- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-11
- Bylos Nr.
- e2A-830-657/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13035-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Žibutė Budžienė, Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Paltiškiai“
- Ieškovas
- If P
- Advokatai
- Vytautas Dargis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalės Burdulienės, Nerijaus Meilučio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paltiškiai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18280-918/2015 pagal ieškovo If P&C Insurance AS, veiklą Lietuvoje vykdančio per If P&C Insurance AS filialą, ieškinį atsakovui UAB „Paltiškiai“ dėl turtinės žalos atlyginimo. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas If P&C Insurance AS, veiklą Lietuvoje vykdantis per If P&C Insurance AS filialą kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Paltiškiai“ 2 018,76 Eur turtinę žalą, 258,84 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. birželio 15 d. Transporto priemonių draudimo sutartimi buvo apdraustas UAB „Detagama“ automobilis Audi A4 Cabriolet, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2012 m. liepos 2 d. gavo draudėjo pranešimą, kad nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nukritus stiklo konstrukcijos daliai, draudėjo automobiliui buvo padaryta žala. Ieškovas įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjui sumokėjo 2 018,76 Eur žalos atlyginimą. Pastato, nuo kurio nukrito stiklo konstrukcija naudotoja ir valdytoja pagal lizingo sutartį yra UAB „Paltiškiai“. Atsakovė gera valia žalą atlyginti nesutiko, teigdama, kad konstrukcijos nukrito nuo kito pastato. Tačiau ant kitų aplinkinių pastatų jokių konstrukcijų nėra, o nuo dar toliau stovinčių pastatų net ir stiprus vėjas tokių konstrukcijų atnešti nepajėgtų. Ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo įrengtos stoglangių konstrukcijos yra apgriuvusios, vienoje vietoje žioji didelė skylė, prie apgadinto automobilio buvo pažirę stiklo šukės. Įvykio metu vėjo stiprumas buvo 16 m/s, todėl jo negalima traktuoti kaip nenugalimos jėgos, stichinės nelaimės, kuri šalintų atsakovės atsakomybę. Atsakovės pateiktos stoglangio nuotraukos kelia abejonių, tikėtina, kad nufotografuotas ne tas stoglangis. Gali būti, jog žalą padarė ne tik stiklo šukės, bet ir vamzdžių ritiniai, todėl ieškovas neprieštarautų su bamperio tvarkymu susijusią žalą sumažinti 50 procentų.
Atsakovė UAB „Paltiškiai“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nėra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl iš jos žala negali būti reikalaujama. Pastato savininkė yra UAB „Swedbank lizingas“. Be to, nėra nustatyta, kad konstrukcijos, kurių nukritusi dalis apgadino automobilį, priklauso pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini). Pagal meteorologinius duomenis 2012-06-30 – 2012-07-01 Lietuvoje siautėjo uraganas, todėl vėjas galėjo nuplėšti konstrukcijas nuo kito pastato ir jas atnešti iki atsakovės valdomo pastato. Jokios konstrukcijos nurodytu laikotarpiu nuo pastato (duomenys neskelbtini), nukritę nebuvo. Ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės pastato trūkumų ir ieškovo draudėjo automobiliui padarytos žalos. Tai, kad žala automobiliui padaryta, šiam stovint prie atsakovės valdomo pastato, nėra pakankamas įrodymas patvirtinti priežastinį ryšį tarp žalos ir statinio nepriežiūros. Ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes nesiėmė jokių veiksmų ištirti įvykio aplinkybes. Visos abejonės, kylančios dėl faktinių įvykio aplinkybių, aiškintinos atsakovės naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB „Paltiškiai 1 514,07 Eur žalos atlyginimo, 194,13 Eur palūkanų už 2013-05-07 - 2015-06-26 laikotarpį, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1708,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 235,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog buvo ypatingai neįprasto stiprumo vėjas konkrečioje vietovėje, taip pat įrodymų, kad atsakovė negalėjo tokio stiprumo vėjo tikėtis ir imtis priemonių nuo jo apsisaugoti. Vien iš aplinkybių apie tomis dienomis Kauno zonoje buvusią audrą, negalima teigti, kad pasitvirtino atsakovės teiginiai apie nenugalimos jėgos padarinių atsiradimą konkrečioje byloje, nes svarbu nustatyti, kokią žalą šis vėjas padarė būtent ginčo namo