Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Č. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, išsituokusiam, turinčiam aukštąjį išsilavinimą, pensininkui, gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini), deklaravusiam gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) neteistam, įtariamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Č. M. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2023 m. liepos 6 d. apie 00:30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) svetainėje, žodinio konflikto su šeimos nare, buvusia sutuoktine S. M., su kuria iki šiol gyvena, metu, panaudojo fizinį smurtą prieš šeimos narę S. M., dešine ranka suėmęs nukentėjusiąją už kaklo ją smaugė. Tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai S. M. fizinį skausmą.

2. Taip pat Č. M. grasino nužudyti žmogų, o būtent: jis, 2023 m. liepos 7 d. apie 21:30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, žodinio konflikto su šeimos nare, buvusia sutuoktine S. M., su kuria iki šiol gyvena, metu, paėmęs į rankas mačetę, kuri šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriama, grasino nužudyti S. M., sakydamas, „užmušiu“, „duosiu per galvą“, dėl to nukentėjusiajai S. M. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai nužudyti gali būti įvykdyti.

3. Teismo posėdžio metu apklaustas Č. M., kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, parodė, kad tą vakarą, prie tvenkinio bėgiojo kaimyno aviganis be priežiūros ir visus gąsdino. Jis paskambino kaimynei ir paprašė paimti šunį, nes tas šuo puolė. Po to jis iškvietė policiją. Kai jis sode dirbo su mečete, atėjo jo sutuoktinė. Sutuoktinei pasakė, kad ji pasitrauktų, nes gali netyčia pataikyti į galvą, ji dėl to susinervino ir pagalvojo, kad jis mečete nori suduoti jai. Žmona, parėjusi namo, atsisėdo ant lovos, o jis norėdamas ją nuraminti, apkabino ją, tačiau ji pagalvojo, kad jis nori ją pasmaugti. Atvažiavus greitajai pagalbai, pamatavo kraujospūdį, subintavo ranką ir koją, po to greitoji išvažiavo, o policijos pareigūnai apklausinėjo vaikus, kurie paliudijo, kad nieko nebuvo. Vaikai viską matė ir paaiškino, kad nieko nebuvo. Tą vakarą su vaikais konfliktų nebuvo. Vaikai jo nemušė, tik norėjo jį nuraminti. Niekas nieko nelietė, tiesiog įvyko nesusipratimas. Toliau Č. M. parodė, kad kartais vartoja alkoholį po pirties, porą bokalų alaus. Tai būna 1-2 kartus per mėnesį arba per šventes. Priklausomybės alkoholiui jis neturi. Nors medikai jam nustatė abstinencijos elgesio sutrikimus dėl alkoholio vartojimo, priklausomybę alkoholiui, tačiau jis nežino, kodėl jie taip nustatė. Kartais jis gali susinervinti dėl kiekvieno menkniekio, nes turi nervinį sutrikimą, kuris atsirado dėl pažeisto stuburo. Tokio konflikto su žmona, kurio metu jie stipriai susipyktų ar dėl to vyktų muštynes, tikrai nebuvo, nebent buvo tik žodinis konfliktas.

Motyvuojamoji dalis

20. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys fizinį skausmą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006). Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimas giminaitis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas arba prieš jį smurtaujama, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, jog būtų sukeliami atitinkami BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

21. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimas yra realus kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Šį faktą gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės kurioms esant grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, Nr. 2K-410-693/2015, Nr. 2K-131-1073/2018). <...> svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-410-693/2015, 2K-553-942/2015, 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017, 2K-269-303/2020 ir kt.).???

