- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-08
- Bylos Nr.
- eA2-337-254/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07447-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Pareiškėjas
- T. M.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- T. M.
- Trečiasis asmuo
- R. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui T. M., trečiasis asmuo R. B., dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. sprendimu už akių ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTSPI) ieškinį tenkino ir nusprendė: 1) įpareigoti atsakovą T. M. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti VTPSI 2016 m. kovo 8 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo, apie 21,50 m ilgio pamatų dalį žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini)., ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovui nustatytu terminu neįvykdžius šio įpareigojimo ieškovui suteikta teisė atlikti nurodytus veiksmus pačiam, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo; 2) atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius nustatyto įpareigojimo, skirti atsakovui 1 000 Eur baudą, kuri mokėtina ieškovei.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas (atsakovas) T. M. 2020 m. spalio 5 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių ir aiškios teisės normos taikymo klaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 9 punktas). Nurodė, kad 2007 m. birželio d. Kauno rajono savivaldybės urbanistikos skyrius išdavė statybos leidimą gyvenamajam namui, pagal UAB „Archas“ parengtą gyvenamojo namo adresu, (duomenys neskelbtini), techninį projektą. Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 7 d. įsigijo žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini)., tačiau jam nebuvo perduotas visas statinio projektas ir statybą leidžiantis dokumentas. Pažymėjo, kad tik po sprendimo šioje byloje priėmimo, iš projektuotojo UAB „Archas“ buvo gautas statybos projektas ir statybos leidimas. Pasak pareiškėjo, padarius statinio geodezinę nuotrauką paaiškėjo, kad pastatyto statinio padėtis žemės sklype yra pakitusi 0,5 m, t. y. ne daugiau kaip vienu metru, dėl to statyba neturi ir negali būti įvardijama kaip neteisėta ar savavališka, jokia pamatų dalis, kaip minima VTPSI raštuose, savavališkai nebuvo įrenginėjama. Nurodė, kad minėti dokumentai (statybos projektas, statybos leidimas ir geodezinė nuotrauka) yra naujos esminės bylos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą ir priimti byloje priešingą sprendimą. Pasak pareiškėjo, statybos vyko pagal parengtą projektą ir išduotą statybos leidimą, todėl naujas statybas leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas, nes faktinė statinio vieta žemės sklype ar jo išorės matmenys atitiko projekte nurodytus matmenis ir jų neviršijo daugiau kaip vienu metru. Pažymėjo, kad teismas pripažindamas savavališkos statybos faktą padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi procesą atnaujinti atsisakė.
Šalies argumentai
4. Teismas laikė, kad pareiškėjas termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo nepraleido, nes pareiškėjas nurodė, jog tik 2020 m. spalio mėn. padarius statinio geodezinę nuotrauką paaiškėjo naujos aplinkybės, galinčios turėti esminės reikšmės bylai.
5. Teismas nustatė, kad kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes pareiškėjas savo prašyme nurodė statybos leidimą ir statybos projektą, kurie nebuvo pateikti pirmos instancijos teismui, bei žemės sklypo ir statinio kontrolinę nuotrauką – geodezinį planą. Teismas pažymėjo, kad byloje kurioje prašoma atnaujinti procesą yra konstatuota, jog namo statybai žemės sklype buvo privalomas leidimas statyti naują statinį, o statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento buvo laikoma savavališka statyba. Teismas išnagrinėtoje byloje, remdamasis aplinkybe, kad nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė statybą leidžiančio dokumento konstatavo, jog statyba yra neteisėta ir įpareigojo atsakovą įvykdyti nurodymą – pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas sprendė, kad iš pateikto prašymo nėra aišku, kodėl pareiškėjas neturėjo objektyvių galimybių minimų dokumentų (statybos projekto ir statybos leidimo) gauti dar civilinės bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, ar 2019 m. spalio 18 d. kreipiantis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Pažymėjo, kad būtent prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis.
7. Teismas laikė, kad pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė savo prašymo, kokia aiški teisės normos taikymo klaida buvo padaryta. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti byloje priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės (kad nagrinėjamoje byloje jis negalėjo laiku pateikti statybos leidimo ir statinio projekto) nelaikytinos tomis, kurias nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada.
