- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- e2-13-467/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01258-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovė „NT paslaugos“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“, A. L., uždarajai akcinei bendrovei „Nikosparta“, A. N.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovė „NT paslaugos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“ netiesioginį ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“, A. L., uždarajai akcinei bendrovei „Nikosparta“ ir A. N. (A. N.) dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Construction ACE“, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Finiens“, bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, uždaroji akcinė bendrovė „Verslo konsultantai“ ir R. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NT paslaugos“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovų UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“, A. L., UAB „Nikosparta“, A. N. solidariai priteisti 1 716 742,57 Eur žalos atlyginimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Construction ACE“ naudai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 7 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „NT paslaugos“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškinio reikalavimų užtikrinimui, neviršijant 1 716 742,57 Eur sumos, areštavo atsakovams UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“, A. L., UAB „Nikosparta“ ir A. N. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ar turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, turtines teises bei vertybinius popierius, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis.
Šalies argumentai
3. Atsakovai A. L. ir UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ 2022 m. spalio 18 d. pateikė atskiruosius skundus ir prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, leidžiant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai. Atsakovai nurodė, kad nesutinka su teismo išvadomis, kadangi, preliminariai įvertinus ieškinio turinį bei jame keliamus reikalavimus, matyti, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, grindžiamas neatitinkančiomis tikrovės ir melagingomis aplinkybėmis. Be to, atsakovų įsitikinimu, ieškovė neįrodė ir to, jog egzistuoja reali grėsmė palankaus teismo sprendimo vykdymui, kadangi nėra pateikta įrodymų apie atsakovų nesąžiningumą, siekį iššvaistyti ar perleisti turtą tretiesiems asmenims.
4. Atsakovai A. N. ir UAB „Nikosparta“ 2022 m. spalio 18 d. pateikė atskiruosius skundus ir taip pat prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovai nurodė, kad ieškovės pareikštas netiesioginis ieškinys yra nepagrįstas, o panašūs reikalavimai dėl 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties, kuriuos reiškė susijusios su ieškove įmonės, jau buvo nagrinėti ir yra įsiteisėję teismų sprendimai, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas ir tenkintinas. Taip pat atsakovai pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų nei apie UAB „Nikosparta“, nei apie jos vadovo A. N. nesąžiningumą, dėl kurio kiltų grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovės teiginiai apie atsakovų tariamą nesąžiningumą yra deklaratyvaus pobūdžio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsakovų UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“, A. L., UAB „Nikosparta“ ir A. N. atskiruosius skundus tenkino ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartį, ieškovės UAB „NT paslaugos“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
6. Teismas pažymėjo, kad, vertinant pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, ieškovės pareikštas netiesioginis ieškinys nagrinėjamoje byloje yra priimtas, jis yra grindžiamas ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, pateikti nurodomas aplinkybes turintys patvirtinti įrodymai, ieškovė pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškinys yra aiškiai nepagrįstas. Teismo vertinimu, atsakovų nurodomi argumentai ir aplinkybės dėl ieškinio (ne) pagrįstumo šioje stadijoje bei sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (panaikinimo), nėra aktualūs, kadangi yra susiję su bylos nagrinėjimo iš esmės dalyku ir turės būti tiriami bei vertinami išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus atitinkamą procesinį sprendimą. Teismas konstatavo, jog pirmoji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistuoja.
7. Sprendžiant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos teismas pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovė jokių pagrįstų argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovų siekį išvengti ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė, nors būtent ieškovei tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie atsakovų nesąžiningą elgesį – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymas (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma). Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovai geranoriškai nevykdys būsimo teismo sprendimo ar ėmėsi neteisėtų veiksmų, yra hipotetinio pobūdžio ir neatitinka tikrovės.
