Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovei I. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, skundą atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. ir uždaroji akcinė bendrovė „Stebulė“) dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

7. Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjos prašomų priteisti 2 102,34 Eur (7 258,96 Lt) turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8. Remiantis bylos surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad: Draudimo bendrovė ir V. K. 2010-08-17 laikotarpiui nuo 2010-09-08 iki 2011-09-07 sudarė transporto priemonės (KASKO) draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas automobilis Nissan Xtrail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis) (t. 1, b. l. 66); V. K. 2011-07-21 pranešimu dėl žalos atlyginimo kreipėsi į Draudimo bendrovę, nurodydamas, kad vėtros metu ant Automobilio (duomenys neskelbtini), apie 17.20 val. užvirto medis ir jį apgadino (t. 1, b. l. 7); Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ajam policijos komisariatui (toliau – Vilniaus m. 5 PK) 2011-07-22 teiktuose paaiškinimuose V. K. patikslino įvykio laiką, nurodydamas, kad įvykis kilo 18.00 val. (t. 1, b. l. 59–60); Vilniaus m. 5 PK 2011-07-26 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 56); Draudimo bendrovė 2011-09-29 Automobilio remonto darbus atlikusiai įmonei UAB „Fakto autocentras“ pervedė 7 258,96 Lt sumą (t. 1, b. l. 11–13); Draudimo bendrovė 2012-03-06 raštu kreipėsi į Administraciją, prašė sumokėti bendrovei išmokėtą draudimo išmoką (t. 1, b. l. 10); Administracijai nepatenkinus pareiškėjos reikalavimo, Draudimo bendrovė 2014-07-10 skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – VAAT); VAAT 2016-01-27 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2668-437/2016 pareiškėjos skundą atmetė (t. 1, b. l. 106–110), tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2016-10-18 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-3065-575/2016 (t. 1, b. l. 129–136) minėtą VAAT sprendimą panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos.

10. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., LVAT 2005-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1355/2010).

11. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas teisines nuostatas, byloje turi būti vertinamas savivaldybės veiksmų (neveikimo) teisėtumas. Šiuo aspektu pirmiausia pastebėtina, kad byloje nėra ginčo, jog ant medis ant Automobilio nuvirto 2011-07-21 bei kad nuvirtęs medis augo ne privačioje, o Vilniaus miesto savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje. Pastarąją aplinkybę inter alia (lot. be kita ko) patvirtina UAB „Stebulė“ laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2011-08-31 pagal 2010-07-02 su Administracija pasirašytą atlygintinų paslaugų teikimo sutartį Nr. A64-81(3.10.22-UK) atliktų darbų aktas Nr. 286 (t. 2, b. l. 15–17), kurio 349 punkte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), buvo atliekami išversto medžio supjaustymo ir išvežimo darbai.

12. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte numatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena. Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas. Želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos (Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalys).

13. Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste matyti, kad savivaldybės turi pareigą vykdyti želdynų ir želdinių stebėseną, inter alia (lot. be kita ko) siekiant nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (žr., pvz., LVAT 2012-06-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012, 2015-04-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-362-438/2015). Be to, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos. Atitinkamai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-18 įsakymu Nr. D1-45 patvirtino Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatyta, kad medžių ir krūmų priežiūra apima tokius darbus, kaip medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus (1 punktas). Taisyklėmis vadovaujasi ir savivaldybės, kurioms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (3 ir 44 punktai) (žr., pvz., 2011-06-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-932/2011). Taigi teisinis reguliavimas patvirtina, kad atsakovė – Vilniaus miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad šalia (duomenys neskelbtini) augęs medis, nepriklausantis privačiai teritorijai, Vilniuje, nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

