Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas civilinę bylą pagal pareiškėjų P. Č. ir R. Č. (pagal įstatymą atstovaujančių savo nepilnamečius vaikus R. Č. ir A. Č.) bei E. Č. ir I. Č. (pagal įstatymą atstovaujančių savo nepilnametį vaiką H. Č.) pareiškimą dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto 18-ojo notarų biuro notaras Romualdas Petraitis, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 18-ojo notaro biuro notaras Romualdas Petraitis prašo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra, suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. Nurodo, kad atsižvelgiant į notarui, kaip profesionalui, keliamus aukštesnius atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimus, notaras laikosi pozicijos, kad notaras negali patvirtinti nepilnamečio vaiko (jo atstovo) pareiškimo apie palikimo atsisakymą dėl šių priežasčių: 1) notaras negali būti tikras ir juo labiau garantuoti, kad paveldėjimo byloje esantys duomenys apie palikimo sudėtį yra išsamūs. Kai įpėdinis yra nepilnametis, pareigą įsitikinti (užtikrinti), kad palikimo (paveldėjimo) teisių (ne)įgyvendinimas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, įstatymas perkelia kompetentingiems subjektams – notarui (kai sandoris tvirtinamas notarine forma) ir teismui (kai sandoris nėra tvirtinimas notarine forma); 2) Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.188 str. 1 d. 2 p., paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo nepilnamečio vaiko vardu būtina pateikti išankstinį teismo leidimą (išskyrus, jei toks pareiškimas tvirtinamas notarine forma – CK 3.188 str. 5 d.). Nors praktikoje pareiškimai dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo dažniausiai įforminami notarine forma, galiojantys įstatymai nenumato privalomos notarinės formos tokiems pareiškimams. Kadangi, dėl aukščiau nurodytų priežasčių pareiškimų apie palikimo atsisakymą nepilnamečių vaikų vardu tvirtinti notaras nesutinka, tokiems vienašaliams sandoriams (pareiškimams dėl palikimo atsisakymo ar palikimo nepriėmimo), vadovaujantis CK 3.188 str. 1 d. 2 p., būtina gauti ir pateikti notarui teismo leidimą (atitinkamai teismo leidimą atsisakyti palikimo arba teismo leidimą dėl palikimo nepriėmimo); 3) Remiantis CK 5.60 str. 2 d., palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas. Atitinkamai ir atvirkščiai, todėl notaras laikosi pozicijos, kad tiek pareiškimui dėl palikimo atsisakymo (kai tokio sandorio netvirtina notaras), tiek palikimo nepriėmimui reikalingas išankstinis teismo leidimas; 4) Pagal CK 5.60 str. 1 d., įpėdinis gali atsisakyti palikimo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad šis terminas jau yra praleistas, tuo atveju, jei teismas išduotų leidimą atsisakyti nepilnamečio vaiko vardu palikimo, tuomet papildomai turėtų būti aptarta dėl termino atsisakyti palikimo atnaujinimo arba turėtų būti papildomai pateikta atskira teismo nutartis (sprendimas) dėl termino atsisakyti palikimo atnaujinimo ir tokiu atveju nepilnamečio vaiko atstovai turi per atnaujintą 3 mėn. terminą pateikti notarui pareiškimą dėl palikimo atsisakymo. Tuo atveju, jei teismas leis nepriimti palikimo nepilnamečio vaiko vardu ir/ar konstatuos, jog toks palikimo nepriėmimas nepažeidžia nepilnamečio vaiko teisių ir interesų, papildomai pateikti pareiškimo dėl palikimo atsisakymo nereikės (tokiu atveju, reikės pateikti tik atitinkamą teismo nutartį/sprendimą); 5) Pagal CK 5.63 str. 1 d., palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto (taip pat, laikomasi pozicijos, jog kreditorių reikalavimų pareiškimas (įpėdinių informavimas) per paveldėjimo bylą vedantį notarą, taip pat laikomas tinkamu kreditoriaus reikalavimų pareiškimu). Ši terminą teismas gali atnaujinti, jei priežastis, dėl kurių kreditorius praleido terminą reikalavimams pareikšti, teismas pripažįsta svarbiomis. Tačiau, to paties straipsnio 4 d. yra nustatytas naikinamasis 3 metų terminas dėl prašymo kreditoriui atnaujinti terminą reikalavimams pareikšti pateikimo. Šioje byloje, išskyrus Valstybinės mokesčių inspekcijos raštą dėl kreditorinio reikalavimo, jokių kitų kreditorinių reikalavimų, pateiktų per nustatytą 3 mėnesių terminą paveldėjimo byloje nėra. O pagal byloje esančius duomenis, VMI reikalavimas yra mažesnis, nei palikėjui priklausančio turto vertė.

