Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-898-821/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-24
Bylos Nr.: eA-898-821/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00302-2022-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Iveta Pelienė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybė
Pareiškėjas: I. S.

Kategorijos

20.2.3.1Turtinė žala

Administracinė byla Nr. eA-898-821/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00302-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas I. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), 1 104,36 Eur žalos atlyginimą; 2) priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistinos sumos nuo skundo teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėjo vardu buvo registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis). Pareiškėjas 2020 m. liepos 22 d. jam priklausantį automobilį buvo palikęs automobilių stovėjimo aikštelėje prie daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuriame tuo metu gyveno. Tą dieną buvo vėjuota, o apie 13.30 val. pareiškėjas iš policijos gavo pranešimą, jog ant automobilio yra užvirtęs medis. Nuėjęs į įvykio vietą rado savo automobilį, ant kurio buvo užvirtęs šalia augęs medis. Krisdamas skersai automobilio visu savo svoriu, medis visiškai jį sugadino – įlenktas stogas, pažeistas kapotas, automobilio durelės, išdužo automobilio stiklai, sugadintas automobilio salonas. Dėl apgadinto automobilio pareiškėjas 2020 m. liepos 22 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Vilniaus miesto 3-ąjį policijos komisariatą, kuris fiksavo įvykį bei išdavė pareiškėjui pažymą apie asmens kreipimąsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Žodžiu pareiškėjas buvo informuotas, jog dėl automobiliui padarytos žalos jis turi kreiptis į Administraciją. Apie sugadintą automobilį pareiškėjas 2020 m. liepos 22 d. el. paštu savivaldybe@vilnius.lt informavo Administraciją, kaip instituciją, atsakingą už Vilniaus mieste esančių medžių, augalų bei želdinių priežiūrą, prašydamas kompensuoti jo patirtus nuostolius.

2.2. Pareiškėjo automobilis buvo sugadintas nepataisomai ir remonto išlaidos būtų viršijusios automobilio kainą, todėl pareiškėjas atidavė automobilį uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Ekoterra“ sunaikinimui. 2020 m. rugpjūčio 25 d. eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimas Nr. 34 patvirtina, kad automobilis UAB „Ekoterra“ buvo priimtas išmontuoti ir sunaikinti. Perdavus automobilį sunaikinimui, pareiškėjui buvo išmokėta 19,60 Eur už metalą. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 7 d. išregistravo transporto priemonę iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ administruojamo transporto priemonių registro. Šias aplinkybes patvirtina pridedama 2020 m. rugsėjo 4 d. pažyma apie transporto priemonės išregistravimą Nr. 18286334.

2.3. Atsakovas būdamas atsakingas už jos teritorijoje esančių želdynų vertinimas ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydamas jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir šalia jos augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

2.4. Atsakovas netinkamai vykdė jai teisės aktais priskirtas funkcijas, susijusias su želdinių būklės vertinimu, savalaike priežiūra bei nesiėmė pakankamų priemonių, jog išvengtų žalos dėl medžių lūžimo. Neveikė taip kaip pagal įstatymus, kitus teisės aktus privalėjo veikti. Be savivaldybės leidimo kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti savivaldybės teritorijoje esančius želdynus yra draudžiama, todėl atsakomybė už šiais neteisėtais veiksmais padarytą žalą kyla tik savivaldybei (atsakovui).

2.5. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 26 punktu, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – ir Želdynų įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 18 straipsnio 1-2 dalimis. Taip pat ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintu 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtino Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisykles (toliau – Taisyklės). Sisteminis teisės aktų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad būtent savivaldybei nustatyta pareiga atlikti jos teritorijoje esančių, valstybinėje ar jai priskirtoje žemėje augančių medžių ir krūmų priežiūrą, kas apima ir tikrinimą, ar medžiai nėra supuvę, supuvusių medžių šalinimą, taip pat pavojų keliančių šakų ir medžių stiebų šalinimą. Be to, savivaldybės turi pareigą vykdyti želdynų ir želdinių stebėseną, inter alia siekiant nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją).

2.6. Administracija privalėjo užtikrinti, kad šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelės augęs medis nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Be kita ko, atsakovui apie šiuo adresu esančius pavojingus ir grėsmę aplinkinių saugumui keliančius medžius buvo žinoma nuo 2018 m., tačiau atsakovas nesiėmė atitinkamų priemonių, jog minėtoje teritorijoje būtų vykdoma tinkama augančių želdinių priežiūra, stebima jų būklė, o to pasėkoje nulūžęs medis užvirto ant pareiškėjo automobilio. Nagrinėjamu atveju nustatytos visos sąlygos atsakovo atsakomybei kilti, t. y. atsakovė nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti jos teritorijoje augusio medžio būklę, pareiškėjas patyrė žalą, tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos yra priežastinis ryšys, kadangi pareiškėjas patyrė turtinę žalą, buvo nepataisomai sugadintas automobilis.

2.7. Aplinkybė – bendrijos pirmininkės prieštaravimas, dėl kurio buvo pakeistas leidimas numatant apgenėti medžius – neturi reikšmės nagrinėjamuoju atveju. Atsakovas yra atsakingas už medžių priežiūrą bei jų stebėseną. Galutinio sprendimo teisė pjauti ar nepjauti pavojų keliantį medį priklauso tik atsakovui. Atsakovas turi teisę atsižvelgti bei įvertinti kitų asmenų pasiūlymus, prieštaravimus ar nesutikimus, tačiau sprendimą dėl medžio likimo, įvertinus jo fizinę būklę, kitas galimas priemonės šalinant fiziškai pažeisto medžio keliamą grėsmę, priima atsakovas. Minėta aplinkybė nešalina atsakovo atsakomybės ir pareigos tinkamai prižiūrėti želdinius ir užtikrinti, jog dėl netinkamos želdinių priežiūros nebūtų padaryta žala kitiems asmenims. Taip pat nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui žala buvo padaryta dėl aplinkybių, kurių atsakovas negalėjo numatyti ir jų kontroliuoti (force majore), tai yra dėl didelio vėjo, kuris ir sąlygojo medžio virtimą.

