- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-27
- Bylos Nr.
- e2-198-934/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00391-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Alkos namai“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal I. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alkos namai“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. M. (toliau – ieškovė arba apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Alkos namai“ (toliau – atsakovė) 178 000 Eur skolą, 6 procentų dydžio metinių palūkanų laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 22 d. iki ieškinio pateikimo dienos 2022 m. gruodžio 28 d., kurios sudaro 5 559,45 Eur, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovės ilgalaikis turtas dvigubai mažesnis nei pareikšto reikalavimo suma, trumpalaikis turtas iš esmės susideda iš 802 671 Eur vertės atsargų. Pažymi, kad atsakovės turtinė padėtis (turtas 890 475 Eur sumai ir įsipareigojimai 811 179 Eur sumai), didelė reikalavimo suma pagrindžia, jog ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika didelė. Pažymi, jog atsakove nebendrauja su ieškove, negrąžina skolos todėl yra nesąžininga. Nurodė, kad nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės iškyla pakankamai didelė grėsmė ieškovės turtiniams interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 30 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, ieškovo ieškinio reikalavimus, sprendė, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, tačiau ieškovė neįrodė, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomu. Nurodė, kad ieškovės motyvai, kaip nebendradarbiavimas, atsisakymas vykdyti prievolę nelaikytini sudarančiais pagrindą taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovės galimas nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) ir taip apsunkinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje.
5. Vien asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas konstatuoti prastą atsakovės finansinę padėtį, tai nesuteikia pagrindo pripažinti egzistuojant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies prasme, nes tai, kad atsakovės turtinė padėtis galbūt yra prasta, nepatvirtina jos nesąžiningo elgesio. Ieškovė objektyvių argumentų pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą nenurodė, teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis tokių pagrindų taip pat nenustatė.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė 2022 m. sausio 6 d. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos 2022 m. gruodžio 30 d. nutartį, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
6.1. Ieškovė nurodo Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, pagal kurią asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojamas, todėl taikyti šias priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Ieškovė šią praktiką vertina kritiškai, kadangi ieškovei, prašančiai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir neturinčiai kontakto su atsakove, yra ypač sudėtinga pateikti įrodymus apie būsimus ar atliekamus atsakovės veiksmus, susijusius su turto paslėpimu, perleidimu, įkeitimu. Ieškovė paprastai tokių duomenų neturi ir neturi galimybės gauti, nes jie, kol neįvyko pats faktas, nėra fiksuojami nei viešuose registruose, nei kituose viešai prieinamuose šaltiniuose;
6.2. Ieškovės vertinimu, papildomai pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys, pagrindžia, kad atsakovės nekilnojamasis turtas yra įkeistas, ji nei karto nesusisiekė su ieškove dėl skolos grąžinimo, nepasiūlė jokių situacijos sprendimo variantų, atsakovės nekilnojamasis turtas yra įkeistas, atsakovės finansinė situacija pagal viešai prieinamas finansines deklaracijas yra tokia, kad ieškovei palankus teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas. Šie argumentai akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovė net neketino grąžinti ieškovės sumokėtos sumos dalies ir neketino vykdyti 2022 m. balandžio 19 d. susitarimo, elgėsi nesąžiningai su ieškove, ji neturi finansinių galimybių grąžinti ieškovės reikalaujamą sumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
9. Apeliacinis procesas vyksta dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei. Todėl šios apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones, byloje susiklosčiusioms aplinkybėms.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
10. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė prašymą priimti naujus įrodymus, t. y. Nekilnojamojo turto registro išrašus, kurie įrodo aplinkybę, kad atsakovės nekilnojamasis turtas yra įkeistas. Apeliantė nurodė, kad poreikis pateikti įrodymus atsirado gavus Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutartį, kuria teismas nenustatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
12. Atsižvelgdamas į apeliantės nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, viena vertus, ieškovė nepateikė duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad teikiami įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ar šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kita vertus, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad apeliantė, teikdama papildomus įrodymus, sąmoningai siekia vilkinti procesą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Įvertinusi nurodytas aplinkybes bei tai, kad apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, o nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai, bei siekdama priimti teisingą sprendimą, teisėjų kolegija nutaria priimti šalių pateiktus naujus įrodymus ir vertinti juos visų byloje esančių faktinių duomenų kontekste.
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).
14. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškinio reikalavimo preliminaraus pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimu.
15. Apeliantės įsitikinimu, atsakovei ieškinio suma yra didelė, be to, atsakovės elgesys iki bylos iškėlimo (turto įkeitimas, nebendravimas su ieškove), įrodo jos veiksmų nesąžiningumą, todėl yra grėsmės, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar ją pakeisti.
