Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs trečiojo asmens G. K. atstovo advokato Gilberto Kinderevičiaus atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1948-944/2015 pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovei notarei J. V., trečiajam asmeniui M. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą iš esmės suklydus ieškovo J. P. vienašalį sandorį – 2011-06-10 pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą po ieškovo tėvo V. P. mirties, paduotą Kauno miesto 7-ojo notarų biuro notarei J. V.. Pareikštam reikalavimui užtikrini prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0034/14/00820, Nr. 0034/14/01170 iki kol įsiteisės sprendimas šioje byloje.

Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi ieškovo J. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – nutarė sustabdyti išieškojimą iš J. P. turtinės teisės pagal 2011-06-10 pareiškimą priimti palikimą, atsiradusį po V. P. mirties, vykdymo procese, vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/00820, esančioje pas antstolį S. U..

2014 m. gruodžio 2 d. teisme buvo gautas ieškovo atskirasis skundas, kuriuo jis prašė panaikinti teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/01170 iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/01170, esančioje pas antstolį S. U., iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškovo J. P. atskirąjį skundą tenkino: panaikino Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarties dalį, kuria ieškovo J. P. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/01170, atmestas. Ieškovo J. P. prašymą tenkino – sustabdė išieškojimą iš J. P. turtinės teisės pagal 2011-06-10 pareiškimą priimti palikimą atsiradusį po V. P. mirties, vykdymo procese, vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/01170, esančioje pas antstolį S. U..

Teismas nurodė, kad gavus atskirąjį skundą paaiškėjo, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevisiškai gali garantuoti būsimo teismo sprendimo, galbūt palankaus, ieškovui įvykdymą. Teismas nurodė, kad LR CPK 6 str. įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tikimybė, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būtina įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemones.