2.8. Iš teismui pateikiamos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus 2021 m. gruodžio 13 d. pažymos apie meteorologines sąlygas matyti, kad didžiausias vėjo greitis įvykio dieną, t. y. 2020 m. liepos 22 d. siekė 18 m/s. Esant tokiam vėjui pagal empirinę vėjo intensyvumo - tarptautinę Boforto skalę, siūbuoja medžiai, linksta didelės šakos, eiti prieš vėją sunku, tačiau pagal šią skalę, medžiai lūžta tik vėjo greičiui esant 24,5-28,4 m/s. Iš esmės panašiai vėjo greitis kaip ekstremalus įvykis, vertinamas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių kriterijų patvirtinimo“, kurio 2.1.1 punkte prie stichinių meteorologinių reiškinių inter alia priskiriama labai stipri audra, kurios metu vėjo greitis siekia nuo 28 iki 32 m/s. Tai reiškia, kad 2020 m. liepos 22 d. Vilniaus mieste vėjo greitis nebuvo toks, kad jį būtų galima priskirti prie stichinių meteorologinių reiškinių, dėl ko galėjo lūžti ir sveiki bei nepažeisti medžiai. Egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovės pareiškėjui padarytos žalos atlyginimą.

2.9. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 1 104,36 Eur žalą, kurią grindžia 2022 m. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Nepriklausomas vertinimas“ parengta Transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 2021NV344, kurioje automobilis iki 2020 m. liepos 22 d., tai yra iki sugadinimų, buvo įvertintas 1 360,00 Eur su PVM suma arba 1 123,96 Eur be PVM bei tuo, jog sugadintas automobilis buvo atiduotas į metalo laužą ir už metalą pareiškėjas gavo 19,60 Eur suma. Automobilis nėra PVM objektas ir pareiškėjas nėra PVM mokėtojas, todėl prašoma priteisti automobilio vertė paskaičiuota be PVM mokesčio. Taip pat iš automobilio vertės yra išskaičiuota likutinė automobilio vertė 19,60 Eur. Nors automobilis buvo senas (1991 m.), tačiau automobilis buvo tinkamos būklės, prižiūrėtas, todėl vertingas kaip istorinė transporto priemonė. Tokios būklės išlikusių panašių automobilių nėra daug. Iki automobilio sugadinimo pareiškėjas norėjo automobilį parduoti, buvo įdėjęs skelbimą ir už automobilį tikėjosi gauti 1 350,00 Eur. UAB „Nepriklausomas vertinimas“ atliktas automobilio vertės nustatymas tik patvirtina, kad tokia pareiškėjo skelbime nurodyta kaina buvo reali.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti bei nurodė šiuos argumentus:

3.1. Atsakovas, vadovaudamasis Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Taisyklių 3 punktu, paaiškino, kad Taisyklėse nėra nurodyta, kuriose miesto dalyse esančių želdynų ir želdinių inventorizacija turėtų būti atliekama pirmiausiai, taip pat nėra detalizuota, kiek ir kokių konkrečiai želdinių turėtų būti inventorizuota per metus, mėnesį ar kitą laiko tarpsnį, koks skaičius savivaldybės specialistų turėtų atlikti šiuos darbus, ir kt.

3.2. Atsakovas savo pareigą vykdė tiek, kiek leidžia objektyvios aplinkybės (tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai), vykdė ir vykdo tinkamai – atlieka želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus Vilniaus miesto dalyse. Šalia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ginčo medžio inventorizacija buvo atlikta 2015 m. spalio 27 d. Remiantis inventorizacijos duomenimis, šio ginčo medžio (uosialapio klevo) būklė – bloga. Medžių inventorizacija – suvokiama tik kaip fakto, apibūdinančio medžio būklę konstatavimas. Tam, kad būtų imamasi konkrečių veiksmų dėl medžių būklės likvidavimo – privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 „Dėl Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) nuostatomis.

3.3. Medžių genėjimo ir pašalinimo darbai ribojami: fizinių ir juridinių asmenų prašymų gavimais, Komisijos išvadomis. Šiuo metu nėra sukurta sistema, kuri leistų automatiškai identifikuoti avarinius medžius ir juos šalinti. 2018 m. liepos 17 d. buvo gautas prašymas, kuriame gyventojai prašė organizuoti šalia (duomenys neskelbtini), Vilnius, augusio ir stipriai pasvirusio medžio genėjimo darbus. Administracija, atsižvelgdama į tokį gautą prašymą parengė pirminį leidimą medžių pašalinimo (genėjimo darbams), kuriame buvo numatyta pjauti 39, 20, 20, 15 cm skersmens, pavojų žmonėms bei jų turtui keliančius uos. klevus. Atsakovui pradėjus imtis veiksmų buvo gautas pirmininkės prieštaravimas, nurodant nepjauti uosialapių klevų, o tik sutvarkyti (apgenėti) medžius, todėl 2018 m. rugpjūčio 14 d. leidimas Nr. A320-1232/18(2.3.1.20-UK2) buvo pakeistas ir šie medžiai buvo tik apgenėti išlengvinant jų lajas. Iki ginčo įvykio dienos, daugiau niekas nesikreipė į Administraciją dėl minėtų medžių. Pakartotinas medžių įvertinimas bei tvarkymas nebuvo vykdomas.

