- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- 2A-1009-657/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20778-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Žibutė Budžienė, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- notarei J
- Trečiasis asmuo
- M. K., G. K., M. R., L. S., R. B., AB „Swedbank“
- Advokatai
- Gilbertas Kinderavičius, Egidijus Milašius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalės Burdulienės, Nerijaus Meilučio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2717-944/2016 pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovei notarei J. V., tretiesiems asmenims M. K., G. K., M. R., L. S., R. B., AB „Swedbank“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. P. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu vienašalį sandorį – 2011 m. birželio 10 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą, kaip sudarytą iš esmės suklydus (T.1, b.l. 3-6). Nurodė, kad jo tėvas V. P. nepaliko testamento, tačiau buvo išreiškęs valią, kad jo vardu registruotas turtas turi atitekti jo dukrai M. K.. Notarų biure jam buvo paaiškinta, jeigu jis priims palikimą, jo sesuo išvengs bylinėjimosi ir išlaidų, nes užteks, jog jis parašytų sutikimą, kad jo sesuo priimtų palikimą. Seseriai atvykus į Lietuvą, ieškovas sutiko, kad jo sesuo galėtų priimti palikimą, jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Ieškovas neturėjo tikslo paveldėti, nes nepateikė prašymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, taip pat nebuvo atlikęs jokių veiksmų, kurie įrodytų jo valią priimti tėvo palikimo, todėl pareiškimas dėl palikimo priėmimo turėtų būti panaikintas kaip pasirašytas dėl suklydimo. Atsakovė notarė J. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (T.1, b.l. 47). Nurodė, kad ieškovui buvo išaiškintos visos palikimo priėmimo pasekmės. Jokių pareiškimų, kuriais atsisakytų palikimo sesers naudai ieškovas nepateikė. Jo nurodyti motyvai, dėl kurių jis neužbaigė palikimo priėmimo įforminimo procedūros, neturi reikšmės ir nepaneigia palikimo priėmimo fakto. Ieškovo išsilavinimas yra pakankamas, kad jis suprastų palikimo priėmimo pasekmes. Ieškovas vengė registruoti nekilnojamuosius daiktus savo vardu, siekdamas išvengti įsipareigojimų savo kreditoriams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. (T.3, b.l. 105-110). Teismas sprendė, kad leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrįstos aplinkybės, jog V. P. būtų išreiškęs valią, kad jo palikimą perimtų tik trečiasis asmuo M. K.. V. P. testamento nebuvo sudaręs, turtas buvo paveldimas pagal įstatymą, todėl pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai – J. P. ir M. K., kurie turi vienodas teises į paveldimą turtą. Ieškovas galėjo perleisti savo turtines teises tik tuomet, kai jam paveldėjimo būdu šis turtas ar teisė į paveldėtą turtą buvo perėjusi. Priežastys, dėl kurių ieškovas neperleido paveldėjimo teisių savo seseriai neturi teisinės reikšmės vertinant suvokimą dėl sudaromo sandorio ir jo teisinių pasekmių. Ginčijamas pareiškimas pasirašytas baigiantis įstatymo nustatytam trijų mėnesių terminui, todėl ieškovas po tėvo mirties turėjo laiko išsiaiškinti aplinkybes dėl palikimo priėmimo, pasikonsultuoti su artimaisiais, teisininkais. Teismas konstatavo, kad jokių objektyvaus pobūdžio duomenų, kad trečiasis asmuo M. K. ketino per tris mėnesius nuo V. P. mirties grįžti į Lietuvą ir susitvarkyti paveldėjimo dokumentus, nėra pateikta. Nurodyti M. K. neatvykimo motyvai – užimtumas dėl mokslų, mažamečių vaikų, nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais. Teismas sprendė, kad ieškovo pozicija dėl palikimo priėmimo nebuvo nuosekli. 