- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- eA2-308-260/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07447-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- T. M.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- T. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-25531-752/2019 pagal pareiškėjo T. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-13601-615/2017 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui T. M. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo antstolis R. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. civilinėje byloje Nr. e2-13601-615/2017 sprendimu už akių patenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) ieškinį ir įpareigojo atsakovą T. M. per 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Inspekcijos 2016 m. kovo 8 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) – nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo apie 21,50 m ilgio pamatų dalį (nurodytą 2016 m. kovo 7 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto (kontrolinio klausimyno) Nr. (duomenys neskelbtini)) priede „Situacijos schema“ ir nuotraukose), žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę; atsakovui nustatytu terminu neįvykdžius šio įpareigojimo ieškovei suteikė teisė atlikti nurodytus veiksmus pačiai, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo; nurodė, kad atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius nustatyto įpareigojimo, skiriama atsakovui 1 000,00 Eur baudą, kuri mokėtina ieškovei; iš atsakovo priteisė valstybei 80,68 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Kauno apylinkės teisme 2019 m. spalio 18 d. gautas pareiškėjo (atsakovo) T. M. prašymas, kuriuo jis prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-13601-615/2017 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimas priimtas už akių, procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, apie sprendimą sužinojo tik nagrinėjant kitą civilinę bylą Nr. 2VP-17510-717/2019. Jis, vykdydamas įstatymo numatytus reikalavimus, norėdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą, dar 2016 m. paruošė naują rekonstrukcijos projektą ir nustatyta tvarka elektroniniu būdu pateikė jį portalui www.infostatyba.lt su prašymu išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus ginčo namo rekonstrukcijos projektui, tačiau gavo atsakymą, kad to negalima padaryti, kol žemės sklypui ir pastatui yra taikomas areštas. Dėl įsiskolinimų areštas taikomas iki šiol. Pareiškėjas, sužinojęs apie sprendimą už akių, norėdamas įvykdyti teismo įpareigojimą, kreipėsi į specialistą ir gavo išvadą, jog šiuo metu minėti pamatai-atraminė siena perima už jos esančio grunto su šlaitu apkrovą ir sulaiko jį nuo šliaužimo ar griūties. Pastato pamatų-atraminės sienos demontavimas gali turėti tiesioginės įtakos užtikrinant mūrinio pastato esančio gretimame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), mechaninį atsparumą ir pastovumą, kas iš esmės pažeistų trečiųjų asmenų turtines ir neturtines teises. Neįgyvendinus papildomų inžinerinių priemonių, užtikrinančių gretimo sklypo grunto ir šlaito pastovumą, ardyti pamatų-atraminės sienos negalima. Papildomų inžinerinių priemonių, norint užtikrinti grunto ir šlaito stabilumą gretimame sklype, spektras gana ribotas, dėl sklypo užstatymo bei teritorijos reljefo, taikyti įprastus statybos metodus ir mechanizmus sudėtinga. Norint išardyti minėtus pamatus-sienutę reikėtų papildomai parengti neypatingo statinio, t. y. laikinos atraminės sienos ties sklypo riba projektą. Pareiškėjas teigė, kad inžineriniai sprendiniai ir priemonės, kurias reikės papildomai įgyvendinti, norint užtikrinti privalomojo nurodymo vykdymą, nėra tiek finansiškai tiek inžineriškai pagrįstos ir adekvačios norimam rezultatui pasiekti.
4. Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos su pareiškėjo prašymu atnaujinti procesą nesutiko, prašė jį atmesti. Ieškovė nurodė, kad priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinės teisės normų ir tinkamai taikant materialinės teisės normas, todėl atsakovo pareiškime nurodytos aplinkybės neturi įtakos sprendimo neteisėtumui ar nepagrįstumui. Tuo tarpu pareiškėjas, pateikdamas pareiškimą, nepateikia naujai paaiškėjusių aplinkybių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Savo pareiškimą pareiškėjas grindžia tomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu iš esmės niekaip nepasikeitė ir neatsirado jokių naujų esminių aplinkybių, kurių pareiškėjas nebūtų žinojęs bylos nagrinėjimo metu bei kurios sudarytų pagrindą panaikinti teismo sprendimą. Būtent neteisėti pareiškėjo veiksmai suponavo esamą situaciją, t. y. pareiškėjas, neturėdamas nustatyta tvarka parengto neypatingo statinio projekto ir išduoto statybos leidimo, bei nugriovęs teisiškai įregistruotą gyvenamąjį namą, nukasė buvusį šlaitą ir savavališkai įrengė 21,40 m ilgio pamatų dalį iš betono blokelių. Ieškovė taip pat nurodė, kad byloje yra pateikti įrodymai, jog atsakovas ne tik dalyvavo 2016 m. kovo 7 d. statybos patikrinime pagal gautą ir inspekcijoje tirtą skundą, bet ir žinojo apie jam 2016 m. kovo 8 d. surašytą savavališkos statybos aktą bei 2016 m. kovo 8 d. surašytą privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kurie buvo įteikti pasirašytinai 2016 m. kovo 21 d. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.7.-2980-358/2016 pripažino atsakovą padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 straipsnio 5 dalyje, ir skyrė administracinę nuobaudą – 500,00 Eur baudą, kurią Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 11 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje sumažino iki 100,00 Eur. Atsakovas neįrodė, jog jo pasyvumas proceso metu yra pateisinamas ir egzistuoja bylos atnaujinimo pagrindas, numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi pareiškėjo (atsakovo) T. M. prašymą atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-13601-615/2017.
6. Teismas pripažino, kad pareiškėjas (atsakovas) CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino nėra praleidęs.
7. Teismas taip pat pripažino, kad pareiškėjas nepateikė naujai paaiškėjusių aplinkybių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, kadangi pareiškėjo prašymas grindžiamas tomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir, kurios iš esmės niekaip nepasikeitė ir neatsirado jokių naujų esminių aplinkybių, kurių pareiškėjas nebūtų žinojęs bylos nagrinėjimo metu bei kurios sudarytų pagrindą panaikinti teismo sprendimą.
8. Teismas akcentavo, kad priimtu sprendimu už akių buvo konstatuota, jog pareiškėjo (atsakovo) veiksmai buvo neteisėti, jie suponavo esamą situaciją, t. y. pareiškėjas, neturėdamas nustatyta tvarka parengto neypatingo statinio projekto ir išduoto statybos leidimo, bei nugriovęs teisiškai įregistruotą gyvenamąjį namą, nukasė buvusį šlaitą ir savavališkai įrengė 21,40 m ilgio pamatų dalį iš betono blokelių. Iš ieškovės į bylą pateiktų dokumentų buvo nustatyti atsakovo neteisėtai atlikti veiksmai, t. y. statinių nugriovimo faktas, savavališkai įrengta pamatų dalis, nukastas buvęs šlaitas, iškasos gylis bei atstumai tarp naujai įrengiamų pamatų ir iškasos krašto. Taip pat nustatyta, jog statytojas neturi statybą leidžiančio dokumento.
9. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes, susijusias ieškovės atliktais patikrinimais bei atsakovo nubaudimą administracine tvarka, sprendė, kad pareiškėjas žinojo, jog atlikti statybos darbai yra savavališki, ir kad nesiėmus atitinkamų priemonių, jis sulauks atitinkamų pasekmių, t. y. turės pašalinti savavalinės statybos padarinius. Vien tai, kad atsakovas gavo išvadą, jog savavalinės statybos padarinių šalinimas reikalauja nemažai lėšų ir sudėtingų techninių sprendimų, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais statytojų teisės ir pareigas, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas galėtų būti atleistas nuo pareigos vykdyti ieškovės priimtą privalomąjį nurodymą.
10. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pateikti įrodymai, t. y. specialisto išvada ir joje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog paaiškėjo naujos esminės aplinkybės ir yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Be to, teismas pažymėjo, kad išvadoje nurodyti faktai negali būti traktuojami kaip didesnę įrodomąją galią turintys įrodymai, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad civilinėje byloje Nr. e2-13601-615/2017 priimtas sprendimas už akių yra nepagrįstas ir neteisėtas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjas T. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį, esant CPK numatytiems pagrindams, taikyti proceso ekonomiškumo principą, išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2743-451/2017 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1 Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tuomet, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės.
11.2 Teismo sprendimas buvo priimtas už akių, t. y. pareiškėjui nedalyvaujant, o procesiniai dokumentai jam buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Apie sprendimą jis sužinojo tik nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2VP-17510-717/2019.
11.3 Pareiškėjas, vykdydamas įstatymo numatytus reikalavimus, norėdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą, dar 2016 m. paruošė naują rekonstrukcijos projektą ir nustatyta tvarka elektroniniu būdu pateikė jį portalui www.infostatyba.lt, tačiau gavo atsakymą, kad to negalima padaryti, kol žemės sklypui ir pastatui yra taikomas areštas. Dėl jo įsiskolinimų areštas taikomas iki šiol.
11.4 Pareiškėjas, sužinojęs apie sprendimą už akių, norėdamas įvykdyti teismo įpareigojimą, kreipėsi į specialistą, kuris pateikė išvadą, kad šiuo metu ginčo pamatai-atraminė siena perima už jos esančio grunto su šlaitu apkrovą ir sulaiko jį nuo šliaužimo ar griūties. Be to, maždaug 4-4,5 m atstumu nuo ardytinų pamatų, stovi mūrinis pastatas, kurio pamatų pagrindu yra grunto masyvas sulaikomas nurodytos griauti pamatų-atraminės sienutės. Vadinasi, ginčo pamatų-atraminės sienos demontavimas gali turėti tiesioginės įtakos, užtikrinant mūrinio pastato esančio gretimame sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mechaninį atsparumą ir pastovumą pagal STR 2.01.01(1):2005.
11.5 Neįgyvendinus papildomų inžinerinių priemonių, užtikrinančių gretimo sklypo grunto ir šlaito pastovumą, ardyti pamatų-atraminės sienos negalima. Papildomų inžinerinių priemonių, norint užtikrinti grunto ir šlaito stabilumą gretimame sklype, spektras gana ribotas. Dėl sklypo užstatymo bei teritorijos reljefo, taikyti įprastus statybos metodus ir mechanizmus sudėtinga. Norint išardyti ginčo pamatus-sienutę, greičiausiai teks papildomai rengti neypatingo statinio, t. y. laikinos atraminės sienos ties sklypo riba projektą. Šie inžineriniai sprendiniai ir priemonės, kurias reikės papildomai įgyvendinti, norint užtikrinti privalomojo nurodymo vykdymą, nėra tiek finansiškai, tiek ir inžineriniu požiūriu pagrįstos ir adekvačios norimam rezultatui pasiekti.
Atsiliepimas
12. Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo prašo jo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Atskirajame skunde pateikta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, su nurodytomis konkrečiomis bylomis ir šalimis, yra perteklinė ir nesusijusi su nagrinėjamos bylos kontekstu, nes pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-13601-615/2017, teisme buvo priimtas ir išnagrinėtas.
12.2. Pareiškėjas nepateikė naujai paaiškėjusių aplinkybių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Prašymą grindė tomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, iš esmės niekaip nepasikeitė ir neatsirado jokių naujų esminių aplinkybių, kurių pareiškėjas nebūtų žinojęs bylos nagrinėjimo metu bei, kurios sudarytų pagrindą panaikinti teismo sprendimą, nes būtent neteisėti pareiškėjo veiksmai suponavo esamą situaciją, t. y. pareiškėjas, neturėdamas nustatyta tvarka parengto neypatingo statinio projekto ir išduoto statybos leidimo, bei nugriovęs teisiškai įregistruotą gyvenamąjį namą, nukasė buvusį šlaitą ir savavališkai įrengė 21,40 m ilgio pamatų dalį iš betono blokelių.