3.4. Atsakovas atliko visus jai pagal kompetenciją priskirtus veiksmus, o į bylą pareiškėjo pateikti duomenys nepatvirtina jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo). Pareiškėjas neįrodė neteisėtų veiksmų. Vien žalos atsiradimo faktas nereiškia atsakovo veiksmų neteisėtumo. Neįrodyta, jog atsakovas savo netinkamu veikimu ar neveikimu būtų pažeidęs kokią nors jai numatytą pareigą, t. y. nagrinėjamu atveju negalima nustatyti vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų. Todėl jam keliamas reikalavimas atlyginti žalą yra nepagrįstas.

3.5. Administracija su pareiškėjo prašoma priteisti žalos suma nesutiko ir nurodė, kad pareiškėjas savo faktiniu nuostoliu (1 104,36 Eur) laiko įmonės pažymoje nurodytą transporto priemonės atkuriamąją vertę (1 123, 96 Eur be PVM) atimant už automobilį išmokėtos metalo laužo vertės sumą (19,60 Eur). Vertinimo pažymoje nurodoma automobilio rinkos kaina yra tik preliminari, nustatyta nevertinant iki įvykio buvusios šio automobilio būklės, nusidėvėjimo ir kitų parametrų, paprastai turinčių įtakos automobilio pardavimo kainai rinkoje. Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kokia buvo pareiškėjo automobilio būklė, nusidėvėjimas ir kiti parametrai dar prieš įvykį. Tai, kad preliminariai tokio automobilio rinkos kaina gali siekti 1 360 Eur (su PVM), nagrinėjamu atveju nebūtinai reiškia, kad būtent tiek rinkoje būtų kainavusi ir ši konkreti, pareiškėjui priklausanti, transporto priemonė. Automobilio rinkos vertės nustatymui reikšmę turi ne tik automobilio nurodyta pardavimo kaina, bet ir kitos reikšmingos faktinės aplinkybės, pavyzdžiui, automobilio nusidėvėjimas, naudojimo laikas, eksploatavimo sąlygos, techninės apžiūros galiojimo laikas bei kitos aplinkybės.

3.6. Prašoma priteisti žalos suma netiksli. Vertinimo pažymoje nurodyta preliminari neapgadinto automobilio rinkos kaina nepatvirtina, kad būtent tiek pareiškėjas ir būtų gavęs už savo neapgadintą automobilį pardavimo atveju. Prašoma priteisti suma nepagrįsta ir neįrodyta. Neaišku kokia automobilio būklė buvo iki ant jo užvirstant medžiui. Nesant įrodymų pareiškėjo pateikta galima žalos dydžio suma negali būti laikoma tikslia ir objektyvia. Atsakovas prašė teismo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio 2 dalį, t. y. sumažinti pareiškėjo reikalaujamos žalos dydį. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie įrodytų, jog yra priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir kilusios žalos. Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Nustatant priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Svarbu atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika.

3.7. Nagrinėjamu atveju turi būti įvertintas faktas, t. y. ar automobilio savininkas laikėsi bendros pareigos elgtis atidžiai, atsargiai ir rūpestingai. Taip pat turi būti įvertinta aplinkybė, kad pareiškėjas automobilį buvo palikęs stovėti po medžiu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas matydamas blogą medžio būklę privalėjo pasirinkti saugesnę automobilio pastatymui vietą. Pareiškėjo veiksmai turi būti vertintini kaip neatsargūs ir neapdairūs. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės vairuotojas veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo nepastebėti blogos medžios būklės ir pastatyti transporto priemonės kitoje, ne tokioje pavojingoje vietoje (tiesiogiai po nusvirusiu medžiu) ir taip išvengti šios žalos. Vairuotojas kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusio žalos. Transporto priemonės valdytojas priėmė sprendimą, o kartu prisiėmė riziką įvykio dieną. Kadangi pučiant stipriam vėjui (Vilniaus aviacinės meteorologijos stoties duomenimis įvykio dieną nustatytas didžiausio vėjo greitis siekė net 18 m/s), kurio stiprumas pagal Boforto skalę yra vertinamas net 8 balais – audra – pastatyti transporto priemonę tokioje vietoje po medžiais, taip sukeliant didelę grėsmę tiek asmenų, tiek transporto priemonės saugumui. Tokie veiksmai patvirtina pareiškėjo kaltę, kadangi pareiškėjo prašoma atlyginti žala didele dalimi kilusi dėl neatsargių tyčinių veiksmų. Žala nebūtų atsiradusi, jeigu pareiškėjas būti elgęsis atsargiai ir apdairiai. Tokie pareiškėjo veiksmai turi būti traktuojami kaip didelis neatsargumas. Tokia priežastis sudaro pagrindą sumažinti reikalavimą atlyginti žalą arba atmesti šį reikalavimą.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, priteisė pareiškėjui 1 104,36 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio palūkanas ir 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas (data nenurodyta) raštu „Dėl įvykio PRĮR ROIK 01210000390065“ informavo pareiškėją, jog 2021 m. liepos 22 d. buvo užregistruotas pranešimas dėl to, kad 2021 m. liepos 22 d. 13.02 val. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ant stovinčio a/m (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt. automobilių, užkrito du medžiai. Atvykę į įvykio vietą, policijos pareigūnai taip pat nuotraukose užfiksavo, kad yra apgadinti aukščiau minėti automobiliai. Apgadintų automobilių savininkams buvo išduotos pažymos dėl minėto įvykio. Prie minėto informacinio rašto pridėtos įvykį patvirtinančios nuotraukos. Byloje pateiktas UAB „Ekoterra“ 2020 m. rugpjūčio 25 d. pažymėjimas „Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimas“ Nr. 34, kuriame patvirtinama, jog pareiškėjas atidavė, o UAB „Ekoterra“ priėmė išmontuoti ir sunaikinti automobilį. Pateiktas 2020 m. rugpjūčio 25 d. pinigų išmokėjimo kvitas Nr. 21029 patvirtinantis, kad pareiškėjui buvo išmokėta 19,60 Eur. Byloje taip pat pateiktas 2020 m. rugpjūčio 25 d. UAB „Ecoterra“ antrinių žaliavų pirkimo-pardavimo aktas (Serija PRA Nr. 2109), VĮ „Regitra“ 2020 m. rugsėjo 7 d. pažyma „Apie transporto priemonės išregistravimą“ Nr. 18286334.