IV. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas T. M. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį ir atnaujinti procesą byloje Nr. e2-13601-615/2017, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai laikė, kad statinio techninis projektas, statybos leidimas ir naujai padaryta sklypo su statiniais geodezinė nuotrauka, nelaikytina esminėmis aplinkybėmis sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą. Apelianto teigimu, dėl minėtų naujai pateiktų dokumentų būtų pagrindas byloje priimti kitokį sprendimą. Pažymėjo, kad ieškovė VTPSI pateikdama ieškinį turėjo išsiaiškinti, ar buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir statinio projektas, tačiau to nepadarė ir minėtų dokumentų į bylą nepateikė. Pažymėjo, kad ieškovė teigė, jog statybos leidimo nerado IS INFOSTATYBA, tačiau pati žinojo, kad iki 2012 metų statybos leidimai buvo išduodami popierine forma, Savivaldybių administracijose, architektūros skyriuose, todėl veikė neatsakingai.
8.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad išnagrinėtoje byloje teismas pasirinko patį griežčiausią sprendimo būdą – nugriauti pastatytus statinius, nebuvo svarstomas statinio įteisinimo klausimas. Dėl to, pasak apelianto, buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, t. y. nesivadovauta Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu.
8.3. Teismas neįvertino prašyme nurodytų teisės aktų, pagal kuriuos buvo vykdoma statyba. Pažymėjo, kad Statybos techninis reglamentas Nr. 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ antro skirsnio 79.3 punkte nurodoma, jog prie neesminių faktinių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių priskiriami pastatų ir inžinerinių statinių vietos žemės sklype (teritorijoje) ar atstumų nuo statinių iki žemės sklypo ribų - iki 1 m nukrypimai tad naujas statybą leidžiantis dokumentas pagal pataisytą projektą neprivalomas kai faktinė statinio vieta žemės sklype (teritorijoje) ar statinio išorės matmenys neatitinka projektui ne daugiau kaip 1 m (Statinys minėtame žemės sklype buvo sumažintas ne daugiau kaip 1 m). Teismas neatsižvelgė į tai, kad mažinant statinio matmenis nėra reikalingas naujas statybos leidimas (STR 05.01:2017, 48,5 punktas).
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė VTPSI prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą, nes pareiškėjas nepateikė naujai paaiškėjusių aplinkybių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, o jo nurodytos aplinkybės buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Pažymėjo, kad neteisėti apelianto veiksmai suponavo esamą situaciją, t. y. jis, neturėdamas nustatyta tvarka parengto neypatingo statinio projekto ir išduoto statybos leidimo, bei nugriovęs teisiškai įregistruotą nebaigtą gyvenamąjį namą, nukasė buvusį šlaitą ir savavališkai įrengė 21,40 m ilgio pamatų dalį iš betono blokelių. Pažymėjo ir tai, kad atsakovas, žinojo, jog atlikti statybos darbai yra savavališki, ir, kad nesiėmus atitinkamų priemonių, jis sulauks atitinkamų pasekmių, t. y. atsakovui 2016 m. kovo 21 d. asmeniškai buvo įteiktas 2016 m. kovo 8 d. surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius ir atsakovas šių dokumentų neginčijo. Pasak ieškovės, atsakovas siekia vilkinti teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėjo, kad aplinkybę, jog atsakovo atlikta statyba yra savavališka patvirtina pagal ieškovės 2019 m. kovo 16 d. atsakovui surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą paskirta bauda.
9.2. Pažymėjo, kad apeliantas, pagal 2013 m. kovo 8 d. Kauno rajono notarės R. S. išduotą įgaliojimą, atstovaudamas R. Z., 2013 m. gegužės 30 d. pateikė ieškovei prašymą R. Z. vardu išduoti pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, pagal UAB „Archas“ 2007 metais parengtą projektą ir 2007 m. birželio 7 d. Kauno rajono savivaldybės urbanistikos skyriaus išduotą statybą leidžiantį dokumentą – statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas ieškovei prašymo prieduose išvardintus dokumentus: „<...> 1. statybą leidžiantį dokumentą; 2. Statinio projektą – nuskenuotą projektą*, pasirašytą privalančių jį pasirašyti asmenų, arba skaitmeninę projekto versiją*, patvirtintą privalančių projektą pasirašyti asmenų elektroniniais parašais; 3 statinio (-ių) geodezinę nuotrauką (-as)<…>”.
