- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-29
- Bylos Nr.
- e2S-474-368/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07917-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto 18-ojo notarų biuro
- Pareiškėjas
- P. Č., R. Č.
- Kategorijos
- 3.4.6.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
- 3.2.8.1Bylos nutraukimas, kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto 18-ojo notarų biuro notaro R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų P. Č. ir R. Č., pagal įstatymą atstovaujančių nepilnamečius vaikus R. Č. ir A. Č., bei E. Č. ir I. Č., pagal įstatymą atstovaujančių nepilnametį vaiką H. Č., pareiškimą dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto 18-ojo notarų biuro notaras R. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai P. Č. ir R. Č. (pagal įstatymą atstovaujančių nepilnamečius vaikus R. Č. ir A. Č., bei E. Č. ir I. Č., pagal įstatymą atstovaujančių nepilnametį vaiką H. Č., patikslintu pareiškimu prašė atnaujinti įstatymų nustatytą ir praleistą terminą atsisakyti palikėjo A. Č. palikimo arba jo nepriimti bei išduoti leidimą atsisakyti palikėjo A. Č. palikimo arba nepriimti palikėjo A. Č. palikimo palikėjo anūkų nepilnamečių vaikų R. Č., A. Č. ir H. Č. vardu.
2. Nurodė, kad palikėjas A. Č. yra P. Č. ir E. Č. tėvas. Palikėjo sūnus P. Č. kartu su žmona R. Č. turi du nepilnamečius vaikus: R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Č., gim. (duomenys neskelbtini) Palikėjo sūnus E. Č. su žmona I. Č. turi nepilnametį sūnų H. Č., gim. (duomenys neskelbtini) Palikėjas mirė (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav. 18-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai P. Č. ir E. Č. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nepriėmė tėvo palikimo. Palikėjo vaikaičiai nesikreipė į notarą, kadangi tik 2024 m. kovo mėn. gavo iš notaro pranešimą ir suprato, kad nepriėmus palikimo pirmosios eilės įpėdiniams, ši teisė pereina antrosios eilės įpėdiniams. Paaiškėjo, kad palikėjui dar būnant gyvam buvo iškelta nemokumo byla, kuri, palikėjui mirus, buvo nutraukta. Nemokumo administratorius pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad iki palikėjo mirties kreditoriniai reikalavimai nebuvo patenkinti ir palikėjo mokumas nebuvo atkurtas.
3. Palikėjo skolos nemokumo bylos nutraukimo dienai sudarė 609 926,76 Eur, o turtas sudarė iki apie 2 000 Eur piniginių lėšų. Palikėjas A. Č. turėjo turtą, kuris gali būti paveldėtas: 1) piniginės lėšos, esančios A. Č. vardu, AB SEB banke atidarytose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) (2,52 Eur) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (82,05 Eur); 2) piniginės lėšos, esančios A. Č. vardu AB Swedbank banke atidarytose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) (1 723,39 Eur) ir Nr. 137478 (0,19 Eur); 3) neišmokėta ligos išmoka – 136,86 Eur; 4) deponuotų išmokų suma (neišmokėtas darbo užmokestis) – 734,40 Eur; 5) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos 17 323 vnt., nominali vertė (2,90 Eur, statusas – likviduojamas). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. spalio 29 d. kreipėsi su prašymu į notarą išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą po palikėjo mirties (reikalavimas sudaro 885,08 Eur). Yra galimybė, kad ir kiti palikėjo kreditoriai gali kreiptis į notarą su savo kreditoriniais reikalavimais. Palikėjo skolas sudaro 609 926,76 Eur, o galimas paveldėti turtas – 2 679,41 Eur piniginės lėšos ir likviduojamos bendrovės akcijos. Pareiškėjai prašo atnaujinti terminą palikimo arba jo nepriimti nepilnamečių vaikų vardu. Palikimo priėmimas šiuo atveju pažeis nepilnamečių vaikų interesus ir teises, o palikimo atsisakymas ar jo nepriėmimas apsaugos nepilnamečių vaikų teises ir interesus.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) atsiliepime į pareiškimą prašė dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti nepilnamečių vaikų vardu atnaujinimo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad mirties dieną A. Č. liko skolingas valstybės biudžetui 880,65 Eur žemės mokestį ir 47,24 Eur skolą pagal Lietuvos institucijų vykdomuosius dokumentus. Suinteresuotas asmuo 2021 m. spalio 29 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 18-ąjį notarų biurą dėl palikėjo palikimo priėmimo. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas neišduotas.
5. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 18-ojo notaro biuro notaras R. P. atsiliepime į pareiškimą prašė dėl pareiškėjų prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo atsisakyti palikimo arba jo nepriimti bei leidimo atsisakyti palikimo arba jo nepriimti nepilnamečių vaikų vardu, spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad notaras negali patvirtinti nepilnamečio vaiko (jo atstovo) pareiškimo apie palikimo atsisakymą dėl šių priežasčių: 1) notaras negali būti tikras ir juo labiau garantuoti, kad paveldėjimo byloje esantys duomenys apie palikimo sudėtį yra išsamūs. Kai įpėdinis yra nepilnametis, pareigą įsitikinti (užtikrinti), kad palikimo (paveldėjimo) teisių (ne)įgyvendinimas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, įstatymas perkelia kompetentingiems subjektams – notarui (kai sandoris tvirtinamas notarine forma) ir teismui (kai sandoris nėra tvirtinimas notarine forma); 2) Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktą, paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo nepilnamečio vaiko vardu būtina pateikti išankstinį teismo leidimą (išskyrus, jei toks pareiškimas tvirtinamas notarine forma – CK 3.188 straipsnio 5 dalis). Nors praktikoje pareiškimai dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo dažniausiai įforminami notarine forma, galiojantys įstatymai nenumato privalomos notarinės formos tokiems pareiškimams. Kadangi, dėl aukščiau nurodytų priežasčių pareiškimų apie palikimo atsisakymą nepilnamečių vaikų vardu tvirtinti notaras nesutinka, tokiems vienašaliams sandoriams (pareiškimams dėl palikimo atsisakymo ar palikimo nepriėmimo), vadovaujantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu, būtina gauti ir pateikti notarui teismo leidimą (atitinkamai teismo leidimą atsisakyti palikimo arba teismo leidimą dėl palikimo nepriėmimo); 3) Remiantis CK 5.60 straipsnio 2 dalimi, palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas, todėl tiek pareiškimui dėl palikimo atsisakymo (kai tokio sandorio netvirtina notaras), tiek palikimo nepriėmimui reikalingas išankstinis teismo leidimas; 4) Įpėdinis gali atsisakyti palikimo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos; 5) Šioje byloje, išskyrus Valstybinės mokesčių inspekcijos raštą dėl kreditorinio reikalavimo, jokių kitų kreditorinių reikalavimų, pateiktų per nustatytą 3 mėnesių terminą paveldėjimo byloje nėra. Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimas yra mažesnis, nei palikėjui priklausančio turto vertė.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad palikėjo turto ir skolų balansas yra neigiamas, todėl priėmę palikimą pareiškėjai ir jų vaikai patirtų nuostolius, o tai neatitiktų geriausių vaikų interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartimi teismas pareiškimą tenkino iš dalies; atnaujino pareiškėjams P. Č. ir R. Č. įstatymo nustatytą terminą nepilnamečių vaikų R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), vardu palikimui po jų senelio A. Č. mirties (duomenys neskelbtini), priimti ar atsisakyti priimti; atnaujino pareiškėjams E. Č. ir I. Č. įstatymo nustatytą terminą nepilnamečio vaiko H. Č., gim. (duomenys neskelbtini), vardu palikimui po jo senelio A. Č. mirties (duomenys neskelbtini), priimti ar atsisakyti priimti; trijų mėnesių terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos; civilinės bylos dalį dėl pareiškimo dalies, kuria prašoma išduoti pareiškėjams teismo leidimą nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą, nutraukė; išaiškino, kad įstatymo nustatyta tvarka pareiškėjai dėl palikimo atsisakymo priimti turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjai, kurie yra nepilnamečių vaikų R. Č., A. Č. ir H. Č. tėvai (įstatyminiai atstovai), per įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti nepilnamečių vaikų vardu nesikreipė dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškimo dėl termino atnaujinimo patenkimui, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Nors terminas praleistas ženkliai, teismas įvertinęs, kad terminą pareiškėjai prašo atnaujinti vadovaudamiesi nepilnamečių vaikų interesais, sprendė, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui atsisakyti priimti.