16. Aktualioje teismų praktikoje akcentuojama, jog nepriklausomai nuo atsakovei reiškiamos ieškinio sumos dydžio, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas konstatuoti esant grėsmę būsimo teismo sprendimui įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-370-516/2022; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-589-910/2022, 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-100-910/2022). Svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-370-516/2022).
17. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas būtent siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-327-302/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1283-302/2020 ir kt.). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1303-302/2020).
18. Teismų praktikoje pažymima, kad turto arešto institutas itin varžo šalies interesus. Dėl šių priežasčių turto areštas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 1607-464/2018, 17 punktas).
19. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė duomenis, kad atsakovė po 2021 m. spalio 5 d. sutarties su ieškove sudarymo 2022 m. sausio 1 d. įkeitė turtą, atsakovė po 2022 m. balandžio 19 d. susitarimo, pagal kurį atsakovė įsipareigojo grąžinti 178 000 Eur sumą per du mėnesius, sudarė dar vieną įkeitimo sutartį. Tačiau vien šios aplinkybės, kad atsakovė įkeitė turtą savaime neįrodo, kad atsakovė buvo nesąžininga. Teismų praktikoje išaiškinta, kad hipotekos nekilnojamajam turtui įregistravimas iš esmės nesumažina atsakovės turimo turto masės ar vertės, nepaisant to, kad turto įkeitimas vertintinas kaip tam tikras turto apsunkinimas. Taigi, šio vienintelio fakto nustatymas negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti atsakovės nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-340-467/2022). Įkeitimas pats savaime nesudaro absoliutaus pagrindo pripažinti, jog kiti kreditoriai negalės nukreipti išieškojimo į šį turtą ir jų reikalavimai šio turto atžvilgiu yra absoliučiai nepagrįsti, kadangi įkeistas turtas, pavyzdžiui, gali būti realizuotas už didesnę kainą, viršijančią hipotekos kreditoriaus reikalavimų vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-565-933/2022). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atskirąjį skundą grindžia vien atsakovės nekilnojamojo turto įkeitimo faktu kaip savaime pagrindžiančiu atsakovės nesąžiningumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė buvo nesąžininga, turto įkeitimu siekia išvengti palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
20. Nesąžiningumo, siekio išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymą neįrodo ir apeliantės nurodomos aplinkybės, susijusios su atsakovės ir ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymu, t. y. kad atsakovė nesusisiekė su ieškove dėl skolos grąžinimo ir nepasiūlė situacijos sprendimo variantų. Kaip teisingai sprendė pirmos instancijos teismas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovės galimas nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį ir taip apsunkinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Teismų praktikoje pažymima, kad atsakovės vengimas vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, sudaro pagrindą kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-264/2011). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės nurodomų aplinkybių, susijusių su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, išsamus ištyrimas bei jų įvertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, tačiau sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, šios aplinkybės neanalizuojamos ir nevertinamos. Dėl ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų ir su jais susijusių aplinkybių, teismas pasisakys tik išnagrinėjęs bylą iš esmės.
21. Apeliantė atskirajame skunde laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį grindžia didele ieškinio suma. Viena vertus, kaip jau minėta (žr. šios nutarties 16 punktą), pagal aktualią teismų praktiką vien ieškinio sumos kriterijus negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas konstatuoti esant grėsmę būsimo teismo sprendimui įvykdymui. Kita vertus, byloje nepateikta objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog prašoma priteisti ieškinio suma atsakovei yra didelė. Nors, kaip apeliantė atkreipia dėmesį, pagal 2021 m. duomenis atsakovė turi 811 179 Eur vertės įsipareigojimų, tačiau atsakovės ilgalaikį turtą sudaro 85 304 Eur, trumpalaikis turtas – 802 671 Eur. Atsakovė yra pelninga – per 2021 m. gavo 75 473 Eur pelno. Atsakovės pardavimo pajamos sudaro – 2 699 182 Eur. Iš viešai prieinamų duomenų (prieiga per internetą: https://rekvizitai.vz.lt/imone/alkos_namai/skolos-sodrai/) matyti, jog nuo 2022 m. gegužės 10 d. socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, aptartų duomenų visuma įrodo, jog nors atsakovė ir turi įsiskolinimų, tačiau atsakovė veiklą vykdo, veikia pelningai, gauna pajamas, Sodrai skolų neturi, todėl remiantis ieškovės nurodytais argumentais nėra pagrindo spręsti, jog atsakovei prašoma priteisti suma yra itin didelė.
22. Apeliantės subjektyvus situacijos vertinimas dėl formuojamos teismų praktikos bei nurodytos aplinkybės, kad ypač sudėtinga pateikti įrodymus apie būsimus ar atliekamus atsakovo veiksmus, susijusius su turto paslėpimu, perleidimu, įkeitimu, savaime nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti. Teismų praktikoje pažymima, kad vien tai, jog byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2022, 53 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
24. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.