8. Teismas iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-2903-866/2022 Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 27 d. nutartimi patenkino ieškovės UAB „NT paslaugos“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė atsakovei UAB „Nikosparta“ perleisti ar apsunkinti 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo pirkimo–pardavimo sutartimi iš BUAB ,,Construction Ace“ įgytą reikalavimo teisę į likviduojamą uždarąją akcinę bendrovę „Finiens“. Nors minėta nutartis nėra įsiteisėjusi (gautas atskirasis skundas), tačiau nutartis yra vykdoma skubiai ir įrodo tai, jog nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui šioje civilinėje byloje, kadangi minėtoje byloje pripažinus negaliojančia 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimų pirkimo–pardavimo sutartį, nebus pagrindo spręsti klausimo dėl žalos atlyginimo priteisimo.
9. Teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl to, jog nėra aiški atsakovų turtinė padėtis ir jie galbūt neturi galimybių įvykdyti teismo sprendimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad vien ieškinio pateikimas negali suteikti pranašumo ir ribojimo antrajai ginčo šaliai disponuoti turtu bei piniginėmis lėšomis nustatymo. Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai, todėl pritartina atsakovų argumentams, jog šiuo atveju didelė ieškinio suma ir tokio ieškinio pareiškimas savaime nelemia poreikio atsakovų atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes vien šių kriterijų nustatymas nesudaro savarankiško teisinio pagrindo tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovė UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ teikia įmonių nemokumo administravimo paslaugas, jos veikla yra įstatymo nustatyta tvarka draudžiama civiliniu atsakomybės draudimu. Duomenų, jog atsakovės UAB „Nikosparta“ finansinė padėtis yra sunki ar atsakovė yra nemokumo būsenoje, ieškovė nepateikė, tokių duomenų nenustatė ir teismas. Priešingai, iš byloje esančių finansinių dokumentų už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. matyti, kad atsakovė UAB „Nikosparta“ vykdo veiklą ir gauna pajamas, turi turto.
10. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas konstatavo, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Teismas taip pat sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas leisti nutartį vykdyti skubiai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Ieškovė UAB „NT paslaugos“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Nors, gavęs atsakovų atskiruosius skundus pirmosios instancijos teismas turėjo teisę, sutikdamas su skundais, nutartį panaikinti per tris darbo dienas nuo skundų gavimo, tačiau teismas 2022 m. spalio 7 d. nutartį nutarė panaikinti tik 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi, t. y. nesilaikydamas nustatytos tvarkos. Dėl to 2022 m. lapkričio 11 d. nutarties priėmimas yra procedūriškai ydingas, neteisėtas ir skundžiama nutartis turi būti panaikinta.
11.2. Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovų padarytos žalos suma – 1 716 742,57 Eur. Atsakovų turto vertė, bendrai sudėjus, maksimaliai yra 300 000 Eur, be to, atsakovų nekilnojamasis turtas yra įkeistas. Atsakovės BUAB „Construction ACE“ nemokumo administratorės UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ civilinės atsakomybės draudimas dengia tik 60 000 Eur. Taigi, net viso turimo atsakovų turto nepakaktų šio ieškinio reikalavimų padengimui, dėl ko teismas nepagrįstai panaikino laikinąsias apsaugos priemones.
11.3. Šiuo ieškiniu prašoma iš atsakovų priteisti 1 716 742,57 Eur žalos atlyginimą, t. y. ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju į atsakovų turtą bus nukreiptas išieškojimas 1 716 742,57 Eur sumai. Tuo tarpu teismo minimoje civilinėje byloje Nr. e2-2903-866/2022 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – UAB „Nikosparta“ reikalavimo teisės areštas. Teismas neįvertino to, kad absoliučiai skiriasi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas ir pobūdis šiose dviejose civilinėse bylose. Šioje civilinėje byloje ieškovė prašo priteisti žalą iš keturių atsakovų, tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-2903-866/2022 siekiama pripažinti negaliojančia 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo teisinių pirkimo–pardavimo sutartį. Nėra aišku, kuri byla bus išnagrinėta pirmiau, ar bus tenkintas ieškovės ieškinys kitoje civilinėje byloje, o per ilgą bylų nagrinėjimo laikotarpį atsakovai gali imtis veiksmų, susijusių su turimu turtu, jį parduoti, įkeisti, perleisti, apsunkinti, kas ieškovės ieškinio tenkinimo atveju lems, jog sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas.
