- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-03
- Bylos Nr.
- e2YT-8893-994/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04349-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Pareiškėjas
- L. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, D. P.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P., atstovaujančios nepilnamečių vaikų G. P. ir J. P. interesams, pareiškimą dėl termino atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys byloje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, D. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja L. P., atstovaujanti nepilnamečių vaikų G. P. ir J. P. interesams, kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašo: 1) atnaujinti terminą (duomenys neskelbtini) mirusio L. P. palikimui atsisakyti priimti nepilnamečių vaikų G. P. ir J. P. vardu; 2) išduoti pareiškėjai teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po L. P. mirties (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų G. P. ir J. P. vardu.
2. Pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė nepilnamečių vaikų G. P. ir J. P. tėvas L. P.. Po tėvo mirties G. P. ir J. P. yra pirmos eilės įpėdiniai. L. P. testamento nepaliko. Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pareiškėja žinojo, kad L. P. vardu nėra registruota jokio turto, palikėjas yra tik automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, automobilis priklauso uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Mogo LT“. Dėl to, pareiškėja palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą neinicijavo. Pareiškėja 2023 m. gegužės 24 d. gavo Vilniaus miesto 18-ojo notaro biuro pranešimą, kuriame nurodyta, kad į notarų biurą kreipėsi UAB „B2Kapital“ su kreditoriniais reikalavimais. Notaras nurodė, kad po L. P. mirties niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą. Pareiškėja buvo raginama išspręsti šį klausimą. Terminą atsisakyti priimti palikimą praleido dėl svarbių priežasčių, nes nežinojo, kad nesant jokiam turtui, į kurį galėtų pretenduoti nepilnamečiai vaikai G. P. ir J. P. po tėvo L. P. mirties, turi kreiptis dėl palikimo atsisakymo. Nepilnamečiams vaikams G. P. ir J. P. priėmus palikimą po tėvo L. P. mirties, reikėtų atsakyti už tėvo skolas, o tai gali pažeisti jų, kaip nepilnamečių, interesus. Dėl to mano, kad atsisakymas priimti palikimą atitinka vaikų interesus.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo D. P. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodo, kad pageidauja atsisakyti bet kokio palikimo po tėvo L. P. mirties. Jis nėra atsakingas už tėvo veiksmus. Tėvai išsiskyrė, kai jam buvo vieneri metai. Su tėvo naujai sukurta santuoka jokių ryšių neturi ir neturėjo.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su pateiktu pareiškimu sutinka ir jo neginčija. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
5. Institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą. Išvadoje nurodo, kad skyrius neturi duomenų apie L. P. netinkamą motinos pareigų vykdymą nepilnamečių vaikų G. P. ir J. P. atžvilgiu. Mano, kad atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, terminas atsisakyti palikimo nepilnamečių vaikų vardu praleistas dėl svarbių priežasčių. Tuo atveju, jeigu įvertinus turto ir skolų balansą būtų nustatyta, kad paveldimo turto balansas yra neigiamas, pareiškėjos pareiškimas atitiktų nepilnamečių vaikų interesus.
6. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas Konstatuoja:
Dėl įstatymo praleisti termino palikimui priimti atnaujinimo
7. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys).
8. Nepriėmus palikimo nė vienu iš nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, įstatyme yra įtvirtinta galimybė įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, jog jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą.
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja L. P. yra nepilnamečių G. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. P., gim. (duomenys neskelbtini) motina, tėvas nurodytas L. P., gim. (duomenys neskelbtini) (žr. 2024 m. vasario 22 d. Gyventojų regsitro pažymą apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini)). Santuoka tarp pareiškėjos ir L. P. sudaryta – (duomenys neskelbtini) (žr. (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimą (duomenys neskelbtini)). Palikėjas L. P. mirė – (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje (žr. (duomenys neskelbtini) medicininį mirties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. vasario 22 d. Gyventojų regsitro pažymą apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)).
10. Palikėjas L. P. testamento sudaręs nebuvo. Bylos duomenimis palikėjo L. P. paveldimą turtą sudaro: pensijų fondo vienetai, esantys L. P. vardu AB SEB banke atidarytoje pensijų sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); piniginės lėšos, esančios L. P. vardu AB SEB banke atidarytose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriui UAB „B2Kapital“ (kreditorinio reikalavimo dydis – 6 882,71 Eur) (žr. 2024 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto 18-ojo notarų biuro raštą Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos nepilnamečiai vaikai G. P. ir J. P. yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 punktas). Pareiškėja yra savo nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą ir gina jų teises bei interesus (CK 3.157 straipsnis). Terminas palikimui priimti suėjo – (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).