9. Teismas pažymėjo, kad vienašalis sandoris (palikimo priėmimas arba atsisakymas priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu) sudaromas (pagal vienašalį pareiškimą), notarui išduodant paveldėjimo teisės liudijimą arba patvirtinant pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, kas reiškia, kad vienašalis sandoris dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti yra privalomai sudaromas notarine forma (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 3 dalis, 5.66–5.67 straipsniai). CK 3.188 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog išankstinio teismo leidimo sudaryti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sandorius (vienas iš tokių sandorių – palikimo, atitekusio nepilnamečiui vaikui, priėmimas ir atsisakymas jį priimti) nereikalaujama, kai sandoris sudaromas notarine forma. Notaras, prieš tvirtindamas sandorį, Notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertina, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įstatymo leidėjas notarui suteikė (iki tol teismo turėtą) kompetenciją, prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą arba prieš patvirtinant vienašalį sandorį – pareiškimą dėl palikimo atsisakymo nepilnamečio vaiko vardu – įvertinti, ar toks vienašalis sandoris (palikimo priėmimas / atsisakymas jį priimti nepilnamečio vaiko vardu) nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Todėl teismo leidimas dėl minėto sandorio sudarymo nuo 2023 m. sausio 1 d. nebėra reikalingas ar/ir privalomas. Esant šioms aplinkybėms, teismas civilinę bylą dalyje pagal pareiškėjų prašymą išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu nutraukė, kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 18-ojo notaro biuro notaras R. P. prašo perduoti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Skundžią nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismas nutraukė civilinės bylos dalį dėl reikalavimo išduoti pareiškėjams teismo leidimą nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą. Notaras nesutinka su teismo pozicija, jog pareiškimui dėl palikimo atsisakymo ar palikimo nepriėmimui, privaloma notarinė forma. Teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjai (įpėdiniai) turi teisę nepriimti palikimo ir teismo prašė išduoti palikimo nepriėmimui leidimą, vadovaujantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu, todėl nepagrįstai šioje dalyje bylą nutraukė.
10.2. Tiek palikimo atsisakymas, tiek palikimo nepriėmimas yra kvalifikuojami kaip vienašaliai sandoriai. Kadangi palikimo nepriėmimas, kaip vienašalis sandoris, pasireiškia įpėdinio neveikimu, tokiam vienašaliam sandoriui (palikimo nepriėmimui) nėra ir net objektyviai negali būti taikoma privaloma notarinė forma ir atitinkamai toks sandoris nėra ir negali būti laikomas notariniu sandoriu.
10.3. CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nei kituose CK straipsniuose nenurodyta, kad pareiškimui dėl palikimo atsisakymo ar, juo labiau, palikimo nepriėmimui privaloma notarinė forma. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika: „Įpėdinio atsisakymas nuo palikimo atliekamas ne notariniu veiksmu, o įpėdinio vienašaliu sandoriu, kuriam įstatymo nenustatyta privaloma notarinė forma. Tokio pareiškimo pateikimas palikimo atsiradimo vietos notarui ir jo priėmimas į paveldėjimo bylą yra notaro, tvarkančio paveldėjimo bylą, veiksmas, bet ne notarinis veiksmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2009).