5. Tarnyba pateikė išvadą byloje, kurioje nurodyta, jog skyriaus vertinimu, prašymas atnaujinti įstatymų nustatytą ir praleistą terminą atsisakyti palikėjo A. Č. palikimo arba jo nepriimti bei išduoti leidimą atsisakyti palikimą yra pareikštas nepilnamečių R. Č., A. Č. ir H. Č. geriausiais interesais. Skyrius pažymi, kad kaip ir pareiškėjai nurodė, jog palikėjo turto ir skolų balansas yra neigiamas, tokiu atveju priėmė palikimą pareiškėjai ir jų vaikai patirtų nuostolius, o tai neatitiktų geriausių vaikų interesų. Informuoja, jog remiantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, šeimos Skyriui dėl galimų vaiko teisių pažeidimų nėra žinomos. Šeimoms netaikomas atvejo vadybos procesas ir neteikiamos socialinės paslaugos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl termino atnaujinimo tenkintinas, kita civilinės bylos dalis nutraukiama.

Dėl termino atnaujinimo

6. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1–2 dalimis, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.60 straipsnio reikalavimus įpėdinis turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui.

7. Nepriėmus palikimo nė vienu iš nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, įstatyme yra įtvirtinta galimybė įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, jog jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. Č. Iš GRT duomenų matyti, kad A. Č. mirė ištuokoje (santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini)). A. Č. turi du pilnamečius vaikus – E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Palikėjo sūnus P. Č. kartu su pareiškėja R. Č. turi nepilnametį sūnų R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametę dukterį A. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Palikėjo sūnus E. Č. turi kartu su pareiškėja I. Č. nepilnametį sūnų H. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Nėra duomenų apie palikėjo sudarytus testamentus. Iš 2024 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto 18-ojo notaro biuro pranešimo pareiškėjams matyti, kad į notarų biurą 2021 m. spalio 29 d. kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškėjai (nei palikėjo sūnūs, nei palikėjo vaikaičiai į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatyme nustatytus terminus nesikreipė).

9. Kaip minėta, pareiškėjai, kurie yra nepilnamečių vaikų R. Č., A. Č. ir H. Č. tėvai (įstatyminiai atstovai) per įstatymų nustatytą 3 mėn. terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti nepilnamečių vaikų vardu nesikreipė.

10. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti ar atsisakyti priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti (atsisakyti priimti).

11. Bylos duomenys tvirtina, kad palikėjo vaikaičiai kreipimosi į teismą metu yra nepilnamečiai, todėl vaikų interesus priimti ar atsisakyti priimti palikimą po senelio mirties turėjo įstatyminiai atstovai, kurie šios pareigos tinkamai neatliko. Iš pareiškėjų pareiškime dėstomų aplinkybių bei paaiškinimų nustatyta, kad pagrindinė termino praleidimo priežastis buvo tai, jog palikėjas turėjo daug kreditorių, skolų ir nedaug turto, jo skolų ir turto balansas yra neigiamas. Pareiškėjai nesuprato, kad jiems nepriėmus palikimo, tuomet ši teisė pereina antrosios eilės įpėdiniams.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

13. Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

14. Teismo vertinimu, pareiškėjų nurodyta aplinkybės ir byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad dėl mirusio A. Č. palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo per įstatymu nustatytą terminą nebuvo kreiptasi dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Duomenų byloje apie tai, kad būtų kilęs ginčas dėl teisės paveldėti/atsisakyti paveldėti nėra (suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškimo dėl termino atnaujinimo patenkimui), todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Vertindamas termino praleidimo terminą, teismas pažymi, kad jis praleistas ženkliai. Vis dėlto, įvertintina ir tai, kad terminą pareiškėjai prašo atnaujinti vadovaudamiesi nepilnamečių vaikų interesais. Be to, suinteresuoti asmenys ir išvadą teikianti institucija neprieštarauja dėl pareiškėjų pareikšto reikalavimo.