apylinkėse. Be to, ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina duomenys iš policijos apie užregistruotą įvykį, liudytojo M. D. paaiškinimai, ieškovo darbuotojų atliktas žalos vertinimas apžiūrėjus įvykio vietą ir žalos paskaičiavimas, ieškovo elektroninio ryšio priemonėmis pateiktos apgadintos transporto priemonės Audi A4 Cabriolet, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos iš kurių matyti, kad transporto priemonė suraižyta galimai aštriais daiktais, o tai atitiktų nuo stogo kritusių stiklo šukių apibūdinimą. Iš ieškovo pateiktos 2012 m. liepos 2 d. darytos nuotraukos matyti, kad ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo įrengtos stoglangių konstrukcijos yra apgriuvusios. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose pagrįstai nurodė, kad iš ieškovo pateiktų nuotraukų iš tinklalapio www.maps.lt matyti, kad ant kitų aplinkinių pastatų jokių konstrukcijų nėra, o nuo dar toliau stovinčių pastatų net ir stiprus vėjas tokių konstrukcijų atnešti nepajėgtų, nes jas reikėtų permesti per kitus pastatus, jei konstrukcijos būtų atneštos nuo kitų pastatų, jos būtų pasklidę po platesnę teritoriją, o ne nukritę vienoje vietoje prie pat atsakovės valdomo pastato. Ieškovo pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad konstrukcija, kurios dalys apgadino greta pastato stovėjusį transporto priemonę Audi A4 Cabriolet, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nukrito nuo atsakovės valdomo pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad konstrukcija nukrito ne nuo atsakovės valdomo, o nuo kito pastato, nepateikė. Iš kartu su ieškiniu pateiktų nuotraukų DSCF69221 ir DSCF69261 akivaizdžiai matyti stiklo duženos, nukritusios ant automobilio priekinio stiklo. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad šio pastato valdytoja yra atsakovė. Atsakovė CK 6.270 straipsnio 1 d. numatytų aplinkybių, atleidžiančių nuo atsakomybės, neįrodinėjo. Civilinės atsakomybės sąlygos: valdymo faktas (statinio (duomenys neskelbtini), valdytoja yra atsakovė), padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos (nuo statinio (duomenys neskelbtini), nukritusi konstrukcija (jos dalys) apgadino transporto priemonę Audi A4 Cabriolet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip padarė žalą) įrodyti ieškovo pateiktais dokumentais, ieškovo atstovo ir liudytojo paaiškinimais. Transporto priemonei padarytą 2 018,76 Eur žalą ieškovas, įvykį pripažinęs draudiminiu, sumokėjo transporto priemonės savininkei UAB „Detagama“ ir CK 6.1015 straipsnio pagrindu įgijo subrogacijos teisę į atsakovę. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad apgadinimus galėjo lemti ne tik kritęs stiklas, bet ir nuotraukose užfiksuoti vamzdžių ritiniai, kurie galėjo apibraižyti transporto priemonę. Nei ieškovas, nei atsakovė į bylą nepateikė duomenų, kokiam asmeniui priklausė nuotraukose užfiksuoti vamzdžių ritiniai, nekėlė šio asmens civilinės atsakomybės klausimo. Tačiau ieškovė nurodė, kad neprieštarautų su nuostolių, susijusių su bamperio tvarkymu, sumažinimu. Iš pateiktų įrodymų nėra galimybės vienareikšmiškai nustatyti, kokie konkrečiai apgadinimai atsirado dėl kritusios stiklo konstrukcijos ir kokie – dėl vamzdžių, tačiau dėl medžiagos fizinių savybių bei aplinkybės, kad stiklo konstrukcija krito iš aukštai, labiau tikėtina, kad didesni apgadinimai atsirado dėl nukritusios nuo pastato stogo stiklo konstrukcijos. Teismas sprendė, kad dėl nurodytų aplinkybių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų 75 procentų dydžio žalos atlyginimas ir priteisė 1 514,07 Eur žalos atlyginimo. Teismo nuomone, atsakovei laiku neatsiskaičius su ieškovu, kyla pareiga mokėti palūkanas, kurios laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais. Ieškovas pretenziją atsakovui pateikė 2013 m. balandžio 22 d., atsakovė žalą turėjo sumokėti per 15 kalendorinių dienų nuo pretenzijos gavimo, todėl terminas prievolės įvykdymui suėjo 2013 m. gegužės 7 d. Teismas sprendė, kad atsakovei neatlyginus žalos ieškovui iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės kompensuojamosios palūkanos, t.y. 194,13 Eur, paskaičiuotų nuo nesumokėtos 1 514,07 Eur žalos sumos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę termino pabaigos (2013-05-07) iki ieškinio paruošimo dienos (2015-06-26). Teismas taip pat iš atsakovės priteisė 6 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos (1 708,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Paltiškiai“ atstovaujama advokato Vytauto Dargio prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantės teigimu, teismas netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą. Dėl to pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles laikytina, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio. Sprendime preziumuojamas priežastinio ryšio buvimas ir atsakovė įpareigojama nuginčyti šią prezumpciją. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas prieštarauja bylose dėl civilinės atsakomybės taikymo įprastai įrodinėjimo naštos paskirstymo praktikai. Ieškovas, kaip asmuo prašantis atlyginti žalą, turėjo įrodyti priežastinį ryšį tarp automobilio apgadinimo ir atsakovo statinio. Priežastinio ryšio nustatymas yra būtina sąlyga civilinei atsakomybei taikyti. Teismas be pagrindo konstatavo priežastinio ryšio buvimą, nes ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kad automobilio apgadinimas kaip nors susijęs su atsakovės statiniu. Ieškovas nepateikė nei vieno patikimo įrodymo, kad nuo atsakovės pastato nukrito stiklo konstrukcijos. Surinktų įrodymų neužtenka be didelių abejonių susieti automobiliui padarytą žalą su atsakovės pastatu. Žalą galėjo padaryti tiek škvalo iš toliau atneštos stiklo šukės, tiek po įvykio vietą vėjo išnešioti plastikiniai vamzdžiai ir/ar kiti daiktai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes sprendimo motyvai yra prieštaringi bei neatspindi bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumos. Teismo išvada apie priežastinį ryšį prieštarauja logikos dėsniams, o motyvai apie žalos atsiradimo mechanizmą yra prieštaringi. Iš jų neįmanoma spręsti, kokie daiktai ir kaip padarė konkrečius automobilio apgadinimus. Įrodymų pakankamumo taisyklės tinkamam taikymui šioje byloje yra svarbus ieškovo kaip draudimo įmonės teisinis statusas, kuris sąlygoja didesnius reikalavimus ieškovo pateikiamiems įrodymams. Teismas neįvertino, kad ieškovas aplaidžiai vykdė draudimo įmonės įstatymines pareigas ir netinkamai administravo draudžiamąjį įvykį.
Teismas netinkamai nustatė žalos dydį. Be pagrindo iš atsakovės priteista 75 proc. automobiliui padarytos žalos, nes ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kad kokius konkrečiai apgadinimus padarė nuo atsakovės pastato stogo tariamai nukritusios stiklo konstrukcijos ir kokius pažeidimus padarė plastikiniai vamzdžiai bei kiti įvykio vietoje besimėtantys daiktai. Ieškovas neįrodė žalos dydžio, o žalos nustatymas yra būtina sąlyga civilinei atsakomybei taikyti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas If P&C Insurance AS, veiklą Lietuvoje vykdantis per If P&C Insurance AS filialą prašė Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą ir skundą atmesti. Nurodė, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, tinkamai vertino įrodymus. Ieškovui pateikus pakankamai jo priežastinį ryšį pagrindžiančių įrodymų, o atsakovei nepatekus jokių jos atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų, teismas pagrįstai sprendė, kad priežastinio ryšio buvimą ieškovas įrodė. Jeigu atsakovė mano, kad ieškovas yra suklastojęs kurias nors byloje esančias nuotraukas, ji turėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Atsakovė nėra atleista nuo įrodinėjimo aplinkybių, kuriomis remiasi savo atsikirtimams pagrįsti. Apelianto reiškiamos abejonės dėl netinkamo įvykio ištyrimo nepagrįstos, nes ieškovas atliko visus būtinus veiksmus draudžiamojo įvykio nustatymui ir žalos apskaičiavimui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas nėra padavęs apeliacinio skundo dėl tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria 25 proc. sumažintas prašomas priteisti žalos dydis bei palūkanos. Dėl to teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į CPK 313 straipsnyje įtvirtintą draudimą apeliacinės instancijos teismui dėl apelianto priimti blogesnį, nei yra skundžiamas, sprendimą ar nutartį, jei jį skundžia tik viena iš šalių. Pažymėtina, kad šioje normoje įtvirtintas principas užtikrina apeliantui teisę apskųsti, jo vertinimu, neteisėtą teismo sprendimą, nesibaiminant, kad apeliacinės instancijos teismas pablogins jo padėtį, palyginus su nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2011; kt.).
Nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilęs dėl žalos, padarytos apdraustajam automobiliui, stovėjusiam prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovas faktiškai reikalavo atlyginti žalą CK 6.226 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Tarp šalių nėra ginčo dėl žalos padarymo draudėjo automobiliui fakto, laiko ir vietos.
Byloje nustatyta, kad 2012 m. liepos 1 d. buvo apgadintas automobilis Audi A4 Cabriolet, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjęs prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Automobilis priklausantis UAB „Detagama“, įvykio metu buvo apdraustas transporto priemonių draudimu If P&C Insurance AS (draudimo liudijimas Serija TPA Nr. 00066970 ir jo priedas – transporto priemonių aprašas). 2012 m. liepos 2 d. išoriškai apžiūrėjus transporto priemonę transporto priemonės nustatyti transporto priemonės sugadinimai. Ieškovas, apskaičiavęs padarytą žalą, ją atlygino, išmokėdamas UAB „Detagama“ 2 018,76 Eur draudimo išmoką.
Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, ieškovės 2013 m. kovo 29 d. pretenzija Nr. RG-IF/TP/0008349 nustatyta, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „Swedbank lizingas“, tačiau pagal 2007 m. birželio 15 d. lizingo sutartį tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Paltiškiai“ pastato naudotoja ir valdytoja yra atsakovė UAB „Paltiškiai“.
Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Todėl, vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 2 dalimi, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t.y. dėl šios teisės įgyvendinimo sprendžiama pagal Civiliniame kodekse numatytas civilinės deliktinės atsakomybės taisykles.
Apeliantės atstovo pozicija, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą atmestina kaip nepagrįsta.
Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Aiškindamas aptariamos normos reglamentavimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).
CK 6.226 straipsnio 2 dalyje įtvirtina pastato savininko (valdytojo) kaltės prezumpcija, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.), tačiau ši prezumpcija gali būti paneigta.
Taigi CK 6.226 straipsnyje numatyta pastato savininko (valdytojo) atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos privalo būti tenkinamas nustačius visumą civilinės atsakomybės sąlygų: ieškovo nurodyto pastato savininko (valdytojo) neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovei pagal CK 6.226 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo galėjo būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus atsakovės UAB „Paltiškiai“ veiksmus, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pabrėžtina, kad pagrindinis civilinės atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai ar neveikimas, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Pažymėtina, kad turto sugadinimo atveju ieškovas privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad turto sugadinimo židinys yra atsakovės valdomas pastatas, o ne kiti šaltiniai. Tuo tarpu prezumpcijos paneigimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui, nagrinėjamu atveju atsakovei UAB „Paltiškiai“, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą.
Ieškovo 2012 m. liepos 2 d. akte apie transporto priemonės sugadinimus nurodyta, kad apgadinimų priežastis ta, kad „stiprus vėjas audros metu išdaužė pastato langą, dėl ko pabirę stiklai apgadino apačioje stovintį automobilį Audi A4 Cabriolet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokia ieškovo nurodyta aplinkybė neprieštarauja ir kitiems bylos įrodymams – Kauno m. VPK Panemunės PN 2012-09-11 pranešimui Nr. 20-23-3-S-1824, kuriame nurodyta, kad apie įvykį pranešė M. D., kuris paaiškino, kad 2012-06-30 – 2012-07-01 jis rado apgadintą įmonės automobilį Audi A4 Cabriolet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį adresu (duomenys neskelbtini), ir apgadintą vėjui nuo pastato stogo nupūtus dalį stiklinės konstrukcijos; liudytojo M. D. parodymams teismo posėdžio metu, fotonuotraukoms (DSCF69221 ir DSCF69261, kt.)
Nesant neginčijamų įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog žalos draudėjo turtui židinys buvo atsakovės naudojamas pastatas.