11.4. Ieškovė mano, kad teismas 2022 m. spalio 7 d. nutartimi visiškai motyvuotai ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nėra suprantama, dėl kokių esminių priežasčių ši nutartis buvo panaikinta, juolab kad nutartis buvo panaikinta nesilaikant įstatyme numatyto termino. Teismas nepagrįstai pakeitė nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nors panaikintoje nutartyje minėjo svarbias aplinkybes dėl viešojo intereso būtino gynimo.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime atsakovai UAB „Nikosparta“ ir A. N. prašo atmesti atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Sisteminė ir loginė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 334 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų analizė rodo, kad teismo teisė pasinaikinti savo nutartį egzistuoja tuo atveju, kai teismas sutinka su atskiruoju skundu, ir galioja iki tol, kol byla su atskiruoju skundu išsiunčiama į apeliacinį teismą. Šį vertinimą patvirtina tai, kad įstatyme nėra nurodyta, jog CPK nustatyto trijų dienų termino pasibaigimas panaikina teismo teisę sutikti su atskiruoju skundu. Todėl toks terminas negali būti laikomas naikinamuoju.
Šalies argumentai
12.2. Be atskirųjų skundų dėl 2022 m. spalio 7 d. nutarties panaikinimo, atsakovai 2022 m. spalio 17 d. pateikė į bylą atskirą prašymą dėl 2022 m. spalio 7 d. nutarties ir ja taikomų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
12.3. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo apie objektyviai egzistuojančią riziką, kad teismo sprendimas gali likti neįvykdytas, atsakovai turėtų ketinimų arba būtų ėmęsi veiksmų apsunkinti teismo sprendimo vykdymą.
12.4. Ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu yra ieškinys dėl pripažinimo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1061-866/2019, kuria atmestas UAB „Kardos“ ieškinys dėl pripažinimo, turi prejudicinę galią taip pat UAB „NT paslaugos“. UAB „Nikosparta“ yra teisėta reikalavimo teisių savininkė, kurios nuosavybės teisių galiojimas yra patikrintas ir patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nepanaikinus įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1061-866/2019, kuria priimtas teismo sprendimas dėl pripažinimo, atsakovai negali netgi hipotetiškai turėti prielaidų ketinti vengti teismo sprendimo vykdymo.
12.5. Ieškovės teiginiai dėl didelės ieškinio sumos reikšmės vertinant teismo sprendimo įvykdymo riziką yra nepagrįsti ne tik dėl to, kad ieškinio suma nėra teismo sprendimo neįvykdymo rizikos kriterijus, bet taip pat dėl to, jog ieškinio sumos ir žalos dydį ieškovas grindžia ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnyje nustatyta žalos ir nuostolių samprata, bet mechaniška sąsaja su UAB „Nikosparta“ teisėto sandorio pagrindu įgytos reikalavimo teisės dydžiu.
12.6. Tiek UAB „NT paslaugos“, tiek UAB „Emilė“ ieškiniai dėl reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sandorio negaliojimo ir reikalavimo teisių grąžinimo BUAB „Construction ACE“ prieštarauja šioje byloje UAB „NT paslaugos“ pareikštam ieškiniui, nes UAB „Nikosparta“ negali tuo pačiu metu prašyti atlyginti reikalavimo teisių vertės dydžio nuostolių bei grąžinti reikalavimo teises BUAB „Constrcution ACE“. Šios aplinkybės ir ieškovės procesinis elgesys patvirtinta tai, kad ieškovė piktnaudžiauja procesu, reiškia skirtingus vienas kitam prieštaraujančius ieškinius bei nesąžiningais ir klaidinančiais teiginiais apie BUAB „Constrcution ACE“ tariamai patirtą žalą sąmoningai sudaro sąlygas visiškai suvaržyti atsakovų nuosavybės teises.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimuose atsakovai UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ ir A. L. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartį, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, leidžiant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai. Atsiliepimai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Atsakovai teismui pateiktuose atskiruosiuose skunduose išsamiai išdėstė argumentus, kodėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos ir išreiškė prašymus dėl jų panaikinimo, todėl akivaizdu, kad teismui pripažinus šiuos argumentus pagrįstais jis turėjo teisę ir suėjus CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytam terminui jas panaikinti.