11. Bylos duomenys tvirtina, kad palikėjo vaikai kreipimosi į teismą metu yra nepilnamečiai, todėl vaikų interesus priimti ar atsisakyti priimti palikimą po tėvo mirties turėjo įstatyminė atstovė - motina, kuri šios pareigos tinkamai neatliko. Iš pareiškėjos pareiškime dėstomų aplinkybių bei paaiškinimų nustatyta, kad pagrindinė termino praleidimo priežastis dėl ko, pareiškėja palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu neinicijavo buvo tai, jog palikėjo L. P. vardu nebuvo registruota jokio turto.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).
13. Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
14. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodyta aplinkybė ir byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad dėl mirusio L. P. palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo per įstatymu nustatytą terminą nebuvo kreiptasi dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Duomenų byloje apie tai, kad būtų kilęs ginčas dėl teisės paveldėti nėra, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Vertindamas termino praleidimo terminą, teismas pažymi, kad jis praleistas beveik du metus. Vis dėlto, įvertintina ir tai, kad terminą pareiškėja prašo atnaujinti vadovaudamsi nepilnamečių vaikų interesais. Be to, suinteresuoti asmenys neprieštarauja dėl pareiškėjos pareikšto reikalavimo. Pažymėtina ir tai, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti ar atsisakyti priimti atnaujinimo, atsižvelgia ir į tai, kad netenkinus pareiškėjos pareiškimo, nepagrįstai nukentėtų nepilnamečių vaikų interesai.
15. Dėl nurodytų motyvų, teismas konstatuoja, kad terminas palikimui priimti ar atsisakyti priimti palikimui buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjos pareiškimas šioje dalyje tenkintinas ir pareiškėjai praleistas įstatymo nustatytas terminas atnaujintinas (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 576 straipsnio 1 dalis, 578 straipsnio 1 dalis).
Dėl teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo
16. Pareiškėja, be kita ko, reiškia byloje reikalavimą išduoti pareiškėjai teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po L. P. mirties (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų G. P. ir J. P. vardu.
17. CK 3.188 straipsnio 1 dalyje yra įvardinti sandoriai, susiję su nepilnamečio vaiko turtu, kurių tėvai neturi teisės sudaryti be išankstinio teismo leidimo. Vienas iš tokių sandorių – palikimo, atitekusio nepilnamečiui vaikui, priėmimas ir atsisakymas jį priimti (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastarasis vienašalis sandoris (palikimo priėmimas arba atsisakymas priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu) yra sudaromas (pagal vienašalį pareiškimą) notarui išduodant paveldėjimo teisės liudijimą arba patvirtinant pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, kas reiškia, kad vienašalis sandoris dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti yra privalomai sudaromas notarine forma (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 3 dalis, 5.66-5.67 straipsniai).
18. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo CK 3.188 straipsnio pakeitimas, kuriuo pastarasis straipsnis buvo papildytas 5 dalimi. Vadovaujantis CK 3.188 straipsnio 5 dalimi išankstinio teismo leidimo sudaryti CK 3.188 straipsnio 1 dalyje nurodytus sandorius nereikalaujama, kai sandoris sudaromas notarine forma. Notaras, prieš tvirtindamas sandorį, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertina, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga.
19. Teismo nutarties 17 – 18 punktuose įvardintos teisės normos suponuoja išvadą, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įstatymo leidėjas būtent notarui suteikė (iki tol teismo turėtą) kompetenciją, prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą arba prieš patvirtinant vienašalį sandorį – pareiškimą dėl palikimo atsisakymo nepilnamečio vaiko vardu – įvertinti, ar toks vienašalis sandoris (palikimo priėmimas / atsisakymas jį priimti nepilnamečio vaiko vardu) nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Tokiu atveju teismo leidimas dėl minėto sandorio sudarymo nuo 2023 m. sausio 1 d. nebėra reikalingas ar/ir privalomas.
20. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas turi nutraukti civilinę bylą, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinus šios nutarties 17 – 19 punktuose išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad egzistuoja pagrindas civilinę bylą šioje dalyje pagal pareiškėjos prašymą išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu nutraukti, kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais, 582 straipsniais, 510–513 straipsniais,
nutaria:
Pareiškimą patenkinti iš dalies.
Atnaujinti pareiškėjai L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą nepilnamečių G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu palikimui po jų tėvo L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti ar atsisakyti priimti.
Trijų mėnesių terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Likusioje dalyje civilinę bylą nutraukti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.