22. Teismo posėdžio metu Č. M. parodė, kad tą vakarą, prie tvenkinio bėgiojo kaimyno aviganis be priežiūros ir visus gąsdino, todėl jis paskambino kaimynei ir paprašė paimti šunį, nes tas šuo puolė, po to iškvietė policiją. Kai jis sode dirbo su mačete, atėjo jo sutuoktinė, kuriai liepė pasitraukti, nes gali netyčia pataikyti į galvą, ji dėl to susinervino ir pagalvojo, kad mačete jis nori suduoti jai. Žmona, parėjusi namo, atsisėdo ant lovos, o jis norėdamas ją nuraminti, apkabino, tačiau ji pagalvojo, kad jis nori ją pasmaugti. Ikiteisminio tyrimo metu (2023 m. liepos 8 d.) apklaustas kaip įtariamasis Č. M. parodė, kad galvos traumų yra turėjęs, vakar jį sumušė policijos pareigūnai, taip pat jį sumušė ir jo dukra R. M., gim. (duomenys neskelbtini)., ir jo sūnus E. M., gim. (duomenys neskelbtini), psichikos sveikatos centruose ar ligoninėse nesigydė, narkologo įskaitoje nėra įregistruotas. Dėl jam įteikto pranešimo apie įtariamą nori pasakyti, kad 2023 m. liepos 6 d. tarp jo ir S.M. jokių konfliktų nebuvo, o 2023 m. liepos 7 d. nuo 18 val. iki 19 val. jis atvyko į savo gyvenamąją vietą. Jis iki to momento nieko negėrė, buvo blaivus, jie atsisėdo su buvusia žmona S.M. pakalbėti. Dėl to, kad jo name yra gręžinys ir jis sugedo, o tuo gręžiniu naudojasi ir kaimynas I. su jo žmona N., jis pas juos nuėjo pranešti, kad nebus vandens. Atėjus pas juos, N. jam pasakė, kad eitų lauk, dėl to jis iškvietė policijos pareigūnus. Prie jo namo sėdėjo ir S.M., kuri paprašė jo nekviesti policijos. Po to pas juos namo atvyko jo sūnus E.M. kartu su R.M. ir jį sumušė, matyt, nes jis jiems trukdo gyventi. Jis po jų smūgių pabėgo ir pasislėpė, po to pamatęs, kad atvyko policijos pareigūnai jis atėjo pas juos. Tačiau jie jo nieko neklausinėjo, tiesiog įsodino į automobilį. Taip pat įvykio vietoje buvo ir greitoji pagalba, kuri jį norėjo išsivežti, tačiau policijos pareigūnai neleido jam važiuoti su jais. Jis sėdėjo policijos automobilyje apie 3 valandas, tada jį atvežė į areštinę. Nori paminėti, kad jam šiuo metu skauda širdį ir galvą, dėl to jaučiasi labai prastai. Jis planuoja, kai pasidarys naują pasą, išskristi į Prancūziją. Šiuo metu negali pasakyti, kur galėtų apsistoti, nes nežino nei vieno giminaičio tikslaus adreso ir nežino ar jie sutiktų jį priimti pas save. Daugiau neturi ką pasakyti (b. l. 100-103). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad Č.M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, prieštarauja vieni kitiems ir nelaikytini patikimais. Tokią išvadą suponuoja ir 2023 m. lapkričio 23 d. – gruodžio 7 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-244/2023 nustatytos aplinkybės, kad Č. M. dėl tuo metu buvusio psichikos sutrikimo negalėjo suvokti reikšmingų nagrinėjamam įvykiui aplinkybių taip pat fragmentiniai kliedesiniai patyrimai yra integruoti į jo atmintį, todėl jo teikiami parodymai apie inkriminuojamą veiką gali stokoti nuoseklumo, aiškumo ir turėtų būti vertinami kritiškai. Ekspertė Greta Murauskienė teismo posėdžio metu patvirtino, kad Č. M. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes jo psichikos būklė įvykio metu buvo sutrikusi, mąstymo funkcija buvo sutrikusi ypatingai, dėl to jis negalėjo užfiksuoti reikšmingų aplinkybių, jų atpasakoti.

23. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji S. M. parodė, kad palaiko parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jų neprisimena. Protokole parašyta, kad jis norėjo ją smaugti, bet iš tikrųjų ji išsigando, kad jis smaugs, o jis tiesiog stipriai ją apkabino. Jai truputį skaudėjo. Jis ją stipriai apkabino už kaklo. Dėl įvykio su mačete nukentėjusioji parodė, kad nebuvo jokio konflikto. Jie kartu sėdėjo ant suoliuko, mačetė gulėjo šalia. Tuo metu jis skambino policijai, jos paprašė atnešti žiebtuvėlį, tada jis pakėlė mačetę, bet po to padėjo. Ji neprisimena, ar jis tuo momentu jai grasino suduoti mačete į galvą. Kai vyras paėmė mačetę, ji neišsigando, ikiteisminio tyrimo metu pasakė kitaip, nes jai buvo labai didelis kraujospūdis. Tokie nukentėjusiosios S. M. parodymai prieštarauja jos pačios parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, taip pat kitiems byloje esantiems ir teismo posėdyje ištirtiems įrodymams bei vertintini kritiškai. 2023 m. liepos 8 d. apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji S. M. parodė, kad jos buvęs vyras Č.M. dažnai vartoja alkoholį, juo piktnaudžiauja, išgėręs tampa agresyvus, pradeda žodžiais konfliktuoti, todėl ji bijo dėl savo saugumo, jai grasina, prieš ją smurtauja. 2023 m. liepos 6 d., apie 00 val. 30 min. adresu (duomenys neskelbtini), jos buvęs vyras Č.M., jiems būnant namuose, svetainėje, pradėjo su ja žodžiu konfliktuoti, konflikto metu jis prie jos priėjo ir dešine ranka pradėjo ją smaugti, dėl to ji pajuto fizinį skausmą, ji bandė jo paprašyti, kad nustotų smaugti, bet negalėjo, nes jis ją stipriai smaugė, negalėjo prakalbėti. Taip pat tuo pačiu adresu 2023 m. liepos 7 d., apie 21 val. 30 min., jiems būnant lauke prie namo, tiksliau prie pavėsinės, Č.M. jos paprašė, kad jam atneštų žibintuvėlį, jai nespėjus atsistoti ir nueiti paimti žibintuvėlio, jis paėmė šalia jo buvusią mačetę į ranką ir su ja jai grasino, kad ją užmuš, duos su mačete jai per galvą. Po šių žodžių ji labai išsigando ir bijo dėl savo saugumo. Prašo pradėti tyrimą (pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, b. l. 15-16). Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir teismo posėdyje peržiūrėtas vaizdo įrašas „PSS-20230707-233425UTC+300.mp4“, iš kurio matyti, kad Č. M. sūnus E. M. parodė policijos pareigūnui mačetę, kuri buvo paimta ir apžiūrėta, todėl neįtikėtina, kad grasinimą mačete nukentėjusioji būtų išgalvojusi, kaip teigė teismo posėdžio metu, dėl kraujospūdžio. Be to, vaizdo įraše matyti ir girdėti, kaip S. M. pasakoja policijos pareigūnams, kad ji sėdėjo, kažką ne taip pasakė, o Č. M. užsimojo mačete ir pasakė „kaip duosiu“. Vaizdo įraše girdėti, kaip S. M. sako, kad mačete Č. M. pjauna krūmus, o dabar dar ja grasina ir jai, pasakoja pareigūnams, jog prieš porą dienų Č. M. ją smaugė, dėl to ji pajuto fizinį skausmą (b. l. 59-61). Vaizdo įraše matyti ir girdėti, kaip Č. M. sūnus E. M. ir dukra R. M. prašo policijos pareigūnų išvežti jo tėvą į psichiatrinę ligoninę, nes jam reikalingas gydymas, mama bijo dėl savo saugumo, nes tėvas sako, kad nužudys mamą ir pasikars (vaizdo įrašo 09:30-09:50 min.).