10.4. Įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.65, 1.117, 3.51, 3.52, 3.53, 3.61, 3.66, 3.67, 3.73, 3.77, 3.79, 3.85, 3.103, 3.140, 3.144, 3.188 <...> straipsnių pakeitimo įstatymo projektų aiškinamajame rašte nurodė, kad: „Siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, CK 3.188 straipsnio 5 dalyje siūloma įtvirtinti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems sandoriams sudaryti išankstinio teismo leidimo nereikalaujama tik tais atvejais, kai sandoris sudaromas notarine forma, t. y. jei sandoriai būtų sudaromi paprasta rašytine forma, kai nedalyvautų notaras, tokiems sandoriams būtų išlaikytas teismo leidimo reikalavimas”. Vadinasi, įstatymų leidėjas numatė, kad tam tikrais atvejais tiek pareiškimas dėl palikimo priėmimo, tiek pareiškimas dėl palikimo atsisakymo gali būti nenotarinės formos. Priešingu atveju, CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų sandorių apskritai nebūtų ir atitinkamos teisės normos nereikėtų.
10.5. Sutinka, kad šalys sandorį, kuriam neprivaloma notarinė forma, gali sudaryti ir notarine forma. Šiuo atveju pareiškėjai, atsižvelgdami į tai, kad nepriėmė ir neketina priimti palikimo, vadovaudamiesi CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu, iš esmės prašė teismo įvertinti aplinkybes, kad palikimo nepriėmimas (atsisakymas) nepažeis nepilnamečių vaikių teisių. Todėl teismas, pasakydamas, kad pareiškimui apie palikimo atsisakymą privaloma notarinė forma, netinkamai aiškino teisės normas, nesivadovavo suformuota praktika, kuri aktuali nagrinėjamoje byloje. Be to, teismas visiškai nepasisakė apie pareiškėjų teisę nepriimti palikimo ir nepagrįstai nutraukė minėtą bylos dalį.
Atsiliepimas
11. Pareiškėjai P. Č. ir R. Č., pagal įstatymą atstovaujantys nepilnamečius vaikus R. Č. ir A. Č., bei E. Č. ir I. Č., pagal įstatymą atstovaujantys nepilnametį vaiką H. Č., atsiliepime į atskirąjį skundą prašo spręsti notaro R. P. pateikto atskirojo skundo klausimą teismo nuožiūra, o tuo atveju, jei notaro R. P. atskirasis skundas būtų tenkintas, klausimą dalyje dėl pareiškėjų pateikto patikslinto prašymo išduoti leidimą atsisakyti palikimo arba jo nepriimti nepilnamečių vaikų vardu perduoti spręsti ir nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismui tik iš dalies tenkinus pareiškėjų prašymą (terminas atnaujintas, tačiau atsisakyta išduoti leidimą atsisakyti palikimo arba jo nepriimti nepilnamečių vaikų vardu, ir nurodžius nuo nutarties priėmimo dienos per 3 mėnesius kreiptis į notarą, o notarui pateikus atskirąjį skundą, pareiškėjai atsidūrė iš esmės nepalankioje padėtyje, kai negali realizuoti savo teisės atsisakyti palikimo ar jo nepriimti dėl skirtingų šiai bylai aktualių teisės aiškinimo ir taikymo klausimų. Įvertinus visus gautus duomenis apie palikėjo turto ir skolų balansą, akivaizdu, kad palikimo priėmimas pažeis nepilnamečių vaikų teises ir interesus, todėl pareiškėjai siekia atsisakyti palikimo ar jo nepriimti nepilnamečių vaikų vardu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. Č. Jo santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Palikėjas A. Č. turi du pilnamečius vaikus – E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Palikėjo sūnus P. Č. kartu su pareiškėja R. Č. turi nepilnametį sūnų R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametę dukterį A. Č., gim. (duomenys neskelbtini) Palikėjo sūnus E. Č. ir pareiškėja I. Č. turi nepilnametį sūnų H. Č., gim. (duomenys neskelbtini) Nėra duomenų apie palikėjo sudarytus testamentus. Iš 2024 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto 18-ojo notaro biuro pranešimo pareiškėjams matyti, kad į notarų biurą 2021 m. spalio 29 d. kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija. Pareiškėjai (nei palikėjo sūnūs, nei palikėjo vaikaičiai) į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatyme nustatytus terminus nesikreipė. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 16 d. nutartimi, kurios dalis nėra skundžiama, atnaujino pareiškėjams įstatymo nustatytą terminą jų nepilnamečių vaikų vardu, palikimui po A. Č. mirties (duomenys neskelbtini), priimti ar atsisakyti priimti.