13.2. Tiek prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek atskirajame skunde ieškovė pateikia tik deklaratyvius teiginius, kurių nepagrindžia objektyviais duomenimis. Ieškovė bendrai nurodo, jog atsakovams turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi atsakovė UAB „Nikosparta“ galimai ėmėsi veiksmų perleisti reikalavimo teises, tačiau nenurodo visiškai jokių aplinkybių, kurių pagrindu turėtų būti areštuotas kitų atsakovų, t. y. UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ bei A. L. turtas. Ieškovė nepaaiškina ir nepateikia jokių įrodymų, kuriais būtų grindžiamas atsakovų piktavališkumas ar nesąžiningumas, siekis paslėpti ar perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims.
13.3. Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos. Nėra jokios realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui šioje civilinėje byloje, kadangi Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2903-866/2022 pripažinus negaliojančia 2017 m. gruodžio 29 d. ginčijamų reikalavimų pirkimo–pardavimo sutartį, nebus pagrindo spręsti klausimo dėl žalos atlyginimo priteisimo nagrinėjamoje byloje. Tuo atveju, jeigu ieškovės ieškinys būtų atmestas, vėlgi nebūtų pagrindo spręsti klausimo dėl žalos atlyginimo, kadangi dar kartą teismo būtų konstatuota, jog ginčijama reikalavimų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta teisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
15. Apeliacijos dalyką šiuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sutikta su atsakovų atskiraisiais skundais, panaikintos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
Dėl naujų įrodymų (ne) priėmimo
16. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme. Dar pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti (CPK 226 straipsnis). Teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų, turi išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus ir CPK 176–220 straipsniuose nustatyta tvarka ištirti visus kitus byloje esančius įrodymus (CPK 250 straipsnis).
17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
18. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ išrašą ir antstolio A. B. 2022 m. spalio 10 d. turto aprašą Nr. e2-3050-1187/2022, taip pat 2023 m. sausio 5 d. pateikė rašytinius paaiškinimus su priedais, prašo juos pridėti prie bylos ir nagrinėti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
19. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrindė būtinybės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Šie apeliantės naujai teikiami įrodymai egzistavo (turėjo egzistuoti) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o ieškovė nenurodė, dėl kokių priežasčių šių įrodymų į bylą nepateikė anksčiau.
21. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, į tai, kad ieškovė nenurodė naujų įrodymų nepateikimo pirmosios instancijos teismui objektyvių ir iš tiesų svarbių priežasčių, leidžiančių taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintą išimtį iš bendros taisyklės, apeliacinės instancijos teismas nepriima ieškovės teikiamų naujų įrodymų, kurie, kaip minėta, nebuvo laiku pateikti ir dėl to nevertinti pirmosios instancijos teisme, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
22. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui (CPK 302 straipsnis). Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-290-330/2022; 2022 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-511-467/2022; kt.).
23. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktų rašytinių paaiškinimų turiniu, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu ir ginčo klausimui aktualia teismų praktika, pažymi, kad ieškovė rašytiniais paaiškinimais siekia atsikirsti į atsakovių atsiliepimuose išdėstytą poziciją, taip pat pateikia papildomos informacijos apie kitas, ieškovės vertinimu, su nagrinėjama byla susijusias bylas. Toks siekis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytinas atskirojo skundo papildymu, kurį draudžia aptartos proceso teisės normos. Atsižvelgiant į tai, ieškovės pateikti rašytiniai paaiškinimai į bylą nepriimami ir nevertinami (CPK 17, 42, 323 straipsniai).
Dėl proceso teisės normų pažeidimo
24. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes 2022 m. spalio 7 d. nutartis panaikinta praleidus įstatyme nurodytą trijų dienų terminą.
25. CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad, gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio kodekso 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims.
26. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 7 d. nutartimi buvo patenkinęs ieškovės UAB „NT paslaugos“ prašymą ir ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikęs laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant 1 716 742,57 Eur sumos areštavęs atsakovams UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“, A. L., UAB „Nikosparta“ ir A. N. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ar turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, turtines teises bei vertybinius popierius, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis. Šią nutartį nuspręsta vykdyti skubiai.
27. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teisme 2022 m. spalio 18 d. buvo gauti atsakovų A. L., UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“, A. N. ir UAB „Nikosparta“ atskirieji skundai. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi nustatė atsakovams A. L. ir UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti (primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį). Atsakovams ištaisius atskirųjų skundų trūkumus, atskirieji skundai buvo priimti ir išsiųsti ginčo šalims, pasiūlant pateikti atsiliepimus į atskiruosius skundus. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas, sutikęs su atsakovų atskiraisiais skundais, skundžiama 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi panaikino savo 2022 m. spalio 7 d. nutartį ir ieškovės UAB „NT paslaugos“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė pažeidęs CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą, kadangi, nepaisant to, jog šioje teisės normoje nustatytas trijų darbo dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai pašalinami teismo nurodyti atskirojo skundo trūkumai, skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartis panaikinta praleidus įstatyme nurodytą trijų dienų terminą. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismui savarankiškai panaikinti savo priimtą nutartį leista dėl proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, atsižvelgiant į teismo nutartimis sprendžiamų klausimų pobūdį, ir tai yra principo nemo debet esse judex in propria causa (niekas negali būti teisėjas savo paties byloje) išimtis. Taigi, konstatavus, kad skundžiama nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių klausimas buvo išspręstas teisingai, vien CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto procesinio termino pažeidimas negali būti laikomas pakankamu pagrindu naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindas naikinti skundžiamą nutartį galėtų būti tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai išsprendęs laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo klausimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Toliau būtent ir pasisakoma dėl skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo aspektu.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
29. Įstatyme nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis apibrėžia ir aplinkybes, kurias ieškovas turi įrodyti, siekdamas, kad byloje būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021; kt.).
30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tačiau, priešingai nei buvo nusprendęs 2022 m. spalio 7 d. nutartyje, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė grėsmės būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad neegzistuoja grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Su tokiais atskirojo skundo motyvais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo
31. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka vien įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019). Šios pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.
32. Nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) neskundžia pirmosios instancijos teismo nutarties išvados dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas nustatė esant šią sąlygą ir apeliacinės instancijos teismas su tuo sutikdamas plačiau dėl jos nepasisako.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
33. Antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Šios priemonės taikymo poreikį pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
34. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą neviršijant 1 716 742,57 Eur sumos – ir pirmosios instancijos teismas jas taikė 2022 m. spalio 7 d. nutartimi. Atsakovai atskiruosiuose skunduose laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą skundė, motyvuodami tuo, kad didelė ieškinio suma atsakovams nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ieškovė nepagrindė atsakovų nesąžiningumo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovų skundų argumentus, su jais sutiko ir skundžiamoje nutartyje nenustatė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
35. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo pozicija sutinka, nes ji atitinka Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, kurioje akcentuojama, kad šio itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (paprastai ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; kt.).
36. Taigi, grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemia asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, nesąžiningumas ir konkretūs veiksmai. Nei didelė ieškinio reikalavimų suma, nei prasta to asmens finansinė padėtis nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neįvardija ir neįrodo nesąžiningų veiksmų, nukreiptų turtui paslėpti, jo masei ar vertei sumažinti. Taigi, ieškovės argumentai, kad reikalavimo suma yra didelė, o atsakovai net visi kartu neturi tiek turto, jog būtų visiškai patenkinti ieškovės reikalavimai, neįrodo šios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Šiame kontekste pažymėtina, kad jeigu ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020). Turto arešto taikymas atsakovo turto masės nepadidina, todėl nei didelė ieškinio suma, nei galbūt prasta atsakovo finansinė padėtis nėra aplinkybės, besąlygiškai leidžiančios taikyti turto areštą.