5.2. Byloje pateikta Vilniaus AVPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2020 m. liepos 22 d. pažyma „Dėl asmens kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą“ Nr. (nenurodytas), kurioje pažymima, jog 2020 m. liepos 22 d. į Vilniaus apskrities VPK 3-iąjį policijos komisariatą su prašymu kreipėsi pareiškėjas. Pareiškėjas pranešė, jog 2020 m. liepos 22 d. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ant palikto automobilio nukrito medis, kuris apgadino automobilio stogą, dureles ir kitas detales (policijos registruojamų įvykių registro Nr. ROIK 0120000390065).

5.3. Pateikta el. laiško kopija, iš kurios turinio matyti, kad pareiškėjas 2020 m. liepos 22 d. 16.19 val. kreipėsi Administraciją, informuodamas, jog ant jam priklausančio automobilio užkrito medis. Administracijos miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius 2021 m. vasario 23 d. raštu „Dėl žalos atlyginimo“ Nr. A51- /21(3.3.2.26E-MTA) informavo pareiškėją, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. buvo išduotas leidimas Nr. A320-1232/18 numatant pjauti pavojų keliančius uos. klevus, įskaitant ir užkritusį medį ant pareiškėjo automobilio, tačiau Administracija gavusi bendrijos pirmininkės prieštaravimą dėl nurodytų medžių pjovimo, leidimą pakeitė ir minėti medžiai buvo apgenėti išlengvinant jų lajas. Iki 2020 m. liepos 22 d. niekas nesikreipė į Administraciją dėl minėtų medžių, todėl pakartotinis medžių įvertinimas bei tvarkymas nebuvo vykdomas. Pažymėjo, jog nagrinėjamuoju atveju nėra pateiktų įrodymų, kurie patvirtintų faktą, jog būtent dėl Administracijos veikimo (neveikimo) buvo apgadinta transporto priemonė (nėra neteisėtų veiksmų, kurie tariamai galėjo lemti atsiradusią žalą). Administracija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjui atsirado žala, todėl nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp Administracijos veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracija nurodė nesutinkanti kompensuoti automobilio remonto darbų.

5.4. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrijos 2018 m. spalio 15 d. prašymas „Dėl želdinių tvarkymo/genėjimo“ Nr. (nenurodytas) (toliau – ir Prašymas), kuriuo buvo prašoma organizuoti vidinėje kiemo teritorijoje valstybinėje žemėje prie daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje želdinių tvarkymo (genėjimo) darbus. Statant 1954-1955 m. namą buvo pasodinti uos. klevai. Nors minėtas medis paskelbtas naikintinu augalu, suaugę sveiki, pasodinti uos. klevo medžiai nenaikintini turi būti prižiūrimi ir saugomi. Atsižvelgiant į tai, prašė nepjauti, o tik sutvarkyti (apgenėti) medžius.

5.5. Byloje pateiktas Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Želdynų poskyrio 2018 m. rugpjūčio 14 d. leidimas „Leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams“ Nr. A320-1232/18(2.3.1.20-UK2). Iš minėto leidimo matyti, kad juo buvo leidžiama genėti medį, esantį Naujamiesčio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kiemų bendroje erdvėje.

5.6. Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus 2021 m. gruodžio 27 d. pažymos „Pažyma apie hidrometeorologines sąlygas“ Nr. (5.58-10)-B8-3163 (toliau – ir Pažyma) matyti, kad 2020 m. liepos 22 d. 13.00 val. duomenimis didžiausias vėjo greitis pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį, kai vėjo greiti >15 ir <28 m/s. Vilniaus aviacinės meteorologijos stoties duomenimis 2020 m. liepos 22 d. didžiausias vėjo greitis siekė 18 m/s. Pažymima, jog 2020 m. liepos 22 d. šalies orus lėmė ciklono pietinė dalis. Protarpiais lijo, vietomis griaudėjo perkūnija. Dieną vyravo vakarų, šiaurės vakarų 15-21 m/s, vietomis 12-14 m/s vėjas. Atsižvelgiant į Lietuvoje vyravusias meteorologines sąlygas ir kad kai kur šalyje vėjo greitis pasiekė 21 m/s Vilniaus m. didžiausias vėjo greitis galėjo būti didesnis nei fiksavo artimiausia meteorologijos stotis.

5.7. Iš UAB „Nepriklausomas vertinimas“ atlikto transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 2021NV344 matyti, kad buvo atliktas pareiškėjo automobilio vertinimas (toliau – ir Vertinimo ataskaita). Vertinimo ataskaitoje padaryta išvada, jog transporto priemonės vertė prieš 2020 m. liepos 22 d. apgadinimą 1 360,00 Eur.

6. Teismas išanalizavo CK 6.263 straipsnio 1 dalį, 6.271 straipsnį, 6.249 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį, teismų praktiką, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalis, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktą, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 dalis, Taisyklių 3, 43 ir 44 punktus.