2011 m. birželio 10 d. ieškovas pasirašė pareiškimą, kuriuo priėmė po savo tėvo V. P. mirties likusį turtą, pareiškime nurodė, kad kiti įpėdiniai yra M. K.. Pareiškime nėra sudėtingų teisinių sąvokų ar konstrukcijų, nurodoma tik viena teisės norma dėl palikimo priėmimo teisinių pasekmių, kuri yra paaiškinta. Be to, nustatyta, kad buvo pasirašomas ne vienas pareiškimas, kuriame ieškovas save laiko įpėdiniu, priėmusiu palikimą. Jokių objektyvaus pobūdžio duomenų, kad kitas įpėdinis – M. K. būtų reiškęs pretenzijas notarei ar savo broliui dėl to, kad paveldi ne visą, o tik dalį turto, nėra. 2014 m. rugpjūčio 19 d. ieškovas pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė paveldėjimo teisių, nurodydamas, kad jo atsisako dėl to, kad turi didelę šeimą, yra socialiai remtinas, neturi galimybių išlaikyti nekilnojamąjį turtą bei paminėjo apie susitarimą, kad palikimą perims M. K.. 2014 m. rugpjūčio 24 d. pasirašytu įgaliojimu ieškovas vesti paveldėjimo bylą įgalioja savo motiną – trečiąjį asmenį R. B.. Įgaliojime ieškovas nurodė teises, kurios susijusios su palikimo disponavimu, naudojimu ir pan. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas ginčijamo sandorio sudarymo metu suprato ir privalėjo suprasti, kad jis, kaip įpėdinis, perima savo tėvo palikimą, jam priklauso dalis paveldėto turto ir jis veikia savo, o ne sesers vardu, todėl teisines pasekmes ginčijamas sandoris sukels jam, o ne seseriai. Duomenų pagrindžiančių, kad notaras netinkamai atliko savo pareigas nepateikta. Pagal savo turimą išsilavinimą, asmuo turėjo ir galėjo suprasti 2011 m. birželio 10 d. pareiškimo esmę. Ieškovas patvirtino, kad jokia psichine liga nesirgo, pareiškimo pasirašymo metu nebuvo apsvaigęs ir pan. Teismas sprendė, kad byloje nėra pateikta duomenų, kurie leistų pripažinti, kad ieškovo valia priimant palikimą buvo iškreipta, jai įtakos turėjo kiti asmenys ar aplinkybės. Po ginčijamo pareiškimo pasirašymo, pasikeitusi ieškovo valia nesudaro pagrindo jį pripažinti negaliojančiu, kaip sudarytą iš esmės suklydus. Teismas pažymėjo, kad galimai ieškovas galėjo klysti tik dėl paveldėjimo teisės ir jos įforminimo, tačiau ši klaida nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo esminis suklydimas, kuris turėjo įtakos pasirašant 2011 m. birželio 10 d. pareiškimą. Teismas konstatavo, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad jo valia pasirašant 2011 m. birželio 10 d. pareiškimą buvo iškreipta dėl esminio suklydimo ir jis nesuvokė, kad palikimą priima jis, o ne sesuo, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas J. P. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti (T.3, b.l. 133-140). Apelianto teigimu, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, netinkamai ištyrė ir vertino įrodymus byloje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1.Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad apelianto valia pasirašant 2011 m. birželio 10 d. pareiškimą nebuvo iškreipta dėl esminio suklydimo ir kad jis suprato ar privalėjo suprasti ginčijamo pareiškimo pasekmes. Jis niekada neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurie leistų daryti išvadą arba bent prielaidą, kad jis siekė gauti tėvo palikimą ir ginčo pareiškimą pasirašė su tikslu įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą. Teismas vertindamas įrodymus neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumą, visiškai nevertino dalies byloje esančių įrodymų, darydamas savo paties nustatytiems faktams prieštaraujančias išvadas.