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), konstatuotina, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą yra svarbios, todėl yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui atsisakyti priimti (CK 5.50, 5.57, 5.60 straipsniai, CPK 578 straipsnis).

Dėl teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo

16. Pareiškėjai, be kita ko, reiškia byloje reikalavimą išduoti pareiškėjams teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po A. Č. mirties nepilnamečių vaikų R. Č., A. Č. ir H. Č. vardu.

17. CK 3.188 straipsnio 1 dalyje įvardinti sandoriai, susiję su nepilnamečio vaiko turtu, kurių tėvai neturi teisės sudaryti be išankstinio teismo leidimo. Vienas iš tokių sandorių – palikimo, atitekusio nepilnamečiui vaikui, priėmimas ir atsisakymas jį priimti (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastarasis vienašalis sandoris (palikimo priėmimas arba atsisakymas priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu) sudaromas (pagal vienašalį pareiškimą) notarui išduodant paveldėjimo teisės liudijimą arba patvirtinant pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, kas reiškia, kad vienašalis sandoris dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti yra privalomai sudaromas notarine forma (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 3 dalis, 5.66–5.67 straipsniai).

18. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo CK 3.188 straipsnio pakeitimas, kuriuo pastarasis straipsnis buvo papildytas 5 dalimi, kurioje nustatyta, jog išankstinio teismo leidimo sudaryti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sandorius nereikalaujama, kai sandoris sudaromas notarine forma. Notaras, prieš tvirtindamas sandorį, Notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertina, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga.

19. Teismo nutarties 17–18 punktuose įvardintos teisės normos suponuoja išvadą, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įstatymo leidėjas būtent notarui suteikė (iki tol teismo turėtą) kompetenciją, prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą arba prieš patvirtinant vienašalį sandorį – pareiškimą dėl palikimo atsisakymo nepilnamečio vaiko vardu – įvertinti, ar toks vienašalis sandoris (palikimo priėmimas / atsisakymas jį priimti nepilnamečio vaiko vardu) nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Tokiu atveju teismo leidimas dėl minėto sandorio sudarymo nuo 2023 m. sausio 1 d. nebėra reikalingas ar/ir privalomas.

20. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas turi nutraukti civilinę bylą, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinus šios nutarties 17–19 punktuose išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad egzistuoja pagrindas civilinę bylą šioje dalyje pagal pareiškėjų prašymą išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu nutraukti, kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 straipsnio 1 dalis) (tokios praktikos, pasikeitus įstatymui nuo 2023 m. sausio 1 d. nuosekliai laikosi apylinkės teismai – pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-8893-994/2024; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-3043-1014/2024; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-15689-1101/2023 ir kt.).

21. Pareiškėjams išaiškintina, kad CK 5.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka dėl palikimo atsisakymo priimti pareiškėjai turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Notaras, prieš tvirtindamas atsisakymą, Notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertina, ar jį patvirtinus bus užtikrinta nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsauga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 293 straipsniais, 576-578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Atnaujinti pareiškėjams P. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir R. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini)) įstatymo nustatytą terminą nepilnamečių vaikų R. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)) vardu palikimui po jų senelio A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini), priimti ar atsisakyti priimti.

Atnaujinti pareiškėjams E. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir I. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini)) įstatymo nustatytą terminą nepilnamečio vaiko H. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)) vardu palikimui po jo senelio A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini), priimti ar atsisakyti priimti.

Trijų mėnesių terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Civilinės bylos dalį dėl pareiškimo dalies, kuria prašoma išduoti pareiškėjams teismo leidimą nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą, nutraukti. Išaiškinti, kad įstatymo nustatyta tvarka pareiškėjai dėl palikimo atsisakymo priimti turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.