Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens T. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-789-435/2021 pagal pareiškėjo antstolio R. B. pareiškimą dėl sprendime nurodytų pasekmių taikymo – baudos paskyrimo už teismo sprendimo nevykdymą – vykdomojoje byloje Nr. 0085/18/00046, suinteresuoti asmenys – T. M., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo leista išieškotojai taikyti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-13601-615/2017 nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes: nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo apie 21,50 m. ilgio pamatų dalį bei skirti skolininkui 1 000,00 Eur baudą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

16. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

17. Apeliantas su atskiruoju skundu teikia naujus įrodymus – 2006 m. spalio 30 d. sutikimą; 2006 m. lapkričio 23 d. (duomenys neskelbtini) valdybos susirinkimo protokolo išrašo kopiją; 2007 m. birželio 4 d. Statybos leidimą Nr. GN-353; 2021 m. gegužės mėn. 11 d. Projektavimo, dokumentų rengimo, valdymo, tikrinimo bei statybos užbaigimo sutartį Nr. 2021-05-11/1; techninį projektą. Apeliantas neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėtų įrodymų, neargumentuoja jų priėmimo būtinybės. Be to pridedami įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto T. M. su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus.

Dėl atskirojo skundo argumentų

18. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. sprendimu (2017 m. gruodžio 13 d. vykdomasis raštas), priimtu už akių civilinėje byloje Nr. e2-13601-615/2017, atsakovą T. M. (toliau – ir skolininkas) įpareigojo per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Inspekcijos 2016 m. kovo 8 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-160308-00004 – nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apie 21,50 m. ilgio pamatų dalį (nurodytą 2016 m. kovo 7 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto (kontrolinio klausimyno) Nr. SPA-356-(15.2) priede „Situacijos schema“ ir nuotraukose), žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Sprendime nurodyta, jog atsakovui nustatytu terminu neįvykdžius šio įpareigojimo ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos suteikiama teisė atlikti nurodytus veiksmus pačiai, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo T. M.. Teismo sprendime taip pat nuodyta, jog atsakovui T. M. per nustatytą terminą neįvykdžius nustatyto įpareigojimo, skirti atsakovui T. M. 1 000,00 Eur baudą, kuri mokėtina ieškovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. 2018 m. sausio 15 d. antstolis surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-0047, kuriuo nustatė, kad savavališkai pastatyti namo pamatai (21,50 m.) žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) nėra nugriauti, pridėjo statybvietės nuotraukas. Antstolis kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendime numatytų pasekmių taikymo, tačiau teismo nustatytu terminu nepašalino pareiškimo trūkumų, todėl pareiškimas laikytas nepaduotu (civilinė byla Nr. 2VP-9212-615/2018). 2019 m. kovo 12 d. antstolis užfiksavo statybvietę, iš nuotraukos matyti, kad pamatai nėra nugriauti, todėl antstolis 2019 m. kovo 21 d. surašė dar vieną Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo nustatė, kad savavališkai pastatyti pamatai nėra nugriauti ir nėra griaunami. 2019 m. kovo 27 d. antstolis pateikė teismui pareiškimą dėl sprendime nurodytų pasekmių taikymo.

19. Nagrinėjama byla buvo sustabdyta 2019 m. spalio 29 d. nutartimi, nes skolininkas teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-13601-615/2017. Prašymas buvo atmestas (civilinės bylos Nr. eA2-25531-752/2019), Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-308-260/2020 minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą, todėl šios civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas. Skolininkas 2020 m. spalio 5 d. pareiškimu pakartotinai teismo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2743-451/2017, tačiau 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-24412-429/2020 prašymas buvo atmestas, Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-337-254/2021 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. 2021 m. kovo 15 d. skolininkas Inspekcijai pateikė prašymą dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo.

20. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas atliekamas CPK nustatyta priverstinio vykdymo tvarka. Pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomasis dokumentas yra teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendimu taikytiną teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-316/2014). Šiuo atveju teismo sprendimu už akių nustatytas įpareigojimas apeliantui nugriauti savavališkai pastatytą statinį – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apie 21,50 m. ilgio pamatų dalį (nurodytą 2016 m. kovo 7 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto (kontrolinio klausimyno) Nr. SPA-356-(15.2) priede „Situacijos schema“ ir nuotraukose), žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). To nepaneigia ir aplinkybė, kad, apeliantui neįvykdžius įpareigojimo, nugriauti savavališką statinį teismas pavedė Inspekcijai.

21. Statybos įstatymo 32 straipsnis numato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybei atstovauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, o 15 straipsnio 3 dalis numato, kad Inspekcija 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų lėšomis organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi. Sprendimų vykdymo instrukcijos 23 punkte reglamentuota, kad Inspekcija (išieškotoja), pateikdama antstoliui vykdomąjį dokumentą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, kartu turi nurodyti antstoliui asmenį, kuris vykdys savavališkos statybos padarinių šalinimo darbus. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad teismo sprendimas, įpareigojantis T. M. nugriauti 21,50 m. ilgio pamatų dalį, nėra įvykdytas, jog pašalinti savavališkos statybos padarinius turi apeliantas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliantas privalomojo nurodymo nevykdė, byloje nesant ginčo, jog apeliantui buvo žinoma apie vykdomosios bylos Nr. 0085/18/00046 vykdymą (vykdymo procesą), tiek antstoliui 2019 m. kovo 21 d. aktu Nr. S-19-85-2183 konstatavus, kad savavališkai pastatyti pamatai nėra nugriauti ir nėra griaunami, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis CPK 771 straipsniu leido Inspekcijai nugriauti savavališkos statybos padarinius.

