepime nurodydama, kad Medžio tvarkymo poreikis nurodomą Įvykio dieną inventorizacijos programoje nebuvo nurodytas, nes Medžio laja jau buvo sutvirtinta, palengvinta. Todėl mano, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Atsakovė pažymėjo, kad neturi pareigos prevenciškai šalinti sveikų medžių.

Teismas, vertindamas atsakovės argumentus, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, pažymi, kad savivaldybė, taikydama anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindų ir sąlygų vertinimo kontekste privalo imtis tokių veiksmų, kad būtų užtikrintas asmenų ir turto saugumas. Kokie tai veiksmai, koks yra nurodytos pareigos įgyvendinimo modelis, nėra reikšminga vertinant vienos iš sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti – konstatuojant neteisėtus veiksmus (veikimą arba neveikimą), egzistavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1672-415/2020). Tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-5 patvirtintų Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių 3 punkte nustatyta, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų ir aplinkybė, kad savivaldybė šios inventorizavimo tvarkos laikosi kiek leidžia objektyvios aplinkybės, t. y. tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai, patvirtina tik tai, kad laikomasi bendrųjų reikalavimų, taikomų želdynų ir želdinių priežiūrai. Tačiau želdinių augimo vietos ypatumai, kitos aplinkybės lemia savivaldybės bendro pobūdžio pareigą, kildinamą iš atsakingo valdymo imperatyvų, taikyti specialias priemones želdynų ir želdinių priežiūrai.

Atsakovės argumentai, jog pareiškėjas neįrodė, kad Medis buvo prižiūrėtas netinkamai, yra teisiškai nereikšmingi, nes, kaip nurodyta aptartame teisiniame reguliavime, užtikrinti valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą turi pareigą savivaldybės, nepriklausomai nuo pranešimo apie galimai avarinį medį gavimo / negavimo fakto, nors šiuo atveju toks faktas buvo nustatytas. Tai, kad Medis yra tas pats medis, dėl kurio sutvarkymo visuomenė kreipėsi į Savivaldybę 2022 m. pradžioje, patvirtina pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti ant nuvirtusio medžio lajos esantys tvirtinimo elementai.

Taigi, teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjo Automobilį apgadinęs Medis augo valstybinėje žemėje, daro išvadą, kad Administracija, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad ginčo teritorijoje augęs medis, nepriklausantis privačiai teritorijai, o augantis valstybinėje žemėje, nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Tačiau, kaip matyti, nepaisant to, kad buvo atlikti medžio lajos sutvirtinimo ir surišimo darbai, Medis 2022 m. spalio 3 d. lūžo, padarydamas žalos pareiškėjo turtui. Kas leidžia daryti išvadą, kad Savivaldybės taikytų priemonių nepakako užtikrinti Medžio priežiūrą, dėl ko kilo neigiamos pasekmės – žala asmens turtui. Šiuo atveju byloje esantys įrodymai (fotonuotraukos) patvirtina, jog ant Automobilio užkrito pakankamai didelė medžio šaka (Medis lūžo per išsišakojimą), kuri, kaip matyti iš į bylą pateiktų fotonuotraukų, sulenkė ir subraižė Automobilio stogą, įlenkė rėmą, išdaužė Automobilio stiklus, padarė kitus kėbulo apgadinimus.

Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, pareiškėjas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.249 straipsnio 4 straipsnio dalyje įtvirtinta, jog be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Nagrinėjamoje byloje žalos padarymo faktą patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2022 m. spalio 6 d. Pažyma dėl asmens kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, iš kurios matyti, kad 2022 m. spalio 3 d. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą kreipėsi R. Z., gim. (duomenys neskelbtini) d., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris pranešė, kad 2022 m. spalio 3 d. apie 18.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme ant automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nukrito medis, kuris apgadino automobilį. Įvykio metu medis sutraiškė automobilio stogą bei kairės (keleivio) pusės automobilio rėmą, taip pat buvo padaryti kiti apgadinimai. Taip pat pareiškėjas, siekdamas nustatyti ant Automobilio užkritusios medžio šakos padarytą žalą, kreipėsi į UAB „Smart claims“, kuri pateikė 2023 m. kovo 22 d. Kilnojamojo turto vertintojo konsultacinėje išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje išvadoje nurodyta: 1) Transporto priemonės rinkos vertė prieš apgadinimą (su PVM) 22 94,00 Eur; 2) Transporto priemonės atkuriamoji vertė (remonto kaštai) (su PVM) 60 56,57 Eur; 3) Kadangi atkūrimo (remonto) sąnaudos viršija 75 % transporto priemonės vertės prieš apgadinimą – nustatoma transporto priemonės likutinė vertė (Koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos aprašas (TAR, 2020 m. rugsėjo 23 d., Nr. 19672); 4) Apgadintos transporto priemonės likutinė vertė (su PVM) 522,00 Eur; 5) Apskaičiuotas nuostolis yra transporto priemonės rinkos vertės prieš apgadinimą ir apgadintos transporto priemonės likutinės vertės skirtumas (su PVM) 1 772,00 Eur.