Šiuo atveju ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/01170, esančioje pas antstolį S. U., iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Pagal pateiktus duomenis teismas padarė išvadą, kad šiuo metu egzistuoja tik turtinė teisė į V. P. turtą. Esant šioms aplinkybėms, teismui galimai patenkinus ieškinio reikalavimą ir pripažinus pareiškimą priimti palikimą negaliojančiu, asmuo privalėtų grąžinti viską likusiems įpėdiniams. Įvertinęs šiuos duomenis, konstatavo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su ginču, kiek jos yra susijusios su išieškojimo nukreipimu į ieškovui priklausančią turtinę teisę, todėl yra pagrindas stabdyti vykdymo veiksmus iš šio ginčo objekto vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/01170.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo G. K., atstovaujama advokato Gilberto Kinderevičiaus, prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Pirmosios instancijos teismas ginčo nutartį iš esmės grindžia vienintele aplinkybe, jog pagal pateiktus duomenis šiuo metu egzistuoja tik turtinė teisė į ieškovo tėvo, mirusio V. P. turtą, todėl esant šioms aplinkybėms, teismui galimai patenkinus ieškinio reikalavimą ir pripažinus pareiškimą priimti palikimą negaliojančiu, asmuo privalėtų grąžinti viską likusiems įpėdiniams. Su šiais teismo motyvais, trečiasis asmuo nesutinka, kadangi minėtos aplinkybės, kuriomis paremta ginčo nutartis, objektyviai nepagrindžia būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Trečiojo asmens vertinimu, teismas skundžiama nutartimi LR CPK 145 str. 1 d. 10 p. numatytą laikinąją apsaugos priemonę pritaikė nesant tam pakankamo pagrindo, kadangi vien ta aplinkybė, kad atliekant vykdymo veiksmus iš skolininko gali būti išieškomas turtas, neleidžia manyti, kad dėl to ieškovui palankaus procesinio sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, kadangi yra numatytas sprendimo įvykdymo atgręžimas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad trečiasis asmuo G. K., kurios naudai vykdomas išieškojimas, neturėtų galimybių grąžinti ieškovui išieškotą sumą, pripažinus, kad ieškovo 2011-06-10 pareiškimas priimti palikimą pagal įstatymą yra negaliojantis.Ieškovas neįrodinėjo aplinkybių, kurios yra pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, savo prašymo nemotyvavo tuo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas bei nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų nurodytą aplinkybę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų padaryta neatitaisoma žala.Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nevertino ieškovo pareikšto ieškinio tikėtino pagrįstumo. Pažymėtina, jog ieškovas pareikšdamas ieškinį yra nesąžiningas, kadangi tokiais savo veiksmais siekia išvengti prievolės įvykdymo trečiajam asmeniui. Ieškovas žino ir suvokia, jog tuo atveju, jei palikimas bus toliau laikomas priimtu, iš paveldimo turto bus išieškomos sumos trečiojo asmens naudai, todėl ieškovas bet kokiomis priemonėmis siekia vilkinti išieškojimo procesą bei pareikšdamas nepagrįstą ieškinį ir tokiu būdu pažeisdamas trečiojo asmens teises, apskritai vengia prievolės įvykdymo. Dėl šių priežasčių taikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina trečiojo asmens interesų bei juos pažeidžia, kadangi trečiasis asmuo, sustabdžius išieškojimo veiksmus neturi galimybių patenkinti savo reikalavimo iš ieškovo turto. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas jokio kito turto, išskyrus turtines teises, neturi, kadangi jį galimai slepia, todėl šios aplinkybės tik patvirtina, jog ieškovas yra galimai nesąžiningas ir ieškinį reiškia sąmoningai siekdamas vilkinti išieškojimo procesą vengiant prievolės trečiajam asmeniui.Akivaizdu, jog notarė priimdama ir patvirtindama ieškovo pareiškimą dėl palikimo priėmimo tuo pačiu patvirtino ir tokio sandorio teisėtumą. Tai reiškia, jog ieškovo valia priimti palikimą buvo aiškiai ir neginčijamai išreikšta aktyviais paties ieškovo veiksmais kreipiantis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Todėl pirmosios instancijos teismas neįvertindamas šių aplinkybių, neįvertino ir to, jog ieškovas nėra tikėtinai pagrindęs ieškinio pagrįstumo, o reiškiamas ieškinys yra tik gynybinė priemonė siekiant vilkinti išieškojimo procesą. Dėl šių priežasčių teismas nepagrįstai tenkino ieškovo prašymą sustabdyti antstolio S. U. veiksmus vykdomosiose bylose. Teismas, nevertindamas bylos duomenų ir formaliai priimdamas ginčo nutartį, neįsitikino, jog yra pagrindas taikyti LAP ir jas be pagrindo pritaikė.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Laikinosios apsaugos priemonės – tai civilinėje byloje teismo pritaikyti apribojimai, draudimai, įpareigojimai ir kitos CPK ar kituose įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Viena laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma, kai, prasidėjus vykdymo procesui, skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1289-330/2015).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ieškinyje prašo teismo pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą iš esmės suklydus ieškovo J. P. vienašalį sandorį – 2011-06-10 pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą po ieškovo tėvo V. P. mirties, paduotą Kauno miesto 7-ojo notarų biuro notarei J. V.. Ieškinys grindžiamas argumentais, kad ieškovo tėvas V. P. mirė 2011-03-16. Po tėvo mirties liko įstatyminiai įpėdiniai – ieškovas, mirusiojo sūnus J. P. ir dukra M. K.. Ieškovas, paprašytas sesers, kuri gyvena JAV, 2011-06-10 pateikė Kauno miesto 7-ojo notarų biuro notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties, tačiau mirusiojo valia buvo, kad visą palikimą priimtų duktė M. K.. Ieškovas į notarų biurą daugiau nebesikreipė, jokių dokumentų neteikė ir palikimo dalies nepriėmė, todėl laiko, kad notarų biure esantis pareiškimas dėl palikimo priėmimo parašytas dėl suklydimo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolio S. U. kontoroje yra vykdomas 2014-07-07 Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro vykdomasis įrašas Nr. 8364 dėl 75.645,80 Lt skolos bei 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. P. išieškotojos G. K. naudai (vykd. byla Nr. 0034/14/00820). Taip pat antstolio S. U. kontoroje yra vykdomas 2014-09-08 Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro vykdomasis įrašas Nr. 10621 dėl 165.366,80 Lt skolos bei 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. P. išieškotojos G. K. naudai (vykd. byla Nr. 0034/14/01170). Antstolio S. U. 2014-09-25 patvarkymu yra areštuotos ieškovui J. P. priklausančios turtinės teisės į nekilnojamojo turto dalį, kuri po tėvo mirties pagal ginčijamą ieškovo pareiškimą dėl palikimo priėmimo priklausytų ieškovui.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/00820, kitą ieškovo prašymo dalį dėl išieškojimo sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/01170 atmetė. Pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovo atskirąjį skundą, su juo sutiko, 2014-12-05 nutartimi panaikino skundžiamos nutarties dalį, kuria netenkino ieškovo prašymo dėl išieškojimo sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/01170, klausimą išsprendė iš esmės ir sustabdė išieškojimą kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/01170.