9.3. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad procesas turi būti atnaujintas dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos. Pažymėjo, kad minimalių atstumų tarp statinio ir žemės sklypo ribų nesilaikymas, neturint gretimo žemės sklypo savininko rašytinio sutikimo, reiškia ne tik savavališkos statybos faktą, bet ir imperatyviomis teisės normomis saugomų gretimo žemės sklypo savininko teisių pažeidimą. Nurodė, kad apelianto pateiktas projektas gyvenamojo namo statybai, 1 metro atstumu nuo gretimo sklypo ribos bei kontrolinė geodezinė nuotrauka (dalis statinio, įvardinto „stat./griuv.“ fiksuotas 0,58-0,74 m atstumu nuo gretimo sklypo ribos) tik patvirtina faktines aplinkybes, kurias savo ieškinyje nurodė ieškovė, kad gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio statybai 2007 m. birželio 4 d. Kauno rajono savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą, atsakovas nugriovė, o jo vietoje savavališkai įrenginėjo 21,40 m ilgio pamatų dalis iš betono blokelių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IX. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Pareiškėjas bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių ir aiškios teisės normos taikymo klaidos, teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 9 punktas).
13. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. sprendimu už akių ieškovės VTSPI ieškinį tenkino ir nusprendė: 1) įpareigoti atsakovą T. M. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti VTPSI 2016 m. kovo 8 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo, apie 21,50 m ilgio pamatų dalį žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini)., ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovui nustatytu terminu neįvykdžius šio įpareigojimo ieškovui suteikė teisę atlikti nurodytus veiksmus pačiam, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo; 2) atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius nustatyto įpareigojimo, skirti atsakovui 1 000 Eur baudą, kuri mokėtina ieškovei.
14. Pareiškėjas T. M. prašo atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 9 punkto pagrindu – kai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ir dėl teismo padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos. Esmine aplinkybe nurodo 2007 m. birželio 4 d. statybos leidimą, 2007 m. UAB „Archas“ parengtą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., techninį projektą ir 2020 m. spalio mėnesį padarytą žemės sklypo su statiniais geodezinę nuotrauką. Apelianto teigimu, jis tik po teismo sprendimo šioje byloje priėmimo gavo minėtą statybos leidimą ir techninį projektą, kurie bylos nagrinėjimo metu nebuvo įvertinti ir, kurie, pasak apelianto, patvirtina, kad jo vykdyti statybos darbai (pastatyti pamatai) nebuvo savavališki, o buvo vykdomi turint statybą leidžiančius dokumentus.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019 ir joje nurodyta praktika).
16. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad 2007 m. birželio 4 d. statybos leidimas ir 2007 m. UAB „Archas“ parengtas gyvenamojo namo techninis projektas, yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė VTPSI su ieškiniu pateikė 2007 m. birželio 4 d. statybos leidimą, išduotą remiantis 2007 m. UAB „Archas“ techniniu projektu (popierinės b., 1 t., b. l. 32–33). Pažymėtina, kad pareiškėjas, atstovaudamas pagal įgaliojimą R. Z. (buvusią žemės sklypo ir namo savininkę), 2013 m. gegužės 30 d. pateikė prašymą VTPSI išduoti pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto ir kartu pateikė abu minėtus dokumentus (popierinės b., 1 t., b. l. 37). Aplinkybę, kad pareiškėjui buvo žinomi abu minėti dokumentai taip pat patvirtina jo 2016 m. kovo 7 d. paaiškinimas VTPSI, kuriame jis nurodė, jog R. Z. 2007 m. birželio 4 d. buvo išduotas statybos leidimas, kuriuo pagal UAB „Archas“ 2007 metais parengtą namo projektą buvo leista žemės sklype statyti 158,87 m² užstatymo ploto ir 5,50 m aukščio (neskaičiuojant pusrūsio mansardos) namą (popierinės b., 1 t., b. l. 30). Nustatyta ir tai, kad teismas priimdamas 2017 m. liepos 10 d. sprendimą už akių, įvertino tiek minėtą 2013 m. gegužės 30 d. prašymą, tiek 2016 m. kovo 7 d. pareiškėjo paaiškinimą. Nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paneigia apelianto argumentus, kad 2007 m. birželio 4 d. statybos leidimas ir 2007 m. UAB „Archas“ parengtas gyvenamojo namo techninis projektas jam nebuvo žinomi. Be to, minėti dokumentai taip pat buvo žinomi teismui bylos nagrinėjimo metu, todėl jie negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
