Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės ( toliau – UAB ) „L. B.“ ieškinį atsakovui T. J. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų ( nuostolių ) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio suma neviršija 2000 €, šalys neprašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka ( CPK 441 straipsnis ).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nustatyta, kad 2019-03-25 pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas T. J. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( duomenys neskelbtini ) ( toliau ir – Sutartis ), kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovui 450 € dydžio kreditą 9 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti nurodyto dydžio kreditą – 450 € ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą ( vartojimo kredito mokestį ): 127,71 € mokėjimo pelno palūkanų ( 63,75 proc. metinė palūkanų norma ) ir 30,42 € administravimo mokesčio Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. suteikto vartojimo kredito ir Sutartimi sutartų mokėjimų pradinei kreditorei negrąžino. 2019-12-25 pasibaigė Sutarties vykdymo terminas. 2020-03-03 ieškovės ir pradinės kreditorės Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01 ir 2020-04-02 Bylų priėmimo-perdavimo akto Nr. 2 pagrindu, ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas informuotas 2020-04-06 raštišku pranešimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas skolą ieškovei būtų sumokėjęs.

Tarp šalių susiklostė kreditavimo, t. y. vartojimo kredito teisiniai santykiai ( CK 6.881, 6.887straipsniai ). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalis ). Paskolos sutartimi viena šalis ( paskolos davėjas ) perduoda kitos šalies ( paskolos gavėjo ) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą ( paskolos sumą ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita ( CK 6.870 straipsnio 1 dalis ). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą ( CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis ). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus ( CK 6.38 straipsnio 1 dalis ). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus ( CK 6.59 straipsnis ).

Pradinė kreditorė įsipareigojimus pagal 2019-03-25 Sutartį įvykdė – suteikė atsakovui 450 € dydžio kreditą. Atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti 450 € dydžio kreditą bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą ( vartojimo kredito mokestį ), kurią pagal Sutarties specialiąsias sąlygas sudaro 127,71 € mokėjimo pelno palūkanos ( 63,75 proc. metinė palūkanų norma ) ir 130,42 € dydžio administravimo mokestis. Sutarties vykdymo terminas – 2019-12-25. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo prievolę, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 225,98 € negrąžinto kredito, 30,78 € mokėjimo ( pelno ) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties termino pasibaigimo ( 2019-12-25 ) ir 13,52 € d administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties termino pasibaigimo ( 2019-12-25 ), iš viso – 270,28 €, yra pagrįstas ir tenkinamas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 109,33 € negautų pajamų ( nuostolių ), paskaičiuotų nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki ieškinio parengimo dienos ir 63,75 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą ( 225,98 € ) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai ), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas, tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos ir įrodytos.

Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos ( kredito ) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo ( pelno ) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos ( kredito ) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos ( kredito ) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų ( netesybų ) ir negautų pajamų ( nuostolių ) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo ( pelno ) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo ( neteisėtas neveikimas ) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti ( neteisėtas veikimas ), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita ( CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008 ).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo ( pelno ) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo ( pelno ) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