Apelianto argumentas, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, kas šalina jo atsakomybę (CK 6.253 str. 1 d.) yra nepagrįstas. CK 6.253 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. 1962 metais Pasaulio Meteorologijos organizacija apibendrino škvalo reikšmę ir nurodė, kad tai staigus vėjo sustiprėjimas 8 m/s iki ne mažesnio nei 11 m/s greičio, bet gali būti 20–30 m/s ir daugiau, per trumpą laiką (< 2 min.). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis abiejų šalių pripažinta aplinkybe, kad 2012-06-30 – 2012-07-01 Lietuvoje Kauno regione pūtė labai stiprus vėjas, bei atsakovės pateiktu straipsniu su nuotraukomis iš spaudos, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2015 m. spalio 27 d. pažyma, sprendė, jog 16 m/s vėjas pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį (pagal Boforto skalę galėtų būti įvertintas 7 balais), tačiau teismo nuomone, tokio stiprumo vėją galima numatyti, ir jam pasiruošti, nes esant tokio stiprumo vėjui nebūdingi statinių pažeidimai. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada sutinka, juolab, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kokią žalą šis vėjas padarė būtent ginčo pastato apylinkėse. Be to, toks vėjas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių patvirtinimo“ nustatytus ekstremalių įvykių kriterijus nėra laikytinas nenugalima jėga ir nešalina atsakovės atsakomybės.
Dėl neteisėtų veiksmų. Byloje analizuojant, ar yra atsakovės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovė, būdama pastato, kuris nurodomas kaip žalos šaltinis, naudotoja veikė taip, kaip pagal įstatymus pastato savininkas (naudotojas) privalėjo veikti. Civilinės teisinės atsakomybės principai įtvirtina, kad sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad asmuo nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jo veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl to byloje pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasi atsakovė privalėjo veikti naudodama pastatą, ar atsakovė veikė laikydamasis šių reikalavimų.
Lietuvos Respublikos įstatymai statinio savininką įpareigoja naudoti statinį ir jo patalpas pagal paskirtį; nenaudoti statinio, kol jis nebaigtas statyti ar nustatyta tvarka nepripažintas tinkamu naudoti; laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus; įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir atlikti statinio techninę priežiūrą, suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai; leisti statinių naudojimo priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų pareigūnams atliekant savo funkcijas netrukdomai patekti į naudojamą statinį ir apžiūrėti jį, pateikti jiems su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus (Statybos įstatymo 40 str., Statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 30 p.).
Pagal LR aplinkos ministro 2004-06-21 įsakymu Nr. Dl-347 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių technologiniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašo“ 10 punktą vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus. Dokumento 36 punktas nurodo, kad siekdamas 10 punkte numatytų tikslų, statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai. 37 punkte numatyta, jog statinio techninę priežiūrą sudaro: 1) nuolatinis statinio būklės stebėjimas; 2) statinio periodinės ir specializuotos apžiūros; 3) pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas; 4) remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas.
Taigi minėtų teisės aktų ir konkrečių jų nuostatų pagrindu tvirtintina, kad atsakovė UAB „Paltiškiai“, būdama atsakinga už pastato techninę priežiūrą, vykdydama jo būklės stebėseną, organizuodama jo apžiūras ir priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad paminėtoje teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) esantis statinys nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Taigi, atsakovė byloje turėjo įrodyti aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju ji elgėsi taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas dublike prašė, kad atsakovė pateiktų įrodymus apie pastato stogo / jo konstrukcinių dalių remontą ir kt. Tačiau atsakovė UAB „Paltiškiai“ jokių įrodymų – apžiūros akto ir techninės priežiūros žurnalo, sutarties su konkrečiu statinio techniniu prižiūrėtoju ir kt. – nepateikė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė netinkamai įgyvendino įstatymų reikalavimus – t.y. neatliko kasmetinės pastato, esančio (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros, kurią atlikus nustatyta tvarka galimai buvo galima įvertinti stoglangio konstrukcijos būklės, pastebėti pažeidimus ir kt. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė savo, kaip pastato valdytojo, pareigas atliko netinkamai ir pažeidė CK 6.246, 6.263 straipsnių reikalavimus ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes atsakovė yra pastato valdytoja CK 6.266 straipsnio kontekste ir atsako dėl savo pareigos užtikrinti pastato tinkamą techninę būklę nevykdymą.
