Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-05-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.7.-2980-358/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-05-16
Bylos Nr.
A2.7.-2980-358/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audronė Levinskienė
Pažeidėjas
T. M.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.7.-2980-358/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02368-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2; 2.8.; 2.14.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. gegužės 16 d.
Kaunas,

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam T. M., jo atstovui Mariui Kuzminovui, institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei R. A. ir J. M. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. Kaunas, (duomenys neskelbtini),administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 159 str. 5 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. kovo 7 d. 9.00 val. nustatyta, kad T. M., neturėdamas statybą leidžiančio dokumento – leidimo statyti naują statinį stato 1 buto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),adresu (duomenys neskelbtini),Kauno r. sav. Tokiais veiksmais T. M. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 12 str. 1 d. 4 p., 23 str. 1 d. 1 p., 28 d. reikalavimus. Tuo T. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 159 str. 5 d.

T. M. savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad 2015 metais pamatė, kad įtrūkusios sienos. Konstruktorius paaiškino, kad reikia tvirtinti šlaitą, nes namas yra šlaite. Namas buvo statomas su leidimu, kuris galioja iki 2017 metų, tačiau ne jo vardu. Nuo projekto siena nukrypusi apie 80 cm, namas praplatėjo, šlaitas nukastas. Turėjo žodinį gretimo sklypo savininkės leidimą. Šiuo metu ruošia naują projektą. Jo pajamas sudaro 300 eurų.

Atstovas paaiškino, kad pagal vienos sienos nukrypimą negalima spręsti apie esminius pažeidimus. Situacija buvo pavojinga, o projektavimo procesas ilgas, todėl T. M. ir atliko šiuos veiksmus. Šis pažeidimas neturėtų būti vertinamas ypač pavojingas. Prašo taikyti ATPK 30 ¹ str. ir apsiriboti įspėjimu.

Institucijos atstovė paaiškino, kad Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p. imperatyviai įtvirtintos statytojo teisės. Viena iš jų yra statybą leidžiantis dokumentas. To paties įstatymo 12 str. 1 d. 4 p. ir 23 str. 1 d. 1 p. yra imperatyviai nurodyta statytojo pareiga turėti savo vardu išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Nagrinėjamu atveju statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas R. Z. vardu, kas reiškia, kad atsakomybėn traukiamas asmuo savo vardu statybą leidžiančio dokumento neturėjo ir šiuo metu neturi. Atliekant patikrinimą buvo remiamasi visais dokumentais, buvo remiamasi pateiktu projektu ir buvo nustatyti pažeidimai. Dėl grėsmės taip pat teisės aktuose yra nustatyta, kad jeigu yra galima griūties grėsmė, tai turi būti oficialūs rašytiniai dokumentai su užfiksuota padėtimi. Šiuo atveju tokio dokumento nėra. Mano, kad pažeidimas visiškai įrodytas, todėl prašo paskirti numatytą nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

T. M. kaltę ir pažeidimo, numatyto ATPK 159 str. 5 d. faktą įrodo byloje esantys įrodymai : administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenys (b. l. 3-4), T. M. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2013 m. pirko namą. Po dviejų metų pastebėjo, kad namas nėra kokybiškai pastatytas, sienos išlinko, sutrūkinėjo. Atestuotas konstruktorius patarė sutvarkyti sieną, kuri yra įleista į šlaitą. Pasamdė įmonę, kad pastatytų tvirtą sieną, kuri atlaikytų tokį šlaitą. Visas projektas buvo paruoštas, duotas leidimas statybai, kuris galioja iki 2017 metų, namo konstrukcijos nekeitė, tik sutvirtino sieną, todėl nemanė, kad reikalingas toks leidimas. Namo sienos lieka tokios pat kaip buvo, tik viena siena pasitraukė nuo buvusios vietos apie 0,5 metro. Šiam pakeitimui architektas ruošia projektą. Gailisi, kad to nežinojo (b. l. 4), statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, 2016-03-07 aktas (kontrolinis klausimynas) (b. l. 6-19), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad pastatas- gyvenamasis namas, esantis Kauno r. sav., Karmėlavos sen., (duomenys neskelbtini),kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),nuosavybės teise priklauso T. M. (b. l. 20-22), situacijos schema (b. l. 23), savavališkos statybos aktas (b. l. 25-26), T. M. paaiškinimas (b. l. 27), namo fotonuotraukos (b. l. 28), projektavimo rangos sutartis (b. l. 34-36), prašymas išduoti pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto (b. l. 37), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (b. l. 40-50), 2016 m. kovo 8 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius (b. l. 52-53).

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad T. M. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159 straipsnio 5 dalyje, kuris numato atsakomybę už Naujo neypatingo statinio savavališką statybą.

Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisykles, nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudą, įvertina pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir atsakomybę sunkinančias bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

T. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Teismas, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad T. M. pagal ATPK 159 straipsnio 5 dalį paskirtina minimali 868 eurų bauda būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, T. M. asmenybę (dirba, neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra), teismas sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą dėl nusižengimo, numatyto ATPK 159 straipsnio 5 dalyje, taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir paskirti nuobaudą mažesnę, negu sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30² str. 286, 287 str.

nutarė:

T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 159 str. 5 d. ir skirti administracinę nuobaudą - 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą : ROIK 16056068519.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno rajono apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Levinskienė