Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Prime Leasing“ atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurią pareiškėja patyrė atlygindama draudėjos UAB „Prime Leasing“ turėtus turtinius nuostolius, kai 2016 m. liepos 11 d. ant automobilio (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis) užkrito medžio dalys (šakos) ir jį apgadino.

Remiantis bylos surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad Draudimo bendrovė ir UAB „Prime leasing“ 2016 m. vasario 5 d. laikotarpiui nuo 2016-01-20 iki 2017-01-19 sudarė transporto priemonės draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5–9). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 10-S-166751 informavo Draudimo bendrovę, kad 2016 m. liepos 11 d. gautas pranešimas, kad automobilių stovėjimo aikštelėje ant Automobilio, stovėjusio (duomenys neskelbtini), Vilnius, užkritusio medžio šakos įlenkė stogą (e. b. l. 21). Draudimo bendrovė išmokėjo draudikui draudimo išmoką ir 2017 m. spalio 17 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydama sumokėti draudimo bendrovei išmokėtą draudimo išmoką (e. b. l. 22). Savivaldybei nepatenkinus pareiškėjos reikalavimo, draudimo bendrovė skundu kreipėsi į teismą.

CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją) 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011).

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. CK 6.271 str. 4 d. įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT 2005-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005; LVAT 2010-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1355/2010).

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas teisines nuostatas, byloje turi būti vertinamas savivaldybės veiksmų (neveikimo) teisėtumas. Šiuo aspektu pirmiausia pastebėtina, kad byloje nėra ginčo, jog medžio dalys (šakos) ant automobilio nukrito 2016 m. liepos 11 d. ir kad medis augo ne privačioje, o Vilniaus miesto savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas. Želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos (Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste matyti, kad savivaldybės turi pareigą vykdyti želdynų ir želdinių stebėseną, be kita ko ir siekiant nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (LVAT 2012-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012; LVAT 2015-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-362-438/2015). Be to, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos. Atitinkamai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-18 įsakymu Nr. D1-45 patvirtintose Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nustatyta, kad medžių ir krūmų priežiūra apima tokius darbus, kaip medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus (1 p.). Taisyklėmis vadovaujasi ir savivaldybės, kurioms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos ar jų dalis pašalinti (3 ir 44 p.) (LVAT 2011-06-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-932/2011).

Taigi teisinis reguliavimas patvirtina, kad atsakovė – Vilniaus miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad šalia (duomenys neskelbtini) automobilių aikštelės augęs medis ir jo dalys, nepriklausantis privačiai teritorijai, Vilniuje, būtų inventorizuotas, stebimas ir nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

Atsakovė atsiliepime nurodo, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, todėl atsakomybė negali būti taikoma. Nagrinėjamu atveju Hidrometeorologijos tarnybos 2019-07-29 pažymoje Nr. (8.42-10)-B8-2086 nurodoma, kad 2016-07-11 didžiausias vėjo greitis buvo 19 m/s.

Remiantis viešai prieinama Pasaulinės meteorologijos organizacijos patvirtinta Boforto skale, kuri naudojama Lietuvoje, vėjas, kai jo greitis yra 13,9–17,1 m/s, yra beveik audra (stiprumas – 7 balai), tokiu atveju siūbuoja medžiai, eiti prieš vėją sunku. Vėjas, kai jo greitis 17,2–20,7 m/s, yra labai stiprus vėjas (stiprumas – 8 balai), tokiu atveju linguoja dideli medžiai, lūžta plonos šakos. Ir atitinkamai, kai vėjas yra nuo 20,8 iki 24,4 m/s, tai laikoma stipria audra, įvertinama 9 balais. Sausumos sąlygos aprašomos taip: lūžta kai kurios medžių šakos ir kai kurie maži medeliai linguoja, išverčiami statybos/laikinieji ženklai ir užtvaros. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog pagal šią vėjų skalę medžiai lūžta tik esant štormui, kai vėjo greitis 24,5 – 28,4 m/s, įvertinama 10 balų – tuomet lūžta ir išraunami medžiai, nuo stogų nuplėšiamos čerpės, nuo kelių blogai pritvirtintos plytelės (sausumos sąlygos) (vėjo įtakos medžio nuvirtimui aspektu žr. pvz. LVAT 2012-11-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2765-12; LVAT 2013-11-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2084/2013; LVAT 2012-09-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2227/2012).

Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2016-07-11 vakare pradėjo stiprėti vėjas, draudiminis įvykis fiksuotas taip pat vakare, apie 20.00 val., kuomet Vilniaus apskrities VPK buvo informuotas apie ant automobilio „nukritusį medį“, ir didžiausias tos dienos fiksuotas meteorologų vėjo greitis siekė iki 19 m/s. Kaip minėta, esant nurodyto stiprumo vėjui medžiai nelūžta, gali lūžti tik plonos medžio šakos, todėl ir vėjas negali būti traktuojamas kaip vienintelis faktorius, nulėmęs medžio ar jo pagrindinių (storų) šakų nulūžimą. Tai, kad nulūžusi medžio šaka nebuvo plona, patvirtina aplinkybė, kad atvykę UAB „Grinda“ darbuotojai negalėjo pašalinti nulūžusios medžio šakos be specialios technikos. Šiuo atveju atsakovė nepateikė įrodymų, kad Vilniuje, šalia (duomenys neskelbtini) automobilio aikštelės ar prie aplinkinių namų, 2016-07-11 (tiek prieš draudiminį įvykį, tiek po draudiminio įvykio) būtų lūžę kiti medžiai ar jų pagrindinės šakos, būtų nuplėštos čerpės nuo stogų, kad būtų galima teigti, kad vėjo stiprumas buvo didesnis nei nurodyta hidrometeorologijos tarnybos pažymose. Atsakovė teismui tai pat nurodo straipsnį „Lietuvoje praūžė audra: skendo Vilnius ir Kaunas“https://www.delfi.lt/vasara/naujienos/lietuvoje-prauze-audra-skendo-vilnius-ir-kaunas.d?id=71781220, tačiau teismas, susipažinęs su šia nuoroda, daro išvadą, kad šis straipsnis patvirtina tik faktą, kad 2016 m. liepos 11 d. buvo blogos oro sąlygos.