Bendruosius žalos atlyginimo principus įtvirtina Civilinis kodeksas (6.249 pvz., straipsnis). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalis nustato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad žalos administravimo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Šiuo pagrindu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – ir Išmokos taisyklės), 15 punktas nustato, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo nurodytu būdu. Išmokos taisyklės suponuoja, kad dėl eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima išlaidas, būtinas sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo remontuojama, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal faktiškai turėtas išlaidas, o jei neremontuojama – apskaičiuojamas pagal būtinąsias remonto išlaidas. Toks žalos dėl turto sugadinimo aiškinimas atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą.

Teismas, įvertinęs UAB „Smart claims“ 2023 m. kovo 22 d. Kilnojamojo turto vertintojo konsultacinės išvados Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, nustatė, kad ją parengė atitinkamą kvalifikaciją turintis specialistas. Konsultacinėje išvadoje pateiktas dėl Įvykio padarytos žalos dėl transporto priemonės sugadinimo apskaičiavimas iš esmės atitinka Išmokos taisyklių nuostatas. Todėl visa šioje Konsultacinėje išvadoje nurodyta nuostolio suma – 1722 Eur sudaro patirtą turtinę žalą.

Nors atsakovė atsiliepime nurodė, kad nėra duomenų, kokia Automobilio techninė būklė buvo iki Įvykio, todėl yra sunku objektyviai nustatyti patirtos žalos dydį, tačiau teismui nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teismui abejoti pateiktoje Konsultacinėje išvadoje nurodyto nuostolio apskaičiavimo nepatikimumu. Be to, į bylą pateikta Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos duomenys patvirtina, kad iki Įvykio Automobilis buvo laikomas techniškai tvarkingu ir galėjo dalyvauti eisme. Konsultacinėje išvadoje yra įvertinti Automobilio pagaminimo metai (2006 m.) ir rinkos kaina. Pažymėtina ir tai, kad iš pareiškėjo į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti nulūžusios Medžio šakos padaryti Automobilio apgadinimai ir jų mastas. Įrodymų naštos pasiskirstymo aspektu taip pat pažymėtina, kad pareiga įrodyti patirtus nuostolius teko pareiškėjui, kas iš esmės byloje yra atlikta. Tuo tarpu, siekdama juos paneigti, atsakovė turėjo teikti priešingus įrodymus, tačiau, išskyrus savo samprotavimus dėl Automobilio būklės iki Įvykio, kitų duomenų, kurie galėtų paneigti Konsultacinėje išvadoje padarytus paskaičiavimus dėl nuostolių dydžio, į bylą nepateikė.

Kita būtinoji sąlyga viešajai civilinei atsakomybei nustatyti yra priežastinis ryšys, kuris šios kategorijos bylose dažnai būna netiesioginis, t. y. žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra tų neteisėtų veiksmų rezultatas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo Automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo kieme, valstybinėje žemėje, o už želdinių (šiuo atveju medžių) priežiūrą šioje teritorijoje yra atsakinga atsakovė. Kadangi konstatuota, jog Administracija tinkamai nevykdė pareigos užtikrinti jos teritorijoje esančių želdinių priežiūrą ir jos vykdymo kontrolę, taigi, darytina išvada, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) buvo priežastis žalai atsirasti.

Atsakovės atsiliepimo argumentas, kad Medis lūžo dėl nenugalimosios jėgos, nes Vilniuje 2022 m. spalio 3 d. vėjo greitis siekė iki 18,5 m/s, dėl ko galimai ir lūžo medis, nesudaro pagrindo pagal CK 6.253 straipsnį netaikyti atsakovei civilinės atsakomybės arba atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamos bylos atveju egzistuoja didelis pareiškėjo neatsargumas, kadangi jis, žinodamas apie vis stiprėjančius vėjo gūsius, automobilį pastatė po medžiu, taip prisiimdamas riziką.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. 248 „Dėl Aplinkos ministerijos atsakingų institucijų veiksmų ekstremalių situacijų ar avarijų atvejais ir avarijų padarinių likvidavimo valdymo“ 12.1 punkte nurodyta, jog dalyvaudama ES ar avarijos valdyme, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba: informuoja apie katastrofinius ir stichinius meteorologinius ir hidrologinius reiškinius, teikia katastrofinių ir stichinių hidrometeorologinių reiškinių prognozes Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, AAA ir RAAD, kurio kontroliuojamoje teritorijoje įvyko ar gali įvykti ES, Žemės ūkio ministerijai (tik apie užfiksuotas stichines sausras).