Ieškovė nurodė, kad jos negautas pajamas sudaro: 1) 109,33 € mokėjimo ( pelno ) palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020-02-27 ( Sutarties termino pasibaigimo data ) iki 2020-11-30 ( ieškinio surašymo data ), viso už 277 dienas, apskaičiuotas nuo negrąžintos kredito dalies ( 225,98 € negrąžinta kredito dalis x 63,75 procentai sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus x 277 dienos nuo Sutarties termino pasibaigimo dienos iki ieškinio surašymo dienos ); 2) 63,75 procentų mokėjimo ( pelno ) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 225,98 € nuo kreipimosi į teismą dienos ( 2020-11-30 ) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Ieškovė, reikalavimus priteisti naugautas pajamas ( nuostolius ) grindžia šalių pasirašytos Sutarties sąlyga, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos skaičiuojamas toliau iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Nustatyta, kad ginčo Sutartis sudaryta 2019-03-25, sutarties vykdymo termino pabaiga – 2019-12-25 ( ieškovė ieškinyje nurodo – 2020-02-27 ). Atsakovas iš dalies įvykdė sutarties sąlygas, t. y. sumokėjo 5 įmokas pagal nustatytą grafiką. Šiuo laikotarpiu sumokėjo 96,93 € palūkanų. Nuo sutarties nevykdymo 2019-09-25 iki sutarties termino pasibaigimo ( 2019-12-25 ) mokėjimo ( pelno ) palūkanos sudarė 30,78 €. Teismas šias mokėjimo ( pelno ) palūkanas ieškovei iš atsakovo priteisė. Sutartimi atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 127,71 € dydžio mokėjimo ( pelno ) palūkanas ( Sutarties Nr. BOB-w6n4tdg7 mokėjimo grafikas ) ir tik šią sumą ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti atsakovaui tinkamai vykdnat įsipareigojimus pagal Sutartį. Kaip jau minėta, 96,93 € ( pelno ) mokėjimo palūkanų atsakovas sumokėjo, 30,78 € ( pelno ) palūkanų ieškovei priteista, todėl esant pasibaigusiam Sutarties vykdymo terminui ( 2019-12-25 ), ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 109,33 € negautų pajamų ( nuostolių ), paskaičiuotų nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki ieškinio parengimo dienos viršija ieškovės teisėto lūkesčio gynimo ribas ir negali būti patenkintas.

Šalių sudarytos Sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos be nuolaidos, jei ji buvo suteikta vartojimo kredito sutarties sudarymo metu. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi, šalių sudarytos Sutarties 6.1 punkte nustatyta sąlyga nustato atsakovės atsakomybę už netinkamą prievolės pagal Sutartį vykdymą. Nagrinėjamu atveju Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta 63,75 proc. dydžio metinė palūkanų norma.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos ( CK 6.71 straipsnis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012 ). Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, kurios mokamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir praleistą prievolės vykdymo terminą, savo prigimtimi yra kompensacinės palūkanos. Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016 ). Taigi, tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 ).

Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo ( toliau ir – Vartojimo kredito įstatymas ) 11 straipsnio 8 dalis, kuri nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nurodyta, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą yra niekinė ir negalioja ( CK 1.80 straipsnis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 ).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 ). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto 0,05 proc. dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną ( t. y. 18,25 proc. dydžio metinės palūkanos ( 0,05 proc. x 365 d. ).

Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą, preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019 ). Bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio ( CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis ), todėl vartotojo reikalavimas vertinti vartojimo kredito sutarties sąlygų atitikimą įstatymams nėra reikalingas.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių susiklostę vartojimo teisiniai santykiai, į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą netesybų dydį ( 18,25 proc. ) ir Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte esant neproporcingai didelei ( 63,75 proc. ) atsakovo atsakomybei už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, teismas 2019-03-25 vartojimo kredito sutarties Nr. ( duomenys neskelbtini ) bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kad: „Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos be nuolaidos, jei ji buvo suteikta vartojimo kredito sutarties sudarymo metu. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.“ pripažįsta nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento ( CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis ).