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų dėl netinkamo notarės pareigų atlikimo. Ši teismo išvada padaryta visiškai ignoruojant ir nevertinant atsakovės notarės J. V. paaiškinimų teismo posėdžio metu ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams, padaryta nenurodant, kodėl buvo atmesti notarės paaiškinimai apie tai, kad ji klaidingai išaiškino pareiškimo dėl palikimo priėmimo sukeliamas pasekmes. Kadangi notarė J. V. teisme kelis kartus patvirtino, kad esminę pareiškimo dėl palikimo priėmimo sukeliamą pasekmę, kurią privalėjo išaiškinti ieškovui, ji priskiria paveldėjimo teisės liudijimui, teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad notarė tinkamai išaiškino pareiškimo dėl palikimo priėmimo sukeliamas pasekmes. Jei ieškovas būtų žinojęs, kad pasirašęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo jis įgis nuosavybės teises į tėvo palikimą, jis nebūtų šio pareiškimo pasirašęs. Be to, teisės normos nenumato jokių galimybių priėmus palikimą jo atsisakyti, todėl notarė apeliantą suklaidino ir dėl galimybės atsisakyti priimto palikimo.
6.3. Teismo išvada, kad apeliantas pagal turimą išsilavinimą turėjo ir galėjo suprasti ginčo pareiškimo pasirašymo pasekmes, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir byloje esantiems įrodymams. Ieškovas turi tik vidurinį išsilavinimą. Aplinkybė, kad ieškovas vadovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri įsteigta po ginčo pareiškimo pasirašymo, neturėjo būti vertinta kaip reikšminga. Duomenų apie kitą J. P. vadovaujamą įmonę byloje nėra. Vertinant ieškovo išsilavinimą ir patirtį sudarant sandorius reikšminga yra tai, kad notaro tvirtinamiems sandoriams suprasti reikalingos specialios žinios, o šiuo atveju notarė V. pati patvirtino, kad suteikė klaidingą informaciją apie ginčo pareiškimo sukeliamas pasekmes.
Žemesnės instancijos teismas
6.4. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad ieškovo pozicija dėl palikimo priėmimo buvo nenuosekli. Darydamas šią išvadą, teismas rėmėsi tik keliais pavieniais dokumentais, tačiau nevertino ieškovo veiksmų (neveikimo) kaip visumos bei nevertino, kad ieškovo elgesiui įtakos turėjo būtent neteisinga notarės konsultacija.
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė notarė J. V., atstovaujama advokato Egidijaus Milašiaus prašė Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą ir skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.4, b.l. 3-5). Nurodė, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. apelianto veiksmai akivaizdžiai patvirtino, kad jis suprato CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas, faktiškai priėmė palikimą kartu su savo seserimi. Byloje nėra jokių duomenų, kad notarė J. V. būtų padariusi kokius nors Notariato įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pažeidimus ir neišaiškinusi ieškovui jo atliekamų notarinių veiksmų prasmės ir padarinių. Apeliantas painioja palikimo priėmimo institutą su nuosavybės teisės įgijimo pagrindu paveldėjimo būdu. Apeliantas nepateikė esmingų argumentų, įrodančių, kad jis iš esmės suklydo, sudaręs 2016 m. birželio 10 d. vienašalį sandorį.Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo R. B. panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti (T.4, b.l. 18-22). Nurodė, kad teismas nevertino, kad aplinkybę, jog J. P. nesiekė gauti tėvo palikimo patvirtino ir šeimos narių paaiškinimai, kuriuos teismas nepagrįstai atmetė, bet ir J. P. veiksmai. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, visiškai ignoruodamas ir nevertindamas ypatingai svarbių ir reikšmingų notarės paaiškinimų apie ginčijamo pareiškimo sukeliamas pasekmes. Ginčo sandoris sudarytas dėl suklydimo. Ieškovas ir jo šeimos nariai šiuo atveju elgėsi sąžiningai, nes vykdė visus notarės J. V. nurodymus, konsultavosi su ja ir ja pasitikėjo. Tuo tarpu atsakovės veiksmai sudarant ginčo sandorį buvo nesąžiningi ir klaidinantys. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą tretieji asmenys G. K. ir L. S., atstovaujamos advokato Gilberto Kinderavičiaus prašė Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 146-154). Nurodė, kad teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei įvertino pateiktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantas piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis siekia išvengti išieškojimo kreditorių naudai.Kitų atsiliepimų įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiamas materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sandorių sudarytų dėl suklydimo negaliojimo (CK 1.90 str.), aiškinimo ir taikymo klausimas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Dėl atsisakymo nuo palikimo, kai palikimas priimtas, paduodant pareiškimą notarui
Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas J. P. 2011 m. birželio 10 d. pasirašė pareiškimą dėl palikimo, atsiradusio po tėvo V. P., mirusio (duomenys neskelbtini) d. mirties, priėmimo. Atsakovė Kauno (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė J. V. 2011 m. birželio 10 d. ieškovui išdavė liudijimą dėl palikimo priėmimo fakto patvirtinimo (T.1, b.l. 134). Ieškovas J. P. sutiko, kad sesuo M. K. priimtų palikimą ir 2011 m. rugpjūčio 22 d. pasirašė sutikimą, o trečiasis asmuo M. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo (T.1, b.l. 50-51). Atsakovė 2011 m. rugpjūčio 22 d. išdavė liudijimą dėl palikimo priėmimo fakto patvirtinimo (T.1, b.l. 133). Palikimo priėmimo faktai įregistruoti testamentų registre, nes notaras, priėmęs ir nustatyta tvarka įregistravęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo, per tris darbo dienas privalo pranešti Centrinei hipotekos įstaigai apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 6 d.). Ieškovas 2014 m. rugpjūčio 19 d. pateikė pareiškimą notarei dėl palikimo atsisakymo, kuris nebuvo patenkintas (T.1, b.l. 46-57). M. K. 2014 m. rugpjūčio 4 d. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas į ½ dalį paveldimo turto (prijungta Paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 74-88). Ieškovui J. P. paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde prašė 2011 m. birželio 10 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo (CK 1.90 str.), teigdamas, jog notarė apeliantui neišaiškino atsisakymo nuo palikimo prasmės ir pasekmių, todėl jis pasirašė notarės pateiktą pareiškimą dėl palikimo priėmimo, manydamas, jog vėliau galės atsisakyti palikimo dalies ir jis atiteks jo seseriai M. K..CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vienas iš atvejų, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą yra pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimas palikimo atsiradimo vietos notarui. CK 5.60 straipsnyje reglamentuojamas palikimo atsisakymas, jo 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog neleidžiama atsisakyti palikimo, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą, kad jis palikimą priima. Tiek priimti palikimą, tiek jo atsisakyti įpėdinis turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d., 5.60 str. 1 d.). Tiek palikimo priėmimas, tiek atsisakymas yra sandoris, nes dėl valinių veiksmų atsiranda konkrečios ir tiesioginės teisinės pasekmės įpėdiniui – atsiranda arba pasibaigia jo teisė į palikimą ir kt. Palikimo priėmimas kaip sandoris sudaromas vienasmeniu valios išreiškimu. Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniai santykiai yra grindžiami protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), kurie, be kita ko, įpareigoja asmenis, įgyvendinant savo interesus, elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Bendroji taisyklė yra ta, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises ir rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams. Veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). CK 1.90 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį; suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu; suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis; suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t.y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014; kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).Pažymėtina, kad pareiškimo dėl palikimo priėmimo pateikimo notarui tvarka nei CK, nei kituose teisės aktuose detaliai nereglamentuojama. Kadangi pareiškimas dėl palikimo priėmimo yra sandoris, tai jis visų pirma turėtų atitikti bendruosius sandoriams keliamus reikalavimus. Tai nėra asmeninis sandoris, todėl pareiškimą dėl palikimo priėmimo gali paduoti įpėdinis arba jo įgaliotas asmuo. Remiantis bendrąja visiems notariniams veiksmams atlikti skirta Notariato įstatymo 31 straipsnio nuostata, asmuo, pateikdamas pareiškimą dėl palikimo, turi patvirtinti savo tapatybę, pateikdamas asmens dokumentą. Kadangi pareiškimu siekiama priimti palikimą, tai įpėdinis kartu turėtų pateikti palikėjo mirties liudijimą, giminystės ryšius