Dėl leidimo priimti arba atsisakyti palikimo išdavimo
14. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad, vadovaujantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 dalimi teismo leidimas dėl palikimo atsisakymo nepilnamečių vaikų vardu yra nereikalingas, nes toks sandoris sudaromas notarine ir notaras sprendžia, ar sudarius tokį sandorį bus užtikrintos nepilnamečių vaikų teisės ir interesai, padarė išvadą, tokiu atveju teismo leidimas nereikalingas ir civilinę bylą dalyje dėl prašymo išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu nutraukė, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 293 straipsnio 1 dalis).
15. CK 3.188 straipsnio 1 dalyje įvardinti sandoriai, susiję su nepilnamečio vaiko turtu, kurių tėvai neturi teisės sudaryti be išankstinio teismo leidimo. Vienas iš tokių sandorių – savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo CK 3.188 straipsnio pakeitimas, kuriuo pastarasis straipsnis buvo papildytas 5 dalimi, kurioje nustatyta, jog išankstinio teismo leidimo sudaryti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sandorius nereikalaujama, kai sandoris sudaromas notarine forma. Notaras, prieš tvirtindamas sandorį, Notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertina, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga.
16. Notariato įstatymo 46 straipsnio 4–5 punktuose (redakcija įsigaliojusi nuo 2023 m. sausio 1 d.) nustatyti notarui privalomi atlikti veiksmai, prieš tvirtinant sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu ir nustatyta pareiga įvertinti, ar tokiais sandoriais bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga, o nustačius, kad sandoriu susijusiu su nepilnamečio turtu nebus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga, atsisakyti atlikti notarinį veiksmą šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka.
17. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Tai gi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vienašaliam sandoriui dėl palikimo priėmimo (paduodant pareiškimą notarui) ar atsisakymo priimti palikimą yra privaloma notarine forma (CK 5.66–5.67 straipsniai).
18. Kaip minėta šios nutarties 15–16 punktuose, nuo 2023 m. sausio 1 d. įstatymo leidėjas notarui suteikė kompetenciją, prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą arba prieš patvirtinant vienašalį sandorį – pareiškimą dėl palikimo atsisakymo nepilnamečio vaiko vardu – įvertinti, ar toks vienašalis sandoris (palikimo priėmimas / atsisakymas jį priimti nepilnamečio vaiko vardu) nepažeis nepilnamečio vaiko interesų.
19. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad notaras turi jam įstatymų nustatytą kompetenciją spręsti dėl pareiškėjų prašymų atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu (CK 3.188 straipsnio 5 dalis), pagrįstai bylą dalyje dėl pareiškėjų prašymo išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu nutraukė, kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas) ir, vadovaudamasis CPK 294 straipsnio 1 dalimi išaiškino pareiškėjams, kad jų teisę CK 5.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka dėl palikimo atsisakymo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl teismo leidimo išdavimo dėl palikimo atsisakymo nepilnamečių vaikų vardu, tinkamai taikė ir aiškino CK 3.188 straipsnio nuostatas, ir bylos nutraukimo pagrindus bei nenukrypo nuo teismų praktikos. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.