Byloje pateiktas 2023 m. gruodžio 27 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos raštas „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtina, kad 2022 m. spalio 3 d. gyventojams perspėjimo pranešimas dėl smarkaus vėjo, panaudojant gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą, nebuvo siųstas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Įvykio dieną, t. y., 2022 m. spalio 3 d., buvęs vėjas nesiekė tokio stiprumo, kad gyventojai naudojant Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą būtų įspėti apie jiems ar jų turtui gresiantį pavojų.

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog Boforto skalės paaiškinimu nustatyta, kad 17,2 – 20,7 m/s vėjas yra 8 balų, tai audra. Nurodyta, kad sausumos sąlygos tokiu atveju yra: nuo medžių ima lūžti kai kurios šakelės, kelyje sunku vairuoti lengvąsias mašinas, ėjimas pėsčiomis yra apsunkintas. Ir atitinkamai, kai vėjas yra nuo 20,8 iki 24,4 m/s, tai laikoma stipria audra, įvertinama 9 balais. Sausumos sąlygos aprašomos taip: lūžta kai kurios medžių šakos ir kai kurie maži medeliai linguoja, išverčiami statybos/laikinieji ženklai ir užtvaros. Pagal šią vėjų skalę medžiai lūžta tik esant štormui, kai vėjo greitis 24,5 – 28,4 m/s, įvertinama 10 balų – tuomet lūžta ir išraunami medžiai, nuo stogų nuplėšiamos čerpės, nuo kelių blogai pritvirtintos plytelės (sausumos sąlygos) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2768-12). Nagrinėjamu atveju atsakovės pateiktuose pranešimuose žiniasklaidoje nurodyta, kad: „Vėjas šiaurės vakarų, 8–13 m/s, daug kur gūsiai 15–18 m/s.“ (8 balai). Be to, teismo nuomone, vėjo greitis negali būti laikomas vienintele priežastimi, dėl kurios galėjo nulūžti Medis. Byloje nustatyta, kad Medis dėl savo blogos būklės buvo įtrauktas į tvarkomų želdinių sąrašą, todėl buvo tvarkomas (surišta ir sutvirtinta laja). Byloje nėra įrodymų, kad dėl smarkaus vėjo ginčo teritorijoje 2022 m. spalio 3 d. būtų nulūžę kiti medžiai (jų šakos).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas neturėjo pagrindo prielaidoms, jog Medis gali nulūžti ir atitinkamai Automobilį pastatyti kitoje stovėjimo vietoje. Juo labiau, kad neseniai buvo atlikti Medžio tvarkymo darbai, kurie turėjo užtikrinti, kad Medis nenulūš pradėjus pūsti stipresniam vėjui.

Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad vėjas negali būti laikomas nenugalima jėga per se (savaime), nes jo faktą galima protingai numanyti ir tam pasiruošti. Lietuvos klimatinės sąlygos yra tokios, jog būna vėjai ir audros, tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama. Byloje esančioje 2023 m. gruodžio 29 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodyta, kad Vilniaus meteorologijos stoties duomenimis 2021 ir 2022 metais buvo 49 dienos, kai registruotas pavojingas meteorologinis reiškinys – smarkus vėjas (maksimalus vėjo greitis nuo 15,0 m/s iki 27,9 m/s): 20 dienų 2021 m. ir 29 dienos 2022 m. Tai rodo, kad tokio stiprumo vėjas, kuris Vilniuje pūtė 2022 m. spalio 3 d., nėra išskirtinai retas reiškinys. Savivaldybė, vykdydama jai teisės aktais numatytas pareigas dėl senų, pavojingai pasvirusių medžių būklės įvertinimo ir, jei reikia, jų pašalinimo, turėtų įvertinti ir šias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad pareiga įrodyti nenugalimos jėgos aplinkybes tenka būtent atsakovei, tačiau šiuo atveju byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima konstatuoti nenugalimos jėgos faktą.

Taigi, nagrinėjamu atveju įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas, pareiškėjui iš atsakovės priteistina 1 722,00 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Taip pat tenkinamas pareiškėjo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjama byla teisme buvo iškelta 2023 m. spalio 6 d., todėl pareiškėjui priteistinos nurodyto dydžio palūkanos nuo 2023 m. spalio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (žr. LVAT 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-920-438/2015).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkinamas visiškai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau pareiškėjui nepateikus patirtų išlaidų pagrindimo, jo prašymas atlyginti šias išlaidas negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. Z. skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui R. Z. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 1722 (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt du) Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjo R. Z. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė