Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei D. V. ir išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinys ir jo argumentai.

II. Atsakovės pozicija.

III. Išvadą teikiančios institucijos nuomonė.

IV. Liudytojos paaiškinimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. I. tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovas M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės T. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Nepilnametė T. L. nuo 2021 m. kovo 22 d. gyvena su tėvu – M. L.. M. L. ir D. V. nebuvo sudarę santuokos, bendro ūkio neveda.

Iš 2021 m. liepos 19 d. pagalbos D. V. šeimai plano matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. Kaišiadorių socialinių paslaugų centro direktoriaus įsakymu Nr. (5.3)-VK-376 skirtas atvejo vadybininkas bei socialinis darbuotojas, kadangi 2020 m. rugpjūčio 5 d. buvo įvertinta vaiko situacija ir nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Pakartotinai vertinant šeimos situaciją 2021 m. sausio 29 d. buvo nustatyta, kad psichologo konsultacijas lankė iš dalies, nelankė priklausomybės ligų specialisto konsultacijų bei pozityvios tėvystės įgūdžių užsiėmimų, vengdavo kontakto su specialistais. Taip pat nurodyta, kad 2021 m. sausio 17 d. D. V. buvo nustatytas 2,45 prom. neblaivumas, todėl jos duktė T. L. buvo perduota D. V. motinai. 2021 m. sausio 29 d. pagalbos šeimai plane nustatytas priemones D. V. vykdė iš dalies. Ji vengia kontakto su socialiniu darbuotoju, dažnai teisinasi, jog dirba, ar yra išvykusi su reikalais. D. V. dažniausiai nepripažįsta turinti piktnaudžiavimo alkoholiu problemą, dažnai raginama registruotis specialistų konsultacijoms.

Ieškovas M. L. pateiktu ieškiniu prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su juo, nustatyti motinos ir vaiko bendravimo tvarką, bei priteisti dukteriai iš atsakovės išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovė su ieškovo pareikštais reikalavimais sutinka iš dalies.

V. D. nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1–3 dalys numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad mažametė T. L. nuo 2021 m. kovo 22 d. gyvena su tėvu – ieškovu M. L.. Nepilnametės T. L. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), kartu su ieškovu. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos aplankymo sąlygų tyrimo akto matyti, kad ieškovas gyvena, jam priklausančiame dviejų kambarių bute, vaikas turi savo vietą, kur ruošti pamokas, žaisti, ilsėtis. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. šalių nepilnametė duktė pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) progimnazijos pirmą klasę. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas neužtikrintų tinkamų gyvenimo sąlygų savo dukteriai. Ieškovas tinkamai rūpinasi savo mažamete dukterimi. Atsakovė D. V. sutinka, kad T. L. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sutinka dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo, bei į tai, kad ieškovas tinkamai rūpinasi nepilnamete dukterimi, nepilnametės T. L., (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina kartu su tėvu – ieškove M. L..

V. D. nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančios motinos bendravimo tvarkos nustatymo.

Remiantis CK 3.170 straipsnio 4 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta ne tik tėvų teisė, bet ir pareiga bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti, todėl šalys siūlydamos patvirtinti bendravimo su vaiku tvarką turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016).

Ieškovas M. L. prašo nustatyti motinos D. V. ir nepilnametės dukters T. L. bendravimo tvarką:

- motina D. V. su nepilnamete dukterimi T. L. bendrauja kalendorinių metų lyginių savaičių šeštadieniais–sekmadieniais, pasiimdama dukterį iš jos gyvenamosios vietos 11.00 val. šeštadienį ir grąžindama į jos gyvenamąją vietą 18.00 val. sekmadienį, jeigu šalys nesusitaria kitaip;

- lyginiais metais motina D. V. su nepilnamete dukterimi T. L. bendrauja per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, pasiimdama dukterį iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 18.00 val. ir grąžindama dukterį į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 19.00 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip;

- nelyginiais metais per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas su dukterimi bendrauja tėvas M. L., motina D. V. su dukterimi T. L. bendrauja Šv. Kūčių dieną, pasiimdama dukterį iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 10.00 val. ir grąžindama į jos gyvenamąją vietą gruodžio 24 d. 18.00 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip;

- motina D. V. su nepilnamete dukterimi T. L. bendrauja kiekvienais metais nuo sausio 2 d. iki sausio 5 d., pasiimdama dukterį iš jos gyvenamosios vietos sausio 2 d. 10.00 val. ir grąžindama į jos gyvenamąją vietą sausio 5 d. 18.00 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip;

- nelyginiais metais Šv. Velykų atostogų metu motina D. V. su nepilnametė dukterimi T. L. bendrauja nuo pirmosios Šv. Velykų dienos (sekmadienio) 12.00 val., pasiimdama dukterį iš jos gyvenamosios vietos, iki antrosios Šv. Velykų dienos (pirmadienio) 18.00 val., grąžindama dukterį į jos gyvenamąją vietą, bei nuo pirmojo ketvirtadienio po Šv. Velykų 10.00 val., pasiimdama dukterį iš jos gyvenamosios vietos, iki pirmojo šeštadienio po Šv. Velykų 18.00 val., grąžindama dukterį į jos gyvenamąją vietą, jeigu šalys nesutaria kitaip;

- lyginiais metais Šv. Velykų atostogų metu motina D. V. su nepilnamete dukterimi T. L. bendrauja nuo trečios dienos po pirmosios Šv. Velykų dienos (antradienio) 12.00 val., pasiimdama dukterį iš jos gyvenamosios vietos iki ketvirtadienio po Šv. Velykų 18.00 val., grąžindama dukterį į jos gyvenamąją vietą, jeigu šalys nesutaria kitaip;

- kiekvienais metais nepilnametė duktė T. L., nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį – Tėvo dieną – praleidžia su tėvu M. L., jei šalys nesusitaria kitaip;

- kiekvienais metais nepilnametė duktė T. L., nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį – Motinos dieną – praleidžia su motina D. V., jai pasiimant dukterį iš jos gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18.00 val. jei šalys nesusitaria kitaip.

Atsakovė D. V. sutinka su ieškovo M. L. siūloma nustatyti jos ir dukters bendravimo tvarka. Teismas, įvertinęs siūlomą motinos ir dukters bendravimo tvarką, daro išvadą, kad ieškovo siūloma atsakovės bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka atitinka tiek skyrium gyvenančios motinos, tiek mažametės dukters interesus. Atsakovė pagal šią tvarką turės maksimalias galimybes bendrauti su dukterimi ir dalyvauti jos auklėjime. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nustatytina ieškovo siūloma ir aukščiau nurodyta atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.170 straipsnis).

Pažymėtina, kad teismo nustatyta tėvų bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka yra minimalūs standartai, kurių privalų laikytis, tačiau tai neužkerta kelio tėvams bendru sutarimu vienas kitam suteikti palankesnių sąlygų bendrauti su vaikais. Be to, teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

V. D. nepilnamečiui vaikui skirtino išlaikymo dydžio.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Paminėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad orientacinė išlaikymo dydžio suma yra minimalus atlyginimas atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Minimalus mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius ieškinio pateikimo metu ir iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 468,61 Eur (neatskaičius mokesčių 642,00 Eur), o nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalus mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius šiuo metu yra 533,65 Eur (neatskaičius mokesčių 730,00 Eur).

Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tačiau teismas plėtodamas šią praktiką taip pat pasisakė, kad vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Ieškovas M. L. prašo priteisti iš atsakovės D. V. 250,00 Eur dydžio išlaikymą dukteriai, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Atsakovė su reikalavimu sutinka iš dalies, t. y. sutinka mokėti dukteriai 180,00 Eur išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis.

Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė beveik neprisideda prie dukters išlaikymo. Ieškinyje nurodoma, kad per mėnesį dukteriai išlaikymo reikia ne mažiau kaip 500,00 Eur: 250,00 Eur – maistui; 30,00 Eur – drabužiams; 30,00 Eur – avalynei, galanterijai; 30,00 Eur – buities prekėms; 10,00 Eur – vitaminams, maisto papildams; 10,00 Eur – higienos prekėms; 10,00 Eur – pratyboms ir kitoms rinkliavoms mokykloje; 20,00 Eur – pramoginių šokių būreliui; 70,00 Eur – komunalinėms paslaugoms; 40,00 Eur – laisvalaikiui. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, panašias patiriamas išlaidas, tačiau paminėjo, kad galimai ir mažiau per mėnesį išleidžia būsto išlaikymui (komunalinėms paslaugoms), o maistą skaičiuoja bendrai, kadangi išleidžia 500,00 Eur per mėnesį, todėl laiko, kad dukters maistui išleidžia 250,00 Eur. Nors kaip nurodoma, pagal teismų praktiką orientaciniu kriterijumi laikoma išlaikymo suma yra minimalus atlyginimas atskaičius mokesčius, tačiau šiuo atveju sutiktina, su atsakovės pagrįstais argumentais, kad išlaidos maistui, atsižvelgiant į tai, kad šalių dukteriai nėra nustatyti jokie specialūs poreikiai maistui, ji yra septynerių metų, lanko mokyklą, kur gauna maitinimą, yra nurodomos per didelės. Taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad duktė lanko kokius nors būrelius, nors tokį būrelį nurodo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ženkliai yra padidėjus energetikos išteklių kainos, taip pat nuolatos didėja maisto prekių ir paslaugų kainos. Neginčytina tai, kad vaiko išlaidos maistui, higienai, aprangai, ugdymui ir kitiems būtiniesiems poreikiams yra savaime suprantamos ir būtinos. Būtina piniginių lėšų skirti vaiko sveikatai, lavinimui, tinkamam augti sąlygų sukūrimui. Įvertinus šalių dukters poreikius (maistas, apranga, būstas, vaistai ir vitaminai, higienos priemonės, ugdymas ir laisvalaikis), reikalingą išlaikymo sumą, kurią ieškovas nurodė ieškinyje, t. y. 500,00 Eur, orientacinį kriterijų nustatant išlaikymo didį, t. y. kad ieškinio pateikimo metu minimalus mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius buvo 468,61 Eur, o nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 533,65 Eur, bei ieškovui nenurodžius, kad po minimalios algos dydžio pakeitimo, dukters poreikiai išaugo, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nepilnametės šalių dukters T. L. poreikius patenkina 480,00 Eur dydžio išlaikymas, kas nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovui nepateikus jokių įrodymų, kurie pagrindžia dukters poreikius (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), nėra pagrindo daryti išvadai, kad dukters poreikiams patenkinti reikalinga daugiau nei 480,00 Eur, net jei ir orientaciniu kriterijumi laikoma minimali mėnesinė alga padidėjo.

Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, taip pat pateikti įrodymai, kad jis dirba specialistu inžinieriumi. Ieškovas nurodė, kad jo pajamos yra darbo užmokestis – 1000,00 Eur plius už pasiektus rezultatus, ir jis gali siekti iki 2000,00 Eur. Pateiktas ieškovo banko sąskaitos išrašai už laikotarpius nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 25 d., ir 2021 m. sausio 2 d. iki 2021 m. lapkričio 22 d. iš kurių matyti, kad vidutinės atsakovės mėnesinės pajamos per šį laikotarpį buvo apie 944,64 Eur (21726,72 Eur per 23 mėn.). Ieškovas įsiskolinimų neturi, turi santaupų, butą Kaune, kuriame su dukterimi gyvena, automobilį. Daugiau išlaikytinių neturi, nedarbingumas nenustatytas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, kad atsakovė D. V. nedirba. Iš informacijos apie asmenų draudžiamąsias pajamas, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 11 d. matyti, kad ji yra gavusi nedarbo draudimo išmokas per mėnesį vidutiniškai apie 305,05 Eur (2135,40 Eur / 7 mėn. (2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 22 d.)). Atsakovė transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi. Nurodo, kad turi sveikatos problemų, dėl kurių negali dirbti, tačiau nedarbingumas nėra nustatytas, jokių įrodymų, kurie pagrįstų, atsakovės sveikatos problemas, dėl kurių atsakovė negalėtų dirbti, nepateikta. Duomenų, kad atsakovė turėtų įsiskolinimų, byloje nėra. Atsakovė daugiau išlaikytinių neturi. Paminėtina, kad šalių vaikui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, t. y. iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 70,00 Eur, o nuo 2022 m. sausio 1 d. – 73,50 Eur. Paminėtina, kad byloje nustatyta, kad šiuos pinigus gaudavo atsakovė, tačiau jokių duomenų, kad atsakovė atiduodavo šiuos pinigus ieškovui būtent vaiko poreikių tenkinimui, byloje nėra, priešingai, ieškovas teigia, kad šios išmokos atsakovė ieškovui neduodavo.

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovo M. L. turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės D. V., kadangi ieškovas dirba ir gauna nemažą darbo užmokestį, turi nekilnojamojo turto, transporto priemonę, o atsakovė šiuo metu nedirba, nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neturi. Tačiau įvertintina ir tai, kad atsakovė yra darbinga, sveikatos problemų neturi, nėra pateikta priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl taip pat turi stengtis prisidėti prie dukters išlaikymo tiek, kad patenkintų jos poreikius. Teismas nustatė, kad šalių nepilnametės dukters T. L. poreikių tenkinimui reikalinga skirti 480,00 Eur per mėnesį. Paminėtina, kad nors šiuo metu tikslinę 73,50 Eur išmoką vaikui gauna atsakovė, tačiau teismui nustačius gyvenamąją vietą su ieškovu, šią išmoką gaus ieškovas. Kadangi valstybė moka išmoką būtent vaikui, todėl visas šalių dukteriai reikalingo išlaikymo dydis mažintinas šia išmoka, kadangi byloje nenustatyta, kad abiejų tėvų turtinė padėtis leistų tenkinti pilnai dukters poreikius. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės D. V. išlaikymą nepilnametei dukteriai T. L., (duomenys neskelbtini), po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės tenkintinas iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu atsakovės turtinė padėtis yra blogesnė, ką pripažįsta ir pats ieškovas, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo išlaikymo teikimo lygiomis dalimis principo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės D. V. nepilnametei dukteriai T. L., (duomenys neskelbtini), priteistinas išlaikymas po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, įskaičiuojant atsakovės sumokėtą išlaikymą iki sprendimo priėmimo dienos, kuris buvo priteistas Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Išlaikymo vaikui lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas vaiko tėvas – ieškovas M. L. (CK 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

X. D. išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo.

Ieškovas M. L. prašo priteisti iš atsakovės D. V. išlaikymo nepilnametei dukteriai T. L. įsiskolinimą – 1400,00 Eur (už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d.).

Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovas M. L. nurodė, kad atsakovė neprisideda prie dukters išlaikymo. Tačiau ieškovas sutiko, kad 2021 metų vasaros laikotarpiu vieną mėnesį šalių duktė gyveno su atsakove, bei su atsakovės motina I. V.. Kaip matyti iki 2021 m. kovo 22 d. šalių duktė T. L. gyveno su atsakove D. V., ieškovas pervesdavo jai pinigus už dukters išlaikymą. Tačiau išlaikymas iš ieškovo dukteriai nebuvo priteistas, šalys taikiai buvo sutarusios, kad ieškovas mokės išlaikymą dukteriai. Atsakovė D. V. teigia, kad pats ieškovas yra skolingas išlaikymo įsiskolinimą, todėl išlaikymo įsiskolinimo nėra pagrindo priteisti. Tačiau atsakovei nereiškiant savarankiško reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo, nėra pagrindo spręsti ar toks įsiskolinimas egzistavo ir dėl galimybės įskaityti susidariusius priepriešinius šalių įsiskolinimus. Atsakovė jokių įrodymų pagrindžiančių, kad teikė dukteriai išlaikymą, išskyrus ieškovo pripažįstamą vieną mėnesio gyvenimą su ieškove ir senele, bei 100,00 Eur pinigų sumą, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė teikė dukteriai išlaikymą, todėl ieškovo reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d. laikytinas pagrįstu.

Ieškovas prašo priteisti 1400,00 Eur įsiskolinimo, tačiau teismas nustatė, kad vaikui reikalinga išlaikyti suma per mėnesį yra 480,00 Eur ir nusprendė priteisti iš atsakovės 190,00 Eur išlaikymo kas mėnesį. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų ieškovo padėtis tiek įsiskolinimo susidarymo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo metu buvo geresnė nei atsakovės, kuri ir tuo metu nedirbo, turto neturėjo. Taigi nenustačius, kad iki ieškinio pateikimo dienos būtų buvę kitokios aplinkybės nei nagrinėjant bylą teisme, todėl nėra pagrindo skaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą už kiekvieną mėnesį po 250,00 Eur. Kadangi atsakovė iš dalies neteikė nepilnametei dukteriai T. L. išlaikymo nuo momento, kada duktė apsigyveno pas ieškovą, todėl ieškovo reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas iš dalies, t. y. iš atsakovės D. V. priteistinas 1130,57 Eur (190,00 Eur x 12 mėn. / 365 d. x (227 d. – 30 d. (vienas mėnuo vaiko išbūtas su atsakove ir senele) – 100,00 Eur (atsakovės teiktas išlaikymas) išlaikymo nepilnametei dukteriai T. L. įsiskolinimas. Išlaikymo įsiskolinimo vaikui lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas vaiko tėvas – ieškovas M. L. (CK 3.203 straipsnis).