37. Ieškovės teiginiai, jog UAB „Nikosparta“ ėmėsi veiksmų perleisti reikalavimo teises galbūt susijusioms užsienio „ofšorinėms“ kompanijoms, struktūroms, veikiančioms užsienio teritorijose, kur galutinis naudos gavėjas yra neatskleidžiamas, yra nepagrįsti byloje esančiais įrodymais ir yra vertintini kaip deklaratyvūs. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas galimas atsakovo nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ir pan.) ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-32-516/2021). Tokios apeliantės įvardytos aplinkybės, kaip atsakovų tarpusavio sąsajos, neįrodo atsakovų veiksmų, nukreiptų į jų turto masės (vertės) sumažinimą ar slėpimą, turint tikslą išvengti būsimo šioje byloje teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1071-464/2020). Jokių konkrečių duomenų (pavyzdžiui, išrašų iš viešų registrų su istorija), kad atsakovai turėjo turtą, kurį perleido / perleidžia / ketina perleisti tretiesiems asmenis, sudaro sandorius, apsunkinančius šį turtą naujomis prievolėmis ir pan., apeliantė į bylą nepateikė.
38. Ieškovė nepateikė ir jokių kitų atsakovų nesąžiningus veiksmus, nukreiptus į sąmoningą siekį išvengti galimai joms nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, patvirtinančių įrodymų, išskyrus subjektyvius svarstymus, kad piniginė prievolė galimai yra didelė, o atsakovių turto nepakanka ieškiniu pareikšto reikalavimo atlyginimui. Vien tik subjektyvi nuomonė, nepagrįsta įrodymais, yra aiškiai nepakankama konstatuoti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimą.
39. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių poreikį galima konstatuoti tik tada, kai įrodyti asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti turto areštą, nesąžiningi veiksmai, nukreipti į siekį išvengti arba apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Kadangi teisės aktai asmens nesąžiningumo nepreziumuoja, išskyrus tiesiogiai įstatymų leidėjo aptartus atvejus, apeliantei, siekiančiai pradinėje šio ginčo nagrinėjimo stadijoje tokių griežtų ribojimų atsakovams nustatymo, kaip jų turto ir / ar piniginių lėšų areštas, teko įrodinėjimo pareiga konkrečiais duomenimis pagrįsti atsakovų atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti nesąžiningus veiksmus, tikslingai nukreiptus į būsimo teismo sprendimo įvykdymo išvengimą ar apsunkinimą (CPK 12, 178 straipsniai). Vien jos subjektyvios nuomonės šioje situacijoje nepakako, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino 2022 m. spalio 7 d. nutartį ir netenkino apeliantės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
40. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nors nagrinėjama byla ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1061-643/2023 (buvęs bylos Nr. e2-2903-866/2022) galėtų būti vertinamos kaip susijusios, kadangi abejose bylose vertinamas 2017 m. gruodžio 29 d. įvykęs reikalavimo teisės perleidimas, tačiau šiose bylose prašytų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis skyrėsi iš esmės. Civilinėje byloje Nr. e2-1061-643/2023 buvo prašoma areštuoti UAB ,,Nikosparta“ priklausančią 1 716 742,57 Eur reikalavimo teisę į BUAB ,,Finiens“, uždraudžiant šią reikalavimo teisę bei iš jos kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, naudoti, valdyti ar kitaip disponuoti bei įkeisti ar kitaip apsunkinti. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje prašoma areštuoti visų keturių atsakovų turtą, neviršijant 1 716 742,57 Eur sumos. Taigi, sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad šių dviejų bylų gretinimas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra nepagrįstas, tačiau toks vertinimas nekeičia klausimo išsprendimo esmės ir rezultato.
Dėl procesinės bylos baigties
41. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovų ir ieškovės nurodytas aplinkybes ir duomenis, kuriais buvo grindžiamas laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo poreikis ir būtinybė, bei apeliantės prašymą išsprendė teisingai, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nepaisant to, kad ji buvo priimta pažeidžiant CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą trijų dienų terminą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.