14. Administracija atsiliepime nurodo, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, todėl atsakomybė negali būti taikoma. Nagrinėjamu atveju 2011-08-23 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymoje Nr. (8.42)-B8-1285 (t. 1, b. l. 35) bei 2011-09-22 pažymoje Nr. (5.58.22)-B8-1453 (administracinės bylos Nr. I-1049-142/2012 t. 1, b. l. 48–49) nurodoma, kad Aviacinės meteorologijos centro Vilniuje duomenimis 2011-07-21 nuo 16 val. 50 min. iki 17 val. 38 min. buvo stebėtas smarkus liūtinis lietus su perkūnija, pūtė rytų krypties vėjas, kilo škvalas, kurio metu (nuo 16 val. 50 min. iki 17 val. 07 min.) didžiausias vėjo greitis siekė 23 m/s, tai pavojingas meteorologinis reiškinys. Trakų Vokėje įvykio laiku fiksuotas vėjo gūsio greitis siekė 19 m/s, o Vilniaus oro uoste didžiausias vėjo gūsio greitis siekė 23 m/s. Duomenų, koks vėjo stiprumas buvo kitur, nėra, tačiau nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad įvykio vietoje yra ir daugiau medžių, kurie nelūžo. Pagal vizualinio vėjo stiprumo nustatymo Boforto skalę, vėjas, kai jo greitis 17,2 – 20,7 m/s, yra labai stiprus vėjas (stiprumas 8 balai), tokiu atveju linguoja dideli medžiai, lūžta plonos šakos. Vėjas, kai jo greitis 20,8 – 24,4 m/s – tai audra (stiprumas 9 balai), tada lūžta medžių šakos, lengvi daiktai pastumiami iš vietos (administracinės bylos Nr. I-1049-142/2012 t. 1, b. l. 48–49; t. 2, b. l. 8–14). Pateikta Boforto skalė patvirtina, kad 17,2-20,7 m/s vėjas yra 8 balų, tai audra. Nurodyta, kad sausumos sąlygos tokiu atveju yra: nuo medžių ima lūžti kai kurios šakelės, kelyje sunku vairuoti lengvąsias mašinas, ėjimas pėsčiomis yra apsunkintas. Ir atitinkamai, kai vėjas yra nuo 20,8 iki 24,4 m/s, tai laikoma stipria audra, įvertinama 9 balais. Sausumos sąlygos aprašomos taip: lūžta kai kurios medžių šakos ir kai kurie maži medeliai linguoja, išverčiami statybos/laikinieji ženklai ir užtvaros. Pagal šią vėjų skalę medžiai lūžta tik esant štormui, kai vėjo greitis 24,5 – 28,4 m/s, įvertinama 10 balų – tuomet lūžta ir išraunami medžiai, nuo stogų nuplėšiamos čerpės, nuo kelių blogai pritvirtintos plytelės (sausumos sąlygos). Šiuo atveju Administracija nepateikė įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) ar prie aplinkinių namų, būtų lūžę kiti medžiai, būtų nuplėštos čerpės nuo stogų, kad būtų galima teigti, kad vėjo stiprumas buvo didesnis nei nurodyta hidrometeorologijos tarnybos pažymose. Kaip minėta, esant nurodyto stiprumo vėjui medžiai nelūžta, todėl ir vėjas negali būti traktuojamas kaip vienintelis faktorius, nulėmęs medžio nulūžimą.

15. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog aplink augę medžiai išvirtę nebuvo, kas rodo, jog vėjas esant šios bylos faktinėms aplinkybėms negali būti vertinamas kaip nenugalima jėga. Papildomai pažymėtina, jog vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-08 nutartį civilinėje byloje L. Š. v. UAB ,,Paira“, bylos Nr. 3K-3-931/2003, 2010-10-04 nutartį civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Molesta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-370/2010). Vėjas negali būti laikomas nenugalima jėga per se (lot. savaime), nes jo faktą galima protingai numanyti ir tam pasiruošti. Vėjas nenugalima jėga gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10- 26 nutartį civilinėje byloje B. Š. v. E. I., bylos Nr. 3K-3-381/2012). Lietuvos klimatinės sąlygos yra tokios, jog būna vėjai ir audros, tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama. Savivaldybė, vykdydama jai teisės aktais numatytas pareigas dėl senų medžių būklės įvertinimo ir, jei reikia, jų pašalinimo, turėtų įvertinti ir šias aplinkybes. Pažymėtina, jog įrodyti nenugalimos jėgos aplinkybes pareiga tenka būtent atsakovei. Šiuo atveju Administracijos kartu su atsiliepimu pateikti duomenys apie kitus analogiškus atvejus tą dieną (t. 1, b. l. 36–51) neįrodo, kad medis (duomenys neskelbtini), virto išimtinai dėl stipraus vėjo (audros) ir kad tai gali būti vertinama kaip nenugalima jėga, sudaranti pagrindą visiškai atleisti atsakovę nuo atsakomybės. Byloje nėra pateikta duomenų, kad kilusio vėjo stiprumas, kilimas ar mastas buvo toks neįprastai didelis bei nebūdingas įvykio vietos geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis (žr. LVAT 2012-11-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2768/2012). Nagrinėjamu atveju byloje taip pat nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių, kad minėtoje teritorijoje būtų vykdoma tinkama augančių želdinių (taip pat ir nuvirtusio medžio) priežiūra, stebima jų būklė. Priešingai, kaip jau buvo akcentuota, atsakovei teisės aktai nustato atsakomybę už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą, pareigą užtikrinti, kad jos valdomoje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui, tačiau šiuo atveju teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių – stebėjo ir vertino medžių fiziologinę būklę bei ėmėsi atitinkamų prevencinių priemonių pažeistiems medžiams prižiūrėti. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Taigi nagrinėjamu atveju yra visos būtinos viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygos, todėl nagrinėtinas klausimas dėl pareiškėjai priteistinos patirtos žalos atlyginimo dydžio.