7. Teismas pažymėjo, jog žemės sklypas, kuriame augo ginčo medis, priklauso valstybei, todėl minėtoje teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, pagal paminėtų teisės aktų reikalavimus (Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą), privalo prižiūrėti ir tvarkyti atsakovas. Be to, pats atsakovas teigė atlikęs inventorizaciją (2015 m. spalio 27 d.), kurios metu nustatė, jog medžio būklė buvo bloga.

8. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad atsakovas privalėjo užtikrinti, jog automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir šalia jos augantys medžiai ir želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Be to, kaip ir pats atsakovas nurodė, jis buvo įvertinęs pavojų keliančių medžių būklę ir priėmusi sprendimą juos nupjauti, tačiau pats nusprendė jų nepjauti, o tik genėti. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad jis privalėjo atsižvelgti į bendrijos pirmininkės prieštaravimus. Teismas konstatavo, jog atsakovas nustatęs, kad medžio būklė – bloga turėjo užtikrinti, jog augantys medžiai ir želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad nors atsakovas turi teisę atsižvelgti bei įvertinti kitų asmenų nesutikimus, tačiau galutinio sprendimo priėmimo teisė pjauti (nepjauti) pavojų keliantį medį priklauso tik atsakovui. Tai, kad buvo gautas bendrijos pirmininkės prieštaravimas iš esmės nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kadangi, kaip nurodyta aptartame teisiniame reguliavime, užtikrinti valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą turi pareigą savivaldybės, nepriklausomai nuo tuo, ar gautas bendrijos pirmininkės prašymas pjauti (nepjauti) medį, kurio būklė inventorizacijos metu nustatyta – bloga.

9. Teismas darė išvadą, kad atsakovo neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė netinkamu funkcijų atlikimu, lėmė žalos atsiradimą.

10. Atsakydamas į atsakovo argumentą, kad pareiškėjas pats buvo neatsargus, statydamas transporto priemonę tiesiogiai po nusvirusiu medžiu, teismas nurodė CK 6.253 straipsnio 1 dalį ir paaiškino, jog, įvertinus šios bylos duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes, nenustatytas nei vienas pagrindas, dėl kurio atsakovui nagrinėjamu atveju viešoji civilinė atsakomybė galėtų būti netaikoma ar ji galėtų būti iš dalies atleista nuo tokios atsakomybės. Aplinkybė, kad įvykio vietą, kai užvirto medis ant pareiškėjo automobilio, buvo stiprus vėjas, savaime nesudaro pagrindo atsakovui netaikyti ar iš dalies ją atleisti nuo atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas pats atlikęs inventorizaciją buvo nustatęs, jog medžio būklė buvo bloga ir buvo išduotas leidimas medį nupjauti, o aplinkybė, kad atsakovas nusprendė atsižvelgti į bendrijos pirmininkės prašymą ir nepjauti, o tik genėti medį neturi teisinės reikšmės, kadangi, kaip jau ir minėta, galutinį sprendimą turi priimti atsakovas, įvertinęs visas aplinkybes. Siekdamas užtikrinti žmonių ir jų turto saugumą atsakovas privalėjo imtis reikiamų priemonių neatsižvelgdama į bendrijos pirmininkės prašymą. Todėl atsakovo argumentai, kad pats pareiškėjas buvo nerūpestingas yra nepagrįsti jokiais įrodymais, o aplinkybių, dėl kurių būtų galima konstatuoti, kad transporto priemonės valdytojas elgėsi akivaizdžiai neprotingai pastatydamas automobilį po medžiu, kuris ant automobilio vėliau užvirto, nenustatyta.

Šalies argumentai

11. Pareiškėjo prašomos priteisti 1 104,36 Eur žalos dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 2021NV344 ir kiti įrodymai. Aukščiau išvardintos išlaidos buvo patirtos dėl transporto priemonės apgadinimo, kurių transporto priemonės savininkas nebūtų patyręs, jeigu nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl jos atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sąvoką. Šiuo atveju tarp neteisėto savivaldybės neveikimo ir transporto priemonės apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Atsakovui nepateikus jokių pagrįstų argumentų, leidžiančių abejoti padarytos žalos dydžiu, jo teiginiai dėl ieškovo prašomos atlyginti turtinės žalos dydžio atmetami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju iš byloje esančių aplinkybių nėra aišku, kokia automobilio būklė buvo iki ant jo užvirstant medžiui (kadangi byloje yra pateiktos automobilio nuotraukos tik po nutikusio įvykio), jokio kito vertinimo, išskyrus panašių techninių parametrų automobilių kainas internetiniuose portaluose nustatant pradinę automobilio vertę nebuvo atliekama, atlikdamas vertinimą vertintojas naudojosi užsakovo suteikta žodine informacija apie automobilį, taip pat internetinių portalų informacija, todėl nesant kitų įrodymų, pareiškėjo pateikti automobilio vertės skaičiavimai gali būti laikomi objektyviais nurodytai žalai pagrįsti.

13. Teismo vertinimu, atsakovas nesutikdamas su žalos dydžiu nurodė tik savo subjektyvią nuomonę, kurios nepagrindžia jokiais rašytiniais įrodymais. Remiantis į bylą pateiktais pareiškėjo rašytiniais įrodymais, automobilio apgadinimai yra užfiksuoti tiek pareiškėjo pateiktose fotografijose, tiek Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 2021NV344. Pareiškėjo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad automobilio rinkos vertė prieš 2020 m. liepos 22 d. apgadinimą 1 360 Eur (su PVM) arba 1 123,96 Eur (be PVM). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas sugadintą automobilį atidavė į metalo laužą, o už automobilį buvo išmokėta 19,60 Eur metalo laužo vertė. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, pareiškėjo prašoma priteisti 1 104,36 Eur suma yra pagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismas, vadovaudamasis CK 6.2 straipsniu, 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas priimtas 2022 m. sausio 20 d., todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašoma priteisti 500 Eur suma už skundo parengimą yra ženkliai mažesnė už maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, todėl laikytina pagrįsta ir priteistina pareiškėjui iš atsakovo.