Nagrinėjamu atveju apeliantė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų, todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, o būtent – grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad laikinąja apsaugos priemone gali būti išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Teismų praktikoje yra susiformavę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurios turi būti įvertintos sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo, tarp jų ir poreikį užtikrinti kitų suinteresuotų asmenų teises, pašalinti naujų teisinių ginčų atsiradimo tikimybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma, kai, prasidėjus vykdymo procesui, skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus iš ieškovo turtinės teisės užvestose vykdomosiose bylose, kurios yra užvestas pagal notaro išduotus vykdomuosius įrašus dėl skolos iš ieškovo išieškojimo apeliantės naudai.

Pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio, įtvirtinančio laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, 1 dalies 10 punkte yra numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, nėra absoliuti. Siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų bei nutarčių ir jais nustatytų (patvirtintų) teisinių santykių stabilumą, įstatymas pirmiausia įtvirtina teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumą (CPK 18 str.). Išieškojimas vykdant teismo procesinį sprendimą gali būti stabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas pripažįsta reikalingu sustabdyti atliekamus vykdymo veiksmus (CPK 510 str. 3 d.). Sustabdyti įsiteisėjusio teismo spendimo ar nutarties vykdymą gali kasacinės instancijos teismas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (CPK 363 str.). Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas galimas taip pat tuo atveju, kada sprendžiamas bylos, kurioje priimtas tas sprendimas ar nutartis, proceso atnaujinimo klausimas (CPK 372 str. 2 d.). Visus kitus vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 625-628 straipsnių nuostatos, pagal kurias vykdymo veiksmus privalo ar turi teisę sustabdyti antstolis, o ne teismas. Be to, pagal CPK 749 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš turtinių teisių vykdomas antstoliui priėmus patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises. Šis patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui.

Taigi, turto arešto faktas savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymą iš to turto, kuris yra areštuotas. Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/01170 antstolis areštavo ieškovo turtines teises į nekilnojamąjį turtą, kuris nuosavybės teise dar ieškovui nepriklauso. Ieškovas antstolio veiksmų dėl taikyto arešto neskundė.

Laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas), gali būti taikoma, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pvz., notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.), trečiasis asmuo ginčija tarp kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo. Pažymėtina, kad ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma ir tais atvejais, kai atitinkamą vykdomąjį dokumentą ar sandorį ginčija ne skolininkas, o kitas suinteresuotas asmuo. Nagrinėjamu atveju, vykdomųjų dokumentų ieškovas neginčija.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui nagrinėjamu atveju teismas neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti išieškojimą iš ieškovo turtinės teisės į nekilnojamąjį turtą vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/01170. Išieškojimo veiksmų sustabdymas dėl to, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu, prieštarautų sprendimo vykdymo sustabdymo teisinio instituto paskirčiai, pažeistų trečiojo asmens, kurio naudai turi būti vykdomas išieškojimas, teises bei įstatymų saugomus interesus, būtų nesuderinamas su teismo sprendimo ar nutarties privalomumo principu (CPK 18 str.), taip pat su bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str.).

Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl ko neteisingai išsprendė klausimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sustabdant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/01170, atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 2 p., 338 str., 339 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo J. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/01170 atmesti.

Nutarties kopijas išsiųsti šalims ir antstoliui S. U..

Nutartis neskundžiama.