Dėl žalos fakto. Kaip jau minėta tarp šalių nėra ginčo dėl žalos padarymo fakto, t.y., kad buvo apgadintas UAB „Detagama“ priklausantis automobilis. Šį faktą taip pat patvirtina, pranešimai ieškovui ir policijai apie padarytą žalą, fotonuotraukos, nors nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 182 str. 5 p., 187 str.). Apeliantė nesutinka tik dėl priežastinio ryšio tarp jos neteisėtų veiksmų buvimo ir žalos dydžio.
Dėl atsakovės veiksmų priežastinio ryšio su pasekmėmis. Civilinės atsakomybės taikymas negalimas, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų – priežastinio ryšio. Ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp asmens atliktų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio apibrėžtį ir formuojamą teismų praktiką skiriamas tiesioginis ir netiesioginis priežastinis ryšys. Tiesioginiu priežastiniu ryšiu laikomas toks priežastinis ryšys, kai dėl neteisėtų asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai, t. y. teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmai yra tiesiogiai susiję su kilusiais neigiamais padariniais. Netiesioginis priežastinis ryšys konstatuojamas tada, kai asmens veiksmai tiesiogiai nelemia žalos padarymo, tačiau sudaro sąlygas žalai atsirasti ir jai padidėti, t. y. asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda, tam tikru laipsniu lemia neigiamų padarinių atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).
Įvertinus byloje esančius įrodymus, žalos atlyginimo byloje esančius dokumentus, fotonuotraukas, pranešimą policijos pareigūnams, duomenis apie meteorologines sąlygas, liudytojo bei ieškovės paaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pastato naudojimo techninės priežiūros tvarkos reglamentavimo nesilaikymas, t. y. atsakovės netinkamas elgesys neatliekant kasmetinės techninės pastato priežiūros, stebėsenos, kt. (t.y. atsakovės pareigos elgtis maksimaliai rūpestingai nevykdymo), ir atsiradusius padarinius (transporto priemonės, stovėjusios šalia atsakovės valdomo pastato (duomenys neskelbtini) apgadinimo) sieja pakankamas priežastinis ryšys atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei konstatuoti.
Dėl žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs padarytos žalos dydį, jį sumažino iki 1 514,07 Lt vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgęs į tai, kad dalis pažeidimų (transporto priemonės apibraižymai) galimai padaryti ne nuo kritusio stiklo, bet ir nuo nuotraukose užfiksuotų vamzdžių ritinių, į tai, kad ieškovas neprieštaravo su nuostolių, susijusių su bamperio tvarkymu, sumažinimu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas sumažinti priteistinos žalos dydį CK 1.5 straipsnio, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, pagrindu. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad žala tikėtinai atsirado ne tik dėl kritusios stiklo konstrukcijos, bet ir dėl vamzdžių. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog iš pateiktų į bylą įrodymų nėra galimybės vienareikšmiškai nustatyti, kokie konkretūs apgadinimai atsirado dėl kritusios stiklo konstrukcijos, o kokie – dėl vamzdžių, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tai teikia pagrindą nustatytos žalos dydžio mažinimui.
Iš esmės sutikus su galimybe sumažinti atlygintinos žalos dydį, teisėjų kolegijos nuomone, pats sumažinimo laipsnis (25 proc.) pripažintinas pagrįstu CK 1.5 straipsnyje nurodytų principų kontekste, nes šiuo atveju turint omenyje griežtąją civilinę atsakomybę, dar labiau mažinant priteistinos žalos dydį turėtų būti nustatyta itin svarių aplinkybių visuma, juolab, kad iš pateiktos į bylą Ekspertizės / sąmatos, matyti, jog vien tik keičiamos dalys įvardintos – pr. stiklas (303,26 Lt), stog. skd apd. (2 500,00 Lt) – sudaro beveik 725,00 Eur neskaitant darbų kainos. Pirmiau paminėtos aplinkybės, kad dalis pažeidimų tikėtina padaryta ir kitų šaltinių, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pakankamas pagrindas mažinti žalos atlyginimą didesne apimtimi.
Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės kaip draudimo įmonės aplaidaus pareigų vykdymo administruojant žalos bylą nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino visas reikšmingas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalą ir jos dydį, apeliantas nepateikė įrodymų, kuriais paneigtų savo kaltės prezumpciją. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330 straipsniu teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.