Šalies argumentai
12.3. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti motyvai atnaujinti procesą byloje vertintini kaip priemonė vilkinti priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo priverstinį vykdymą, kas prieštarauja proceso atnaujinimo instituto esmei. Teismo sprendimas įsiteisėjo dar 2017 m. rugpjūčio 1 d., t. y. daugiau kaip prieš du metus, bet visa apimtimi nėra įvykdytas iki šiol, o pareiškėjo įrodinėjama aplinkybė dėl neypatingo statinio projekto, susijusio su ginčo savavališkos statybos pašalinimu, parengimo, nesudaro teisinio pagrindo nevykdyti teismo sprendimo ar atnaujinti procesą, o juo labiau priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
12.4. Pareiškėjas ne tik neginčija savavališkos statybos fakto, bet ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius, priešingai, netgi pripažįsta ir patvirtina, taip pat nurodo, kad yra parengęs statinio projektą ir siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą. Taigi, nenuginčijus savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius, nėra pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Apeliacijos objektas – patikrinimas pagrįstumo ir teisėtumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje.
15. Byloje nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-13601-615/2017 Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir įpareigojo atsakovą T. M. per 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Inspekcijos 2016 m. kovo 8 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius – žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo apie 21,50 m ilgio pamatų dalį ir sutvarkyti statybvietę; atsakovui nustatytu terminu neįvykdžius šio įpareigojimo ieškovei suteikė teisė atlikti nurodytus veiksmus pačiai Inspekcijai, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 30 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-13601-615/2017. Kauno apylinkės teismas priėmė pareiškėjo (atsakovo) T. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo, jį išnagrinėjo ir 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi prašymą atmetė, atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje. Dėl šios Kauno apylinkės teismo nutarties pareiškėjas padavė atskirąjį skundą.
16. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Kasacinio teismo praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė.
17. Pareiškėjas (atsakovas) T. M. atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-13601-615/2017 prašė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
18. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės nenurodo teisinių ir faktinių argumentų, kodėl apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ar neteisėta. Kadangi jis atskirajame skunde nurodo tik tas pačias aplinkybes kaip ir pareiškime dėl proceso atnaujinimo, t. y. kad jis kreipėsi į specialistą ir gavo išvadą, jog šiuo metu pamatai-atraminė siena, kurie pagal teismo sprendimą turi būti nugriauti, perima už jos esančio grunto su šlaitu apkrovą ir sulaiko jį nuo šliaužimo ar griūties, dėl ko pastato pamatų-atraminės sienos demontavimas gali turėti tiesioginės įtakos užtikrinant mūrinio pastato esančio gretimame sklype mechaninį atsparumą ir pastovumą, neįgyvendinus papildomų inžinerinių priemonių, užtikrinančių gretimo sklypo grunto ir šlaito pastovumą, ardyti pamatų-atraminės sienos negalima, būtinos papildomos priemonės grunto ir šlaito stabilumą gretimame sklype užtikrinimui, galima suprasti, kad jis nesutinka su tuo, kaip tas aplinkybes įvertino pirmosios instancijos teismas.
19. Pirmosios instancijos teismas, kaip vertina apeliacinės instancijos teismas, visiškai pagrįstai pripažino, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie tai, kad savavališkos statybos padarinių šalinimas yra sudėtingas, privalėjo būti pareiškėjui žinomos teismui priimant sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-13601-615/2017, ir priimant toje byloje sprendimą už akių jos esminės reikšmės neturėjo. Pagrįstai atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė nurodo, jog nenuginčijus savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius, nėra pagrindo panaikinti teismo sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
20. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai proceso atnaujinimo pagrindų ir jų taikymo aspektai, vertinant apskųstąją pirmosios instancijos teismo nutartį, nėra reikšmingi, nes kaip teisingai pastebėjo atsiliepime ieškovė, teismas atsakovo prašymą priėmė ir išnagrinėjo.
21. Atsižvelgiant į nurodytas nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.