Nustatyta, kad ginčo Sutartis sudaryta 2019-03-25, sutarties vykdymo termino pabaiga – 2019-12-25 ( ieškovė ieškinyje nurodo – 2020-02-27 ). Atsakovas iš dalies įvykdė sutarties sąlygas, t. y. sumokėjo 5 įmokas pagal nustatytą grafiką. Šiuo laikotarpiu sumokėjo 96,93 € palūkanų. Nuo sutarties nevykdymo 2019-09-25 iki sutarties termino pasibaigimo ( 2019-12-25 ) mokėjimo ( pelno ) palūkanos sudarė 30,78 €. Teismas šias mokėjimo ( pelno ) palūkanas ieškovei iš atsakovo priteisė. Sutartimi atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 127,71 € dydžio mokėjimo ( pelno ) palūkanas ( Sutarties Nr. BOB-w6n4tdg7 mokėjimo grafikas ) ir tik šią sumą ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti atsakovui tinkamai vykdnat įsipareigojimus pagal Sutartį. Kaip jau minėta, 96,93 € ( pelno ) mokėjimo palūkanų atsakovas sumokėjo, 30,78 € ( pelno ) palūkanų ieškovei priteista, todėl esant pasibaigusiam Sutarties vykdymo terminui ( 2019-12-25 ) bei teismui šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria atsakovui nustatyta neproporcingai didelė atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą, pripažinus nesąžininga ir negaliojančia ab initio, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 109,33 € negautų pajamų ( nuostolių ), paskaičiuotų nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki ieškinio parengimo dienos bei 63,75 proc. dydžio negautas pajamas ( nuostolius ) už negrąžintą vartojimo kredito sumą ( 225,98 € ) nuo ieškinio parengimo dienos ( 2020-11-30 ) iki visiško kredito grąžinimo dienos, negali būti patenkintas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas ( CK 6.210 straipsnio 1 dalis ). Atsakovas laiku neatsiskaitė, todėl iš jo priteisiamos 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ( 270,28 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2020-12-01 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovė, pateikiant teismui ieškinį, turėjo 136 € dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 15 € dydžio žyminis mokestis ir 121 € dydžio išlaidos už procesinių dokumentų ( šio ieškinio ) parengimą. Teismas ieškinį patenkino iš dalies, todėl, atsižvelgiant į tai, jog ieškinys teismui buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas minimalus mokėtinas žyminis mokestis – 15 € ( CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis ).

Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus ( CPK 51 straipsnio 1 dalis ). CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 punktas nustato, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą gali būti advokatai ir advokatų padėjėjai. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal CPK 88 straipsnį prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ( paslaugas ) maksimalaus dydžio patvirtinimo” ( 1R-77 2015-03-19 redakcija ) 2 punktu teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Ieškovė turėjo 121 € išlaidų už ieškinio parengimą, šios išlaidos priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas ), ieškovei ieškinį parengė advokatų profesinė bendrija „Euroteisės biuras“. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių. Byla nėra sudėtinga, teisiniai santykiai spręstini civilinėje byloje nereikalavo kompleksinių teisinių sprendimų, ieškovei tokio pobūdžio bylose teikiamos pastovios ir pagal savo pobūdį vienodos teisinės paslaugos, nėra sprendžiamas naujas teisės taikymo klausimas, ieškinio suma nėra didelė – nesiekia 2000 €, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl papildomų proceso veiksmų dėl ginčo nagrinėjimo teisme atlikti nereikėjo, ieškinys yra šabloniškas, todėl nėra reikalingos papildomos, individualių sprendimų reikalaujančios darbo sąnaudos jam parengti. Teismas mano, kad esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgus į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų reikalavimus ieškovė patyrė 60 € pagrįstų ir būtinų išlaidų procesiniams dokumentams parengti. Teismas patenkino 71,20 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 42,72 € išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai ( Vilniaus apygardos teismo 2017-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-384-345/2017; 2017-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-849-653/2017; 2017-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1191-577/2017; 2018-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1455-910/2018; Panevėžio apygardos teismo 2019-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-57-198/2019 ir kt. ).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 € sumos, todėl nepriteistinos ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 441 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.874, 6.886 straipsniais, LR Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2019-03-25 vartojimo kredito sutarties Nr. ( duomenys neskelbtini ) bendrųjų sąlygų nuostatą, 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kad: „Vartojimo kredito gave?jui nei?vykdžius prievole?s laiku sumoke?ti me?nesine? i?moka?, specialiosiose sa?lygose numatytos palu?kanos yra skaic?iuojamos toliau nuo negra?žintos me?nesine?s i?mokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojima?si vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumoke?jimo dienos.“

Priteisti iš T. J. UAB „L. B.“ naudai: 225,98 € negrąžinto kredito, 30,78 € palūkanų, 13,52 € administravimo mokesčio, bylinėjimosi išlaidas 57,72 €, iš viso – 328 € ( tris šimtus dvidešimt aštuonis € ), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ( 270,28 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2020-12-01 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.