16. Kita vertus, nors teismas įvertina nenugalimos jėgos nebuvimą ta prasme, kad ši sąlyga negali būti laikoma pagrindine atsiradusių pasekmių priežastimi, tačiau teismas daro išvadą, kad šiuo atveju Vilniuje 2011-07-21 kilusi audra gali būti pripažinta sąlyga, kuriai esant savivaldybė iš dalies gali būti atleista nuo civilinės atsakomybės, kaip tai numatyta CK 6.253 straipsnio 1 dalyje. Byloje nustatyta, kad Draudimo bendrovės patirtų nuostolių dydis – 2 102,34 Eur (7 258,96 Lt) – patvirtintas transporto priemonės apžiūros-defektų aktu (t. 1, b. l. 19), UAB „Fakto“ autocentro PVM sąskaita faktūra Nr. 201102649 (t. 1, b. l. 13), kurioje išvardinti Automobiliui atlikti remonto darbai iš esmės atitinka byloje pateiktą informaciją apie automobilio sugadinimus. Nors Administracija nesutinka su pareiškėjos nurodytu patirtų nuostolių dydžiu, tačiau nepateikia jokių įrodymų dėl kitokio žalos dydžio apskaičiavimo. Aplinkybė, kad Administracijos atstovai nedalyvavo Automobilio apžiūroje bei vertinant jam padarytą žalą savaime nepaneigia byloje pateiktuose dokumentuose užfiksuoto žalos dydžio. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pateikta pakankamai įrodymų (įskaitant fotonuotraukas po įvykio bei apžiūros metu) apie Automobiliui padarytos žalos pobūdį ir mastą, o Automobiliui atlikti remonto darbai atitinka jam padarytus pažeidimus. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad pareiškėjos nurodyta žalos atlyginimo suma, susijusi su Automobilio įvertinimu, atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalies, 4 dalies 2 punkto sąlygas. Žalos atlyginimas mažintinas vienu trečdaliu, todėl pareiškėjai priteistina 1 401,56 Eur suma. Pažymėtina, jog analogiškai 2011-07-21 Vilniaus mieste kilusios audros pasekmes CK 6.253 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo prasme savo praktikoje vertina ir LVAT (žr. 2012-11-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2758/2012). Teismui, įvertinus šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo nuo šios LVAT praktikos nukrypti.

17. Šiuo atveju nėra abejonių, kad tarp neteisėto savivaldybės neveikimo ir Automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl pareiškėjai iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, priteistinas 1 401,56 Eur turtinės žalos atlyginimas, taip pat tenkintinas Draudimo bendrovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjama byla teisme buvo iškelta 2014-07-15 (t. 1, b. l. 21), todėl pareiškėjui priteistinos nurodyto dydžio palūkanos nuo 2014-07-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (žr. LVAT 2015-12-03 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-920-438/2015).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 5 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 1 401,56 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus vieną eurą ir penkiasdešimt šešis centus) turtinės žalos atlyginimą bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.