24. 2023 m. lapkričio 23 d. – gruodžio 7 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-244/2023 nurodyta, kad Č. M. nusikalstamų veikų padarymo metu (2023 m. liepos 6 d. ir 2023 m. liepos 7 d.) konstatuojamas ūminis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Č. M. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones — ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b. l. 132-135). Teismo posėdžio metu buvo apklausta ekspertė Vilma Jonėliukštienė ir ekspertė Greta Murauksienė, kurios patvirtino minėtame akte išdėstytas išvadas, jomis abejoti, teismo vertinimu, nėra pagrindo. Ekspertė Greta Murauskienė rekomendavo Č. M. taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą, nes yra didelė tikimybė, kad tiriamajam pasikartos (duomenys neskelbtini), su psichiniais sutrikimais vartojant alkoholį.

25. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad Č. M., dėl ūminio psichikos sutrikimo, baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, prokurorės nutarime perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nurodytomis aplinkybėmis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamu, o pagal BK 17 straipsnio 2 dalį asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką, tačiau jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

26. Lietuvos teismų praktikoje, įvertinus BK 98 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalių nuostatas, yra išskiriami šie pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas konkrečias priverčiamąsias medicinos priemones asmeniui, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-87-697/2021). Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-328-648/2017).

27. Atsižvelgiant į ekspertizės akte pateiktas rekomendacijas ir ekspertės Gretos Murauskienės paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, įvertinus Č. M. psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, padarytų veikų pobūdį ir jų pavojingumą bei asmens, padariusio įstatymo uždraustas veikas, socialinį pavojingumą, taip pat siekiant užtikrinti paties Č. M. tinkamą priežiūrą bei nukentėjusiosios S. M. interesus, kad panašūs įvykiai neapsikartotų, jam taikytina švelniausia priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 393 straipsnio 1 dalis, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 1 punktas).

28. Daiktai, turintys reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti, – vokas su mačete, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlį, teismo nutarčiai įsiteisėjus, sunaikintini.

29. Teismas ne rečiau kaip kartą per 6 (šešis) mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 2 dalis), todėl proceso dalyviams išaiškintina, kad praėjus ne daugiau kaip 6 (šešiems) mėnesiams nuo šios nutarties įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios, sveikatos priežiūros įstaiga, įvertinusi Č. M. psichikos sveikatos būklę, turėtų kreiptis į teismą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar taikymo panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

Pripažinti, kad Č. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, būdamas nepakaltinamu.

Pripažinti, kad Č. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamu.

Taikyti Č. M. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centre.

Teismo nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Č. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo nutarčiai įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti, – voką su mačete, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlį, – sunaikinti.

Išaiškinti proceso dalyviams, kad teismas ne rečiau kaip kartą per 6 (šešis) mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalis), todėl praėjus ne daugiau kaip 6 (šešiems) mėnesiams nuo šios nutarties įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios, sveikatos priežiūros įstaiga, įvertinusi Č. M. psichikos sveikatos būklę, turėtų kreiptis į teismą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar taikymo panaikinimo.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.