X. D. bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas M. L. šioje byloje buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ieškovas žyminio mokesčio taip pat nebuvo sumokėjęs. Taip pat ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 1130,00 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, bei pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2021 m. rugsėjo 6 d. pinigų priėmimo kvitas, sąskaitos už teisines paslaugas: 2021 m. rugsėjo 23 d. – 600,00 Eur už ieškinio parengimą ir konsultacijas, 2022 m. sausio 26 d. – 240,00 Eur už atstovavimą teismo posėdyje ir pasirengimą posėdžiui, ir 2022 m. kovo 6 d. – 240,00 Eur už atstovavimą teismo posėdyje ir pasirengimą posėdžiui).

Byloje nustatyta, kad ieškovas su advokato padėjėju Ž. C. 2021 m. rugsėjo 6 d. sudarė atstovavimo sutartį, kurioje aiškiai nurodyta, kad pavedimas susijęs su M. L. teisių gynimu Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose civilinėje byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo. Tą pačią dieną ieškovas savo atstovui sumokėjo 1130,00 Eur grynais, ką patvirtina 2021 m. rugsėjo 6 d. pinigų priėmimo kvitas. Taigi, nors sąskaitos už teisines paslaugas buvo išrašytos vėliau, t. y. 2021 m. rugsėjo 23 d., 2022 m. sausio 26 d. ir 2022 m. kovo 6 d., tačiau nėra jokio pagrindo spręsti, kad šios teisinės pagalbos išlaidos yra susijusios su kokiais kitais ieškovo reikalais, nei nurodo ieškovas, ar nurodyta atstovavimo sutartyje. Todėl atmestini atsakovės atstovo argumentai, kad ieškovas neva nepatyrė jokių bylinėjimosi išlaidų.

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, toliau – Rekomendacijos). Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80,00 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (Rekomendacijų 5 punktas). Už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai: už ieškinio paregimą – 2,5 (3 793,50 Eur); už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 (121,39 Eur) (Rekomendacijų 8.2. ir 8.19 punktai). Paminėtina, kad nepriklausomai nuo to, kada išrašytos sąskaitos, dydžiai apskaičiuoti tuo metu kada jos buvo faktiškai apmokėtos, t. y. 2021 m. rugsėjo 6 d.

Ieškovo prašomos priteisti išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, t. y. už ieškinio parengimą ir konsultacijas, bei pasirengimą teismo posėdžiams, ir už dalyvavimą 2022 m. kovo 7 d. teismo posėdyje neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų, mažinti tokių išlaidų nėra pagrindo, jos nėra neprotingai didelės. Tačiau pažymėtina, kad už vieną advokato padėjėjo atstovavimo teisme valandą mokėtinas maksimalus dydis yra tik 121,39 Eur. Byloje 2022 m. sausio 27 d. vyko parengiamasis teismo posėdis, kuris truko mažiau nei pusvalandį, todėl už šį posėdį gali būti reikalaujama priteisti ne daugiau kaip 121,39 Eur. Taigi šiuo atveju už advokato padėjėjo pagalbą galėtų būti priteisiama ne daugiau nei 1091,39 Eur.

Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 85 proc. (100 proc. reikalavimas dėl už reikalavimus dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, 76 proc. reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, ir 80 proc. išlaikymo įsiskolinimo priteisimo), ieškovui iš atsakovės priteistina 927,68 Eur (1091,39 Eur x 85 proc.) advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

Šioje byloje jei ieškovas nebūtų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo priteisimo turėjo mokėti 109,00 Eur ((250,00 Eur x 12 mėn. + 1400,00 Eur) x 3 proc. x 75 proc. x 1,105 (vartotojų kainų indeksas)) dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis ir 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 82 straipsnis), o už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo turėjo mokėti 83,00 Eur (100,00 Eur x 75 proc. x 1,105 (vartotojų kainų indeksas)). Ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, todėl valstybei iš atsakovės D. V. priteistina 163,20 Eur (109,00 Eur + 83,00 Eur x 85 proc.) žyminio mokesčio.