22. Apelianto atskirasis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, jog sprendimo vykdymas, tiek jo vykdymo išieškojimas nebeteko prasmės pašalinus savavališkos statybos padarinius, kadangi Inspekcijai buvo pateiktas statybą leidžiantis dokumentas ir statinio projektas. Taip pat teigia, kad gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio statybai 2007-06-04 Kauno rajono savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą, apeliantas nugriovė, o jo vietoje savavališkai įrenginėjo 21,40 m ilgio pamatų dalis iš betono blokelių 0,58-0,74 m atstumu nuo gretimo sklypo ribos, bet ne 1 metro atstumu, kaip nurodyta UAB ,,Archas“ projekte.

23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šie atskirojo skundo argumentai nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Savavališkos statybos aktą Inspekcija priėmė 2016 m. kovo 8 d. Akto gavimą apeliantas parašu patvirtino 2016 m. kovo 21 d. Minėtame akte buvo nurodyta, kad aktas per vieną mėnesį nuo gavimo gali būti skundžiamas teismui teisės aktų nustatyta tvarka arba per vienerius metus nuo priėmimo – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo ir Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos Inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5, nustatytais atvejais Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojui. Taip pat nustatyta, jog 2021 m. kovo 16 d. prašymu „Dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo“ apeliantas kreipėsi į Inspekciją prašydamas panaikinti privalomąjį Inspekcijos nurodymą ir savavališkos statybos aktą. Duomenų byloje, kad 2016 m. kovo 8 d. Savavališkos statybos aktas būtų panaikintas, ar apelianto 2021 m. kovo 16 d. prašymas „Dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo“ būtų išspręstas byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto nurodomi argumentai dėl savavališkai pastatyto statinio teisėtumo bei pagrįstumo turi būti nagrinėti apeliantui ginčijant 2016 m. kovo 21 d. Savavališkos statybos akto teisėtumą bei pagrįstumą. Tuo tarpu šioje byloje yra sprendžiami klausimai susiję su Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-13601-615/2017 nurodytų sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymu. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo vertinti atskirojo skundo argumentų susijusių su 2016 m. kovo 8 d. Savavališkos statybos akto teisėtumu bei pagrįstumu.

24. Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skyrė 1 000 Eur piniginę baudą, kuri yra nepagrįstai didelė. Vadovaujantis CK 771 str. 6 d. suinteresuotam asmeniui negali būti skirta bauda, kadangi teismo sprendimas, įpareigojęs atlikti statinio griovimo veiksmus nėra asmeninio pobūdžio ir teismas leido atlikti veiksmus pačiai Inspekcijai, vykdymo išlaidas išieškant iš suinteresuoto asmens.

25. Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama CPK 771 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

26. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne) įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas). CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

27. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šios nutarties 25-26 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą vertina, jog šiuo metu galiojanti baudos skyrimą reglamentuojanti CPK 771 straipsnio 6 dalies redakcija suteikia teisę teismui, nustačius, kad neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojęs skolininką šalinti neteisėtos statybos padarinius, skirti jam baudą, nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pobūdžio. Atsižvelgus į tai, apelianto argumentai dėl teismo sprendimo nustatyto įpareigojimo pobūdžio atmestini. Be to apeliantui atskirajame skunde visiškai nenurodant argumentų, kodėl paskirtos 1 000 Eur baudos dydis yra nepagrįstai didelis bei apeliacinės instancijos teismui įvertinus argumentus dėl baudos paskyrimo, ir jos dydžio nustatymo, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, bei taikytu teisiniu reglamentavimu, todėl esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad paskirtas baudos dydis ir forma labiausiai atitinka teisingumo ir protingumo principus, todėl jos naikinti nėra teisinio pagrindo.

28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl prašymo skirti ekspertizę

29. Byloje apeliacinės instancijos teisme 2021 m. liepos 12 d. buvo gautas apelianto prašymas skirti byloje bendrąją projekto ir statinio ekspertizę ir įpareigoti ekspertą atsakyti į prašyme pateiktus klausimus: Ar atsakovo sklype esanti 21,50 m ilgio gyvenamojo namo pamatų dalis, vadovaujantis pagal UAB „Archas“ parengtą gyvenamojo namo adresu, (duomenys neskelbtini), techninį projektą bei 2007 m. birželio 4 d. Kauno rajono savivaldybės urbanistikos skyriaus išduotą statybos leidimą Nr. GN-353, yra pastatyta teisėtai? Ar esamiems nukrypimams nuo aukščiau minėto suderinto ir patvirtinto statinio projekto įgyvendinti buvo reikalingas naujas statybą leidžiantis dokumentas ar atskiras statinio projektas? Ar teisėtai ir pagrįstai surašytas Savavališkos statybos aktas?

30. CPK 212 straipsnyje nurodyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Taigi, kaip matyti teismas gali skirti ekspertizę šalių prašymu.

31. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog prašymas skirti ekspertizę apeliacinės instancijos teisme nėra savalaikis, jis pateiktas tik likus vienai dienai iki teismo posėdžio, nors galėjo būti teikiamas ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, kaip jau buvo minėta nutarties 23 pastraipoje, šioje byloje yra sprendžiami klausimai susiję su Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-13601-615/2017 nurodytų sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymu bei apeliacinės instancijos teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo vertinti atskirojo skundo argumentų susijusių su 2016 m. kovo 8 d. Savavališkos statybos akto teisėtumu bei pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apelianto prašymas dėl ekspertizės skyrimo nebuvo teiktas pirmosios instancijos teisme, apeliantas nei atskirajame skunde, nei atskirai pateiktame prašyme skirti ekspertizę jo nepagrindė argumentais reikšmingais šios bylos išsprendimui, o byloje esančių įrodymų visuma pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, apelianto prašymo skirti ekspertizę netenkina (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

32. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.