III.

16. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti arba sumažinti priteistinos žalos dydį.

17. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja:

17.1. Taisyklių 3 punkte nurodytas dešimtiems metų terminas yra vienintelis imperatyvas, kuriuo vadovaudamasi savivaldybė planuoja želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus. Taisyklėse nėra nurodyta, kuriuose miesto dalyse esančių želdynų ir želdinių inventorizacija turėtų būti atliekama pirmiausiai, taip pat nėra detalizuota, kiek ir kokių konkrečiai želdinių turėtų būti inventorizuota per metus, mėnesį ar kitą laiko tarpsnį, koks skaičius savivaldybės specialistų turėtų atlikti šiuos darbus, ir kt. Atsakovas savo pareigą, kiek leidžia objektyvios aplinkybės, nagrinėjamu atveju vykdė tinkamai

17.2. Šioje situacijoje taip pat turėjo būti atsižvelgiama į aplinkybes dėl kurių atsakovas galėjo būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos (force majeure). Tai yra neišvengiamos ir asmens nekontroliuojamos, bei nepašalinamos aplinkybės. Pažymėtina, jog atsakovas sukeltų padarinių negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti. Teismų praktikoje yra atvejų, kai nepaisant to, kad teismas nepripažįsta tam tikru aplinkybių force majeure aplinkybe, tačiau sumažina iš dalies nuostolių dydį. Kai kurie teismai iš dalies atleidžia nuo civilinės atsakomybės dėl stichinės jėgos aplinkybių, remdamiesi ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 ir 2 dalimis, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

17.3. Vėjas įvykio dieną kilo palaipsniui, nukentėjusysis pastatė automobilį tiesiog po medžiu, nepasirūpino vėlesniu jo perstatymu, nors Vilniuje vyravo liūtis su iki 18 m/s vyraujančiu vėju (kurio gūsiai tarp pastatų galėjo žymiai viršyti šį greitį), jokių veiksmų nesiėmė t. y. nedėjo protingų pastangų galimai žalai (bent jos daliai) išvengti ar sumažinti. Dėl nurodytų priežasčių priteistinos žalos atlyginimas turėtų būti mažintinas.

17.4. Nagrinėjamoje byloje atsižvelgiant į visas žalos kilimo aplinkybes (Oro sąlygas, pareiškėjo, atsakovo veiksmus ir kitas dėl kurių medis nebuvo pašalintas aplinkybes) ir nenukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos priteistinos žalos dydis nagrinėjamu atveju teismo turėjo būti mažintinas vienu trečdaliu (pvz., tokios pozicijos laikėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. A-3725-552/2017, eA-1038-1062/2017, Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėse bylose Nr. I2-2791-331/2021, eI2-2836-1114/2022). Vilniaus miesto savivaldybės manymu, nagrinėjamu atveju vertinant visas žalos kilimo aplinkybes, nurodyto įvykio sukelta finansinė našta visa apimtimi neturėjo būti perkelta Vilniaus miesto savivaldybei.

Atsiliepimas

18. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei nurodo šiuos argumentus:

18.1. Atsakovas nepagrįstai byloje savo funkcijas želdynų ir želdinių priežiūros kontekste susiaurina tik iki želdynų ir želdinių inventorizacijos, ignoruoja jai Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte, Taisyklių 43 ir 44 punktuose nustatytas pareigas, kurios iš esmės apima savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių priežiūrą, pavojingų medžių šalinimą, o ne tik želdynų ir medžių inventorizaciją.

18.2. Nors atsakovas savo pareigas inventorizuoti želdynus ir želdinius vykdė tinkamai, tačiau 2015 m. spalio 27 d. atlikęs medžių, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius inventorizaciją, bei nustatęs, jog kieme esantys medžiai yra pavojingi, jokių veiksmų, kad pašalinti grėsmę aplink esančiam asmenų turtui ar patiems asmenims, nesiėmė.

18.3. Bloga medžių būklė buvo nustatyta dar 2015 m. spalio 27 d., tačiau atsakovas beveik trejus metus jokių veiksmų, siekiant pašalinti medžių keliamą grėsmę, neatliko. Ir tik 2018 m. liepos 17 d. gavus prašymą organizuoti šalia (duomenys neskelbtini), Vilnius, augusio ir stipriai pasvirusio medžio genėjimo darbus, išdavė pirminį leidimą medžių pašalinimo/genėjimo darbams, numatant dalį medžių nupjauti.

18.4. Nors savivaldybė ir turi atsižvelgti į savivaldybės gyventojų nuomonę ir prašymus, tačiau tokia savivaldybės pareiga yra daugiau rekomendacinio pobūdžio, kadangi gyventojų prašymai bei pageidavimai turi būtų įvertinti teisėtumo aspektu. Akivaizdu, kad bendrijos pirmininkės prašymas, kuriuo prašoma palikti medžius, kurie kelia grėsmę aplinkinių saugumui ir jų turtui, neatitinka teisėtumo reikalavimų ir atsakovas neprivalėjo į tokius prieštaravimus atsižvelgti. Priešingu atveju visa su tuo susijusi rizika tenka tik atsakovui.

18.5. Atsakovas pirmosios instancijos teisme force majeure aplinkybėmis nesirėmė ir civilinės atsakomybės šiuo pagrindu netaikyti neprašė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teisme force majeure aplinkybių neįrodinėjo, pirmosios instancijos teismas dėl force majeure aplinkybių sprendime nepasisakė, todėl šie atsakovo argumentai nenagrinėtini remiantis ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi.

18.6. Nėra pagrindo sutikti, kad byloje apskritai egzistuoja force majeure aplinkybės. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog kiti aplink augę medžiai išvirtę nebuvo, kas rodo, jog vėjas, esant šios bylos faktinėms aplinkybėms, negali būti vertinamas kaip nenugalima jėga. Vėjas negali būti laikomas nenugalima jėga per se (savaime), nes jo faktą galima protingai numanyti ir tam pasiruošti. Vėjas nenugalima jėga gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis. Lietuvos klimatinės sąlygos yra tokios, jog būna vėjai ir audros, tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama. Savivaldybė, vykdydama jai teisės aktais numatytas pareigas dėl senų medžių būklės įvertinimo ir, jei reikia, jų pašalinimo, turėtų įvertinti ir šias aplinkybes.

18.7. Nei Kelių eismo taisyklės, nei kiti teisės aktai nedraudžia vairuotojams statyti automobilių po medžiais. Įstatyme taip pat nėra įtvirtinta vairuotojo pareiga įsitikinti, jog statant automobilį po medžiais tai daryti yra saugu, įvertinant galimas orų prognozes. Kiekvienas protingas ir apdairus asmuo pagrįstai tikisi, kad ir kiti fiziniai bei juridiniai asmenys laikysis jiems įstatymų nustatytų pareigų, todėl automobilio statymas po medžiais nėra pavojingas veiksmas, nes esant normalioms sąlygoms ir aplinkybėms, paprastai medžiai nevirsta. Todėl pareiškėjas, palikdamas automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje po medžiu, nei teisės aktų reikalavimų nei bendro pobūdžio pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai, nepažeidė. Be to, pareiškėjas nėra specialistas ir negalėjo įvertinti ar medis, po kuriuo jis paliko automobilį yra geros ar blogos būklės.

18.8. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą, atsiradusią nulūžusiai medžiui nukritus ant automobilio, taip pat procesinių ir kompensacinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

20. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjo automobilis stovėjo aikštelėje, kuri priklauso atsakovui, ir nustatęs, kad atsakovas netinkamai vykdė pareigą užtikrinti jo teritorijoje esančių želdinių priežiūrą. Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas bei procesines palūkanas.

21. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas galėjo įvertinti faktinę orų situaciją ir galimą riziką, bei galėjo priimti sprendimą nestatyti automobilio po medžiu. Tai suponuotų priteistinos žalos mažinimą. Atsakovas taip pat neigia pirmosios instancijos teismo konstatuotus neteisėtus jo veiksmus ir tvirtina, kad tinkamai atliko želdinių priežiūrą.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Byloje nustatyta, kad 2020 m. liepos 22 d. pareiškėjas jam priklausantį automobilį buvo palikęs automobilių stovėjimo aikštelėje prie daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Tą dieną buvo vėjuota, o apie 13.30 val. pareiškėjas iš policijos gavo pranešimą, jog ant automobilio yra užvirtęs medis. Krisdamas skersai automobilio visu savo svoriu, medis visiškai jį sugadino – įlenktas stogas, pažeistas kapotas, automobilio durelės, išdužo automobilio stiklai, sugadintas automobilio salonas. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. buvo išduotas leidimas Nr. A320-1232/18, numatant pjauti pavojų keliančius uos. klevus, įskaitant medį, užkritusį ant pareiškėjo automobilio. Tačiau atsakovas, gavęs bendrijos pirmininkės prieštaravimą dėl medžių pjovimo, leidimą pakeitė ir šie medžiai buvo apgenėti, išlengvinant jų lajas.

24. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Ši pareiga taikoma ir viešajai civilinei atsakomybei, kurios subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė ar savivaldybė. CK 6.271 straipsnyje nustatyta valdžios institucijų atsakomybė už jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą yra viena iš deliktinės civilinės atsakomybės rūšių, kurios pagrindinė funkcija – kompensavimas nukentėjusiojo nuostolių, siekiant grąžinti jį į ankstesnę, iki žalos atsiradimo buvusią padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2013). Pažymėtina, kad nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią, be kita ko, asmuo patyrė dalyvaudamas administraciniuose teisiniuose santykiuose, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. Dėl to šiuo atveju svarbu atsižvelgti į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009).

25. Neteisėti veiksmai – tai valdžios institucijos ar jos darbuotojų veikimas, neveikimas, kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, jeigu valdžios institucijos ar darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjo nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

26. Aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 10 d., TAR, 2019, Nr. 2019-17359) 6 straipsnio 2 dalyje ir 7 dalies 7 punkte nustatyta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios, be kita ko, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles. Želdynų įstatymo (redakcija, galiojusi 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d., TAR, 2019, Nr. 2019-09857) 10 straipsnio 1 dalyje išvardintos savivaldybėms priskirtos pareigos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo srityje, pvz., savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 p.), vykdo savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 p.), sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 p.). Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytas želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas.

27. Vykdydamos medžių ir krūmų priežiūros darbus, savivaldybės privalo vadovautis Taisyklėmis (3 p.). Taisyklių 1 punkte nurodyta, kad medžių ir krūmų priežiūra, be kitų darbų, apima medžių ir krūmų genėjimą, o 43 punkte nustatyta pareiga šalinti vėjo ir sniego nulaužtus, aplaužytus, pavojingai palinkusius, pavojų praeiviams ir pastatams keliančius, baigiančius džiūti stiebus ir šakas. Savivaldybės taip pat privalo patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (Taisyklių 44 p.).

28. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo argumentus, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, pažymi, kad savivaldybė, taikydama anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindų ir sąlygų vertinimo kontekste privalo imtis tokių veiksmų, kad būtų užtikrintas asmenų ir turto saugumas. Kokie tai veiksmai, koks yra nurodytos pareigos įgyvendinimo modelis, nėra reikšminga vertinant vienos iš sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti – konstatuojant neteisėtus veiksmus (veikimą arba neveikimą), egzistavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1672-415/2020). Tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 patvirtintų Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių 3 punkte nustatyta, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų ir aplinkybė, kad savivaldybė šios inventorizavimo tvarkos laikosi, patvirtina tik tai, kad laikomasi bendrųjų reikalavimų, taikomų želdynų ir želdinių priežiūrai. Tačiau želdinių augimo vietos ypatumai, kitos aplinkybės lemia savivaldybės bendro pobūdžio pareigą, kildinamą iš atsakingo valdymo imperatyvų, taikyti specialias priemones želdynų ir želdinių priežiūrai. Akivaizdu, kad želdinių, augančių prie automobilių stovėjimo aikštelės, priežiūrai privalu taikyti specialias sąlygas ir priemones, o neatliekant tokių veiksmų konstatuotinas neveikimas (nerūpestingumas ir neatidumas), kuris kvalifikuotinas kaip neteisėti veiksmai – deliktinės atsakomybės sąlyga.

29. Atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės tapataus kaip nurodytas teisinio reglamentavimo pagrindu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012 išaiškino, jog savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją) nežiūrint to, jog kiekvieno medžio realus patikrinimas yra sudėtingas procesas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs panašaus pobūdžio bylose, kad savivaldybė turi teisės aktų nustatytą pareigą prižiūrėti savivaldybės teritorijoje, ne privačioje žemėje, esančius medžius, o grėsmės aplinkiniams atveju – medį nukirsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012; 2013 m. liepos 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013; 2013 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2013).

30. Šiuo atveju atsakovo atsakomybės nešalina ir tai, jog buvo pateiktas bendrijos pirmininkės prašymas. Atsakovas, nustatęs, kad medis kelia pavojų asmenų turtui ir saugumui, vis dėlto jo nenukirto (2018 m. rugpjūčio 14 d. buvo išduotas leidimas kirsti pavojų keliantį medį, kuris užvirto ant pareiškėjo automobilio, tačiau dėl bendrijos pirmininkės prašymo medis buvo tik apgenėtas). Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad apgenėjus medį, jis nebekelia pavojaus asmenų turtui ir saugumui, nors leidime kirsti medžius nurodyta, kad jie kelia pavojų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad nepriklausomai nuo gautos gyventojų nuomonės, savivaldybės turi pareigą užtikrinti valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą bei priimti galutinį sprendimą dėl želdynų šalinimo.

31. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad byloje yra nustatytos visos sąlygos savivaldybės atsakomybei kilti: 1) savivaldybė, nustačiusi, kad medis kelia pavojų asmenų turtui ir saugumui, jo nenukirto, t. y. nustatyti neteisėti veiksmai (neveikimas); 2) pareiškėjas patyrė turtinę žalą; 3) tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos yra priežastinis ryšys, t. y. dėl ant pareiškėjo automobilio nuvirtusio medžio, už kurio netinkamą priežiūra atsakinga savivaldybė, pareiškėjas patyrė turtinę žalą – buvo apgadintas automobilis.

32. Atsakydama į savivaldybės argumentą, kad pareiškėjas pats nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, teisėjų kolegija nurodo, kad CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų ir kt. Visgi, įvertinus šios bylos duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes, nenustatytinas nei vienas pagrindas, dėl kurio savivaldybei nagrinėjamu atveju viešoji civilinė atsakomybė galėtų būti netaikoma ar ji galėtų būti iš dalies atleista nuo tokios atsakomybės. Aplinkybė, kad 2020 m. liepos 22 d., t. y. tą dieną, kuomet nuvirto medis ant pareiškėjo automobilio, didžiausias vėjo greitis buvo 18 m/s, savaime nesudaro pagrindo atsakovui netaikyti ar iš dalies jį atleisti nuo atsakomybės. Dėl to išsamiai pasisakė ir pirmosios instancijos teismas, kurio argumentams apeliacinės instancijos teismas pritaria. Atsakovo argumentai, kad pats pareiškėjas buvo nerūpestingas ir neapdairus, taip pat yra nepagrįsti jokiais įrodymais, o aplinkybių, dėl kurių būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjas elgėsi akivaizdžiai neprotingai pastatydamas automobilį po medžiu, kuris ant automobilio vėliau užvirto, nenustatyta.

33. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo sumažinti priteistinos sumos dydį, tačiau nenurodo jokių tokį prašymą pagrindžiančių argumentų. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju savivaldybė, nustačiusi, kad medis kelia pavojų asmenų turtui ir saugumui, jo nenukirto dėl bendrijos pirmininkės prašymo. Byloje taip pat nesant duomenų, patvirtinančių, kad tik apgenėjus pavojų keliantį medį, medžio būklė nebekelia pavojaus asmenų turtui ir saugumo, teisėjų kolegija neturi pagrindo sumažinti priteistinos žalos dydį.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylai išspręsti svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

35. Pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas – 400 Eur. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, pareiškėjas teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį. Prašomos priteisti apeliacinėje instancijoje dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-58 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytą dydį (Rekomendacijų 7 ir 8.11 p.), bylos sudėtingumą, todėl yra priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui I. S. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta PelienėRasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas Spruogis