Atsakovė D. V. įrodymų, kad turėjo kokių nors bylinėjimosi išlaidų nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 4,48 Eur sumą. Kadangi ieškinys patenkinti iš dalies, todėl iš atsakovės valstybei priteistina 3,80 Eur, o iš ieškovo, kuris turėtų mokėti 0,68 Eur, pašto išlaidos nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 1 ir 6 dalys, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės T. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su tėvu M. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukteriai T. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. lapkričio 5 d. (ieškinio pateikimo dienos) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, į jį įskaitant pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartį teiktą/ išieškotą laikiną išlaikymą.

Priteisti iš D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukteriai T. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) 1130,57 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimties eurų 57 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnametės T. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoju uzufrukto teise skirti tėvą M. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti D. V. bendravimo su nepilnamete dukterimi T. L. tvarką:

1. Motina D. V. su nepilnamete dukterimi T. L. bendrauja kalendorinių metų lyginių savaičių šeštadieniais–sekmadieniais, pasiimdama dukterį iš jos gyvenamosios vietos 11.00 val. šeštadienį ir grąžindama į jos gyvenamąją vietą 18.00 val. sekmadienį, jeigu šalys nesusitaria kitaip;

2. Lyginiais metais motina D. V. su nepilnamete dukterimi T. L. bendrauja per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, pasiimdama dukterį iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 18.00 val. ir grąžindama dukterį į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 19.00 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip;

3. Nelyginiais metais per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas su dukterimi bendrauja tėvas M. L., motina D. V. su dukterimi T. L. bendrauja Šv. Kūčių dieną, pasiimdama dukterį iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 10.00 val. ir grąžindama į jos gyvenamąją vietą gruodžio 24 d. 18.00 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip;

4. Motina D. V. su nepilnamete dukterimi T. L. bendrauja kiekvienais metais nuo sausio 2 d. iki sausio 5 d., pasiimdama dukterį iš jos gyvenamosios vietos sausio 2 d. 10.00 val. ir grąžindama į jos gyvenamąją vietą sausio 5 d. 18.00 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip;

5. Nelyginiais metais Šv. Velykų atostogų metu motina D. V. su nepilnametė dukterimi T. L. bendrauja nuo pirmosios Šv. Velykų dienos (sekmadienio) 12.00 val., pasiimdama dukterį iš jos gyvenamosios vietos, iki antrosios Šv. Velykų dienos (pirmadienio) 18.00 val., grąžindama dukterį į jos gyvenamąją vietą, bei nuo pirmojo ketvirtadienio po Šv. Velykų 10.00 val., pasiimdama dukterį iš jos gyvenamosios vietos, iki pirmojo šeštadienio po Šv. Velykų 18.00 val., grąžindama dukterį į jos gyvenamąją vietą, jeigu šalys nesutaria kitaip;

6. Lyginiais metais Šv. Velykų atostogų metu motina D. V. su nepilnamete dukterimi T. L. bendrauja nuo trečios dienos po pirmosios Šv. Velykų dienos (antradienio) 12.00 val., pasiimdama dukterį iš jos gyvenamosios vietos iki ketvirtadienio po Šv. Velykų 18.00 val., grąžindama dukterį į jos gyvenamąją vietą, jeigu šalys nesutaria kitaip;

7. Kiekvienais metais nepilnametė duktė T. L., nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį – Tėvo dieną – praleidžia su tėvu M. L., jei šalys nesusitaria kitaip;

8. Kiekvienais metais nepilnametė duktė T. L., nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį – Motinos dieną – praleidžia su motina D. V., jai pasiimant dukterį iš jos gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18.00 val. jei šalys nesusitaria kitaip.

Nuo sprendimo priėmimo dienos panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo priteisimą.

Priteisti M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 927,68 Eur (devynis šimtus dvidešimt septynis eurus 68 ct) išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 163,20 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus 20 ct) žyminio mokesčio ir 3,80 Eur (tris eurus 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.