su palikėju patvirtinančius dokumentus (atitinkamų asmenų gimimo ir santuokos liudijimus), kad notaras galėtų nustatyti, ar priimti pateiktą pareiškimą priklauso jo kompetencijai (Notariato įstatymo 28 str. 1 d.), todėl atmestini apelianto argumentai, jog jis notarei nepateikė jokių kitokių dokumentų išskyrus pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir V. P. mirties liudijimą. Įstatymo įtvirtinta, kad notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai (Notariato įstatymo 51 straipsnio 1 dalis). Kokie duomenys laikytini turinčiais esminės reikšmės, įstatyme nedetalizuojama, tai kiekvieno konkretaus notarinio veiksmo atlikimo metu turėtų įvertinti notaras. Notarai duomenis iš valstybės registrų centrinių duomenų bankų, Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kompiuterių tinklais gauna pagal keitimosi duomenimis sutartis (Notariato įstatymo 51 str. 3 d.), todėl visus kitus reikalingus duomenis iš registrų gavo pati notarė. Atkreiptinas dėmesys, kad palikimo priėmimo, kaip ir bet kurio kito notarinio veiksmo atlikimo atveju, turėtų būti taikomas Notariato įstatymo 30 straipsnio reikalavimas išaiškinti atliekamo notarinio veiksmo prasmę ir padarinius. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, notaras įpėdiniui, siekiančiam priimti palikimą, turėtų išaiškinti, kad jis vėliau atsisakyti palikimo nebegalės ir, kad, priimdamas palikimą, paveldės visas palikėjo turėtas turtines (tam tikrais atvejais ir neturtines) teises ir prievoles, nepriklausomai nuo to, ar apie jas žinojo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – t. y., nustatė, kad byloje nėra įrodymų, jog įpėdinis pasirašė notaro paruoštą pareiškimą ne laisva valia ar būdamas neapsisprendęs. Teismas darė pagrįstą išvadą, kad ieškovui buvo išaiškintos palikimo priėmimo teisinės pasekmės (CPK 178 str.). Be abejonės, kad nežinodamas ar nesuprasdamas pareiškimo dėl palikimo priėmimo teisinių pasekmių, ieškovas turėjo domėtis ir išsiaiškinti, ar galiojanti aktuali CK įstatymo redakcija numato galimybę vėliau atsisakyti palikimo kurio nors konkretaus įpėdinio naudai. Notariato įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo, nepaisant apelianto apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, jog notarės parodymai teisme buvo netikslūs, kas galimai patvirtintų, kad jis buvo suklaidintas dėl atliekamo notarinio veiksmo prasmės ir pasekmių, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad šios pasekmės ieškovui priimant palikimą nebuvo išaiškintos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog dėl ieškovas notarės veiksmų įstatymų nustatyta tvarka neskundė, net ir tada, kai buvo atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl palikimo atsisakymo. Įstatymas asmeniui suteikia veiksmų pasirinkimo laisvę, t. y. jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (CK 5.50 str., 5.60 str.). Įvertinus pareiškimo dėl palikimo priėmimo pasirašymo aplinkybes, taip pat tolimesnius ieškovo veiksmus – tai, kad 2011 m. rugpjūčio 22 d. pasirašė dar vieną pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka, kad M. K. priimtų palikimą po tėvo V. P. mirties; tai, kad 2014 m. rugpjūčio 24 d. pasirašė įgaliojimą, kuriuo įgalioja savo motiną R. B. vesti paveldėjimo bylą, rašyti pareiškimus, prašymus, sutikimus, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, užregistruoti jį, gauti nuosavybės dokumentus ir pan., nors kaip pats teigia, jis norėjo atsisakyti palikimo ir 2014 m. rugpjūčio 19 d. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsisako paveldėjimo teisių (paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 58), kad sesuo M. K., jokių pretenzijų dėl jai išduoto paveldėjimo teisės liudijimo tik į ½ dalį paveldimo turto nereiškia – galima teigti, jog ieškovo valia priimti jo tėvo V. P. palikimą buvo aiškiai išreikšta, nes vadovaujantis normaliai atidaus ir protingo asmens etalonu analogiškomis aplinkybėmis protingas žmogus nesiekdamas priimti palikimo, nenorėdamas faktiškai tapti paveldimo turto savininku, jokių veiksmų neatliktų, nebūtų sudaręs ginčo sandorio, o norėdamas atstovauti kitą asmenį palikimo priėmimo procese, pasirūpintų tinkamu atstovavimu. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatyme neleidžiama priimti palikimo už kitą asmenį, t. y. kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimą asmeniškai, pats arba per atstovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju byloje svarbia aplinkybe laikytina tai, jog pareiškimą dėl palikimo atsisakymo ieškovas notarei pateikė tik 2014 m. birželio 19 d., t.y. po to kai buvo pradėtas išieškojimas pagal Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro 2014 m. liepos 7 d. išduotą vykdomąjį įrašą išieškotojos G. K. naudai (T.1, b.l. 131-132), bei Kauno apylinkės teismui 2014 m. liepos 29 d. nutartimi ieškovės L. S. reikalavimų užtikrinimui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (T.2, b.l. 122-126). Atmestini apelianto argumentai, kad teismas netinkamai vertino ieškovo gebėjimą suvokti sandorio pasekmes, nes kaip matyti iš bylos duomenų jis ne kartą yra sudaręs sandorius su trečiaisiais asmenims – pasirašęs paprastus neprotestuotinus vekselius (T.1, b.l. 122; T.2, b.l. 115-119), yra įsteigęs privačią įmonę (T.2, b.l. 54), kas leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu, paties ieškovo pripažintais faktais, nustatyta, kad ieškovas turi vidurinį išsilavinimą, siekė įsigyti aukštąjį išsilavinimą, taip pat yra įmonės, vadovas, pareiškimo pasirašymo metu jokia psichine liga nesirgo, nebuvo apsvaigęs, todėl pagal savo turimą išsilavinimą, patirtį turėjo ir galėjo suprasti 2011 m. birželio 10 d. pareiškimo esmę ir teisines pasekmes. Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nustatytos aplinkybės ir pateikti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovo valia priimti tėvo V. P. palikimą buvo aiškiai išreikšta: ieškovas kreipėsi į notarų biurą pagal palikėjo deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje, pateikė palikimui priimti reikalingus dokumentus, pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodė kitą įpėdinę N. K., byloje nenuginčyta aplinkybė, kad ieškovui buvo išaiškinti palikimo priėmimo padariniai, byloje nėra duomenų, jog ieškovas nesuprato pareiškimo dėl palikimo priėmimo teksto, patvirtino jį savo parašu. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas pasirašė pareiškimą dėl palikimo priėmimo pas notarą laisva valia ar būdamas apsisprendęs, be to, nenustatyta kitų įstatyme nurodytų pagrindų pripažinti palikimo atsisakymo sandorį negaliojančiu ar konstatuoti, kad šis yra niekinis.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.), todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
Tretieji asmenys G. K. ir L. S., atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog ieškovas reikšdamas nepagrįstą ieškinį ir apeliacinį skundą piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, taip vengdamas grąžinti skolas kreditorėms. CPK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatytos dvi būtinos sąlygos pripažinti asmenį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Alternatyvus tokio pobūdžio sankcijų taikymo pagrindas yra tuo atveju, kai šalis veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas žymiai didesniu mastu, palyginti su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Ieškovas pasinaudojo įstatymų suteikta teise ginti savo teises bei skųsti teismo procesinį sprendimą, kuris, jo vertinimu, buvo jam nepalankus. Toks byloje dalyvaujančių asmenų naudojimasis procesinėmis teisėmis, teisėjų kolegijos nuomone, negali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei. Atsakovė notarė J. V. prašė priteisti 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir pateikė jas patvirtinančius dokumentus (T.4, b.l. 28-30). Tokiu atveju atsakovei šios išlaidos priteistinos iš ieškovės. Tretieji asmenys G. K. ir L. S. dalyvavusios byloje be savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje taip pat prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme 464,70 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, bei pateikė jas patvirtinančius įrodymus (T.3, b.l. 157-162). Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose pritiesino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių, todėl apeliacinį skundą atmetus iš ieškovo tretiesiems asmenims priteistina po 232,35 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei notarei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui G. K., (duomenys neskelbtini) 232,35 Eur (du šimtus trisdešimt du eurus 35 ct) išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Priteisti iš ieškovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui L. S., (duomenys neskelbtini) 232,35 Eur (du šimtus trisdešimt du eurus 35 ct) išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.