17. Apeliacinės instancijos teismas įvertina apelianto argumentą, kad pateiktas statybos leidimas, techninis projektas ir geodezinė nuotrauka sudarytų pagrindą byloje panaikinti 2017 m. liepos 10 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, nes, minėti dokumentai, apelianto vertinimu, patvirtinta, kad jis neatliko savavališkų statybų. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė VTPSI 2016 m. kovo 8 d. surašė savavališkos statybos aktą, kuris atsakovui pasirašytinai įteiktas 2016 m. kovo 21 d. (popierinės b. 1 t., b. l. 51–52). Nustatyta ir tai, kad ieškovė 2016 m. kovo 8 d. taip pat atsakovui surašė privalomą nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriame nurodė iki 2016 m. rugsėjo 8 d. nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo 21,50 m ilgio pamatų dalį, sklype (duomenys neskelbtini) apsaugoti statybvietę ir aplinką nuo galimos griūties, taip pat nurodyta, kad neįvykdžius šio nurodymo VTPSI kreipsis į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomasis nurodymas atsakovui pasirašytinai įteiktas 2016 m. kovo 21 d. (popierinės bylos 1 t., b. l. 56–57). Pažymėtina, kad minėtame privalomame nurodyme atsakovui buvo išaiškinta, jog pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, asmuo, kuriam pateiktas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Kaip minėta, ieškovė 2017 m. balandžio 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovą T. M. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti VTPSI 2016 m. kovo 8 d. privalomąjį nurodymą, t. y., pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo, apie 21,50 m ilgio pamatų dalį žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.
18. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl neginčijamos savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Pažymėtina, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka neskundė 2016 m. kovo 8 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius, taip pat byloje nėra duomenų, jog atsakovas kreipėsi dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas net ir su prašymu dėl proceso atnaujinimo nepateikė jokių duomenų patvirtinančių jo siekį įteisinti savavališką statybą (kreipimąsi dėl naujo statybos leidimo išdavimo ir pan.). Taigi, savavališkos statybos faktas šioje byloje negali būti kvestionuojamas. Dėl to, apelianto nurodyti dokumentai (statybos leidimas, techninis projektas, geodezinė nuotrauka) esant nustatytam savavališkos statybos faktui, t. y. galiojant privalomam nurodymui pašalinti savavališkos statybos padarinius, nesuponuoja pagrindo išvadai, jog atnaujinus bylos nagrinėjimą būtų pagrindas panaikinti sprendimą ir ieškovės reikalavimą išspręsti kitaip.
19. Apeliantas taip pat prašo atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu dėl teismo padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos. Pažymėtina, kad apeliantas 2020 m. spalio 5 d. prašyme atnaujinti procesą, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nenurodė, kokia aiški teisės normos taikymo klaida buvo padaryta. Apeliantas tik atskirajame skunde kaip teismo padarytą aiškią teisės normos taikymo klaidą nurodė tai, kad teismas nesivadovavo Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir pasirinko patį griežčiausią sprendimo būdą – nugriauti pastatytus statinius, nebuvo svarstomas statinio įteisinimo klausimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 ir joje nurodyta praktika).
20. Kaip jau minėta šios nutarties 18 punkte, byloje nebuvo sprendžiamas savavališkos statybos įteisinimo klausimas. Pažymėtina, kad pagal tuo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 ,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 156 punktą, savavališkos statinio (jo dalies) statybos, dėl kurios iki šio reglamento įsigaliojimo surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, padariniai šalinami Reglamento 1.09.06:2010 nustatyta tvarka. Pagal Reglamento 1.09.06:2010 39.3.2 punktą, jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti šį nurodymą. Nagrinėjamu atveju, ieškovė, vadovaudamasi nurodytu reglamentu, kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti privalomą nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tuo tarpu apelianto nurodytos Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, kai teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė teismo sprendime už akių padarytos aiškios teisės taikymo klaidos, dėl kurios galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarus būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas. Proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).
22. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepagrindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 9 punkte įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų ir nesudaro pagrindo abejoti byloje priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Dėl to skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.